- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-663-387-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01739-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Audronė Kartanienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- S. B., F. B., T. S.
- Civilinis ieškovas
- AB „Lesto“
- Kaltinamasis
- F. B., T. S., S. B.
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-663-387/2012
Teisėja Vitalija Vaivadienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01739-2009-5
2012 m. spalio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
dalyvaujant prokurorui Kazimierui Poplovuchinui, nuteistiesiems S. B., F. B. ir T. S., gynėjams adv. Aleksandrui Sizovui ir Arvydui Montrimui,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S. ir S. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendžio, kuriuo T. S. ir S. B. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus, numatytus BK 187 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir nuteisti:
- pagal BK 187 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.
- pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 2 d. bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012-01-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pritaikius BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-11-13 iki 2009-12-03, nuo 2009-10-26 iki 2009-10-28 bei bausmę atliktą pagal 2012-01-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.
- pagal BK 187 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams.
- pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei atlyginti dalį – 8000 Lt turtinės žalos AB ,,Lesto“.
Pritaikius BK 66 str. į bausmės laiką, jos realaus atlikimo atveju, įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009-10-27 iki 2009-10-28, nuo 2009-11-13 iki 2009-11-23.
AB ,,Lesto“ civiliniai ieškiniai patenkinti, priteisiant iš kaltinamųjų F. B., T. S. ir S. B. solidariai 599235,57 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas F. B.. Nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. ir T. S. nuteisti už tai, kad jie sunaikino svetimą turtą ir didelės vertės svetimą turtą.
Jie 2009 m. rugsėjo 24 d. 21.30 val., Vilniaus r., Nemėžio sen., Daržininkų k., veikdami grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, F. B. vairuojamu automobiliu ,,BMW 540“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus 4 naudotas automobilines padangas F. B. ir T. S. jas iškrovus prie modulinės transformatorinės „MT R-427", priklausančios AB „Rytų skirstomieji tinklai", iš automobilio į plastikinį indą pripylus degaus skysčio - benzino, T. S. sulaužius modulinės transformatorinės „MT R-427" durų užraktą, į jos vidų sumetė atsivežtas naudotas automobilines padangas ir sausą žolę, kurią apipylus degiu skysčiu – benzinu, T. S. jas padegė ir dėl kilusio gaisro metu neatstatomai sudegė AB ,,Lesto“ („Rytų skirstomieji tinklai") priklausanti modulinė transformatorinė „MT R-427", o AB ,,Lesto“ („Rytų skirstomieji tinklai") padaryta didelės vertės turtinė žala - 493912,86 Lt.
Taip pat jie nuteisti už tai, kad 2009 m. spalio 23 d., apie 23.26 val., Vilniaus r., Nemėžio sen., Nemėžio k., Sirokomlės g. Nr. 8 veikdami grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, atsinešę 5 vnt. naudotų automobilinių padangų iš automobilio BMW 540, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio F. B., į indą įpylę degaus skysčio - benzino, iš šio automobilio bagažinės paėmę audeklo atraižą į UAB „Rytų skirstomieji tinklai" priklausančios „Šiaulių" tipo komplektinės transformatorinės „R-410", pastato vidų sumetė 5 naudotas automobilines padangas, užmetė ant jų audeklo atraižą, apipylė benzinu ir F. B. jas padegus, dėl kilusio gaisro sudegino komplektinę transformatorinę su joje buvusiais įrengimais ir prietaisais, tuo padarė AB ,,Lesto“ („Rytų skirstomieji tinklai") 3734,37 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir vadovaujantis BK 54 str. 3 d. paskirti švelnesnę bausmę arba vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti. Taip pat prašo pakeisti rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Apeliantas nurodo, kad jis iš dalies nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi jam yra paskirtos per griežtos bausmės ir nepagrįstai patenkintas civilinis ieškinys.
T. S. pažymi, kad žmogus yra nubaudžiamas ir izoliuojamas nuo visuomenės tik kaip ultima ratio, t. y. tik tada, kai to neįmanoma išvengti. Visais atvejais kai iš aplinkybių visumos galima spręsti, kad pirmą kartą nusikaltęs asmuo padarė savo išvadas, dėl padarytos veikos gailisi ir nesiruošia daryti naujų nusikalstamų veikų bausmės tikslams pasiekti nėra būtina skirti bausmę, kuri atliktų izoliacinę funkciją.
Pasak apelianto, skirdamas bausmes pirmos instancijos teismas nesivadovavo teisingumo principu, kuris suponuoja tai, kad asmenys padarę tokias pačias veikas tokiomis pačiomis aplinkybėmis turi būti vienodai nubausti. S. B., nors ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo nubaustas laisvės atėmimu, atidedant bausmės vykdymą. Tuo tarpu T. S. buvo paskirtas realus 2 metų laisvės atėmimas. Pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad iki tol nusikalstamų veikų apeliantas nebuvo daręs, nusikalstamos veikos padarymo momentu nebuvo teistas, nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir padarė atitinkamas išvadas, todėl tam, kad jis daugiau nebenusikalstų nėra būtina atimti jam laisvės. T. S. nurodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo, todėl jam paskirta bausmė neatitiktų jos paskirties. Jo izoliavimo nuo visuomenės atveju, sugriūtų jo socialiniai ryšiai, jis prarastų mylimą darbą, galimai netektų mylimo žmogaus bei negalėtų sukurti šeimos. Atlikus bausmę T. S. reikėtų resocializuotis.
Apelianto teigimu, jam paskirta bausmė buvo nepagrįstai subendrinta su 2012-01-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi pastarasis yra paskųstas apeliacine tvarka ir šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs ir neturi teisinės galios.
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas formaliai patenkino byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai nesigilindamas į jo esmę bei neįvertinęs jo pagrįstumo, nors BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys turi būti įrodytas. Tiek pastaroji įstatymo norma, tiek CPK 178 str. numato ieškovo pareigą pagrįsti savo reikalavimą įrodymais, tačiau to šioje byloje padaryta nebuvo. Ieškovas nepaaiškino ir jokiais dokumentais nepagrindė kodėl pirminiame ieškinyje sudegusių įrenginių balansinė vertė buvo 2064,57 Lt ir 1669,80 Lt, o darbų vertė 50764 Lt, tačiau teisme šios sumos išaugo dešimteriopai. Teismui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad buvo reikalingi būtent tokie darbai ir kokia buvo jų konkreti kaina, kad iš tikrųjų buvo atstatyti visiškai nauji įrenginiai, o ne tiesiog pataisyti seni ir ar apskritai buvo būtinas naujo ir gerokai brangesnio įrenginio pastatymas. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kas buvo padaryta su transformatorinėse likusiais įrenginiais. Be šių dokumentų neįmanoma išspręsti civilinio ieškinio klausimo iš esmės, todėl teismas turėjo klausimą dėl ieškinio dydžio nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-02 nuosprendį ir išteisinti jį dėl veikos, padarytos 2009 m. rugsėjo 24 d., 21.30 val., Vilniaus r., Nemėžio sen., Daržininkų k., sudeginant transformatorinę bei atitinkamai sumažinti padarytos turtinės žalos dydį.
Apeliantas nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir neteisingas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu remdamasis nuteistųjų F. B., T. S., S. B., liudytojų P. G., S. B., D. S., D. P. parodymais, specialisto S. K. parodymais, F. B. nuoširdžiu prisipažinimu, S. B. nuoširdžiu prisipažinimu ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymais. Įvertinus visas faktines aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, akivaizdu, kad teismas priėmė nuosprendį nepašalinęs abejonių ir prieštaravimų. Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, dėl to padarė netinkamas išvadas dėl veikos, kuria S. B. buvo apkaltintas ir nuteistas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymų šaltiniai visiškai nenurodo S. B. kaltės dėl padegimo 2009-09-24. Nei nuteistųjų F. B., T. S. parodymuose, nei liudytojų P. G., S. B., D. S., D. P. parodymuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. B. organizavo transformatorinės Vilniaus r., Nemėžio sen., Daržininkų k., padegimą ar kad jis jame dalyvavo. Aukščiau nurodyti liudytojai tik parodė, kad S. B. buvo F. B. ir T. S. draugijoje prie minėtos transformatorinės 2009-09-24. Apeliantas pažymi, kad duomenų, patvirtinančių kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką 2009-09-24, nėra ir kituose pirmos instancijos teismo aptartuose įrodymuose.
Pasak apelianto, teismas, nepašalinęs visų prieštaravimų, įrodymus vertino jo nenaudai, nors baudžiamosios teisės principas in dubio pro reo reikalauja, kad visi neaiškumai ir netikslumai būtų vertinami kaltinamojo naudai. Pirmos instancijos teismas S. B. nuoširdų prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką 2009-10-23 įvertino „išplėstinai“ ir pritaikė veikai, padarytai 2009-09-24, kurios jis nepadarė, o tik buvo draugijoje asmenų, padariusių šią veiką.
Apelianto teigimu, apylinkės teismas neįrodė, kad jis dalyvavo 2009-09-24 sudeginant transformatorinę, todėl jis yra neteisingai ir neteisėtai pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat iš jo yra nepagrįstai priteista per didelė suma civiliniam ieškiniui padengti. Kadangi jis prisipažino 2009-10-23 padegęs transformatorinę, iš jo turėtų būti priteista 3734,37 Lt turtinė žala.
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai patenkino civilinį ieškinį. Vadovaujantis CK normomis, civilinis ieškinys turėjo būt paliktas nenagrinėtu, kadangi civilinis ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio. Civilinis ieškovas turėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius sugadinto turto vidutinę rinkos vertę, o ne jo paties nustatytą balansinę vertę. Taip pat nebuvo visiškai vertinamas turto nusidėvėjimas, nebuvo vertinamas ir balansinės vertės nustatymo mechanizmas. Apeliantas pažymi, kad kaip matyti iš civilinio ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, galios transformatorius (turto gamyklinis numeris 471913, inventorinis Nr. 209644) buvo pagamintas 1973 m., pradėtas eksploatuoti 1999 m. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvai, galioję nuo 2006-01-01 iki įvykio, nustatė elektros perdavimo ir ryšių įtaisam 8 metų nusidėvėjimo normatyvą, t. y. šis įrenginys turėjo būti nurašytas 2007 metais. Tad akivaizdu, kad nustatant sugadinto turto vertę nusidėvėjimo normatyvai išvis nebuvo taikomi, taip pat nebuvo imtasi priemonių nustatyti sugadinto turto vidutinę rinkos vertę, kaip to reikalauja CK 6.249.str. 5d. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Apylinkės teismas kai žalos dalį pripažino jau visiškai nusidėvėjusio turto balansinę vertę ir priteisė kompensuoti daugiau nei 10 kartų didesnę „atstatymo darbų“ kainą, kad yra neteisėta.
Pasak apelianto, taip pat nebuvo visiškai atsižvelgta į tai, kad visus darbus civiliniam ieškovui atliko dukterinė įmonė Elektros tinklo paslaugos, taip pat civilinis ieškovas nepateikė 2008-12-31 Susitarimo dėl darbų atlikimo ir paslaugų teikimo Nr. 31010/481417 priedų, todėl nėra galimybių įvertinti PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų. Apeliantas pabrėžia, kad civilinis ieškovas pateikė tik UAB „Elektros tinklo paslaugos“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, tačiau nepateikė jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtos išlaidos yra patirtos. Taigi, civilinis ieškinys dalyje dėl 2009-09-24 gaisro metu sugadinto turto vertės kompensavimo S. B. neturi būti tenkinamas, o dalyje dėl 2009-10-23 sugadinto turto vertės kompensavimo patenkintas nepagrįstai, nes civilinis ieškovas nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų pagrįsti patirtos žalos dydį.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, civilinio ieškovo atstovas ir prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų ir jų gynėjų skundai tenkintini dalinai.
Dėl S. B. nuteisimo už veiką, padarytą 2009 m. rugsėjo 24 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai S. B. nuteisė dėl veikos, padarytos 2009 09 24, teisingai šią veiką kvalifikuodamas pagal BK 187 str. 2d.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti įrodymų šaltiniai visiškai nepagrindžia S. B. kaltės dėl padegimo 2009-09-24.
Pripažintina, kad tiek nuteistojo F. B., tiek nuteistojo T. S. parodymai dėl 2009 09 24 įvykio nėra nuoseklūs, tačiau šių nuteistųjų parodymu analizė akivaizdžiai rodo, jog S. B. prisidėjo prie šios nusikalstamos veikos padarymo aktyviais veiksmais, t.y. bendrininkavo darant šią nusikalstamą veiką. Jis padėjo įnešti padangas į transformatorinę, žinodamas, kad jos bus padegtos, t.y. suvokė savo veikos padarinius. S. B. kaltė įrodyta ne tik nuteistųjų parodymais, bet ir liudytojų P. G. bei S. B. parodymais. Šie liudytojai vienareikšmiškai nurodė, kad S. B. prisidėjo prie 2009 09 24 įvykdyto transformatorinės padegimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nėra duomenų, kad būtent S. B. padegė transformatorinę, ar organizavo šį padegimą, tačiau konstatuoja, kad jis atliko aktyvius veiksmus (nešė padangas) aiškiai suvokdamas kad taip prisideda prie nusikalstamos veikos padarymo. Tokie jo veiksmai pagrįstai vertinami kaip nusikaltimo bendrininko.
P. G. savo parodymus patvirtino ir tikrinant juos vietoje (t.2., b.l. 67-78). Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas priskirtinas prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. P. G. parodymų patikrinimo protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų, yra savarankiškas įrodymas, gautas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos.
Įtariamojo F. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t.2., b.l. 120-125) taip pat patvirtina S. B. kaltę bendrininkavus darant šią nusikalstamą veiką. Šio ikiteisminio tyrimo metu F. B. nurodė vietą, kur kartu su S. B. pasikrovė senas padangas, kurios vėliau buvo panaudotos padegant transformatorinę.
Specialisto išvada (t.1., b.l. 42-45) patvirtina, kad gaisravietės vietoje buvo rasti apdegusių padangų likučiai. Tai patvirtina tiek pačių nuteistųjų, tiek liudytojų parodymus apie padegimui naudotas padangas.
Aptartų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia S. B. kaltę bendrininkavus padegant elektros transformatorinę 2009 09 24 ir paneigia apelianto aiškinimus neva jis buvęs tik šio įvykio liudininkas.
Dėl bausmės skyrimo T. S. bei jos subendrinimo su 2012 01 25 nuosprendžiu
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2012 01 25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2012 05 02. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 01 25 nuosprendis įsiteisėjo tik 2012 06 02 (Vilniaus apygardos teismo nutartis). Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas negalėjo nuteistajam T. S. paskirtos skundžiamu nuosprendžiu bausmės subendrinti su bausme, paskirta 2012 01 25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nes šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Kita vertus pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka 2012 01 25 nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, tad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl įstatymo taikymo bendrinant bausmes BK 63 str. pagrindu. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę T. S. pagrįstai vadovavosi BK 63 str.9d.. Galutinė subendrinta bausmė paskirta taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. T. S. į bausmės laiką pagrįstai įskaityta bausmė, atlikta pagal 2012 01 25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. Nenustačius įstatymo pažeidimo bendrinant bausmes nesavalaikis bausmių bendrinimas (priimant skundžiamą nuosprendį) kolegijos pripažįstamas formaliu pažeidimu, nekeičiančiu sprendimo esmės, neįtakojančio nuteistojo padėties ir nepažeidžiančio nuteistojo teisių. Esant šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismo nuosprendis nekeistinas, konstatuojant formalų pažeidimą.
Nuteistasis T. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, arba jo atžvilgiu taikyti BK 75 str., atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. S. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę. Teismas nuosprendyje nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog T. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Iki priimant skundžiamą nuosprendį T. S. jau buvo teistas du kartus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad švelninti T. S. paskirtą bausmę ar atidėti šios bausmės vykdymą nėra pagrindo. Bausmės paskyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali koreguoti paskirtą bausmę tik tuo atveju, kai ji yra aiškiai per švelni arba aiškiai per griežta. Sprendžiant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas galimas esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesni nuosprendžiai liudija, kad T. S. yra linkęs nusikalsti, tad realios bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai prieštarautų bausmės paskirčiai. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimo klausimai yra svarstomi teismui priimant nuosprendį ir yra vertinamos visos nuosprendžio priėmimo dienai egzistuojančios aplinkybės apibūdinančios teisiamą asmenį, neapsiribojant aplinkybėmis, buvusiomis nusikalstamos veikos padarymo dieną.
Dėl apsirašymo klaidos ištaisymo
Teisėjų kolegija pažymi, tai nurodė ir apeliantas T. S., jog skundžiamas nuosprendis datuojamas „2011 05 02“. Akivaizdu, nes tai liudija ir visi byloje esantys dokumentai, o taip pat pirmos instancijos teismo posėdžio protokolas, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas „2012 05 02“. Klaidingas nuosprendžio datos nurodymas laikytinas apsirašymo klaida, kurią apeliacinės instancijos teismas ištaiso. Tai nekeičia nuosprendžio esmės ir pašalina egzistuojantį neaiškumą.
Tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai prašė perduoti civilinio ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina, kad tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą, aiškinosi padarytos žalos dydį, tad civilinio ieškinio dydžio klausimas neperduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu buvo išklausyti civilinio ieškovo atstovo paaiškinimai, gauti ir išanalizuoti papildomi dokumentai pagrindžiantys civilinio ieškinio dydį, konstatuoja, kad priteista civilinio ieškinio suma mažintina.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktais dokumentais bei civilinio ieškovo atstovo M. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad dėl 2009 09 24 padarytos nusikalstamos veikos AB „Lesto“ patyrė 535 323,78 Lt žalą. Pripažintina, kad pateikti dokumentai pagrindžia padarytosios žalos dydį. Sugadintų įrenginių – transformatorinės R-427 bei dviejų transformatorių kaina pagrįstai nustatyta pagal jų likutinę vertę nusikalstamos veikos padarymo dienai ir sudaro 489 099,48 Lt. Į žalos dydį pagrįstai įskaičiuota ir transformatorinės bei jos įrenginių atstatymo darbų kaina, kurios dydis yra 50 824,34 Lt. Atstatymo darbų kainos dydis yra pagrįstas pateiktais dokumentais: atliktų darbų aktais, apmokėjimui pateiktomis PVM sąskaitomis–faktūromis bei bankiniais išrašais, patvirtinančiais, kad už atliktus darbus buvo sumokėtos sąskaitose-faktūrose nurodytos pinigų sumos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų kainų dydžiu ir pagrįstumu. Objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 10520/580522 (t.4., b.l. 193), nustatyta, kad 2009 09 24 sudeginta transformatorinė su įrenginiais buvo pripažinta tinkama naudoti 2008 10 22, t.y. iki jos padegimo buvo eksploatuojama tik nepilnus metus, todėl mažinti ieškinio kainą nėra jokio pagrindo. Nustatyta ir tai, kad po gaisro apdegę transformatoriai buvo utilizuoti – priduoti į metalo laužą už juos gaunant 4600 Lt. Galutinė ieškinio kaina dėl 2009 09 24 nusikalstamos veikos metu sudegintos elektros transformatorinės yra 535 323,78 Lt (489 099,48+50 824,34 – 4600 =535 323,78).
Apeliacinės instancijos teismui pateiktais dokumentais bei civilinio ieškovo atstovo M. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad dėl 2009 10 23 padarytos nusikalstamos veikos AB „Lesto“ patyrė 21 906,07 Lt žalą. Pateiktais dokumentais nustatyta, kad likutinė sudegintos transformatorinės ir transformatoriaus vertė nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo atitinkamai 2064,57 Lt ir 1669,80 Lt. Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad šios transformatorinės atstatymo darbų kaina - 50 764 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais skaičiavimais, kad sudegintos transformatorinės atstatymo darbų kaina buvo tokia, kokią nurodė civilinio ieškovo atstovas, tačiau pažymi, jog visą atstatomųjų darbų kainą priteisus iš kaltinamųjų, būtų nesilaikyta protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Konstatuotina, kad tiek pati transformatorinė, tiek transformatorius buvo eksploatuojami jau ilgą laiko tarpą (jų likutinė vertė nedidelė), kaip nurodė ir pats civilinio ieškovo atstovas jau buvo planuojama ją keisti nauja, tad visos atstatomųjų darbų kainos priteisimas iš kaltų asmenų būtų neproporcingas. Dar daugiau – pažymėtina, kad į šios transformatorinės atstatymo darbų kainą buvo įskaičiuotas ir Oro linijų skyriklio keitimas, nurodant, kad pats šis skyriklis kainuoja 2722,50 Lt, o jo pakeitimo darbai – 2491,44 Lt, kai tuo tarpu tokio turto sugadinimas padegant transformatorinę nebuvo nurodytas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad ieškovas jau ir pats planavo keisti šią transformatorinę, sugadinto turto vertę, visa atstatomųjų darbų kaina iš kaltų asmenų nepriteistina. Pateikti dokumentai (t.4., b.l. 176-178) liudija, kad po padegimo AB“Lesto“ organizavo ir atliko avarijos likvidavimo darbus, kurie buvo susiję su sutrikusio elektros tiekimo atstatymu. Šių darbų vertė 19 371, 70 Lt. Apeliacinės instancijos teismas šias išlaidas pripažįsta tiesioginiais nuostoliais ir tik jas priteisia iš kaltų asmenų. Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad utilizavus sudegusį transformatorių buvo gauta 1200 Lt. Ši suma įskaitytina, atitinkamai sumažinant žalos dydį. Galutinė ieškinio kaina dėl 2009 10 23 nusikalstamos veikos metu sudegintos elektros transformatorinės yra 21 906,07 Lt (2064,57+1669,80+19371,70 – 1200 = 21 906,07).
Bendra atlygintina žala, kuri priteistina solidariai iš kaltinamųjų, yra 557 229,85 Lt (535 323,78 + 21 906,07 = 557 229,85).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad asmenų, padariusių nusikalstamą veiką materialinė padėtis nėra gera, tačiau dar labiau mažinti atlygintinos žalos dydį nėra pagrindo, nes žala padaryta tyčiniais veiksmais. (CK 6.282 str.3d.)
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas, sumažinant iš kaltų asmenų priteistos žalos dydį iki 557 229,85 Lt. Bei ištaisant rašymo apsirikimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p., 328 straipsnio 1d., 4 p.,
nutarė:
Nuteistųjų T. S. ir S. B. bei jų gynėjų apeliacinius skundus tenkinti dalinai.
Ištaisyti apsirašymo klaidą, nurodant, kad skundžiamas nuosprendis buvo priimtas ir paskelbtas „2012 05 02“.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 05 02 nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ją išdėstant taip: AB „Lesto“ civilinius ieškinius tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamųjų F. B., T. S. ir S. B. solidariai 557 229,85 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis Lt 85 centus) turtinei žalai atlyginti.
Likusią skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.