Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2019 m. kovo 25 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiasi Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos slaugos administratoriaus 2018-12-18 pažyma Nr. 14/07-6935, pagal kurią pareiškėjas 2018-12-17 lankėsi pas oftalmologą ir kuris išrašė akinius, tačiau asmens sveikatos istorijos įrašuose nėra minima, kad pareiškėjas dėl netinkamo apšvietimo butų skundęsis kompetentingiems specialistams. Mano, jog pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ir būdą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas S. S. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas priteisti 17 000 € atlyginti neturtinei žalai, pareiškėjo teigimu, atsiradusiai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo

Ginčo, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d., byloje nėra.

Pagal Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. 14/07-6925 (b. l. 16) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. periodiškai buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 16, Nr. 20, Nr. 18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas nekelia ginčo dėl jo laikymo sąlygų kamerų tipo patalpoje Nr. 18, todėl teismas apie šias sąlygas nepasisako.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, o šie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (BVK 2 straipsnis). BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų yra viena iš nuobaudų, skiriamų nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194.

Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245.

Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Dėl kamerų tipo patalpų plotų

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą, be kita ko, kildina iš jo laikymo kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pagal Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. 14/07-6925 pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. spalio 30 d. periodiškai buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 16 ir Nr. 20, kuriuose vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas svyravo nuo 4,04 kv. m iki 4,078 kv. m. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Marijampolės PN kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis buvo didesnis nei 3,6 kv. m, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai, pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių bei esančių baldų užimamo ploto. Į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl patalynės paėmimo

Remiantis pareiškėjo paaiškinimais skunde teismui ir atsakovės atstovo nurodytais duomenimis atsiliepime, nustatyta, kad iš pareiškėjo, atliekančio bausmę kamerų tipo patalpose, pradedant nuo 2018 m. spalio 19 d. 16-ai valandų atimamas čiužinys ir patalynė, t. y. nuo 6 valandos ir atiduodamas tik miego metu nuo 22 val.

Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Šios nuostatos ankstesnėje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nebuvo. BVK 173 straipsnio 2 dalyje yra teigiama, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Be to, Aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ patalynei yra priskiriami šie daiktai: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankšluostis. Iš šių nuostatų matyti, kad patalynei priskiriama antklodė, čiužinys ir pagalvė. Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu, nėra pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimo.

Pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Dėl kitų higienos ir buities sąlygų

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog kamerų tipo patalpose nebuvo pakankamai spintelių, buvo per silpnas apšvietimas, kameros sienos skylėtos, purvinos, apgriuvusios, netvarkingos, byra tinkas, o 16 kameros sanitariniame mazge per lubas teka vanduo, sienų kampai nusėti pelėsiu, sanitarinis mazgas tupimas, tualetų emalis nusitrynęs, surūdijęs, miegamos lovos - geležinės, pagrindas, ant kurio reikia tiesti čiužinį, surūdijęs, dažai nusilupę, čiužinys pelija, patalynė išsitepusi rūdimis, kamerose nėra džiovyklos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14 punkte nurodyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 punktas); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas); viršutinių drabužių pakaba (14.9 punktas).

Pareiškėjui teigiant, kad kameroje esant 5 asmens, buvo tik 3 spintelės daiktams susidėti, pažymėtina, kad toks kameros įrengimas atitinka minėtų Taisyklių 14.7 punktą, todėl nėra atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Minėta, kad nagrinėjamos bylos atveju nenustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimo fakto, nėra pagrindo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą, todėl pareiškėjo argumentai dėl kameros užstatymo (lovų padėties ir pan.) atmetami kaip nepagrįsti.

HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal HN 134:2015 16 punktą Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Pagal HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Aprūpinimo normų 10.2-10.3 punktuose nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi būti vienas stalas ir viena sėdima vieta vienam asmeniui (taburetė, kėdė arba suolai).

Kaip ir skunde nurodo pareiškėjas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) PA-719 nurodyta, kad kameroje Nr. 16 natūralus apšvietimo patekimas į gyvenamąją patalpą yra apribotas, kadangi prie pat lango stovi betoninė siena ir langas uždengtas itin tankiomis grotomis, tačiau HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. PA4-3 (16.3.187.4.12) nurodyta, jog nustatyta, kad kameroje Nr. 16 yra įrengtas natūralus apšvietimas (langas), pro kurį patenka dienos šviesa, patalpa vėdinama per langą, sudaryta galimybė langą atidaryti atverčiant, atveriant ir paliekant mikroventiliaciją. Kitų duomenų apie natūralaus apšvietimo neužtikrinimą byloje nėra. Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja natūralaus apšvietimo stiprumo normos. Taigi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo teisė į natūralų apšvietimą buvo pažeista.

Atsakovės atstovas nurodė, kad skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti, pareiškėjas nurodytos aplinkybės neneigia, todėl teisės aktams nenustatant pareigos kamerose įrengti džiovyklas, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės PN kamerų tipo patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, purvinų, skylėtų, apgriuvusių, netvarkingų sienų, nuo kurių byra tinkas, bei miegamųjų lovų netinkamą būklę. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginį apie sanitarinių mazgų ir juose esančių tualetų netinkamą būklę bei įrengimą. Byloje pateiktuose Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. PA4-3 (16.3.187.4.12), 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) PA-719 pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatyta.

Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. 55/04-861 nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. 14/07-6935 nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. į Sveikatos priežiūros tarnybą gydytojų konsultacijai kreipėsi 5 kartus, iš kurių 2 kartus atsisakė atvykti, o 1 kartą buvo apžiūrėtas gydytojo oftalmologo; pareiškėjui išrašyti akiniai. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar į atitinkamas kontrolę ir priežiūrą vykdančias institucijas. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų dėl savo akių būklės iki patekimo į Marijampolės PN ir duomenų, kad per itin trumpą laikotarpį (nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d.) jo akių būklė žymiai pablogėjo. Pažymėtina, jog žmogaus regėjimas kinta (blogėja) ir dėl jo senėjimo procesų. Dėl nurodytų priežasčių nėra galimybės nustatyti, ar pažymoje nurodyti sveikatos sutrikimai (išrašyti akiniai) atsirado dėl atsakovės atstovo veiksmų. Teismas nagrinėjamos bylos atveju nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)).

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog nenustatyta atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Taip pat neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Marijampolės PN veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.