Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1517-275/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
e2A-1517-275/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13698-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Tūkstantis“
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1517-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13698-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Tūkstantis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tūkstantis“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl sutartinės pagrindinės atsiskaitymo prievolės pripažinimo pasibaigusia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Tūkstantis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad ieškovo sutartinė pagrindinė atsiskaitymo prievolė sumokėti 2006-06-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi suderintą žemės sklypo Nr. 1901-0221-0011 23872/24695 dalių kainą pasibaigė, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas, esant Kauno apskrities viršininko 2009-03-13 sutikimui Nr. 10-170 dėl skolos perkėlimo, 2009-03-13 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartimi perėmė iš UAB „Haidaja“ sutartines prievoles atsiskaityti pagal 2006-06-29 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį už nekilnojamojo daikto 2,4695 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0221-0011, 23872/24695 dalies daiktinę nuosavybės teisę. Žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai kaina – 1 258 771 Lt (364 565,28 EUR) pagal 2006-06-29 sutartį turėjo būti dengiama periodiniais/metiniais valstybinės žemės išpirkimo mokesčių mokėjimais, vykdomais iki po einamųjų metų einančių kitų metų sausio mėnesio 15 dienos. Paaiškino, kad UAB „Haidaja“ ir ieškovo sutarties sudarymo metu atsakovui nebuvo sumokėta 895 125,73 Lt (259 246,33 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokesčių suma. Ieškovas atliko šiuos mokėjimus: 2009-12-24 sumokėjo 20 000 Lt (5 792,40 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-02-11 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-03-28 sumokėjo 20 000 Lt (5 792,40 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-04-18 sumokėjo 20 000 Lt (5 792,40 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-05-16 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-07-13 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-08-23 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-09-22 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-11-29 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį; 2012-03-20 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį; 2014-01-03 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,2 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį. Sumokėjus šias įmokas, ieškovė už perimtą sutartinę piniginę prievolę 2016-01-15 buvo skolinga 192 633,73 EUR. Ieškovė 2016-02-26 sumokėjo 192 633,73 EUR. Sumokėjęs šias įmokas ieškovas VĮ Registrų centras Kauno filialui 2016-10-11 pateikė prašymą išregistruoti žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Šio įrašo pagrindu yra 2006-06-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2-4233, daiktas: 23872/24695 dalys žemės sklypo Nr. 1901-0221-0011. Ieškovo prašymas buvo atmestas 2016-10-24 sprendimu Nr. KAKT-3019. Ieškovas buvo paprašytas pateikti atsakovo atstovės dokumentą apie visišką atsiskaitymą. Paaiškino, kad atsakovas ieškovui buvo pateikęs 2016-07-14 pranešimą ir 2016-09-09 raštą dėl sutarties vykdymo, į kuriuos ieškovas atsakovui atsakė 2016-10-11 raštu, nurodydama, kad ieškovas skolinių įsipareigojimų atsakovui neturi. Atsakovas ieškovui 2016-11-09 pateikė raštą Dėl valstybinės žemės pirkimo — pardavimo sutarties vykdymo, kuriame nurodė, kad iš ieškovo gautas įmokas įskaitinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka palūkanoms ir delspinigiams dengti ir su ieškovo 2016-10-11 rašte išdėstytais argumentais nesutinka. Ieškovo nuomone, jos pagrindinė prievolė atsakovui yra pasibaigusi, kadangi ieškovui mokėjimo paskirtyje įvardinus įmokos paskirtį, atsakovas šį ieškovo pasiūlymą priėmė, įskaitydamas mokėtas sumas pagrindinės prievolės dengimui ir neįgyvendino savo teisės nesutikti su ieškovo siūlymu pakeisti įmokų paskirstymą. Pažymėjo, jog nesutikimą su ieškovo siūlomu lėšų įskaitymu atsakovas pateikė tik 2016-07-14 pranešime.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas su UAB „Haidaja“ 2006-06-29 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje sutartį, kuria UAB „Haidaja“ pardavė 2,4695 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 2,3872 ha. UAB „Haidaja“ įsipareigojo sumokėti įsiskolinimo likutį – 1 007 016,45 Lt (291 652,12 EUR) iki 2016 m. Sutarties 5 punkte numatyta, kad už įsiskolinimo likutį pirkėjas moka 2 procentų metinių palūkanų, o už laiku nesumokėtas sumas, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai — 0,05 procentai privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo 2009-03-13 sutartimi UAB „Haidaja“ pardavė žemės ieškovei, kuri perėmė iš UAB „Haidaja“ sutartinę piniginę prievolę už žemės sklypą (sutarties Nr. 426 papunkčiai: 3.1.1, 3.1.1.1. ir 3.1.1.2). Nacionalinė žemės tarnyba apie sutarties nevykdymą ieškovą nuolat informuodavo raštais. Atsakovas 2017-01-20 raštu „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“ kreipėsi į notarą. Ieškovui nustatytu laiku neatlikus mokėjimų, buvo skaičiuojami delspinigiai. Nesant sudaryto atskiro susitarimo dėl įmokų užskaitymo, 2009-2016 metais gautos piniginės įmokos iš ieškovės (280 538,08 EUR), buvo užskaitytos 2008-2015 metais priskaičiuotoms 40 824,65 EUR palūkanoms, 2008-2016 metais susidariusiems 171 441,67 EUR delspinigiams ir 68 271,76 EUR įmokai už žemę padengti. Ieškovės įsiskolinimo likutis 2017-05-04 duomenimis yra UAB „Tūkstantis“ įsiskolinimo likutis už perkamą žemę sudaro – 190 974,56 EUR už perkamą žemės sklypą, mokėtinos palūkanos – 6 366,66 EUR, delspinigiai – 41 144,80 EUR, viso 238 86,02 EUR. Pažymėjo, kad atsakovo siųstų ieškovui raštų jis neskundė, todėl laikytina, kad su raštuose nurodytais teiginiais sutiko. Paaiškino, kad palūkanos už išsimokėtinai perkamą valstybinę žemę pradedamos skaičiuoti kitą dieną po sutarties sudarymo ir skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos žemės sklypo kainos. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 26.3 ir 26.4 papunkčiais, pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 5 procentus metinių palūkanų, o metinės įmokos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusių Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 4 punkte buvo nustatyta tvarka, pagal kurią asmenys įsigiję išsimokėtinai valstybinės žemės sklypą, privalo už jį atsiskaityti, nustatytas metinių palūkanų dydis ir kita. Šių taisyklių 5 punkte nurodyta, kad asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai — 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Delspinigiai, nustatyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje, yra netesybos, kurias skolininkas privalo sumokėti žemės pardavėjui, jeigu prievolė neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma, todėl sutartyje nustatyti delspinigiai už praleistą atsiskaityti terminą turi būti skaičiuojami tiek nuo pradelstos sumokėti žemės sklypo įmokos, tiek nuo pradelstų sumokėti palūkanų. Delspinigiai turi būti skaičiuojami ir išieškomi už visą pradelstą laikotarpį. Delspinigių netaikymas ar sumažinimas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo eiliškumas yra nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Ši norma yra dispozityvi ir reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo ir kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą išsimokėtinai, nenumato kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, jos turi būti paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu pirkėjo sumokėtos įmokos užteko padengti tik palūkanas ir priskaičiuotus delspinigius, jam ir toliau skaičiuojamos palūkanos nuo visos nesumokėtos žemės sklypo kainos dalies bei delspinigiai nuo pradelstos sumokėti žemės sklypo įmokos (skolos už žemę sumos ir palūkanų). Palūkanos prievolių užtikrinimo būdui nepriskiriamos, nes jos yra mokestis už naudojimąsi pardavėjui priklausančiais pinigais. Delspinigiai, nustatyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje, yra netesybos, kurias skolininkas privalo sumokėti žemės pardavėjui, jeigu prievolė neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma, todėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje nustatyti delspinigiai už praleistą atsiskaityti terminą turi būti skaičiuojami tiek nuo pradelstos sumokėti žemės sklypo įmokos, tiek nuo pradelstų sumokėti palūkanų. Tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo prievolės (laiku neatsiskaito už išsimokėtinai perkamą valstybinės žemės sklypą), nenumatytas delspinigių skaičiavimo ribojimas šešių mėnesių laikotarpiu. Delspinigiai turi būti skaičiuojami ir išieškomi už visą pradelstą laikotarpį. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas yra nustatytas kreditoriui kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad teisės aktai institucijai, viešojo administravimo subjektui, veikiančiam kaip valstybinės žemės patikėtinis, sudarant valstybinės žemės sandorius, nenumato teisės susitarti dėl kitokio įmokų paskirstymo nei nustatyta CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas konstatavo, jog ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai, sudaryti 2009-12-24, 2011-02-11, 2011-03-28, 2011-04-18, 2011-05-16, 2011-07-13, 2011-08-23, 2011-09-22 patvirtina, kad ieškovė prievolės, numatytos 2009-03-13 sutarties 3.1.1.1. punkte, tinkamai neįvykdė. Šie ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai, kuriuose nurodoma, kad ieškovė moka už 2008 metus, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad ieškovė nuo sutarties sudarymo momento iki 2011-09-22 įmokėjo 110000 Lt ( 318528,20 EUR) sumą, kuri yra 23037,74 Lt (6672,19 EUR) mažesnė nei ieškovė turėjo įmokėti pagal 2009-03-13 sutarties 3.1.1.1. punktą. Tai, kad ieškovė tinkamai prievolės, nustatytos 2009-03-13 sutarties 3.1.1.1. punkte, nevykdė patvirtina ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-05-13 raštas Nr. S2-818(1.7) bei 2011-02-21 raštas Nr. 8-SD-538.

5. Iš ieškovo pateiktų mokėjimo dokumentų, kuriuose nėra nurodytas laikotarpis, už kurį atliekamas mokėjimas, teismas nustatė, jog 2011-11-29 ieškovas sumokėjo 10000 Lt (2896,20 EUR) ir 2012-03-20 sumokėjo 10000 Lt (2896,20 EUR). Sumokėjus šias dvi įmokas ieškovas pagal 2009-03-13 sutarties 3.1.1.1. punktą nebuvo sumokėjęs valstybei 3037,74 Lt. Pagal 2006-06-29 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties 5 punktą ieškovui netinkamai vykdant sutartį atsakovas turėjo teisę ir pareigą skaičiuoti delspinigius ir palūkanas.

6. Teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2013-06-05 raštas Nr. 8SD-(14.8.7)-2816 patvirtina, kad ieškovui buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai ir apie tai ji buvo informuota šiuo raštu. Minėtame rašte nurodyta, kad ieškovas atsakovui turi sumokėti 564458,63 Lt (163478,50 EUR) sumą, kurią sudaro 539453,60 Lt (156236,56 EUR) metinės įmokos už 2009-2012 metus, 25002,03 Lt (7241,08 EUR) palūkanų ir 192697,90 Lt (55809,16 EUR). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad nesumokėtos įmokos, delspinigiai bei palūkanos turi būti mokamos nurodant vieną įmokos kodą 103238. Ieškovas pateikė į bylą 2014-01-03 mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėta 100000 Lt (28962 EUR) suma buvo įmokėta nurodant, įmokos kodą 103238. Šis ieškovo mokėjimas, teismo vertinimu patvirtina, kad ieškovas netinkamai vykdė savo prievolę ir pagal 2009-03-13 sutarties 3.1.1.2. punktą, kadangi pagal sutartį, turėdama pareigą atsakovui sumokėti 564458,63 Lt (163478,50 EUR) sumą, atliko 100000 Lt (28962 EUR) mokėjimą ir liko skolinga ieškovui 464458,63 Lt (134516,51 EUR). Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog likusi nesumokėta 464458,63 Lt suma būtų sumokėta atsakovui. Dėl to, konstatavo, jog ieškovas liko skolinga valstybei.

7. Teismas taip pat pastebėjo, jog šiuo atveju ieškovas neginčijo atsakovo siųstuose raštuose nurodytų įmokų, taip pat nereiškė pretenzijų. Priešingai, ieškovo veiksmai nuo 2009 m. kovo mėnesio, pasireiškė netinkamu sutartinių prievolių vykdymu, kurie tęsėsi ne vienerius metus, gali būti vertinami kaip siekis išvengti delspinigių ir palūkanų mokėjimo valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantas UAB „Tūkstantis“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei ieškinį tenkinti. Nurodo, kad įmokų paskirstymo tvarka žemės sutartyje nebuvo nustatyta, todėl apeliantui vykdant žemės sutartį, sumokėtų įmokų paskirstymui atsakovė turėjo vadovautis LR CK 6.54 str. nustatytu teisiniu reglamentavimu. Pažymi, jog apelianto ir atsakovo vykdyta žemės sutartis pasibaigė 2016-01-15, o informaciją apie nesutikimą dėl ieškovo 2009-12-24, 2011-02-11, 2011-03-28, 2011-04-18, 2011-05-16, 2011-07-13, 2011-08-23, 2011-09-22, 2011-11-29, 2012-03-20, 2014-01-03, 2016-02-26 pateiktų pasiūlymų apelianto atliktus mokėjimus/atsakovo gautas įmokas skirti apelianto pagrindinės prievolės sumokėti žemės sutarties kainą įvykdymui, atsakovas pateikė tik 2016-11-09 rašto Nr. 130-5901-(4.2.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo” forma, kas lemia, jog toks atsakovo elgesys negali būti laikomas teisingu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1070/2003 suformuotą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 išplėtotą LR CK 6.200 str. sutarčių vykdymo principų taikymo taisyklę, koreliuojančią su LR CK 6.38 str. nustatytais prievolių vykdymo principais.

9. Sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, kas lemia ne tik skolininko pareigą pinigines prievoles vykdyti laiku ir tinkamai, bet ir kreditorius pareigą reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo. Šis teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad atsakovas po konsoliduotos valios dėl įmokų įskaitymų eiliškumo atlikdamas įmokų paskirstymą ne sutartine, o įstatymine tvarka, pažeidė ne tik civilinį prievolinį įmokų paskirstymo reglamentavimą, bet ir apskaičiuotos netesybų sumos atitikimą ieškinio senaties termino reglamentavimui. Tai lemia, kad ne tik dėl konkliudentiniais veiksmais konsoliduotos valios atsakovas negalėjo vienašališkai atstatinėti apelianto sumokėtų įmokų paskirstymo eiliškumą, bet ir pažeidė ne tik sutarčių vykdymo principus, tačiau ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus po gautų įmokų paskirstymo tariamai gaudamas didesnes, nei su netesybų ieškinio senaties terminu gretintinų delspinigių sumas. Nors apeliantas byloje neprašo teisminės gynybos dėl netesybų dydžio nustatymo tiek įmokų sumokėjimo momentais, tiek dabar atsakovo reikalaujamos sumos, tačiau atsakovo nesąžiningumas po apelianto piniginės prievolės vykdymo veiksmų pernelyg didinant apelianto įsiskolinimą taip pat pagrindžia apelianto reikalavimo pripažinti, kad pagrindinė sutartinė apelianto prievolė buvo įvykdyta, pagrįstumą ir teisėtumą.

Šalies argumentai

10. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstu argumentavimu, kad apeliantas, vėluodamas vykdyti pinigines atsiskaitymo prievoles, mokėjimus, kuriuose mokėjimo paskirtimis - valstybinės žemės išpirkimo mokestis -pagal LR CK 6.54 str. 5-6 dalyse nustatytą ir su LR CK 6.200 str. įtvirtintais sutarčių vykdymo principais koreliuojantį teisinį reglamentavimą įformino siūlymus atsakovui, o atsakovas konkliudentiniais veiksmais su jais sutiko/juos priėmė, atliko turėdamas tikslą išvengti delspinigių ir palūkanų mokėjimo atsakovui. Ši aplinkybė teismo posėdyje nebuvo tiriama, todėl tai lemia skundžiamo sprendimo nepagrįstumą (LR CPK 263 str. 2 d.).

11. Apeliantas taip pat pažymi, jog tai, kad jis nereiškė pretenzijų ir neskundė atsakovo pranešimų dėl juose nurodytų skolų/palūkanų ir delspinigių dydžio, taip pat nelemia LR CK 6.54 str. 5-6 dalyse nustatyto gavusio įmokas kreditoriaus elgesio teisinio reglamentavimo netaikymo. Apelianto sutartinių piniginių atsiskaitymo prievolių pažeidimų ir atsakovo laikantis vykdant sutartis privalomo kooperavimo ir bendradarbiavimo principo atliktų konkliudentinių veiksmų sisteminis vertinimas lemia kreditoriaus/atsakovo ir skolininko/apelianto konsoliduotos valios/sutarties pakeitimo sandorio teisines pasekmes, kurių iki minėto sandorio sudarymo padaryti žemės ir turto sutarčių sąlygų pažeidimai tikrai neeliminuoja.

12. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime suteikęs nepagrįstą prioritetą apelianto padarytų žemės ir turto sutarčių pažeidimų pasekmių neteisingam vertinimui, nepagrįstai nevertino apelianto byloje procesinių dokumentų ir paaiškinimų forma argumentuotų atsakovo konkliudentiniais veiksmais: 1) 2010-05-13 raštu dėl informacijos pateikimo apie išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą ar jo dalį Nr. S2-818(1.7); 2) 2011-02-21 raštu dėl įsiskolinimo už žemę Nr. 8-SD-538; patvirtinto/sudaryto žemės sutarties pakeitimo sandorio ir šio sandorio vykdymo pasekmių teisėtumo ir pagrįstumo apeliantui vykdant pakeistą žemės sutartį dėl gautų įmokų paskirstymo, kas tai pat lemia, priimant skundžiamą sprendimą pirmos instancijos teismo padarytą apelianto teisės teismine tvarka apginti pažeistą teisę procesinį pažeidimą.

Atsiliepimas

13. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovas nesutinka, kad Tarnyba neva tai raštais ir konkliudentiniais veiksmais sutiko su UAB „Tūkstantis“ įmokų paskirstymo eiliškumu bei neinformavo apie įmokų paskirstymo eiliškumą. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba apie Sutarties nevykdymą ieškovą nuolat informuodavo raštais: 2010-05-13 raštu Nr. S2-818 (1.7) „Dėl informacijos pateikimo apie išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą (ar jo dalį)“, 2011-02-21 raštu Nr. 8-SD-538 „Dėl įsiskolinimo už žemę“, 2013-06-05 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-2816 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“, 2016-07-14 raštu Nr. lSD-3090-(4.85) „Dėl valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties vykdymo“, 2016-09-09 raštu Nr. lSD-5067-(4.85) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ ir 2016-11-09 raštu Nr. lSD-5901-(4.2) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“. 2017-01-20 raštu Nr. 8SD-252-( 14.8.7.) „Dėl vykdomojo įrašo atlikimo“ kreipėsi į notarą. Pirmiau nurodytų raštų ar kokių nors Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ieškovas neskundė, o tai reiškia, kad su raštuose nurodytais teiginiais sutiko, kas paneigia visus šios ieškovo skunde nurodytus argumentus.

14. Pabrėžia, kad nebuvo jokio atskiro susitarimo, jokio pritarimo ar sutikimo dėl įmokų užskaitymo, todėl 2009-2016 m. gautos piniginės įmokos iš ieškovo (iš viso 280 538,08 Eur), buvo užskaitytos 2008-2015 m. priskaičiuotoms 40 824,65 Eur palūkanoms, 2008-2016 m. susidariusiems 171 441,67 Eur delspinigiams ir 68 271,76 Eur įmokai už žemę padengti. UAB „Tūkstantis“ nustatytu laiku neatlikus mokėjimų, Tarnyba pagrįstai skaičiavo delspinigius. 2017-05-04 duomenimis UAB „Tūkstantis“ įsiskolinimo likutis už perkamą žemę sudarė - 190 974,56 Eur, mokėtinos palūkanos - 6 366,66 Eur, delspinigiai - 41 144,80 Eur. Iš viso 2017-05-04 mokėtina suma - 238 486,02 Eur.

15. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pagrįstai nusprendė, kad UAB „Tūkstantis“ turėjo tikslą išvengti delspinigių ir palūkanų mokėjimo Tarnybai. Nurodo, kad delspinigiai, nustatyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje, yra netesybos, kurias skolininkas privalo sumokėti žemės pardavėjui, jeigu prievolė neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma. Todėl Sutartyje nustatyti delspinigiai už praleistą atsiskaityti terminą turi būti skaičiuojami tiek nuo pradelstos sumokėti žemės sklypo įmokos, tiek nuo pradelstų sumokėti palūkanų. Delspinigiai turi būti skaičiuojami ir išieškomi už visą pradelstą laikotarpį. Tarnybos nuomone, delspinigių netaikymas ar sumažinimas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Be to, ieškovas, sudarydamas Sutartį neprieštaravo minėtoms Sutarties sąlygoms. Įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo eiliškumas yra nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą išsimokėtinai, nenumato kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, todėl jos turi būti paskirstomos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu pirkėjo sumokėtos įmokos užteko padengti tik palūkanas ir priskaičiuotus delspinigius, jam ir toliau skaičiuojamos palūkanos nuo visos nesumokėtos žemės sklypo kainos dalies bei delspinigiai nuo pradelstos sumokėti žemės sklypo įmokos (skolos už žemę sumos ir palūkanų).

16. Jokio susitarimo tarp šalių dėl piniginių įmokų paskirstymo nėra ir nebuvo, todėl Tarnyba vadovavosi CK 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka visiškai pagrįstai ir teisėtai.

17. 2018-11-19 byloje gautas prašymas priteisti iš atsakovės ieškovei 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė nustatytu laiku neatlikdavo mokėjimų atsakovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl iš jos gautos 2009-2016 metais piniginės įmokos - 280 538,08 EUR atsakovės buvo užskaitytos palūkanoms, delspinigiams ir įmokai už žemę padengti, t.y. 2008-2015 metais priskaičiuotoms 40 824,65 EUR palūkanoms, 2008-2016 metais susidariusiems 171 441,67 EUR delspinigiams ir 68 271,76 EUR įmokai už žemę. padengti. Ieškovės UAB „Tūkstantis“ įsiskolinimo likutis pagal atsakovės paskaičiavimus 2017-05-04 duomenimis yra : už perkamą žemę – 190 974,56 EUR, mokėtinos palūkanos – 6 366,66 EUR, delspinigiai – 41 144,80 EUR, viso 238 86,02 EUR. Ieškovė neteikė įrodymų, kad ji apmokėjo Žemės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai kainą – 1 258 771 Lt (364 565,28 EUR) pagal 2006-06-29 sutartį periodiniais/metiniais valstybinės žemės išpirkimo mokesčių mokėjimais, vykdomais iki po einamųjų metų einančių kitų metų sausio mėnesio 15 dienos. Ieškovė nurodo, kad 2009-12-24 sumokėjo 20 000 Lt (5 792,40 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-02-11 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-03-28 sumokėjo 20 000 Lt (5 792,40 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-04-18 sumokėjo 20 000 Lt (5 792,40 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-05-16 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-07-13 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-08-23 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus; 2011-09-22 sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 EUR) valstybinės žemės išpirkimo mokestį už 2008 metus. Šiais paaiškinimais pati ieškovė patvirtino, kad nustatytą žemės išpirkimo mokestį mokėjo ne po einamųjų metų einančių kitų metų sausio 15 dienai, o mokėjo mokesčius už 2008 metus net 2011 m., t.y. pripažino, jog mokėjo įmokas nenustatytai sutartyje dienai, o vėliau. Taigi, ieškovei neginčijant pavėluoto išpirkimo mokesčio mokėjimo fakto, darytina išvada, kad atsakovei atsirado teisė taikyti LR CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymą, t.y. paskirti gautas įmokas palūkanoms, netesyboms ( delspinigiams ) mokėti, o po to – įmokoms pagrindinei prievolei įvykdyti. Tai, kad įmokų paskirstymo tvarka žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nustatyta, pardavėjas sumokėtų įmokų paskirstymui turėjo teisę vadovautis LR CK 6.54 str. nustatytu teisiniu reglamentavimu.

19. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo vykdyta žemės sutartis pasibaigė 2016-01-15, o informaciją apie nesutikimą dėl ieškovo 2009-12-24, 2011-02-11, 2011-03-28, 2011-04-18, 2011-05-16, 2011-07-13, 2011-08-23, 2011-09-22, 2011-11-29, 2012-03-20, 2014-01-03, 2016-02-26 pateiktų pasiūlymų apie atliktus mokėjimus, t.y. atsakovo gautas įmokas skirti apelianto pagrindinės prievolės sumokėti žemės sutarties kainą įvykdymui, atsakovas pateikė tik 2016-11-09 d. Tai, kad atsakovė, gavusi įmokas iš ieškovės jos neinformavo, kaip paskirstė gautas įmokas, nereiškia, kad dėl tokio nepranešimo įmokos turi būti priskirtos pagrindinės prievolės įvykdymui. Ieškovė yra verslo įmonė, šiuo atveju sudariusi sandorį dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo išsimokėtinai, jai turėjo būti žinomos įstatymo normos, reglamentuojančios gautų įmokų paskirstymą, todėl jos nurodyti argumentai dėl jos neinformavimo, kaip buvo paskirstytos jos sumokėtos lėšos, ir tokio neinformavimo pasekmes lėšų paskirstymui, atmestini. Ieškovė nurodo kasacinės instancijos nutartis, kurios, jos nuomone, yra reikšmingos, vertinant atsakovės elgesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1070/2003, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-09-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017. Ieškovė nenurodė, kad šiose nutartyse būtų suformuluotos kokios tai teisės normų taikymo taisyklės, kurios yra reikšmingos ir nagrinėjamai bylai, tik nurodo, kad jose išplėtota LR CK 6.200 str. sutarčių vykdymo principų taikymo taisyklė. Kokia taisyklė taikytina ir šiai bylai, ieškovė nenurodė. Kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, nurodyta, jog tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Taigi, atsakovei reikalaujant pelno palūkanų ir netesybų, jos atliktas priskaičiavimas iš esmės yra pagrįstas, ar tinkamai buvo apskaičiuotos palūkanos ir netesybos, teismas nenagrinėja, kadangi šioje byloje pareikštas neturtinis reikalavimas, prašant nustatyti, kad buvo apmokėta visa suma pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau padarius išvadą, kad atsakovė turėjo teisę dalį įmokų užskaityti kaip priskaičiuotas palūkanas ir netesybas, šis neturtinis reikalavimas atmestas pagrįstai, tačiau šioje byloje nenagrinėjamas ginčas, kokios sumos, be sumokėtos, dar turi teisę reikalauti iš ieškovės atsakovė, nenagrinėjama aplinkybė, ar pagrįstai visas gautas įmokas atsakovė užskaitė kaip sumokėtas palūkanas ir delspinigius, todėl iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinamos išvados, kad ieškovė liko skolinga atsakovei 134 516,51 Eur. Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ieškovės pagrindinė sutartinė prievolė pasibaigė, buvo atmestas pagrįstai, pripažinus, kad atsakovei buvo atsiradusi teisė dalį gautų įmokų skaičiuoti kaip gautas palūkanas ir delspinigius.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Ona GasiulytėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė