Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Bendrosios nuostatos, skirtos asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti, įtvirtintos DK ir Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje. DK 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas vienas darbo santykių teisinio reglamentavimo principų - darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis; DK 26 straipsnyje nustatyta darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais bei detalizuota, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą: priimant darbuotojus į darbą ir atleidžiant iš jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi būti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sąlygos (2 dalies 1-6 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebūtų priekabiaujama, užtikrinti galimybes įsidarbinti ir dirbti neįgaliems asmenims. Pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnį diskriminacija dėl neįgalumo - bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas (pvz., pritaikyti darbo vietą, nustatyti darbo laiko modelius, paskirstyti užduotis ar aprūpinti mokymo ar integracijos ištekliais).Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, kad Tarnyba galėtų konstatuoti, jog dėl Pareiškėjo veiksmų Darbuotojas patyrė priekabiavimą dėl inter alia negalios, Tarnyba turėjo nustatyti ne tik Pareiškėjo nepageidaujamą elgesį , t.y. siekį įžeisti; arba Darbuotojo orumo įžeidimą ir siekį sukurti arba sukurtą bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką, bet ir tai, kad Pareiškėjas taip elgiasi tik dėl to, kad Darbuotojas turi tam tikrą negalią; nesant (neįrodžius) bent vienos iš nurodytų sąlygų, priekabiavimas dėl negalios negalėtų būti konstatuotas. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas inter alia į negalią, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nurodytų sąvokos priekabiauti apibūdinimai yra pateikti šio įstatymo 2 straipsnyje, pagal kurį (kalbant apie asmens negalios kriterijų) priekabiavimas - tai nepageidaujamas elgesys, kai inter alia negalios pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (7 d.). Sprendžiant Sprendimo pagrįstumo klausimą Lygių galimybių įstatymo (7 str. 6 p.) taikymo požiūriu, yra būtina nustatyti, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu buvo pateiktas būtent dėl Darbuotojo negalios .Tarnyba, siekiant teisėtai ir pagrįstai pripažinti pažeidimą pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 dalį - priekabiavimą dėl negalios, turėjo nustatyti, kad konkretūs Instituto veiksmai buvo nepageidaujamas elgesys, kuriuo siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka šie veiksmai atlikti būtent dėl Darbuotojo negalios. Pareiškėjas pažymėjo, kad Ž. M., kaip ir kitiems Instituto darbuotojams buvo ir yra taikomi vienodi vertinimo standartai bei kriterijai. Visi darbuotojai buvo ir yra vertinami vienodai palankiai. T. S. konstatavo, jog Institutas ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad Darbuotojui būtų suteiktos dėl negalios būtinos darbo sąlygos (Sprendimo 12 l.). Iš Sprendimo matyti, kad Institute tarp Ž. M. ir kitų darbuotojų buvo susidariusi konfliktinė situacija, kurią Instituto direktorė sprendė atlikdama tam tikrus vidinius darbo organizavimo pokyčius. Sprendime konstatuota, kad nebuvo nustatyta, jog dėl šių pokyčių Darbuotojo rezultatai būtų įvertinti prasčiau, jam dėl to būtų priekaištaujama ar jis patirtų kitas objektyvias pasekmes (Sprendimo 13 l.). Sprendimo 7 punkte nurodyta, kad Instituto pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu laikytinas nepagrįstu ir darančiu psichologinį spaudimą Darbuotojui. Tarnybos nurodyti argumentai, kad: „Tarnybai nebuvo pateikti įrodymai dėl netinkamo Pareiškėjo elgesio (tarnybinių nuobaudų) ar nepatenkinamo pareiginių funkcijų atlikimo (tarnybinės veiklos vertinimo)“, parodo, kad Tarnyba rėmėsi netinkamu faktinių aplinkybių aiškinimu ir nepagrįstu teisės normų taikymu. Pareiškėjo veiksmai neatitinka priekabiavimo sąvokos (nėra nepageidaujamas elgesys, kuriuo siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka), nes bet kuri darbo sutarties šalis turi teisę bet kuriuo metu pateikti pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. DK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pažymima, kad įstatymas visiškai neriboja šalių valios siūlyti nutraukti darbo sutartį susitarimu. DK reglamentuojama tik pati pasiūlymo pateikimo ir susitarimo sudarymo procedūra. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nėra ir negali būti vertinamas kaip priekabiavimas dėl negalios pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nurodytą sąvokos priekabiauti apibūdinimą. Pateikti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu bet kuri šalis gali bet kuriuo metu, tai yra darbo santykių šalies diskrecija. Pasiūlymo pateikimas negali būti vertinamas, kaip nepageidaujamas elgesys, kai inter alia negalios pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. DK 54 straipsnio 3 d. numatyta, kad jei kita šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Institutas pateikė minimą pasiūlymą Darbuotojui 2017-04-18. Darbuotojas į pasiūlymą per 5 darbo dienas neatsakė. Darbuotojas žodžiu Instituto direktorei nurodė, kad su pasiūlymu nesutinka. Darbuotojas laisvai reiškė savo valią ir tik 2017-06-22 raštu nurodė, kad sutinka su Instituto pasiūlymu, tačiau praėjus daugiau, kaip dviem mėnesiams nuo pirminio pasiūlymo pateikimo, aplinkybės pasikeitė ir Institutas, gavęs 2017-06-22 Darbuotojo sutikimą, dėl objektyvių priežasčių nebegalėjo sudaryti susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu 2017-04-18 pasiūlytomis sąlygomis.

2017-06-08 LR Seimas priėmė LR mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72-1 straipsniu įstatymą, kuris įsigaliojo 2017-06-20, kuriuo mokslininkams buvo padidintas darbo užmokestis , tačiau po šio įstatymo priėmimo Instituto biudžetas nebuvo padidintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Institutas nebegalėjo siūlyti Darbuotojui 12 vidutinių darbo užmokesčių kompensacijos nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu. Be to, konsultacijų su Švietimo ir mokslo ministerija metu 12 vidutinių darbo užmokesčių kompensacija buvo įvertinta, kaip neatitinkanti patikimo finansų valdymo principo ir valstybės biudžeto interesų. Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir įvertinus Instituto finansines galimybes, 2017-08-07 Darbuotojui buvo pateiktas pakoreguotas pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kuriame numatyta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, Darbuotojas nepateikė atsakymo dėl šio pasiūlymo, taigi laikytina, kad su juo nesutiko. Tokio dydžio kompensacija yra didesnė nei DK numatyta išeitinė išmoka (DK 57 straipsnis), todėl negalima teigti, kad tokiu būdu Darbuotojui buvo siūlomos nepalankios darbo sutarties nutraukimo sąlygos, Darbuotojui dėl šio pasiūlymo nekyla jokios neigiamos pasekmės. Pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu šiuo atveju buvo pateiktas Darbuotojui dėl kitų priežasčių, o ne dėl jo negalios. Ž. M. buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atsižvelgiant į tai, kad darbo santykių metu paaiškėjo, kad Ž. M. charakterio, asmeninės savybės objektyviai pasireiškia netinkamu elgesiu darbe: nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp Instituto darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, motyvacijos neturėjimas keisti, derinti savo veiksmus pagal komandos poreikius, nepaisomos pastabos ir pasiūlymai teikti vidinių pokalbių metu, ignoruojami pasiūlymai spręsti kylančias problemas gera valia ir bendradarbiavimo būdu, dėl jo elgesio trikdomos normalios kitų darbuotojų darbo sąlygos, dėl to nukentėję bendri Instituto veiklos rezultatai (dėl Ž. M. elgesio gauti 2016-12-20 R. A., 2016-03-24 L. V. tarnybiniai pranešimai, J. J. 2017-06-08 pasiaiškinimas, kitų darbuotojų skundai žodžiu). Darbo santykių metu taip pat paaiškėjo, kad Ž. M. profesiniai gebėjimai neatitinka direktoriaus pavaduotojo pareigoms keliamų reikalavimų, tai pasireiškė: terminų nesilaikymu; tiesioginio vadovo pagal kompetenciją duodamų nurodymų ignoravimu (pavyzdžiui, neįvykdyti direktorės pavedimai parengti raštus Instituto skolininkams, parengti Instituto įstatų pakeitimo projektą); netinkamu pavaldžių darbuotojų darbo organizavimu ir koordinavimu, nepakankama jų kontrole, kuomet neužtikrinamas tinkamas jų pareigų vykdymas, t. y. vidinių teisės aktų rengimas ir jų atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktams užtikrinimas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vidaus audito ataskaitoje konstatuota, kad didelė dalis vidinių teisės aktų neatitinka teisės aktų reikalavimų ir Instituto kitų vidinių teisės aktų nuostatų); neužtikrintas tinkamas Instituto vidinių dokumentų tvarkymas ir saugojimas (dėl to gautas 2016-12-20 R. A. tarnybinis pranešimas). Sprendime buvo nustatyta, kad Institute susidariusi konfliktinė situacija. Darbuotojų skundai buvo surašyti tik dėl Ž. M. elgesio, taip pat tai, kad konfliktas kilo ne dėl pastarojo negalios, o dėl jo netinkamo elgesio darbe ir profesinių gebėjimų. Dėl nuolatinio Ž. M. laikinojo nedarbingumo Pareiškėjas neturi galimybių teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti Ž. M. profesinės kvalifikacijos ar atlikti tarnybinio patikrinimo, tačiau tokie veiksmai nėra būtini tam, kad darbo sutarties šalys susitartų dėl darbo sutarties nutraukimo. Tarnybai Instituto pateikti paaiškinimai ir esanti medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios konfliktinės atmosferos bei tarp Ž. M. ir kitų darbuotojų kilusio konflikto priežastis nėra ir negali būti laikoma jo negalia. Sprendime buvo nustatyta, kad Instituto direktorė ėmėsi pastangų konfliktinei situacijai spręsti (Sprendimo 13 l.). Tačiau pats Darbuotojas nesiekė situacijos spręsti geranoriškai, nedėjo pastangų konfliktinei situacijai sušvelninti ar jos išvengti, konfliktavo su kitais darbuotojais, prie jo nebuvo priekabiaujama darbovietėje. Ž. M. subjektinių teisių gynyba negali peraugti į piktnaudžiavimą teise, siekiant pakenkti kitam asmeniui - Institutui. Pareiškėjas įrodė, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Tarnyba skundžiamą Sprendimo dalį (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas) priėmė pažeisdama Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 5, 7, 8 dalyse, 10 ir 17 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą; ši Sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Nagrinėjamu atveju, atliekant Ž. M. skundo tyrimą, pareiškėjas tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos, tai yra neįrodė, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Ž. M. skundo tyrimo metu pareiškėjas nurodė, jog Ž. M. buvo pasiūlyta nutraukti su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, kadangi jo profesiniai gebėjimai neatitinka jo pareigoms keliamų reikalavimų. Ž. M. nurodė, jog jo, kaip Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotojo, tarnybinės veiklos vertinimas nėra atliktas, pastabų dėl darbų kokybės jam nebuvo pareikšta ir jam nežinoma, kuo vadovaujantis pareiškėjas pateiktą siūlymą nutraukti darbo sutartį grindžia jo garbę ir orumą žeminančia, bei tikrovės neatitinkančia informacija. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo abejones dėl Ž. M. tinkamumo atstovauti Lietuvių kalbos instituto interesams. Pareiškėjo abejonės dėl Ž. M. profesinių gebėjimų neatitikimo jo pareigoms keliamų reikalavimų bei galimo jo netinkamumo atstovauti Lietuvių kalbos instituto interesams, Ž. M. buvo pareikštos jam tapus neįgaliam (po 2016 m. spalio 5 d.) ir būnant laikinai nedarbingam dėl su neįgalumu susijusios ligos paūmėjimo. Įvertinus Ž. M. skundo tyrimo metu gautus įrodymus, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas objektyviais duomenims nepagrindė Ž. M. pateikto siūlymo nutraukti darbo sutartį, tai yra nepaneigė, jog siūlymas nutraukti darbo sutartį buvo pateiktas dėl Ž. M. negalios.Pareiškėjo nepagrįsti teiginiai dėl Ž. M. profesinių gebėjimų neatitikimo jo pareigoms keliamų reikalavimų bei galimo Ž. M. netinkamumo atstovauti Lietuvių kalbos instituto interesams žeidžia Ž. M. orumą bei sukuria priešišką, žeminančią bei įžeidžiančią aplinką. Pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau Konvencija) 27 str. 1 d., valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina ir skatina įgyvendinti teisę į darbą, įskaitant teisę į darbą tų asmenų, kurie tampa neįgalūs dirbdami, imdamosi atitinkamų priemonių, įskaitant ir teisės aktų priėmimą, kuriomis inter alia būtų uždrausta diskriminacija dėl neįgalumo visais klausimais, susijusiais su visomis užimtumo formomis, įskaitant inter alia darbo išsaugojimą; lygiai su kitais asmenimis ginamos neįgaliųjų teisės į teisingas ir palankias darbo sąlygas, įskaitant inter alia apsaugą nuo priekabiavimo ir skundų patenkinimą.Atsakovas nurodė, kad Ž. M. tapus neįgaliam dirbant, pareiškėjas neužtikrino ir nesiekė užtikrinti, kad Ž. M. būtų sudarytos sąlygos išsaugoti darbą Lietuvių kalbos institute (jam buvo pateiktas vienašališkas siūlymas nutraukti darbo sutartį), neužtikrino jo apsaugos nuo priekabiavimo (Ž. M. pareikšti nepagrįsti teiginiai dėl jo profesinių gebėjimų neatitikimo jo pareigoms keliamų reikalavimų bei galimo Ž. M. netinkamumo atstovauti Lietuvių kalbos instituto interesams, kurie žeidžia Ž. M. orumą), t.y. pareiškėjo veiksmai neatitinka Konvencijos 27 str. 1 d. nuostatų. Atsakovas nurodė, kad tyrimas pagal Ž. M. skundą atliktas bei pareiškėjo skundžiamas sprendimas Nr. (17)SN- 128)SP-77 priimtas laikantis Lygių galimybių įstatymo V skyriuje nustatytos skundų tyrimo tvarkos. Pabrėžė, kad nors sprendimas Nr. (17)SN-128)SP-77 nėra laikytinas savarankišku administraciniu aktu, jis priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiems administraciniams aktams. Atsakovas prašo teismo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą arba jį atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą Nr. (17)SN-128)SP-77.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovas prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. M. teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjo skundo, nurodė, kad prie jo, kaip neįgalaus asmens, buvo priekabiaujama darbe, apribota teisė gauti informaciją, nespręstas klausimas dėl nuotolinio darbo, darbdavys jam siūlė nutraukti darbo sutartį būtent dėl jo negalios.