Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-19 · Civilinė byla Nr. 2A-33-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
2A-33-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03016-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
Viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės
Atsakovas
UAB „Sostena“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-33-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03016-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.4, 36.1, 42.2, 45.4, 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-582-235/2012 pagal ieškovo Viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės ieškinį atsakovui UAB „Sostena“ dėl delspinigių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Viešoji įstaiga Anykščių rajono savivaldybės ligoninė (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sostena“ (toliau – atsakovas) 7140,77 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei dublike nurodė, kad 2010-08-09 tarp šalių buvo sudaryta Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 10-84, pagal kurią ieškovas iš atsakovo įsigijo A tipo greitosios medicininės pagalbos automobilį. Pagal sutarties sąlygas automobilis ieškovui turėjo būti pristatytas nustatytu laiku, per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo, t.y. iki 2010-11-10. Pagal sutarties sąlygas už pavėlavimą automobilio kaina mažinama po 0,05proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, neviršijant 10 proc. bendros automobilio vertės. Automobilis jiems laiku nebuvo pristatytas, 2010-11-25 atsakovas pranešė, kad dėl force majeure sutarties įvykdymo terminas nukeliamas iki 2010-12-10, vėliau automobilio pristatymo terminas buvo nukeltas dar, iki 2011-01-24. Automobilis buvo pristatytas, tačiau be visų reikiamų dokumentų, purvasargių. Visi reikalingi dokumentai ir kita buvo pateikti tik 2011-02-12. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad streikai Prancūzijoje sutrukdė automobilį pristatyti į Lietuvą ir dėl to atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl sutarties galiojimo pratęsimo. Atsakovo pateikta susitarimo faksimilinė kopija yra negaliojanti, nes ji buvo išsiusta atsakovui per klaidą, toks susitarimas prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymui ir sutarties sąlygoms. Susitarimas pratęsti prekių pristatymo terminą buvo atmestas, nes toks susitarimas prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d., pačiai sutarčiai, kurioje nurodyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Susitarimu buvo sutarta pratęsti sutarties galiojimą, o ne prekių pristatymo terminą. Atsakovo pateikta papildoma įranga nebuvo vertinama, ji nebuvo nurodyta pirkimo-pardavimo dokumentuose ir sutartyje, todėl atsakovas neturi pagrindo įskaityti papildomą įrangą už delspinigius. Kadangi šalys negalėjo pakeisti ir nepakeitė sutarties sąlygų, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo 2011-01-01, o nuo tada, kai suėjo terminas automobilio pateikimui, automobilis buvo paruoštas eksploatacijai ir priimtas tik 2011-02-10, iki tol automobilis negalėjo būti eksploatuojamas, nes nebuvo transporto priemonės nuolatinės registracijos. Ieškovas nepažeidė senaties termino dėl delspinigių priteisimo, nes jo pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie pažeidimą, t.y. 2011-02-10, kai buvo pasirašytas automobilio perdavimo–priėmimo aktas, ieškovas išrašė sąskaitą delspinigiams, o atsakovas atsisakė juos įskaityti į automobilio pardavimo kainą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad atsakovas negalėjo laiku pristatyti automobilio ieškovui dėl 2010 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais vykusių streikų Prancūzijoje. Nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtino LR Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento ir LR ambasados Prancūzijos Respublikoje išduotos pažymos. Apie šias aplinkybes nedelsiant buvo informuotas ieškovas, kuris jas pripažino. Buvo susitarta pratęsti sutarties galiojimo terminą ir automobilio pristatymo ieškovui terminą abipusiu susitarimu. Laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio iki 2011 m. sausio 24 d. automobilis ieškovui negalėjo būti pristatytas ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad medicinos technikos inžinierius susirgo, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai nespėjo patvirtinti automobilio sertifikato ir kitų dokumentų. Kompensuojant ieškovui nepatogumus, automobilis buvo pateiktas su papildoma įranga, kurios kaina sudaro 8 835 Lt. Delspinigiai turėtų būti pradėti skaičiuoti nuo 2011-01-01, o ne nuo 2010-11-10, kaip nurodo ieškovas. Automobilis ieškovui buvo faktiškai perduotas 2011-01-24, trūkumai, nepateikus kartu su automobiliu visų dokumentų, nebuvo esminiai, dėl kurių ieškovas galėjo eksploatuoti automobilį. Delspinigiai gali būti skaičiuojami iki 2011-01-24. Be to, ieškovo reikalaujamos priteisti netesybos, išreikštos delspinigių forma, yra aiškiai per didelės, todėl turi būti mažinamos iki 0,02 proc. per dieną, delspinigių skaičiavimui nuo 2011-11-11 iki 2010-12-26 imtinai (už 46 dienas) yra suėjęs senaties terminas. Susitarimas dėl sutarties termino pratesimo 2010-12-01 buvo sudarytas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad per klaidą išsiustą faksą bandė atšaukti. Minėtas susitarimas nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo ar Sutarties nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1883,24 Lt netesybų (delspinigių) ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dalį – 56,25 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Iš ieškovo atsakovo naudai priteisė dalį 1000 Lt už advokato paslaugas išlaidų. Teismas konstatavo, jog šalys susitarė dėl 0,05% dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą prekių (automobilio) pateikimo dieną. Nustatė, kad atsakovas nevykdė sutarties nustatytos sąlygos pateikti ieškovui automobilį per sutartyje nustatytą laiką, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti delspinigių. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui parduotas automobilis Renault Master GMP buvo vežamas būtent iš Prancūzijos, o ne iš kitos šalies. Taip pat nepateikti įrodymai kaip konkrečiai šio automobilio atgabenimui iš Prancūzijos (jeigu automobilis buvo vežamas būtent iš ten) sutrukdė profsąjungų organizuoti streikai ir demonstracijos. Padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė force majeure buvimo; pažymėjo, jog automobilis ieškovui privalėjo būti atgabentas iki 2010-11-11. Teismas konstatavo, jog atsakovas pateikė 2010-12-01 faksogramą, išsiustą ieškovo Anykščių sav. ligoninės, pasirašytą ligoninės vadovo, kurioje nurodyta, kad buvo susitarta, jog automobilis bus pristatytas iki 2011-12-31. Ieškovo atstovo paaiškinimus, kad ši faksograma atsakovui buvo išsiusta per klaidą, vertino kritiškai. Pažymėjo, jog ieškovas neneigė to fakto, kad faksograma yra pasirašyta ligoninės vyr. gydytojo (vadovo), nepateikti įrodymai, kad šis pranešimas kaip nors buvo atšauktas, nenurodytas asmuo, kuris neva per klaidą išsiuntė šią faksogramą atsakovui. Padarė išvadą, kad tarp šalių susitarimas dėl termino automobilio pristatymui iki 2010-12-31 buvo. Teismas konstatavo, jog ieškovas įgijo teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2010-12-31, o ne nuo 2010-11-11; atkreipė dėmesį, jog toks susitarimas dėl automobilio pristatymo termino pratęsimo nepažeidžia LR Viešųjų pirkimų įstatymo ir sutarties sąlygų, nes sutarties 5.2 p. nustatyta tik ieškovo teisė skaičiuoti delspinigius, vėluojant atsakovui pristatyti prekes. Nustatė, kad tarp šalių esant susitarimui dėl automobilio pristatymo termino pratęsimo, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių už pratęstą automobilio pristatymo laiką.

Teismas nustatė, kad ieškovui automobilis buvo pristatytas 2011-01-24 su akte nurodytais trūkumais, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl šių trūkumų automobilis nebuvo pradėtas eksploatuoti ir negalėjo būti eksploatuojamas. Atsakovo teigimu, būtent nuo 2011-01-24 ieškovas automobilį eksploatavo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad akte išvardinti trūkumai nebuvo reikšmingi, padarė išvadą, kad automobilį galima eksploatuoti ir su laikinais transporto priemonės registracijos dokumentais nuo jo gavimo dienos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nesutiko, jog delspinigiai būtų kompensuoti atsakovo pateiktos papildomos įrangos pateikimu, konstatavo, jog tokia užskaita be ieškovo sutikimo negalima. Padarė išvadą, kad ieškovas įgijo teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2010-12-31 iki 2011-01-24 (už 24 dienas); šiuo atveju prašomų priteisti netesybų sumažinti nėra pagrindo, nes jų dydis nustatytas prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartimi. Pažymėjo, jog iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos metinės palūkanos.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti pilnai – priteisti iš atsakovo 7140,77 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo išvada, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti delspinigių tik nuo 2010-12-31, yra neteisėta, padaryta neteisingai įvertinus rašytinį įrodymą – 2010-12-01 faksogramą (susitarimą prie sutarties, kuriame susitariama pakeisti prekių pristatymo terminą), nusprendus, kad šia faksograma sutarties šalys pakeitė sutarties sąlygas – pratęsė automobilio pristatymo terminą iki 2010-12-31.

Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, todėl šalys negalėjo pakeisti sutarties sąlygų (automobilio pristatymo terminas yra viena svarbiausių sutarties sąlygų), nes tai prieštarautų minėto įstatymo 18 str. 8 d. Tokiu būdu susitarimas dėl automobilio pristatymo termino pakeitimo negalėjo būti pasirašytas, o jeigu ir būtų buvęs pasirašytas, būtų niekinis ir negaliotų nuo jo sudarymo momento.

Atsakovas į bylą yra pateikęs du 2010-12-01 susitarimus prie Sutarties, kurių nuostatos beveik identiškos, tik viename susitariama pratęsti sutarties galiojimo terminą, o kitame – prekių pristatymo terminą. Susitarimo, kuriame sutariama pratęsti Sutarties galiojimo terminą, šalys turi originalus, o susitarimo, kuriuo susitariame dėl prekių pristatymo termino pratęsimo, atsakovas turi tik faksimilinę kopiją. Ieškovas tokio dokumento neturi, jis pas ieškovą nėra užregistruotas. Susitarimas, kuriuo pratęsiamas sutarties galiojimo terminas, buvo inicijuotas atsakovo, kadangi 2010-12-01 baigėsi atsakovo sutarties įvykdymo užtikrinimas, kurį atsakovas turėjo nedelsiant pratęsti. Atsakovas atsiuntė keletą susitarimo variantų. Susitarimas pratęsti prekių pristatymo terminą ieškovo buvo atmestas. Su atsakovu buvo suderintas susitarimo variantas, kuriuo pratęsiamas sutarties galiojimas 60 d. (tokia nuostata atitinka sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 p.). 2010-12-01 faksograma (susitarimas prie sutarties, kuriame sutariama pakeisti prekių pristatymo terminą) atsakovui galėjo būti išsiųsta dėl techninės sekretorės klaidos, kurią atsakovas turėjo suprasti ir suprato, gavęs pasirašyto susitarimo prie sutarties, kuriuo pratęstas sutarties galiojimo terminas, originalą. Atsakovas taip pat puikiai žinojo, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos, todėl 2010-12-01 faksograma yra niekinė.

Teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad viso susirašinėjimo metu atsakovas nei karto neminėjo 2010-12-01 faksogramos, o pripažino, kad buvo pasirašytas būtent tas susitarimas, kuriame sutarta dėl sutarties galiojimo termino pratęsimo.

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2011-01-24 automobilis dėl akte nurodytų trūkumų nebuvo pradėtas eksploatuoti ar negalėjo būti eksploatuojamas. Ieškovas negalėjo pradėti eksploatuoti automobilio iki automobilio perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, nes nuosavybės teisė į automobilį perėjo tik po akto pasirašymo, pagal Bendrųjų sąlygų 10.3 p. Automobilis buvo paruoštas eksploatacijai ir priimtas tik 2011-02-10 pasirašius automobilio perdavimo – priėmimo aktą Nr. 110210/24. Nuo 2011-02-10 ieškovui perėjo ir nuosavybės teisė į automobilį. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas eksploatavo jam nuosavybės teise nepriklausiusį automobilį nuo 2011-01-24 iki 2011-02-10. Ieškovo nuomone, jis pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 2010-11-11 iki 2011-02-10.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti, palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama ieškovo Viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės apeliacinio skundo ribose.

Ginčas byloje kilęs dėl delspinigių priteisimo pagal Prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2010-08-09 buvo sudaryta prekių viešojo pirkimo sutartis Nr. 10-84d dėl naujo A tipo Renault Master GMP automobilio pirkimo, kurio kaina 156 937 Lt su PVM. Sutarties 5.2 p. nustatyta, kad jei tiekėjas dėl savo kaltės vėluoja pristatyti prekes iki nurodyto termino, ligoninė turi teisę be oficialaus įspėjimo ir nesumažindama kitų savo teisių gynimo priemonių, nustatytų sutartyje, pradėti skaičiuoti delspinigius. Tokiu atveju vėluojamos pristatyti prekės kaina mažinama 0,05 proc. nuo prekių vertės už kiekvieną termino praleidimo dieną, neviršijant 10 proc. bendros prekių kainos. Ligoninė turi teisę įspėjusi tiekėją išskaičiuoti delspinigių sumą iš tiekėjui mokėtinų sumų (5.4 p.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.; 6.154 str. 1 d.). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Jau sudariusios sutartį šalys taip pat laisvai gali keisti jos turinį. Paprastai tokiems pakeitimams galioja taisyklė, kad jie turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 str. 4 d.). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). Kitais atvejais kilus ginčui dėl sutarties gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 str. 2 d.). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti ir raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį rašytinės sutarties pakeitimo išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 str. 1 d.). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

Šalių sudarytos sutarties 6.1 p. nustatyta, kad tarp šalių galimi susirašinėjimai, tame tarpe ir faksu bei elektroniniu paštu. Sutarties 2.1 p. numatyta, kad sutartis sudaroma 6 mėnesiams, jos trukmę skaičiuojant nuo įsigaliojimo dienos. Sutartis gali būti pratęsta vieną kartą ne ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui. Tuo tarpu sutarties 16.1 p. numatyta, kad sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Šiuo atveju, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šalys viešojo pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo metu 2010-12-01 sudarė du susitarimus prie 2010-08-09 prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 10-84. Viename jų šalys susitarė sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 p. nurodytą sutarties galiojimo terminą pratęsti 60 d. laikotarpiui, t.y. iki 2011-04-08, o kitame, kuris buvo atsiųstas ieškovo faksu, susitarta pratęsti prekių pristatymo terminą, nustatant, kad tiekėjas prekes pirkėjui pristatys ne vėliau kaip iki 2010-12-31 (b.l. 59, 61). Ieškovo teigimu, susitarimas, kuriuo nutarta pratęsti prekės pristatymo terminą, buvo išsiųstas atsakovui per klaidą, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, ieškovo teigimu, minėtas susitarimas pratęsti prekių pristatymo terminą prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – VPĮ) bei sutarties 16.1 p.

Viešojo pirkimo sutartis – VPĮ nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. Pagal VPĮ 3 str. viešojo pirkimo sutartis yra pirkimų tikslas, leidžiantis perkančiajai organizacijai, racionaliai tam naudojant lėšas, įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Dėl to viešojo pirkimo sutarties sudarymas yra vienas iš pagrindų pasibaigti viešojo pirkimo procedūroms (VPĮ 7 str. 2 d. 1 p.). Tik laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, t. y. VPĮ nustatytų procedūrų, sudaryta viešojo pirkimo sutartis atitiks pirkimų tikslą ir siekį skatinti tiekėjų konkurenciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007) aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymą yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

VPĮ viešojo pirkimo sutarties formai nustatytas bendrasis rašytinės formos reikalavimas. VPĮ 18 str. yra nurodyti viešojo pirkimo sutarties turiniui keliami reikalavimai. VPĮ 18 str. 8 d. įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu. Taip pat numatyta ir išimtinė galimybė, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą, keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, jei toks keitimas nepažeis viešųjų pirkimų principų ir tikslų. Viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai, jei jie numato iš esmės skirtingas sąlygas nei nustatytos sutartyje, yra naujos sutarties sudarymas viešųjų pirkimų teisės normų prasme, kuriam įvykdyti turi būti atliekamos naujos viešųjų pirkimų procedūros. Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą. Taip pat pradinės sutarties pakeitimas gali būti kvalifikuojamas esminiu, jei juo įtraukiama ir anksčiau nenumatyta pirkimo objekto [paslaugos] dalis. Pakeitimas taip pat gali būti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose.

Atsižvelgiant į viešojo pirkimo – pardavimo sutarties paskirtį, esminiu tokios sutarties pakeitimu turėtų būti laikomas pirkimo kainos pakeitimas, nustatant didesnę, nei buvo sutarta, ar pirkimo dalyko (objekto) rūšies, kiekio, kokybės ar kitų savybių pakeitimas. Šiuo atveju termino pristatyti prekę pratęsimas galėtų būti laikomas esminiu tik tuo atveju, jeigu tai būtų suteikę galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą. Byloje tokių įrodymų nėra. Tokiu būdu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju šalims buvo galimybė keisti viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygą dėl termino pratęsimo, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą. Ta aplinkybė, kad nėra duomenų, jog šalys būtų kreipusios į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pritarimo pakeisti sutarties sąlygą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti minėtą susitarimą niekiniu CK 1.80 str. prasme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, susitarimas pratęsti prekės pristatymo terminą nepažeidė viešojo intereso, dėl šio susitarimo ieškovas nepatyrė kokių nors nuostolių. Minėto susitarimo pagrindu nusikėlė tik ieškovo teisė skaičiuoti delspinigius, vėluojant atsakovui pristatyti prekes.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog netgi ir pripažinus susitarimą pratęsti prekės pristatymo terminą niekiniu, tai nesuteiktų ieškovui teisės reikalauti delspinigių nuo 2010-11-11. Pažymėtina, jog šiuo atveju nustatant terminą, nuo kada ieškovas įgijo teisę skaičiuoti delspinigius, būtina įvertinti sutarties šalių elgesį, t.y. įvertinti tai, kad ieškovas iš esmės neprieštaravo, kad būtų pratęstas terminas pristatyti automobilį, nesiekė nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl to, kad atsakovas vėluoja pristatyti automobilį sutartyje numatytu terminu, taip pat į tai, kad šalys 2010-12-01 sudarė susitarimą prie 2010-08-09 prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 10-84, kuriuo pratęsė sutarties galiojimo terminą 60 d. laikotarpiui, t.y. iki 2011-04-08, kad šalys bendradarbiavo ir siekė tęsti susiklosčiusius teisinius santykius, taip pat į tai, kad atsakovas, esant tokiam ieškovo elgesiui, pagrįstai tikėjosi, kad jam yra pratęstas terminas pristatyti prekę. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įgijo teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2010-12-31, o ne nuo 2010-11-11.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog automobilis buvo paruoštas eksploatacijai ir priimtas tik 2011-02-10 pasirašius automobilio perdavimo – priėmimo aktą Nr. 110210/24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 10.3 p. nuosavybės teisė į prekes pirkėjui pereina nuo prekių perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Pirkėjas pasirašo Prekių priėmimo – perdavimo aktą, jei visos Prekės atitinka sutartyje nustatytus reikalavimus, yra tinkamai pristatytos bei įvykdyti kiti sutartyje nustatyti tiekėjo įsipareigojimai. Kaip matyti iš byloje pateikto 2011-01-24 nepriimtų prekių akto, atsakovas pateikė ieškovui GMP automobilį Renault Master su laikinu automobilio registracijos liudijimu ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu. Šiuo aktu nustatyta, jog automobilis neatitinka 2010-08-09 prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos techninės specifikacijos, t.y. nėra transporto priemonės atitikties įvertinimo dokumentų, neatlikta transporto priemonės nuolatinė registracija, nėra purvasaugių. Šiuo atveju teisėjų kolegija, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, jog ieškovas negalėjo pradėti eksploatuoti automobilio iki automobilio perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, nes nuosavybės teisė į automobilį perėjo tik po akto pasirašymo pagal Bendrųjų sąlygų 10.3 p. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju delspinigiai turėtų būti skaičiuojami iki 2011-02-10 automobilio perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas šioje dalyje ieškovo apeliacinis skundas ir priteistini delspinigiai ieškovo naudai už laikotarpį iki 2011-02-10 automobilio perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, t.y. ieškovo naudai priteistini delspinigiai už laikotarpį nuo 2010-12-31 iki 2011-02-10 (už 40 dienų), kas sudaro 3138,4 Lt.

Pagal LR CPK 93 str. 5 d., pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t.y. proporcingai patenkintų reikalavimų sumai patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, kurios šiuo atveju sudaro 43,95 proc., tad priteistina ieškovo naudai iš atsakovo 94,05 Lt žyminio mokesčio, 879 Lt už advokato pagalbą. Iš ieškovo priteistina dalis už advokato paslaugas išlaidų sudarytų 2373,71 Lt. Ieškovui užskaitant jo turėtas išlaidas už advokato paslaugas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina suma už advokato paslaugas sudarytų 1494,71 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstai buvo sumažintos, šiuo atveju priteistina 575 Lt. Valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos sudarė 17,14 Lt, perskaičiavus proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, nei viena šalis neturi pareigos atlyginti pašto išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad jos nesudaro 10 Lt.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina pusė atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – 79 Lt. Taip pat, vadovaujantis CPK 88 str., 98 str., tiek ieškovui, tiek atsakovui priteistina pusė atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo pusė prašomų priteisti atstovavimo išlaidų sudaro po 600 Lt, jas įskaičius, nei viena šalis neturi pareigos atlyginti kitai šaliai jos atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo Viešosios įstaigos Anykščių rajono savivaldybės ligoninės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš UAB „Sostena“, į.k.300019733, ieškovo VĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės, į.k.154278698, naudai 3138,4 Lt netesybų (delspinigių) ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 94,05 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš VĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės atsakovo UAB „Sostena“ naudai 575 Lt išlaidų už advokato paslaugas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Sostena“ ieškovo VĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės naudai 79 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Vilija MikuckienėVirginijus Kairevičius