- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- A2.-3247-576/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Algaudas Kirša
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jos atstovams advokatams Algaudui Kiršai, Karoliui Rugiui, vertėjai Irinai Pikčilingienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, nedirbančios, darbo biržoje neregistruotos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal LR ANK 72 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2017 m. gegužės 4 d. apie 18.00 val. Vilniuje, V. Vaitkaus g. 3, namo laiptinėje, konflikto su kaimynais metu, vartojo necenzūrinius žodžius, prakeikinėjo, konfliktą iš dalies matant ir girdint nepilnametei G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri įbėgusi į butą, pasislėpė už lėlių vežimėlio, po konflikto G. K. bijo viena grįžti iš mokyklos. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 72 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. M. teismo posėdyje nepripažino padariusi nurodytą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad viskas įvykio 18.00 val. Jos mama turėjo išvažiuoti iš namų, o visą laiką (apie pusę metų) vyksta konfliktai su kaimynais, įtempti santykiai, provokacijos iš jų pusės. Ji pradariusi duris stovėjo ir laukė, kol išvažiuos motina. R. K. išėjo iš koridoriaus, kur yra šiukšlių išmetimo durys, ir praėjo, matyt, nuėjo į savo butą. Ji motinai pasakė: „šita Zamorskaja ir vėl šiukšlyno neuždarė“. R. K. prie savęs pradėjo kažką kalbėti. Ji išgirdo, kad kažką kalba R. K. ir išėjusi į laiptinę atsisuko į ją, R. K. pasakė: „ką mes tau darom?“. Ji atsakė: „tu dar mums mažai prikenkei, siuntinėdama savus?“. Ji turėjo omenyje, kad ji nuolat naktimis, esant vėjui siunčia savo vyrą atidaryti bendras laiptinėje duris į balkoną, kad vėjas jas daužytų. Moteris užsigalvojo. Po to atvažiavo liftas, mama norėjo į jį lipti, kai išėjo tos moters vyras su vaiku, paėjo kelis žingsnius iki jos, iš karto pridėjo jai kumštį prie pat burnos ir pasakė: „va tau“. Tada ji jam spyrė, kad jis atsitrauktų nuo jos. Jis griebė ją, nuplėšė grandinėlę, stūmė ją pro duris, bet nepataikė, nes ji nėjo pro savo duris. Tada atrėmė ją į sieną, šone stovėjusiai jos motinai smogė su alkūne, o ją įgrūdo į jos buto koridorių. Motina šūktelėjusi nukrito, o vyras iš karto pasišalino į savo butą, jo žmona stovėjo koridoriuje. Ji paprašė mamos keltis, mama atsikėlė ir jos nuėjo į savo namus. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Ji pati su tais kaimynais nebendrauja, šalinasi. Jos mama jautresnė, ji bandė eiti į kontaktą su jais. Kiek prašė uždaryti šiukšlių liuką, uždaryti duris koridoriuje, jokios reakcijos. Jokios G. K. konflikto metu nebuvo. Buvo tik keturių metų berniukas – kaimynės sūnus. Vaikas galėjo matyti tik tą momentą, kai tėvas parodė jai kumštį ir pradėjo ją tempti. Vėliau vaikas jau niekaip negalėjo matyti konflikto. Mergaitės konflikto metu nebuvo. Po įvykio jai liko ant rankos mėlynė, kai jis laikė viena ranka už jos rankos šono, o kita už krūtinės. Kai jis smogė jos motinai, ją paleido, tada ji abiem rankomis pradėjo jį stumti nuo savęs. Į policiją ji nesikreipė. 2017 m. liepos 10 d. patikslino, kad konflikto metu kaimynas su berniuku išėjo ne iš lifto, o iš savo buto, vaiką pastatė ant kilimėlio, o pats paėjo du žingsnius iki jos ir pakišo jai kumštį. Viskas vyko prie jos (A. M.) buto durų. Prie lifto stovėjo jos motina. Neatsimena, ar kaimynas išėjęs uždarė savo buto duris. Zamorskaja yra ne pavardė, o reiškia šaltą žmogų, su kuriuo neįmanoma susišnekėti, ji taip praeitą posėdį įvardino kaimynę R. K., o konflikto metu tai pasakė tik vieną kartą mamai, kaimynė to net negirdėjo. Kai kaimynas ją tempė, o ji ėjo atbula nuo jo, tada jis smogė alkūne jos motinai, o ši krito, jo ranka, kuria jis ją laikė, atsilaisvino, ji abiem rankomis ėmė jį kratyti, o jis nuo jos atsistūminėti, tada jos rankose ir liko jo marškinėlių gabalas. Tada ji paėmė mamą už alkūnės, kad ji atsikeltų, kaimynas išsigandęs išbėgo. Ji pati jau buvo namuose, todėl daugiau į koridorių nebėjo ir nematė, kas ten toliau vyko. Koridoriuje liko tik jos mama ir ta moteris. Vaikas galėjo matyti tik tėvo pakištą kumštį jai ir kai jis ją pradėjo tempti. Smūgiai buvo prie jos buto durų koridoriuje. Protokole nurodytos mergaitės iš viso nebuvo. (b.l. 19-20)
Liudytoja I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad M. K. kabinosi prie jos dukros. Jie gyvena dvylikaaukščiame name, vienas liftas nuo jų buto toli už 3 metrų, o kitas prie pat jos durų. 18 val. ji važiavo į parduotuvę. Ji stovėjo, o R. K. ėjo į šiukšliadėžes, ji visada šiukšliadėžės duris, laiptinės duris trankydavo. Pajuto, kad ją kažkas užkabino už kojos. Ji atsisuko ir pamatė R. K., jai pasakė: „ir čia tau mažai vietos?“. Ji atsakė: „ką mes čia Jums darom“. Tada išbėgo jos (I. M.) dukra, pasakė: „Ar mažai mums pridarei?“. Kai ji tai pasakė, išbėgo laikydamas 4 metų vaiką M. K.. Jie visi stovėjo už durų, nei žmona, nei jos vaikas neišėjo pažiūrėti. Vyras pribėgo arčiau prie jos dukros, jai pasakė „tu dura, tu psichinė“ ir parodė jai prie galvos. Ji atsakė: „o tu mane tikrinai“: ir norėjo koją pakelti, bet nepakėlė ir neužgavo jo. Jis ją čiupo už krūties, o kita ranka už alkūnės, pradėjo ją vesti, privedė prie durų ir su alkūne jai (I. M.) sudavė. Ji nukrito. Dukra pamačiusi, kad ji nukrito, paėmė M. K. abiem rankomis už krūtinės, ir pradėjo kratyti, o jis nuo jos traukėsi, ją stumtelėjo, plyšo gabalas skuduro, kuris liko dukros rankose. Jis atšoko prie lifto. O ten stovėjo žmona jo su keturių metų vaiku. Dukra ją pakėlė, o M. K. dingo nuo jos durų. Nebuvo jos ar A. M. vartojami necenzūriniai žodžiai, K. tą parašė pareiškime dėl to, kad ji bandė anksčiau auklėti vaiką, kuris stovėjo viešoje vietoje prie durų ir kliudė praeiti. Jos dukra apskritai niekada nevartojo necenzūrinių žodžių. Kaimynas necenzūrinių žodžių nevartojo, tik R. K. ją pavadino sena durne, bet necenzūrinių žodžių nevartojo. Visi kalbėjo pakeltu balsu. Niekas nieko neprakeikinėjo. Tos mergaitės įvykio metu nebuvo, matė tik berniuką keturių metų.
Liudytoja R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną 2017 m. gegužės 4 d. ji grįžo iš darbo ir 18.00 val. nešė šiukšles į konteinerį, esantį bendrame koridoriuje. I. M. stovėjo prie šiukšlių konteinerio ir rūkė. Vengdama su ja susitikti, ji grįžo į savo butą. Kai I. M. parūkiusi nuėjo link tolimesnio lifto, tada ji vėl išnešė šiukšles išmesti. Jos neprasilenkė. Jai grįžus prie savo buto durų, I. M. pasakė: „Ach tu kurva, aš tave prakeikiu“. Tada ji paklausė už ką, nes ji jau trejus metus nesisveikina nei su I. M., nei su A. M., nes jos keisti žmonės, kurios tai sveikinasi, tai ne. Tad į koridorių išėjo ir A. M., taip pat pradėjo sakyti: „ach tu šliucha, aš tave prakeikiu“. Ji pati stovėjo prie savo buto durų, laikėsi už rankenos. Išgirdęs triukšmą bute buvęs vyras išbėgo į koridorių. Jos abi tęsė keiksmažodžius, prakeikinėjimus. Vyrui išbėgus, I. M. jį puolė, stvėrė už marškinėlių, suplėšė jam marškinėlius, nuplėšė nuo kaklo grandinėlę, sudraskė kaklą, sakė „varyk į savo Baltarusiją“. Jis jas atstūmė nuo savęs ir jie pabėgo į savo butą. Po 10-15 min. jie išėjo iš buto su savo vaikais važiuoti į policiją rašyti pareiškimo, jiems lipant į liftą, jos abi vėl atidarė duris, pradėjo visokiais žodžiais, I. M. pasakė „Tu, suka, už viską atsakysi“, abi juokėsi. Konflikto metu vaikai buvo bute, bet buto durys buvo atidarytos. Jos 9 metų duktė G. K. buvo bute, bet viską girdėjo ir matė, sakė, kad labai išsigando, nubėgo į savo kambarį, pasislėpė už lėlių vežimėlio, užsidengė ausis. Po to grįžo atgal prie koridoriaus, matė, kaip ji su vyru grįžta, vyras sudraskytais marškinėliais. Į laiptinę ji nebuvo išbėgusi. Jai grįžus namo, vaikas drebėjo, ji bandė ją nuraminti. Jie bandė baigti konfliktą ir greičiau grįžti į butą. Berniukas mažai kalba, jis buvo namuose, suprato, kad kažkas negero įvyko. Pačiame koridoriuje berniuko nebuvo. Po to dukra labai bijojo grįžti iš mokyklos, bijo, kad kaimynės ją užpuls, nežino, kaip jai elgtis. Tai nenormalu, kad vaikas dienos metu bijo grįžti iš mokyklos dėl kaimynų. Į gydytojus ji nesikreipė. Ji nežino, kodėl įvyko tas konfliktas, nes ji trejus metus su jomis net nesisveikina. Konfliktas užtruko kelias minutes. Vaikai į koridorių nebuvo išėję. Ji nematė, ar buvo rodomi nepadorūs gestai. I. M. buvo nukritusi ant žemės, kai vyras gindamasis jas atstūmė. Ji atsikėlė nubėgo į savo butą, uždarė duris, jie nubėgo į savo butą. Nežino, ar vyras vartojo necenzūrinius žodžius, galėjo ir pavartoti.
Liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. gegužės 4 d. žmona išėjo į koridorių nešti šiukšlių. Grįžtant jai į butą, įvyko konfliktas. Kaimynė išvadino jo žmoną kale, prostitute, prakeikė. Į triukšmą išėjo iš koridorių A., pradėjo rėkti, pravardžiuoti. Jis išėjo į triukšmą su tikslu apginti žmoną, norėjo baigti ginčą, jas išskirti. Dėl to gavo pats. Jo žmona stovėjo koridoriuje, o kaimynės ant jos šaukė. Jo žmona nesikalba su šiomis kaimynėmis apie trejus metus. Jis savo žmoną pastūmė atgal, nes jos visai buvo arti. Kaimynė jį užpuolė, jis ją atstūmė, kažkas nukrito. Jis ją atstūmė, kad ji neišdraskytų jam akių. Tai menkniekis, tačiau tai matė vaikas – dukra G., todėl jis nesigaili to, ką padarė. G. sakė, kad matė ginčą, bet gal ne visą. Durys į jų butą buvo atidarytos, viskas buvo gerai girdėti, ji sakė, kad ji nubėgo į savo kambarį, pasislėpė, ausis užsidengė, labai išsigando. Ji nebuvo išėjusi į koridorių. Kai jis įėjo, dukra buvo savo kambaryje išsigandusi. Sūnus viską matė, nes jis visada visus sutinka. Jis sūnaus išėjusio už slenksčio nematė. Jis vienas išėjo į koridorių, kiti liko jam už nugaros. Dukra viską papasakojo, ką matė, o sūnus dar mažas 4 metų, sūnus nieko nesakė, o jis neklausė. Jis negirdėjo nei vieno cenzūrinio žodžio, visi kiti buvo necenzūriniai. Prakeikinėjo, kad nebūtų pinigų duonai, ar panašiai. Gyvena tuo adresu 10 metų. Buvo kažkas su kaimyne, bet į policiją nesikreipė, pirmą kartą konfliktas baigėsi peštynėmis. Jis pats vartojo necenzūrinius žodžius. Jis nelaukė, kol kils reali grėsmė žmonai, suduos jai ar ne. Neuždarė durų buto, nes jis buvo užpultas, buvo priverstas įstumti kaimynę į jos butą, po to iš karto nuėjo namo. Žmona neuždarė durų, nes ji užsilaikė, kad jam padėtų.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjos kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 18ANP-100468826-17, policijos registruojamų įvykių pažyma, R. K. pareiškimu ir paaiškinimu, M. K. paaiškinimu, teismo posėdyje duotais liudytojų R. K. ir M. K. parodymais, iš dalies pažeidėjos ir liudytojos I. M. parodymais.
Policijos registruojamų įvykių pažymoje fiksuotas R. K. 2017 m. gegužės 4 d. 20.16 val. iš V. Vaitkaus g. 3, Vilniuje, gautas pranešimas, kad 2017 m. gegužės 4 d. kilo konfliktas su kaimyne, kuri jai nuplėšė grandinėlę nuo kaklo, apdraskė jai kaklą, keikė. (b.l. 7)
R. K. skunde ir paaiškinime nurodė, jog 2017 m. gegužės 4 d. apie 18.00 val. išnešant šiukšles laiptinėje patyrė konfliktą su kaimyne I.ir jos dukra A., gyvenančiomis (duomenys neskelbtini). I. ją apipylė keiksmažodžiais, netrukus į konfliktą įsitraukė jos dukra. Išgirdęs konfliktą į laiptinę išbėgo jos vyras M. K., bandė ją ginti, atsistojo tarp jos ir kaimynių. Moterys ir toliau juos vadino visokiais žodžiais, bandė stumdyti jos vyrą, atsakant joms A. puolė jos vyrui į atlapus, suplėšė marškinius, sidabrinę grandinėlę ir sudraskė kaklą. Besigindamas vyras abi moteris atstūmė nuo savęs, ko pasekoje I. nukrito. Ji tuoj pat atsikėlusi plūdo juos abu keiksmažodžiais ir prakeiksmais. Jie skubiai grįžo į savo butą. Visą konfliktą girdėjo ir iš dalies matė dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri įbėgusi į jų butą pasislėpė už lėlių vežimėlio. Po maždaug 20 minučių, jiems išeinant (jai vyrui ir dviem mažamečiams vaikams) iš buto, jos vėl atidarė savo buto duris, puolė grasinti, apvadino įžeidžiančiais žodžiais. Po konflikto jos dukra G. K., 9 metų, labai išsigando, bijodama kaimynių elgesio, bijo grįžti iš mokyklos. (b.l. 6, 9)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė nesutinkanti su nusižengimu.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. To paties straipsnio 1 dalis numato visų fizinių asmenų pareigą saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Minėtas įstatymas įtvirtina vaiko teisę į saugią aplinką - vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų ar kitų asmenų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip asmenų elgesys priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2227/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012.).
Abi konfliktuojančios šalys K. ir M. patvirtino aplinkybę, kad 2017 m. gegužės 4 d. tarp jų viešoje erdvėje laiptinėje įvyko konfliktas, kurio metu buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas. Šiuo atveju teismas nevertina, kuri iš pusių pradėjo konfliktą, kuris prasidėjo žodine forma, o vėliau peraugo į smurtinius veiksmus, nes kaltinimo ribose esminė aplinkybė yra A. M. elgesys konflikto metu, o būtent necenzūrinių žodžių vartojimas, prakeikinėjimai, kuriuos matė mažamečiai vaikai. Pati A. M. patvirtino apklausta teisme, kad konfliktuojant ji pirma pradėjo fizinius veiksmus, spirdama kaimynui M. K., reaguodama į jo gestą – parodytą kumštį, nors šis jokio fizinio kontakto dar nebuvo pradėjęs, vėliau suėmusi jį už krūtinės purtė, suplėšydama jam marškinius. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. M..
A. M. neigė, kad ji ar jos motina I. M. konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius ar prakeikinėjo kaimynus. Teismas tiki šioje dalyje liudytojų K. parodymais, nes jie šias aplinkybes tvirtino tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodami parodymus teisme. Tuo tarpu liudytoja I. M. dėl šių aplinkybių nebuvo nuosekli: teisme ji kategoriškai neigė pati vartojusi necenzūrinius žodžius K. atžvilgiu, tuo tarpu byloje Nr. A2.-3257-818/2017, kurioje buvo nagrinėjami analogiški kaltinimai jos atžvilgiu ir priimtas nutarimas jau įsiteisėjęs, ji duodama paaiškinimus dėl kaltinimo pripažino, kad ji vadino kaimynę R. K. „sučka“, praėjus 20 min. po konflikto šiems išeinant su vaikais, atidariusi duris grasino „tu dar gausi, sučka“. Šios aplinkybės atitinka R. K. byloje duotus parodymus. Kadangi tokiu būdu pasitvirtino aplinkybė, jog I. M. keikė R. K. konflikto metu, teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais ir dalyje dėl to, kad analogiškus veiksmus atliko ir A. M..
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jai inkriminuoto pažeidimo buvimą, kadangi konflikto metu nebuvo mažametės G. K., todėl ji jos teisių į saugią aplinką pažeisti negalėjo. Vertindamas galimybę pažeisti vaiko teises, teismas atsižvelgia į K. vienodai nurodytą aplinkybę, kad K. buto durys viso konflikto metu buvo atidarytos, taigi laiptinėje keliamas triukšmas, pasakomų frazių turinys gerai buvo girdimas bute, juolab kad, kaip nurodė liudytoja I. M., konfliktuojančių pusių balsai buvo pakelti. Kad 52-o buto durys buvo atidarytos, duodamos parodymus nepaneigė ir A. M. su I. M.. Neatmetama galimybė, kad vaikai iš buto pro pradaras duris galėjo ir stebėti konfliktą vizualiai. Akivaizdu, kad necenzūrinių žodžių vartojimas, prakeikinėjimai, lydimi ir fizinio smurto, akivaizdžiai traumuoja vaiko psichiką ir pažeidžia jo interesus.
Tai, kad A. M. nežinojo, jog bute esama mažamečių vaikų, ir nesuvokė, jog savo veiksmais daro jų psichikai neigiamą poveikį, paneigtas jos pačios ir liudytojos I. M. parodymais, kurios abi vienodai nurodė, jog matė iš buto į laiptinę išėjusį mažametį K. sūnų. Turint omenyje, kad jau vakaras 18.00 val., abu suaugę K. šeimos nariai ir jų mažametis sūnus namie, A. M. turėjo suvokti, kad bute galimai yra ir jų mažametė duktė, ir kad konfliktas lydimas garsių necenzūrinių žodžių ir smurtinių veiksmų gąsdina mažamečius vaikus, verčia juos jaustis nesaugiai. Teismas tiki K. nurodytomis aplinkybėmis, kad po konflikto jų dukra jautėsi nesaugi, bijojo viena grįžti namo iš mokyklos. Pagrindą bijoti jai sudarė ne tik girdėto ar matyto konflikto eiga, bet sustiprino ir vėlesni I. M. veiksmai – po konflikto K. einant pro šalį, M. durų atidarymas ir grasinimas „tu dar gausi“. Kaip minėta, šią aplinkybę patvirtino ne tik R. K., bet ir pati I. M. byloje Nr. A2.-3257-818/2017. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta smurto prieš vaikus sąvoka numato ir netiesioginį psichologinį poveikį, darantį žalą vaiko sveikatai, raidai, o viena iš psichologinio smurto formų –vaiko gąsdinimas. Nagrinėjamas elgesys, nors ir nukreiptas ne tiesiogiai vaikų atžvilgiu, vertintinas kaip psichinis smurtas mažamečių atžvilgiu, nes juos gąsdina.
Kadangi A. M. konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius, prakeikinėjo, girdint mažamečiams vaikams, tuo išgąsdindama mažametį vaiką G. K., sukeldama jai nesaugumo jausmą, ji pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką, numatytą LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Jos veika teisingai kvalifikuota kaip LR ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, - tai, kad ji neteista, nėra bausta administracine tvarka, nedirba. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio teisės pažeidimą, jai skirtina nuobauda – įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 24 str., 35 str., 629 str., 635 str., 636 str., 646 str., teismas
nutarė:
pripažinti A. M., a/k 490122216580, kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 72 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.