- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- A2.-3257-818/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01377-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- I. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinė tvarka nebaustos, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. gegužės 4 d., apie 18.00 val., V. Vaitkaus g. (duomenys neskelbtini),Vilniuje, namo laiptinėje įvyko konfliktas su kaimynais, konflikto metu I. M. vartojo necenzūrinius žodžius, prakeikinėjo. Visą konfliktą iš dalies matė ir girdėjo nepilnamete G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri įbėgusi į butą pasislėpė už lėlių vežimėlio, o po to konflikto G. K. bijo viena grįžti iš mokyklos. Savo veiksmais I. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
I. M. teismo posėdyje dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo savo kaltę neigia bei paaiškino, kad 2017-05-04 vakarė ji būdama namo laiptinėje susitiko su kaimynais, pokalbio metu buvo kalbėta apie tai, kad kaimynai neuždaro šiukšliadėžės durų, kaimynai nesutiko su šią pastabą, pradėjo jai reikšti pretenzijas, matė, kad laiptinėje R. K. stovėjo su savo 4 metų vaiku, kaimynų mažametės dukros jį nematė, pasak I. M., pokalbio metu jį pasakė tik vieną necenzūrinį žodį „sučka“, kitų nepadorių žodžių nesakė. Ar tuo metu kaimynų durys buvo atidarytos ar praviros pasakyti negali, matė, kad durys buvo vienu metu buvo uždarytos. Šalims išsiskyrus, gal po kokiu 20 minučių, kaimynams su vaikais einant namo laiptinėje link lifto, jį atidariusi savo buto durys vėl jiems pasakė „tu dar gausi sučka“, jos manymu, tai nebuvo necenzūriniai žodžiai. Jį pergyveno dėl šio konflikto, jai buvo nemalonu, todėl šiuos žodžius pasakė negalvodama, jį negrasino kaimynams.
Liudytoja R. K. paaiškino, kad gyvena adresu V. Vaitkaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-05-04 vakarė jį išnešdama šiukšlės namo laiptinėje susitiko su kaimyne I. M., kurį be jokios priežasties pradėjo ją visaip vadinti, įžeidinėti. Išgirdęs konfliktą į laiptinę išbėgo jos vyras M., kaimynė ir toliau ją plūdo, prakeikinėjo, jos atžvilgiu buvo išsakyti tokie žodžiai „kurva, šliucha“, buvo ir kitų necenzūrinių žodžių, kurių net nenori prisiminti. Visą konfliktą matė liudytojos mažamečiai vaikai – sunūs 4 metų bei dukra 9 metų amžiaus, ypatingai tai paveikė jos dukrą, jį vieną bijojo grįžti namo iš mokyklos. Kaimynės I. M. necenzūriniai žodžiai namo laiptinėje buvo išsakyti pakankamai garsiai, vaikai net išsigando. Pats konfliktas įvyko ties liudytojos buto durų, buto durys tuo metu buvo atidarytos, dukra gerai girdėjo šį konfliktą. R. K. po to klausė savo dukros, ką jį matė, ji sakė, kad išbėgo į koridorių, matė, kad stumdėmės, kad kaimynė rėkė ir ji (dukra G.) labai išsigando, pasislėpė už lėlių vežimėlio. Papildomai atsakant į teismo klausimus, liudytoja nurodė, kad jai pabendravus su dukra G., dukra pasakodama apie tą įvykį, matėsi, kad vaikas jaudinosi, kaupėsi ašaros, sunkiai sekėsi kalbėti, bet pokalbio metu prisipažino, kad ji išgirdusi triukšmą pribėgo, pamatė grumtynės, labai išsigando, išgirdo necenzūrinius žodžius „ suka, nachui“. Liudytojos teigimu, bendraujant su dukrą, pati G. jai pasakė tokius nepadorius žodžius. Išsigandusi nubėgo bei pasislėpė už lėlių vežimėlio, užsidengė ausis. Dukra sakė, kad girdėjo kaip kaimynė I. M. keikėsi kai jie lipo į liftą visi, jį pasakė „šlucha“.
Liudytojas M. K. paaiškino, kad 2017-05-04 vakarė būdamas namuose išgirdo, kad namo laiptinėje yra triukšmaujama, todėl išėjus į koridorių pamatė konfliktuojančius savo sutuoktinė R. bei kaimynė I. M.. Iš esamos situacijos suprato, kad kaimynė užpuolė žmoną bei ji garsiai prakeikinėjo, sakė „sučka aš tave prakeikiu“, mano viso šeima prakeikė, prie ko vaikai, jam nėra žinoma. Taip pat, I. M. pasakė ir tokius žodžius „prostitutė, sučka“. Konfliktą matė jo dukra G., kurį buvo trumpam išėjusi iš buto bei girdėjo keiksmažodžius, vaikas labai išsigando, pabėgo ir pasislėpė. Dukra po to jį klausė, kas per žodis „šavalka“, jis nieko negalėjo atsakyti. G. dabar labai bijo eiti viena namo laiptinėje, bijo kaimynės.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 str. 1 p., vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 str. 2 d. įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų ar kitų asmenų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip asmenų elgesys priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje asmenis gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti I. M. kaltę padarius ANK protokole užfiksuotą pažeidimą. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą iš dalies neigė ir tvirtino, kad konfliktuojant su kaimynais vaiko akivaizdoje jį jokių necenzūrinių žodžių nesakė, tačiau tokius jos parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų R. K., M. K. parodymai. Liudytojai patvirtino, kad 2017-05-04 apie 18.00 val. V.Vaitkaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo laiptinėje konflikto metu su kaimynė I. M., pastaroji nepilnametės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius („sučka, kurva, šliucha“), konflikto bei išgąsčio pasėkoje G. K. patyrė didelį išgaišti, pradėjo bijoti eiti viena iš mokyklos. Pažymėtina, kad I. M. iš dalies neneigė, jog šio konflikto metu pavartojo vieną necenzūrinį žodį „sučka“. Teismui nekelia abėjonės, kad tokių necenzūrinių žodžių pasakymas vaikų akivaizdoje traumuoja jų psichiką, tai buvo padaryta priešingai vaiko interesams. Teismas kritiškai vertina I. M. teiginį, jog šio konflikto metu šalia suaugusiųjų vaikų nebuvo, tačiau teisme apklausti aukščiau minėti liudytojai, kurie buvo įspėti dėl teisingų parodymų davimą, pabrėžė, jog I. M. netinkama elgėsi namo laiptinėje matė nepilnametė G. K., o ir pati I. M. teismo posėdyje parodė (b.l. 15), jog K. šeimai su vaikais einant namo laiptinėje link lifto jį garsiai pasakė „tu dar gausi sučka“. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jų parodymai yra išsamus, neprieštarauja kitiems tyrimo medžiagoje esantiems rašytiniems duomenims. Be to, kaip seka iš garso įrašo gauto iš Bendrojo pagalbos centro, įrašė girdėtas pokalbis apie įvykusį konfliktą 2017-05-04 d. V. Vaiktaus g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl konflikto su kaimynė. Tokie I. M. veiksmai sudarė žalingas socialines aplinkos sąlygas, kurios daro žalą vaiko psichikai, pažeidė vaiko teises į ramų ir saugų gyvenimą savo namuose, tai yra ji pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. reikalavimus.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į I. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusižengimų pobūdį, į jo asmenybę – administracine tvarka nebausta, į turtinę padėtį, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant minimalaus dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalies, sankcijose, nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirti įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.