Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-02 nutarties civilinėje byloje Nr. N2-3416-889/2011 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. J., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei V. P., institucijai teikiančiai išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su mama tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė V. P. ieškiniu prašo: 1) nustatyti sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jo mama ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. tvarką: tėvas V. J. gali netrukdomai bendrauti su vaiku nuo kiekvienos savaitės šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.

Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko D. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su tėvu atsakovu; 2) nustatyti D. bendravimo su motina tvarką: ieškovė su sūnumi D. bendrauja ieškovės pasirinktoje vietoje kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10val. iki 20 val.; ieškovei suteikiama teisė tris valandas su atsakovu iš anksto suderintu metu ieškovės pasirinktoje vietoje bendrauti su sūnumi D. per jo gimtadienį; ieškovė gali bendrauti su sūnumi D. J. visomis ryšio priemonėmis, o atsakovas privalo iš anksto informuoti ieškovę apie sūnaus gyvenamosios vietos, ugdymo ar mokymosi vietos pasikeitimus, bei telefono numerio pasikeitimą; ieškovės pasimatymas su nepilnamečiu sūnumi D. J. gali būti atidedamas iki išnyks aplinkybės: a) sūnaus liga, b) tuo metu iš anksto suplanuoti įvairūs vaiko lavinamieji užsiėmimai, c) tuo metu yra iš anksto suplanuota poilsinė ar kitokia kelionė; 3) priteisti iš V. P. sūnaus D. J. išlaikymui įsiskolinimą nuo 2008-09-18 iki ieškinio padavimo dienos po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; 4) priteisti iš V. P. sūnaus D. J. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. Š. prašė priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leisti ieškovei pasiimti sūnų D. J. kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio vakaro iš tėvo namų Klaipėdoje ir parsivežti į savo namus Telšiuose, apie tikslų atvykimo laiką prieš dieną pranešant atsakovui telefonu: skambučiu ar trumpąja žinute.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-02 nutartimi pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo leido ieškovei V. P. pasiimti sūnų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio vakaro iš tėvo V. J. namų Klaipėdoje ir parsivežti į savo namus Telšiuose, apie tikslų atvykimo laiką prieš dieną pranešant atsakovui telefonu: skambučiu ar trumpąja žinute. Nurodė, kad įvertino pasikeitusią atsakovo gyvenamąją vietą – persikraustymą iš Telšių į Klaipėdą, bylos aplinkybes (jos nagrinėjimo trukmę – ekspertizė preliminariais duomenimis gali būti atliekama tik 2011 m. rugsėjį), ir siekė užtikrinti vaiko bendravimą su motina.

Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo teismo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-02 nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pakeitimą. Išvadą teikianti institucija prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nors jos yra taikytos Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateiktas prašymas pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas negalėjo pakeisti 2010-10-26 Telšių rajono apylinkės teismo nutarties. Be to, nei išvadą teikianti institucija, nei ieškovė jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė, tai yra, nepateikė svarių argumentų, kurie įrodytų, jog negalima įvykdyti teismo jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o nustatytoji bendravimo tvarka būtų žalinga vaikui. Apie tai, dėl kokių priežasčių keičiamos laikinosios apsaugos priemonės, nepasisakė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovei leidžiama pasiimti sūnų D. J. kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio vakaro ir parsivežti į savo namus Telšiuose, tačiau tokia laikina ieškovės bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia D. J. interesus, gali pakenkti jo sveikatai ir vystymuisi. Teismas nepareikalavo ieškovės pažymos apie jos darbo grafiką, todėl neaišku, ar tikrai tomis dienomis ieškovė turės galimybę nepertraukiamai būti su mažamečiu vaiku ir jį tinkamai prižiūrėti, ar nesusidarys tokios aplinkybės, kad ieškovė, pasiėmusi vaiką, dirbs, o berniukas liks be mamos priežiūros ar su jam nepažįstamais asmenimis. D. J. diagnozuota bronchinė astma, dėl to jam būtinos atitinkamos gyvenimo sąlygos, susijusios su ypatinga higiena (pvz.: tam tikra nealergizuojanti patalyne ir pan.), tačiau teismas neišsiaiškino, ar tokias sąlygas turi ir galį suteikti ieškovė. Mano, kad toks staigus vaiko perkėlimas į motinos namus, esančius kitame mieste, staigus atskyrimas nuo tėvo ir brolių, pakenks D. J. psichikai ir jo raidai, turės negrįžtamų pasekmių, ypač atsižvelgiant į tai, kad D. J. diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas bei neorganiniai miego sutrikimai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pakeista Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi, kuria nustatyta vaiko bei motinos bendravimo tvarka. Prašo palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartį, kadangi tai gali pakenkti vaiko sveikatai ir vystymuisi, ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui neužtikrintos normalios bei saugios gyvenimo sąlygos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (Lietuvos Respublikos CPK 144str. 1d.). Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Teismas, priėmęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo gali taikyti Lietuvos Respublikos CK 3.65str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. 1 ir 2 d. 1, 7 p. nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Iš esmės atsakovas neginčija, kad šioje byloje tokios laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos, tačiau nesutinka su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi.

Byloje nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė, kad nuo nutarties priėmimo dienos iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, vaiko motina V. P. bendraus su sūnumi D. J. savo namuose (duomenys neskelbtini) ar kitoje jos pasirinktoje vietoje, kiekvieną savaitės penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 20 val., nurodytų valandų intervale pasiimant sūnų iš atsakovo namų arba vaikų lopšelio darželio „Saulutė“, išskyrus atvejus, kada vaikas serga. 2011-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad bylos, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, yra viešo intereso bylos, todėl teismas, tiek esant suinteresuotų asmenų prašymui, tiek savo iniciatyva, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti (CPK 144 str. 2 d., CK 3.65 str. 1 d.). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi teismas nutartyje nurodė, kad įvertino pasikeitusią atsakovo gyvenamąją vietą – persikraustymą iš Telšių į Klaipėdą, bei siekė užtikrinti vaiko bendravimą su motina, dėl to pakeitė laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, kad motina turi visas galimybes prižiūrėti ir slaugyti vaiką, jei jis blogai jaustųsi, todėl ribojimo vaikui matytis su motina dėl vaiko ligos atsisakė.

Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 3.170 str. 1d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 3d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė nesugebės tinkamai prižiūrėti vaiko ir suteikti jam reikiamas sąlygas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad atsakovas su vaiku persikraustė gyventi iš Telšių į Klaipėdą. Taigi, pasikeitusios aplinkybės, t. y. vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, sudaro pagrindą keisti ankstesne teismo nutartimi nustatytą laikiną ieškovės su vaiku bendravimo tvarką. Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartyje nustatyta, kad ieškovė po pasimatymo su vaiku, jį kiekvieną dieną turi pristatyti į namus pas atsakovą, o tai prieštarautų protingumo ir ekonomiškumo principams, mažametis vaikas būtų nuolat varginamas kelionėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad motina netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų žalingą įtaką jam savo amoraliu elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės nuomone nėra pagrindo drausti motinai be tėvo žinios bendrauti su vaiku. Dėl šių priežasčių kolegija neturi pagrindo išvadai, kad būtų tikslinga apriboti motinos bendravimą su vaiku ir teises į jį. Be to, kaip minėta, atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi ne tik teises vaikui, bet ir pareigas prižiūrėti vaiką, auklėti jį, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, lygiai kaip ir motina yra atsakingas už tinkamą vaiko auklėjimą ir vystymą, taip pat turi paisyti motinos teisių ir atitinkamai netrukdyti jai nevaržomai įgyvendinti pareigas vaikui (CK 3.165 str. 1 d.).

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tinkamą, vaiko ir motinos interesus atitinkančią laikiną bendravimo tvarką, kurią keisti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.