Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

gynėjui advokatui R. V.

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B.

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui R. K.

A. O. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas spec. vidurinis, išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. O. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2012-10-13 apie 13 val. 30 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. B., rūsyje, jo paties išprovokuoto su sugyventine J. B. kilusio tarpusavyje žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą mediniu pagaliu smogdamas į dešinės rankos dilbį J. B. padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiais savo veiksmais A. O. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis A. O. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuose pačiuose namuose gyvena jo buvusi sugyventinė J. B. su kuria jis jau ilgą laiką nepalaiko jokių santykių. 2012-10-13 apie 13 val. 30 min. jis nuėjo į namo rūsį, kur ruošėsi dirbti su medžio apdirbimo staklėmis. Jis prie staklių pabandė įjungti šviesą, bet lemputė nedegė ir jis įtarė, jog būtent J. B. galėjo išsukti lemputę. Jis įsuko naują lemputę, uždegė šviesas ir, paėmęs į rankas plaktuką, ruošėsi atsukti pjūklą nuo staklių ir tuo metu pamatė, jog iš rūsio link išėjimo eina J. B.. Jis padarė pastabą J. B. ir pradėjo pastarąją gėdyti dėl išsuktos lemputės. Tada J. B. priėjo prie jo maždaug 1 m atstumu ir pradėjo šaukti, vadino jį necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Bet jis nekreipė į tai jokio dėmesio. J. B., matydama, jog jis nekreipia jokio dėmesio į pastarosios provokacijas, norėjo išeiti, bet apsisukdama koja užsikabino už bordiūro ir aukštielninka ištiestomis į šalis rankomis nukrito ant grindų gulėjusių medinių

atraižų. Po to J. B. greitai atsikėlė, apžiūrėjo savo dešinę ranką, ant kurios nebuvo jokių sužalojimų, ir išėjo. Jis liko dirbti rūsyje. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jis su pareigūnais bendravo kieme, su vienu iš jų buvo nusileidęs į rūsį, kur parodė vietą, kur J. B. nugriuvo. Jis J. B. nemušė, su pastarosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka visiškai.

Nukentėjusioji J. B. paaiškino, kad 2012-10-13 ryte ji buvo turguje, kur nusipirko bulvių. Grįžus iš turgaus A. O. namuose nebuvo. Ji nusinešė bulves į rūsį ir jas ten perrinkinėjo. Baiginėjant savo darbą į rūsį atėjo A. O., kuris nuėjo prie staklių. Kadangi ji buvo kitoje rūsio patalpoje, A. O. nematė, bet girdėjo, kaip pastarasis klausė kodėl nedega lemputė. Ji atsakė, jog į patalpą, kur yra staklės, užėjusi nebuvo, todėl nežino. Tada A. O. pradėjo ją barti, kad ji nuolat įjunginėja lemputes, jos perdega ir, kad ji grąžintų obuolių dėžę, kuri dingo iš verandos. Ji atsakė, jog obuolių neėmė ir negali jų atiduoti. Kadangi rūsyje kilo žodinis konfliktas, ji, norėdama išeiti iš rūsio ir eidama pro patalpą, kur buvo A. O., pastarasis staiga pasilenkė, stvėrė kažkokį pagalį ir norėjo jai suduoti. Ji pakėlė ranką ir A. O. sudavė jai pagaliu į ranką. Ji greitai nusisuko ir norėjo išeiti, bet pagaliu dar vieną kartą gavo per petį. Išėjusi iš rūsio ji paskambino savo dukrai ir į policiją, vėliau su dukra buvo nuvažiavusi į ligoninę, kur jai buvo nustatytas rankos sumušimas. Rūsyje ji nugriuvusi nebuvo ir pati susimušti negalėjo. Ji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes ji patyrė žalą dėl sužalojimų, nuolatinio kaltinamojo terorizavimo ir kaltinimų nebūtais dalykais.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. D. paaiškino, kad šiuo metu jis tiriamo įvykio aplinkybių neprisimena, prašo pagarsinti jo parodymus ankstesnio teismo posėdžio metu. Liudytojas P. D. 2012-12-17 teismo posėdyje paaiškino ( prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-30-763/2013 b.l. 31-33 ), kad 2012-10-13 buvo gautas pranešimas dėl šeimyninio konflikto. Jis kartu su kolega V. K. nuvyko nurodytu adresu. Juos pasitiko nukentėjusioji, kuri pasakė, jog kaltinamasis sužalojo jai ranką. Nukentėjusioji rodė ranką ir matėsi kraujas. Nukentėjusioji sakė, jog ji susiginčijo su kaltinamuoju dėl obuolių ir pastarasis norėjo jai pagaliu suduoti į galvą, bet ji pakėlė ranką ir kaltinamasis pataikė į ranką. Namo kieme buvo kaltinamasis, kuris nuolat rėkė, elgėsi agresyviai ir su juo buvo sunku susikalbėti. Jis klausė kaltinamojo dėl kokių priežasčių pastarasis sudavė nukentėjusiajai ir kaltinamasis atsakė, jog nieko baisaus neatsitiko, kas čia tokio – per ranką. Vėliau jis kartu su kaltinamuoju buvo nusileidę į rūsį. Rūsyje ant grindų gulėjo daug atraižų nuo lentų. Būdami rūsyje kaltinamasis paėmė vieną pagalį ir pasakė, kad sudavė šituo pagaliu, bet dar aiškino, jog kas čia tokio, tokiu pagaliu jos neužmušė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad šiuo metu jis tiriamo įvykio aplinkybių neprisimena, prašo pagarsinti jo parodymus ankstesnio teismo posėdžio metu. Liudytojas V. K. 2012-12-17 teismo posėdyje paaiškino ( prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-30-763/2013 b.l. 33 ), kad tikslios datos jis neprisimena, dienos metu buvo iškvietimas dėl šeimyninio konflikto. Jis kartu su kolega P. D. nuvyko nurodytu adresu, kur juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, jog konflikto metu vyras jai trenkė pagaliu ir sužalojo ranką. Moteris rodė ranką, matėsi mėlynė rankoje. Daugiau su moterimi ir vyriškiu bendravo jo kolega P. D..

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. V. paaiškino, kad tikslios datos ji neprisimena, įvykio dieną jai paskambino jos mama J. B. ir pasakė, kad ją užpuolė su pagaliu A. O.. Ji atvažiavo pas motiną į namus, kur jau buvo policijos pareigūnai. Ji girdėjo kaip policijos pareigūnas P. D. sakė savo kolegai, kad A. O. trenkė pagaliui per ranką ir jis prisipažino tai padaręs. Mama jai taip pat papasakojo įvykio aplinkybes, parodė ranką, kuri buvo mėlyna, ištinusi ir buvo žaizda. Ji su mama buvo nuvykusi pas gydytojus, kurie padarė rentgenograma, bet lūžio nebuvo nustatyta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ( b.l. 35-39 ) matyti, kad įvykio vieta yra namo, esančio Vilniaus g. 77, Švenčionėlių m., Švenčionių r., rūsys, kuriame ant grindų matosi daug primėtytu lentų atraižų. Ant J. B. rankos matosi kraujosruvos žymės.

Iš nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( b.l. 12-14 ) matyti, kad nukentėjusioji J. B. paaiškino ir parodė kaip A. O. jai sudavė pagaliu per ranką.

Iš specialisto išvados Nr. G 1354/13(01) ( b.l. 19-21 ) matyti, kad J. B. nustatytas sužalojimas – muštinė žaizda su poodine kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį per dešinį dilbį kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ( pvz., pagaliu, lenta ir pan. ), tiek ir minėta kūno dalimi atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių. Sužalojimo padarymo galimybė griūnant aukštielninka ant grindinio nugara ir rankomis atsitrenkiant į betonines grindis bei ant grindų gulėjusius medinius pagalius bei lentų atraižas kategoriškai nėra atmetama. Tačiau tokio griuvimo metu turėjo likti ir daugiau griuvimui būdingų pėdsakų ant kūno. J. B. dešiniame dilbyje nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti jai per dešinę ranką suduodant pagaliu. Sužalojimo lokalizacija nenurodo konkrečios nukentėjusiosios padėties ir tarpusavio su užpuoliku išsidėstymo sužalojimo padarymo metu, kadangi ranka yra „judanti“ įvairiomis kryptimis kūno dalis, sužalojimo padarymas galimas bet kurioje prieinamoje padėtyje. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją ( dilbio vidinis paviršius ), toks sužalojimas yra priskiriamas prie sužalojimų, atsirandančių ginantis nuo smūgių į galvą, ranką pakeliant virš galvos ar prieš galvą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu į dešinio dilbio sritį kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualūs požymiai liko neužsifiksavę. Sužalojimas, atsižvelgiant į jo morfologinius požymius, yra maždaug 10-15 parų senumo, galimai padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2012-10-13 ). Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nors kaltinamasis savo kaltės visiškai nepripažino aiškindamas, jog jis nukentėjusiosios nemušė, o pastaroji galėjo susižaloti nukritus ant grindų gulėjusių medinių atraižų, tokie jo parodymai, atsižvelgiant į aukščiau išnagrinėtus įrodymus, vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės. Nors tiesioginių įvykio liudytojų nėra, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklus. Kaip minėta liudytoja M. V. – nukentėjusiosios dukra, paaiškino, kad jai paskambino mama ir pasakė, jog ją su pagaliu užpuolė A. O.. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai P. D. ir V. K. nurodė, kad juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiškino, jog konflikto metu vyras jai trenkė pagaliu ir sužalojo ranką, nukentėjusioji rodė sužalotą ranką. Įvykio dieną nuvykus į medicinos įstaigą nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė kaimynas, jai skauda dešinį petį ir dešinį riešą ( b.l. 24-25 ). Nukentėjusioji parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kaip jai buvo suduota pagaliu į ranką. Rašydama privataus kaltinimo skundą teismui nukentėjusioji taip pat nurodė, kad A. O. stvėrė pagalį ir bandė trenkti jai pagaliu per galvą, tačiau ji spėjo užsidengti galvą ranka, ko pasėkoje jis pataikė į ranką ir ją sužalojo ( prijungtos baudžiamosios bylos Nr. PK-30-763/2013 b.l. 1-2 ). Liudytojas P. D., kuris yra policijos pareigūnas, paaiškino, jog kaltinamasis pripažino, kad pagaliu sudavė nukentėjusiajai. Šis liudytojas nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo nepažįsta, jokių santykių su jais nepalaiko, duomenų, jog jis dėl kažkokių tai priežasčių galėtų apkalbėti kaltinamąjį, negauta, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymams, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaip minėta, atlikus specialų tyrimą, nustatyta, jog J. B. nustatytas sužalojimas galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį per dešinį dilbį kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek ir minėta kūno dalimi atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių. Sužalojimo padarymo galimybė griūnant aukštielninka ant grindinio nugara ir rankomis atsitrenkiant į betonines grindis bei ant grindų gulėjusius medinius pagalius bei lentų atraižas kategoriškai nėra atmetama. Tačiau tokio griuvimo metu turėjo likti ir daugiau griuvimui būdingų pėdsakų ant kūno, kurie nėra užfiksuoti. Be to, atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją ( dilbio vidinis paviršius ), toks sužalojimas yra priskiriamas prie sužalojimų, atsirandančių ginantis nuo smūgių į galvą, ranką pakeliant virš galvos ar prieš galvą. Tai iš esmės patvirtina nukentėjusiosios ir paneigia kaltinamojo poziciją dėl sužalojimo susidarymo aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad A. O. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., nes kaltinamasis savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( LR CK 6.250 str. 1 d. ). Kūno sužalojimai, nors ir nežymus, neabejotinai kiekvienam asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, todėl iš kaltinamojo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ( LR CK 6.250 str. 2 d. ). Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, jis yra pensininkas, buvęs nukentėjusiosios sugyventinis, tarp kurių jau ilgą laiką yra priešiški santykiai, be to, nustatant neturtinės žalos dydį, atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios paaiškinimus, kuri nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl sužalojimų, nuolatinio kaltinamojo terorizavimo ir kaltinimų nebūtais dalykais. Esant tokioms aplinkybėms iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinas 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam A. O. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą visuomenei laipsnį. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, yra pensininkas, garbaus amžiaus, anksčiau teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas skiria kaltinamajam bausmę sankcijos ribose.

Nagrinėjant bylą teismas turėjo 27 Lt pašto išlaidų, kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai ( LR BPK 105 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant A. O. nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose.

J. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. O. J. B. 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus Lt ) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. O. 27 Lt ( dvidešimt septynis Lt ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.