Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2017 m. gruodžio 13 d., apie 20.16 val., Trinapolio gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 11, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,14 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. K. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamoji E. K. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2017-12-13, apie 16 val., jai priklausančiu automobiliu „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į „Impuls“ sporto klubą, esantį Trinapolio gatvėje. Prie sporto klubo pasistatė automobilį. Sporto klube po treniruotės sutiko seniai matytą draugę, trumpam grįžusią iš užsienio, su kuria nuėjo į namus, esančius taip pat Trinapolio gatvėje. Pas draugę išgėrė naminio vyno, 0,5 l talpos, ir dar pusę butelio pirktinio vyno. Išgėrusi vyno nuėjo link savo automobilio pasiimti pirštinių ir eiti į vaistinę. Planavo išsikvietusi taksi važiuoti namo. Atėjus prie automobilio, jai pasirodė, kad jis negerai pastatytas, norėjo jį pastatyti tvarkingiau, kad netrukdytų kitiems automobiliams, kadangi ruošėsi jį palikti iki rytdienos. Perstatinėdama automobilį, važiuodama atbuline eiga, kliudė kitą priparkuotą automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip pareiginga pilietė, pranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jai nustatė 2,12 promilių girtumą, ją nuvežė į PLC kraujo mėginiui paimti. Dėl to, kad vairavo neblaivi, labai gailisi, anksčiau taip niekada nesielgė, norėjo tik perstatyti automobilį. Niekada nevairuoja būdama neblaivi, ruošėsi grįžti su taksi. Papildomos apklausos metu parodė, kad anksčiau nėra padariusi administracinių teisės pažeidimų, visada yra pilietiška, stengiasi padėti žmonėms, (duomenys neskelbtini), slaugo neįgalius žmones vaikų namuose, senelių globos amuose, pati iškvietė policijos pareigūnus, suprasdama jai gresiančias pasekmes. Prašo atsižvelgti į jos sunkią materialinę padėtį, t. y. tai, jog ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokesčio vidurkis yra 390 eurų (priklausomai nuo išdirbtų valandų), vyras turi 45 procentų darbingumą, nedirba, gauna nedarbingumo išmokas. Prašo skiriant baudą atsižvelgti į jos materialinę padėtį bei leisti paskirtą baudą mokėti dalimis. Labai gailisi, kad sėdo prie vairo neblaivi (b. l. 22, 25).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoja A. S. (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulė) parodė, kad 2017-12-13, apie 20.20 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniuje, Trinapolio g. 9A, kurio metu pranešėja, automobilio „Hyundai“ vairuotoja, kliudė stovintį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į nurodytą vietą, vietoje jau buvo AP-1712 pareigūnai, kurie paaiškino, kad į juos kreipėsi „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. K., kuri paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Vairuotojai alkotesteriu buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, vėliau vairuotoja pristatyta į PLC kraujo mėginiui paimti (b. l. 15). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulės A. S. 2017-12-13 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 2).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio L. S. 2017-12-13 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017-12-13, apie 20.17 val., buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Trinapolio g. 11, moteris kliudė kitą automobilį (pranešėja galimai neblaivi). Nuvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko E. K., kuri nurodė, kad Trinapolio g. ties 9A pažymėtu namu ji, vairuodama savo automobilį „Hyundai valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, kliudė kitą automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino jo priekinį bamperį (dešinės pusės). Moteris paaiškino, kad eismo įvykį padarė nepastebėjusi „Honda“ automobilio, aplinkui stovėjo daug automobilių. Bendraujant su E. K., nuo pastarosios sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Paklausus moters, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė alkoholio nevartojusi. E. K. iš pradžių atsisakė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, tačiau kelis kartus pasiūlius pasitikrinti girtumą ji sutiko ir alkotesteriu jai buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Į įvykio vietą tolimesniam eismo įvykio aiškinimuisi atvyko VI833 ekipažas (b. l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-12-15 specialisto išvadoje Nr. T-A 12895/2017(01) nurodyta, jog E. K. kraujyje nustatyta mažiausiai 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 31).

Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto 2017-12-13 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2225 užfiksuota, jog E. K. mąstymas sulėtėjęs, Rombergo pozoje ji svyruoja, nuo jos juntamas silpnas alkoholio kvapas (b. l. 32).

Alkotesterio išrašo duomenimis, 2017-12-13, 20.34 val., E. K. buvo nustatytas 2,12 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 28).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Hyundai Getz 1.5 CRDI GL“ (kėbulo tipas – hečbekas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 493cm³, variklio galia – 65 kW, gamybos metai - 2006) kaina yra 1 890 eurų (b. l. 8).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. K.(b. l. 7).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2017-12-15 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. K. priklausančiam automobiliui „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas nustatytas nuo 2017-12-15 iki 2018-06-15 (b. l. 10).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamoji E. K. savo kaltę pripažino, jos kaltę taip pat įrodo policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojos A. S. parodymai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. K. vairavo automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,14 promilės etilo alkoholio). Kaltinamosios E. K. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją: E. K. praeityje neteista (b. l. 33), administracine tvarka bausta, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 34), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. K. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu, tačiau prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui, nurodydama, jog jos turtinė padėtis yra sunki (b. l. 42). E. K. teismui pateikė Sodros pažymą apie jos sutuoktinio J. K. gaunamas nedarbo draudimo ir netekto darbingumo išmokas (b. l. 37, 38), (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo lapelių kopijas (b. l. 39, 40). Kaltinamosios pateikti dokumentai patvirtina, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 eurų, jos sutuoktinis gauna apie 300 eurų netekto darbingumo pensijos bei nedarbo draudimo išmokų per mėnesį, kas leidžia manyti, jog kaltinamosios finansinė padėtis yra gana sudėtinga. Pažymėtina, jog įstatymai nenumato galimybės išdėstyti kaltinamajai paskirtos baudos mokėjimą dalimis, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, jai nustatytinas ilgesnis, nei įstatymo numatytas laikas, baudai savanoriškai sumokėti.

Kaltinamoji E. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 2,14 promilių etilo alkoholio, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo pristatyta daug transporto priemonių, be to, darbo dienos pabaigoje, kuomet gyventojams sugrįžtant į namus, o lankytojams baigus treniruotes sporto klube, eismas yra dar pakankamai intensyvus. Nors E. K. teigimu, ji automobilį norėjo tik perstatyti automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja nusikalstamos veikos pavojingumo. Kaltinamoji žinojo, jog prieš sėsdama prie automobilio vairo, buvo išgėrusi vyno, tačiau, nepaisant to, vis tiek nutarė vairuoti, po ko automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino kitą automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog jos girtumą iš karto pastebėjo atvykę pareigūnai, medicininės apžiūros metu užfiksuoti kaltinamosios koordinacijos sutrikimai, todėl akivaizdu, jog kaltinamoji vairavo būdama apsvaigimo būsenoje. Tokie E. K. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai, todėl šis automobilis konfiskuotinas. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas, nenustačius išskirtinių aplinkybių, yra ne tik galimas, bet ir būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2017-12-15 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. K. automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 26).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir E. K. paskirti 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatyti E. K. 1 (vienerių) metų 4 mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti automobilį „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.