Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. K., jo įgaliotam atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui Lorenui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. K. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Telšių AVPK Akmenės rajono PK VPS KPG) vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 51N-39802452-15 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį 440 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 19 mėnesių už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 21 d., 17.03 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto g., vairuodamas transporto priemonę, naudojo garso signalą, kai tai nebūtina eismo saugumui, apvažiuodamas kitą transporto priemonę ir užkirsdamas jos važiavimo trajektoriją, privertė staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, kai kelias į ją ir iš jos turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, nepraleido pėsčiųjų, ėjusių per pėsčiųjų perėją (1–3 b. l.).

2015 m. lapkričio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismui R. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių AVPK Akmenės rajono PK VPS KPG nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nesutinka su veikos kvalifikavimu ir paskirta nuobauda, nes byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kad jis būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime neatskleista, kuo pasireiškė jo chuliganiškas vairavimas. Neįrodytas ir faktas, kad jis naudojo garsinį signalą. Mano, kad buvo nubaustas N. G. jo atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl asmeninių ambicijų (21–22 b. l.).

Teismo posėdžio metu R. K. įgaliotas atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas prašė teismo tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą bei bylą nutraukti. Nurodė, kad N. G. neturėjo teisės rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes jis apklausos metu nurodė, kad šioje situacijoje yra nukentėjęs. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas principas – niekas negali būti sau teisėju savo byloje. Nurodė, kad nei nutarime, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardinta kokiais konkrečiais veiksmais, kokius konkrečius administracinius teisės pažeidimus padarė R. K., tik deklaratyviai nuo kodekso nurašytas tekstas. Nurodė, kad byloje neįrodyta, kad R. K. naudojo garsinį signalą, nes vienintelio asmens, kuris teigia, kad tokį garsinį signalą naudojo iš R. K., parodymai bylos nagrinėjo eigoje kito, iš pradžių N. G. aiškino, kad garsinį signalą naudojo R. K., po to jis jau abejojo, po to vėl teigė, kad R. K.. Be to, liudytojas O. M. nurodė, kad būtent jis privažiavęs iš paskos R. K. vairuojamo automobilio panaudojo automobilio garsinį signalą. Šio liudytojo parodymai – nuoseklūs ir nekintantys. Atstovas N. G. parodymus vertina kritiškai, nes, jo vertinimu, liudytojas parodymus derina prie situacijos, kuri yra nustatyta tuo metu. Tai N. G. vairuodamas automobilį stebi ne kelią, o automobilio greitį, tai jis mato kada R. K. vairuojamas automobilis išvažiuoja iš sankryžos, kuri yra už jo jau 100 m, be to, po to kai buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas N. G. parodymai pakito ir jo parodymai, kad jis gavo stabdyti tada, kai jį R. K. aplenkė, pasikeitė ir jis nurodė, kad jis stabdė prieš tai, kai nebuvo baigtas lenkimo manevras ir stabdė toje vietoje, kur nėra filmuojama. Nurodė, kad byloje nėra nustatytas nei vieno iš automobilių greičių. Remiamasi tik deklaratyviais N. G. parodymais, kad jis važiavęs 45 km/h greičiu, kurie prieštarauja R. K. parodymams, kad jis važiavo 45 km/h greičiu, o N. G. važiavo maždaug 30 km/h greičiu. Paaiškino, kad dėl greičio skirtumo kyla klausimas, ar R. K. turėjo pagrindo atlikti lenkimo manevrą. Nurodė, kad vaizdo įraše matyti, kad lenkimo manevras buvo užbaigtas prieš kelio susiaurėjimą, prieš viduryje kelio esančią salelę. R. K. įvažiuoja pastoviu greičiu į susiaurėjusią eismo juostą, nestabdo prieš pėsčiųjų perėją, pravažiuoja ją ir sustoja prieš patį žiedą, po to pasuka į dešinę. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad N. G. vairuojamas automobilis būtų daręs kažkokį tai manevrą, sukęs dešinėn, staiga pakeitęs greitį, nors N. G. liudijo, kad po to kai R. K. jį aplenkė, jis stabdė, kad išvengti susidūrimo. Nurodė, kad liudytojas K. D., turintis aukštą kvalifikaciją, įvertino šią situaciją, kaip visiškai nepavojingą ir nesukeliančią jokio pavojaus kelių eismo saugumui. Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo –pėsčiųjų nepraleidimo per pėsčiųjų perėją, nurodė, kad kelių eismo taisyklėse saugumo salelės nėra apibrėžtos, todėl jas galima vertinti, kaip tam tikrą įrenginį kelio viduryje, kaip kelio kraštą, t. y. prilyginti ir šaligatvį. Todėl pėsčiasis atėjęs į eismo saugumo salelę iš esmės stovi ant šaligatvio, jis neįžengia į važiuojamąją kelio dalį, todėl reikalavimas, kad būtų praleidžiamas pėsčiasis įžengęs į priešingos krypties eismo juostą yra iš esmės nelogiškas. Pėsčiasis perėjęs priešingos krypties eismo juostą sustoja ant šaligatvio ir po to tęsia savo judėjimą, tos krypties eismo juosta, kurioje yra automobilis. Mano, kad šioje situacijoje R. K. neprivalėjo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleisti pėsčiąjį, einantį saugumo salėje. Paaiškino, kad vaizdo įraše matyti, kad per perėją ėjo vienas pėsčiasis. R. K. artėjant prie pėsčiųjų perėjos pėsčiasis atėjo iki eismo saugumo salelės, joje sustojo ir nėjo. Tik pravažiavus R. K. vairuojamam automobiliui pėsčiasis žengė iš salelės į važiuojamąją kelio dalį ir sutinkamai su eismo taisyklių reikalavimais jį praleido N. G.. Nurodė, kad R. K. nubaustas už pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 1 ir 2 dalyse, kas reiškia, kad R. K. yra baudžiamas du kartus už tą pačią veiką. Apibendrindamas nurodė, kad įvertinus visą byloje surinktą medžiagą, R. K. veikos, 2015 m. rugsėjo 21 d. vairuojant automobilį, negalima laikyti, kaip pažeidžiančio kelių eismo taisykles, sukeliančio pavojų kitiems eismo dalyviams ir sukeliančio administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, už pavojingą vairavimą, taip pat už pėsčiųjų nepraleidimą per pėsčiųjų perėją.

Teismo posėdžio metu liudytojas O. M. nurodė, kad įvykio metu ne R. K. naudojo automobilio garsinį signalą, o jis, nes tokiu būdu sveikinosi su R. K.. Jis automobiliu (duomenys neskelbtini) iš galo privažiavo prie R. K. automobilio ir sustojo Taikos gatvėje ties sankryža. Kitų įvykio aplinkybių nematė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas, skirtina administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla, tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. O tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pažymėtina, kad analogiški reikalavimai turinio prasme keliami ir surašomam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 286 str.).

Nagrinėjamu atveju institucija surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime konstatavo, kad R. K. 2015 m. rugsėjo 21 d., 17.03 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, naudojo garso signalą, kai tai nebūtina eismo saugumui, apvažiuodamas kitą transporto priemonę ir užkirsdamas jos važiavimo trajektoriją, privertė staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, kai kelias į ją ir iš jos turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, nepraleido pėsčiųjų, ėjusių per pėsčiųjų perėją ir jo veiką kvalifikavo pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato atsakomybę už du atskirus teisės pažeidimus – pavojingą ir chuliganišką vairavimą.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, tai yra transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Dėl chuliganiško vairavimo.

Kaip matyti, pavojingas vairavimas, skiriasi nuo chuliganiško savo paskatomis. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Iš skundžiamo nutarimo, administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad institucija nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. veikoje chuliganiškų paskatų nenustatinėjo, jų nenurodė nei skundžiamame nutarime, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo iš esmės R. K. formulavo kaltinimą ir apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Tai pripažino ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą (toliau – ir institucija), atstovas, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokole chuliganiškos paskatos neįrašytos, yra nurodytas tik pažeidimo straipsnis. Taigi, kaip matyti tik nagrinėjant R. K. skundą teisme institucijos atstovas pateikė paaiškinimus kuo R. K. vairavimas pasireiškė kaip chuliganiškas. Nurodė, kad chuliganiškas paskatas įžvelgė R. K. veiksmuose, kuriais šis kaip įmanydamas stengėsi aplenkti priekyje važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą Klevo lapu. Teismo posėdžio metu liudytojas N. G., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas, paaiškino, kad R. K. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus vertina kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų, nes jokio kito loginio paaiškinimo pažeidėjo elgesiui nėra.

Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad R. K. atžvilgiu surašytame administracinio pažeidimo protokole nebuvo aiškiai suformuluotas kaltinimas, iš jo nebuvo galima suprasti, kokie veiksmai sudaro teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėtį, koks administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas. Teismo vertinimu, R. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai.

Taigi, institucija nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ydingai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą privalėjo visapusiškai ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, imtis visų priemonių, kad būtų galima neabejotinai nuspręsti, ar R. K. veikoje yra visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, požymiai, o ypač chuliganiškos paskatos, paneigti visas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijas, ir tik tuomet priimti atitinkamą sprendimą. Tačiau, kaip matyti, institucija to nepadarė ir iš esmės nutarime atkartodama administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, priėmė nutarimą, kuris vien jau dėl paminėtų aplinkybių negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas nagrinėdamas bylą pagal R. K. skundą, išsamiai ir nešališkai ištyręs administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, apklausęs liudytojus, surinkęs papildomus įrodymus, ištyręs video medžiagą bei išklausęs institucijos atstovo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo atstovo paaiškinimus daro išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog R. K. 2015 m. rugsėjo 21 d., 17.03 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto gatvėje, vairavo transporto priemonę chuliganiškai. Teismas institucijos atstovo paaiškinimus vertina kritiškai, kaip asmeninę nuomonę, nepagrįstą jokiais įrodymais.

Pabrėžtina, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Kaip rodo bylos medžiaga, visos galimybės šioje byloje siekiant nustatyti chuliganiško vairavimo faktą, vietą bei kitas reikšmingas aplinkybes buvo išnaudotos. Todėl vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015), skundžiamas nutarimas naikintinas, konstatuojant, kad R. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Dėl pavojingo vairavimo.

Pirmiausia, pažymėtina tai, kad iš kaltinimo šalintinos faktinės aplinkybės, kad 2015 m. rugsėjo 21 d., 17.03 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto gatvėje, R. K. vairuodamas transporto priemonę naudojo garso signalą, kai tai nebūtina eismo saugumui, kaip neįrodytos, nes teismo posėdžio metu liudytojas O. M. nurodė, kad įvykio metu ne R. K. naudojo automobilio garsinį signalą, o jis, nes tokiu būdu sveikinosi su R. K.. Abejoti O. M. parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie jo suinteresuotumą padėti R. K. išvengti administracinės atsakomybės. Kitų įrodymų byloje nėra, o remtis vien tik liudytojo N. G. padarytomis prielaidomis teismas negali. Pažymėtina, kad liudytojas teismo posėdžio metu atsakydamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo klausimą, kas panaudojo automobilio garsinį signalą, nurodė, kad garso signalas sklido už jo automobilio, kadangi už (duomenys neskelbtini) automobilio transporto priemonės pradėjo rikiuotis vėliau, jis daro prielaidą, kad automobilio garso signalą panaudojo (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, tai yra R. K. (114 b. l.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. iš esmės neneigia faktinių aplinkybių, kad 2015 m. rugsėjo 21 d., 17.03 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto gatvėje, vairuodamas transporto priemonę lenkė N. G. vairuojamą transporto priemonę ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, kai kelias į ją ir iš jos turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, nepraleido pėsčiojo, ėjusio per pėsčiųjų perėją, tačiau laiko, kad šiais veiksmais jis nepadarė jokio teisės pažeidimo. Nurodo, kad lenkė N. G. automobilį, nes jis važiavo apie 30-35 km/h greičiu, prieš pradėdamas lenkimo manevrą jis įvertino situaciją, matė prieš save žiedinę sankryžą ir ja važiuojančius automobilius, pėsčiąjį, kuris iš priešingos eismo juostos buvo tik įžengęs į pėsčiųjų perėją, įsitikino, kad automobilį aplenks saugiai, neprivalės sustoti ir praleisti pėsčiojo, lenkdamas neviršijo greičio, važiavo iki 50 km/h greičiu.

Šiuos R. K. paaiškinimus teismas laiko neįtikinamais, išreiškiančiais tik jo gynybinę poziciją nepalankioje situacijoje.

Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos pateikto žiedinės sankryžos kameros vaizdo (16 b. l., 16 val. 59 min.) aiškiai matyti, kad R. K. vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į žiedinę sankryžą, kai kelias į ją ir iš jos turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, apvažiuoja N. G. vairuojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo užkirsdama jos važiavimo trajektoriją, ir nepraleidžia pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo. Matyti, kad minėtos pėsčiųjų perėjos viduryje, ties skiriamąja juosta, važiuojamojoje kelio dalyje yra įrengta saugumo salelė, kuri pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 102-5226) 5. 5. punktą yra inžinerinė priemonė, skirta apsaugoti pėsčiuosius ir dviratininkus, judančius per kelią (gatvę), atskirti priešpriešinio eismo srautus, gretimas eismo juostas (pvz., visuomeninio transporto juostas), riboti neleistinus manevrus. Teismo vertinimu, toks saugumo salelės įrengimas pėsčiųjų perėjoje neatleidžia vairuotojų nuo Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų laikymosi, tai yra pareigos praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Saugumo salelė nėra kelkraštis, kaip nurodo skundo padavusio asmens atstovas, o važiuojamoji kelio dalis, kurioje įrengtas įrenginys, padedantis užtikrinti pėsčiųjų saugumą, priverčiantis vairuotojus sulėtinti greitį, riboti jų neleistinus manevrus. Nagrinėjama situacija įrodo, kad tai savitikslė inžinerinė priemonė, kuri būtent tokiais atvejais užtikrina pėsčiųjų saugumą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad R. K. 2015 m. rugsėjo 21 d., 17.03 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto gatvėje, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, kai kelias į ją ir iš jos turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, apvažiuodamas N. G. vairuojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo užkirsdamas jos važiavimo trajektoriją, ir nepraleisdamas pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) ir 101 punkto reikalavimus (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams). Teismo vertinimu, šie pažeidimai akivaizdūs ir visiškai įrodyti vaizdo įrašu.

Liudytojas N. G. teismui nurodė, kad jį lenkiantis automobilis sukėlė avarinę situaciją, nes jis privalėjo sukti dešiniau ir stabdyti, kadangi prieš žiedinę sankryžą yra važiuojamųjų dalių susiaurėjimas, tiek iš kairės, tiek iš dešinės, priešais žiedinę sankryžą pėsčiųjų perėja ėjo viena, ar dvi pėsčiosios. Patikslino, kad automobilis pradėjo lenkimo manevrą tarp įvažiavimo į Maximą ir žiedinę sankryžą.

Sistemiškai vertinant liudytojo parodymus ir prie 2016 m. rugpjūčio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo pridėtas vaizdo lenteles, matyti, kad žiedinės sankryžos vaizdo kamera nefiksavo vietos, kurioje R. K. pradėjo N. G. automobilio apvažiavimo manevrą, ir vietos, kurioje kaip nurodo liudytojas, jis stabdė, tačiau teismas šioje byloje tiki liudytojo N. G. parodymais ir jais remiasi, nes, nors ir R. K. nurodo, kad N. G. jo atžvilgiu yra nusiteikęs priešiškai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl minėto liudytojo suinteresuotumo nepagrįstai jį apkaltinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju liudytojo parodymai negali būti vertinami kritiškai vien dėl to fakto, kad jis, kaip policijos pareigūnas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas anksčiau asmens atžvilgiu yra surašęs administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą ir jį nubaudęs administracine tvarka.

Taigi, teismas konstatuoja, kad R. K. 2015 m. rugsėjo 21 d., 17.03 val., Naujojoje Akmenėje, Vytauto gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, apvažiuodamas kitą transporto priemonę ir užkirsdamas jos važiavimo trajektoriją, privertė ją staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, kai kelias į ją ir iš jos turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, nepraleido pėsčiojo, ėjusio per pėsčiųjų perėją, tuo šiukrščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 101, 4 ir 9 punktus.

Teismo vertinimu, R. K. ignoravo saugų vairavimą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad savo veiksmais nekeltų pavojaus sau, kitiems eismo dalyviams, elgėsi nepagarbiai ir neleistinai, savo veiksmais kėlė pavojų ir aiškiai išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, aplinkiniams ir apskritai eismo saugumui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebūtinas pėsčiojo ar kito asmens pranešimas apie įvykį ar liudijimas, aukščiau paminėtų faktų konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų tokia grėsmė galėjo kilti. Todėl pirmiau nurodyti R. K. veiksmai pripažintini pavojingu vairavimu, sukėlusiu pavojingą situaciją, t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ir kvalifikuotini pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, tai yra griežtesnę administracinę atsakomybę numatantį straipsnį, jo veiksmai papildomai nekvalifikuotini pagal 124¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas nustatęs, kad teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta bylos medžiaga ir joks papildomas tyrimas nereikalingas, tačiau nagrinėjant administracinę bylą buvo netinkamai kvalifikuota padaryta veika, šį trūkumą pašalina savo iniciatyva ir paskiria administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

R. K. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę: neteistas, dirbantis, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaujantis ATPK 24, 30 ir 302 straipsniais R. K. skirtina administracinė nuobauda – 150 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. artima straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 51N-39802452-15 ir R. K. padarytą teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

R. K. skirti administracinę nuobaudą –150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skunde patenkinimą dienos. Mokant baudą būtina nurodyti Administracinių teisės pažeidimų registro objekto identifikavimo kodą ir įmokos kodą 1001. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą viename iš bankų:

LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas

LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti skundą padavusiam asmeniui, jo atstovui, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.