Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012 m. lapkričio 8 d. KaunasKauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui M. Š., nukentėjusiems E. J., A. P., jų atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs 1967-03-15 Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos, patarėjo pareigose, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), korespondencijos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. 2011-08-21, apie 10.00 val., viešoje vietoje, Kauno jachtklubo teritorijos krantinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur mažamečiai vaikai ruošėsi vaikų buriavimo varžyboms, sukėlė konfliktą, išplūdo necenzūriniais keiksmais varžybų dalyvį E. J., išsitraukęs dujų balionėlį juo purškė, nekreipdamas dėmesio ir jį supančius mažamečius vaikus, tokiais įžūliais veiksmais, patyčiomis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. M. pripažino esmines įvykio aplinkybes ir po visų teisme apklaustųjų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodė, jog su surinkta medžiaga sutinka, pateiktus kaltinimus pripažįsta visiškai ir besąlygiškai. Tai, kas atsitiko, atsitiko be jo tyčios. Atsiprašė E. J. ir A. P.. Smulkių aplinkybių nenori analizuoti, nes ir jam, ir nukentėjusiems sunku prisiminti, labai gailisi. Savo poelgį vertina neigiamai, tokie veiksmai netoleruotini. Tai buvo nesusivaldymo momentas. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad buvo vaikų buriavimo varžybos K. J., buvo ankstyvas 2011-08-21 sekmadienio rytas 10 val., vaikai ruošėsi varžybų startui. Jis lydėjo savo jaunesnį sūnų Ernestą, nuvežė laivelį ant tiltelio, laukė eilėje, pasitraukė keletą metrų į šoną padėti kuprinę, išgirdo įsakymą: „patrauk laivą“, adresuotą jo sūnui E. J.. A. M. brovėsi, jo sūnus bandė patraukti laivą, pasisuko, A. M. atsitrenkė į jo laivą su savo dukros laivu. Jis grįžo į savo vietą, tada prasidėjo necenzūrinių žodžių tirada, iš pradžių negarsiai, žodžiai buvo, kurių sakyti nepatogu, tiek rusiški, tiek lietuviški keiksmažodžiai, iškrypėliški. Kadangi A. M. konfliktinis žmogus, yra iškoliojęs ne vieną žmogų, todėl nusprendė, nutylėti, pagalvojęs, kad jis apsisuks ir nueis. Tai truko keletą minučių, kol nuleido laivus, koliojimasis, grasinimai „nebedirbsi, vežiosi visą laiką į šventes, čiulpsi mano organą“. Tai vyko vaikų akivaizdoje, jo sūnus ir laukė dar eilė vaikų, netoliese buvo trenerė A. P.. Tonas vis garsėjo, tekstas vis „gražėjo“, truko gana ilgai, ne vienas, ne du žodžiai, apie 8-10 minučių. M. kurį laiką pasišalino nuo tiltelio, o jis tuo metu nuėjo į katerį rengtis ir ketino išplaukti. Po 5 minučių A. M. sparčiu žingsniu atsivijo jį, nešinas dujų balionėliu ir vėl pasipylė necenzūrinių žodžių tirada: „gausi, ateik čia, tuoj apipurkšiu dujom“. Jis nieko neatsakė, netikėjo, kad jis galėtų purkšti dujas. Ant tiltelio atėjusi trenerė A. P. drausmino A. M.: „baikit šaukt, vaikai aplik“. Be jokio įspėjimo, be jokio atsako A. M. papūtė dujas į Astą, o paskui atsisukdamas į jį. Jis sukdamasis nuo Astos purškė visur, A. jį pastūmė ir A. M. įkrito į vandenį. Lipdamas iš vandens dar purškė balionėliu, keikėsi, rėkė atleis iš darbo ir nuėjo. A. išplaukė, o jis – kitu kateriu į Kauno marias. Grįžus iš Kauno marių, nuvyko į Panemunės PK, kur buvo apslankęs A. M., buvo parašęs pareiškimą dėl žalos, dėl sugadinto telefono. Jie parašė pareiškimus dėl jo veikos. Patvirtino, kad dujų kvapą jautė, nes vėjas pūtė nuo A. M. link jo, griaužė akis. Kaltinamojo atsiprašymo nepriėmė, prašė nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad tą dieną vyko Kauno miesto Jachtklube buriavimo pirmenybės, ji buvo paskirta finišo teisėja. Tą dieną buvo apsiniaukę, atvežė savo vaikus į varžybas. Buvo išsistatę laivus, tie kurie turi ratukus. O vaikai, kurie neturi, leidžia tiesiai į vandenį. Tuo metu ji D. J. laivą nuleido, kad būtų griečiau, nuleido S. J. ir atėjo eilė Juškai. Atvažiavo iš galo A. M., visi vaikai laukė eilėje, ji girdėjo jo garsiai rėkiamus žodžius: „tu esi pideras, durnius, debilas, tu būsi mano tarnas, tu būsi mano šoferis, mane į balius vežiosi“. Ji patraukė pečiais ir pasakė „užuojauta tau“ ir nuėjo apsirengti, grįžo maždaug po 10-12 min. ir pamatė E. J., stovintį kateryje, priekinė dalis buvo atrišta. A. M. stovėjo, kaip jis šaukė, rėkė girdėjo toliau, rankose kažką laikė, rankomis gestikuliavo. Ji jam pasakė „gana, kiek galima“, ir ėjo toliau. Jis pakėlė kairę ranką ir kažką pradėjo purkšti ant jos kaklo, bliuzono, rankos. Purškė šlapia ir ryškiai oranžinės spalvos čiurkšle. A. M. besisukant, ji jį pastūmė į vandenį, jis atsistojo vandenyje, ir vėl pradėjo dujom purkšti, o ji nuėjo ir išplaukė į marias, paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Kai grįžo į krantą, po varžybų važiavo į PK ir parašė pareiškimą dėl įvykio. Toje vietoje buvo vaikai, o jo toks šaukimas, rėkimas, nesivaldymas jos nuomone netoleruotinas. Varžybų startas buvo sutrukdytas, nes nespėjo treneriai išplaukti, šita situacija turėjo įtakos varžybų eigai. A. M. pasakyti necenzūriniai žodžiai buvo E. J. atžvilgiu, jos atžvilgiu nebuvo, ji tik jį pastūmė, nes jis purškė dujas, o ten buvo vaikai. Ką E. J. galėjo padaryti, nežino, jai svarbu buvo vaikai. Kaltinamojo atsiprašymo nepriėmė, prašė nubausti įstatymų nustatyta tvarka, jai materialinė žala nepadaryta.

Liudytoja E. M. parodė, kad dažnai pasikartoja vaikų užgauliojimai, todėl paprašė, kad tėtis varžybų metu būtų su ja, nes yra pasiekus startus savo lygyje, buvo paskirtas prizas. Jie nuvažiavo ant pantono, laukė eilėje nusileisti laivą, buvo apie 10 vaikų. Eilė buvo didelė, šalia stovėjo E. J. sūnaus laivas. Kol jie tvarkėsi, nekreipė dėmesio, prašė tėvo padėti, tada ją Erikas pastūmė į petį, bet ji nekreipė dėmesio. Prasidėjo keiksmažodžiai: „duosiu į galvą, sudaužysiu“. Ji nekreipė dėmesio. Jos treneris yra Z. R.. Ji išplaukė į marias ir matė, kaip tėvas kalbėjosi su E. J., kuris jau sėdėjo kateryje, o ką kalbėjosi, negirdėjo, buvo toliau nuplaukus. Nuleidžiant laivelį, buvo smūgis į jos laivą, ji stovėjo, laukė, o E. J. bandė eiti be eilės, bet ji pasitraukė, leido. Tas konfliktas mano dėl to, kad neleido jam pravažiuoti, bet jie paskui pasitraukė.

L. V. M. parodė, kad jis rugpjūčio 21 d. pernai buvo nuvažiavęs į jachtklubą, nes pats turi katerį, burlentę, ten yra parduotuvė. Žinojo, kad vyksta varžybos, važiavo pasižiūrėti. Atvažiavęs apie 10 valandą nuėjo prie aptvaro, vaikai ruošėsi varžyboms, tvarkėsi savo laivelius, pamatė, kad vyksta ginčas. Tai buvo maždaug 20-30 metrų nuo jo, A. ginčijosi su vyru, kuris buvo kateryje, fizinio kontakto nematė, tik matė, kaip priėjusi moteris stūmė jį į vandenį, jis išplaukė ir daugiau nieko nebuvo. Nurodė, kad Artūrą pažįsta seniai ir negali pasakyti, kad galėjo ką nors padaryti, jis taktiškas žmogus, kad jis purkštų dujas, nematė.

Liudytojas L. G. parodė, kad tose varžybose jis turėjo plaukti kartu su A., ruošė katerį nuleidimui. Iš dalies matė įvykį, girdėjo triukšmą ir tarp tų jachtų matė, kaip vyksta konfliktas, A. M. balsą girdėjo iš tolo, bet ką jis rėkė nesigilino. Ar buvo keiksmažodžių, patvirtinti negali, konkrečių žodžių nepasakys, bet, kad buvo agresyvus šauksmas, tai buvo įprastas A. M. elgesys ant kažko šaukti. Jis šaukė ant Eriko, kuris jau buvo nuplaukęs, ką jis rėkė, neklausė. Tai yra pastoviai, yra A. M. matęs Nidoje, Kaune, visus tuos kartus jis šaukia, rėkia, žemina teisėjus vaikų akivaizdoje, jam tai buvo įprasta ir dėmesio nekreipė, su tuo žmogum nenori turėti nieko bendro. Žodžiai jo buvo agresyvūs ir skirti E.. A. buvo apipurkšta, pasakė, kad ji įstūmė A. M. į vandenį, nes jis ją apipurškė dujomis. Jis, kad dujas purkštų, nematė, matė tik rezultatą ant A. P.. Paskui jie išplaukė. A. buvo susijaudinusi.

Liudytojas G. B. parodė, kad įvykio metu E. J. ruošėsi išplaukti kateriu, o jo kateris stovėjo šalia. Ant tiltelio šalia stovėjo A. M. ir garsiai plūdosi ant E. J. visokiais necenzūriniais žodžiais. Šalia stovėjo A. P.. Tada A. M., išsitraukęs balionėlį, pradėjo purkšti kažkokiu neprognozuojamu judesiu, po to A. įstūmė jį į vandenį. Daug buvo žodžių, riksmų, keiksmų, grasinimų. Visą konfliktą matė vaikai, kurie paskutiniai išlaukinėjo į varžybas. Mano, kad vaikai išsigando. Link vaikų buvo purškiama, bet negirdėjo vaikų nusiskundimų. Nežino, dėl ko prasidėjo konfliktas. E. J. buvo ramus, nekonfliktavo. A. M. vartojo keiksmažodžius, kurių įvardinti negali, kurie tikrai buvo nepriimtini prie vaikų. Be to, purškė priemones, kurių visai nereikėjo purkšti, nes niekas jo nepuolė. E. J. buvo kateryje vandenyje tam tikru atstumu ir prieš ką buvo atliktas tas judesys, nesuprantama. Aplinkui buvo vaikai. Matė, kad dėmės buvo ant tiltelio, ant Astos darbužių. A. M. buvo nustumtas nuo tiltelio dėl to, kad purškė, purškimo metu jį nustūmė A.. Buvo A. M. monologas ir tas jo monologas tęsėsi, kol jį įstūmė. Išlipus, prasidėjo grasinimai, kad A. P. bus atleista iš darbo.

Liudytojas K. R. parodė, kad įvykio metu buvo ruošiamasi varžyboms. Jo treneris Aleksandras paprašė paruošti katerį, kadangi jo vaikas plaukia. Jis buvo kateryje pririštam prie kranto ir išsiurbinėjo vandenį, išgirdo, kaip kaltinamasis atėjęs ant tiltelio visokiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjimais puolė E. J.. Galvojo apraminti, nes aplinkui daug vaikų buvo, pasilenkė atjungti pompą ir išgirdo, kad kažkas įkrito į vandenį. Pakėlęs galvą, pamatė, kad kaltinamasis kažką rankose turėdamas mosikuojasi, purškė, visokiais žodžiais rėkia, buvo nevaldomas. Išlipęs iš vandens koliodamasis nuėjo. Visi pradėjo kalbėti, kad dujom purškė. Nurodė, kad kaltinamasis įžeidinėjo nukentėjusįjį sakydamas „čiulpikas, autobusistas“, visų tų žodžių neprisimena, bet prie vaikų tokių žodžių kalbėti tikrai neleistina. Keikėsi visais liaudiškais keiksmažodžiais ir rusiškais. Vaikai stovėjo akis išpūtę, pasimetę, aplinkui visi stebėjo, kas ten darosi, viskas sustojo. Jis pasipiktino, kad tokie žmonės būna tarp vaikų, tai turėjo įtakos pasirengimui ir varžyboms, nuotaika pablogėjo, jis tiesiog iš susijaudinimo nebepamokino sūnaus, kaip reikia elgtis varžybų metu. Varžyboms šitas įvykis šiek tiek sutrukdė, tuo metu visi buvo pasibaisėję šiuo elgesiu, stovėjo.

L. V. S. parodė, kad ji yra A. P. sesuo. Įvykio dieną į buriavimo varžybas vyko jos sūnus Matas, ji jį lydėjo. Sėdint jachtklube ir laukiant kada išplauks, prasidėjo minėtas įvykis. Pradžioje buvo šurmulys, po kiek laiko keiksmai, A. M. labai piktinosi ant E. J., garsiai keikėsi, ir lietuviškai, ir rusiškai, per visą jachtklubą. Buvo nemalonu, nes aplinkui buvo vaikai. Koliojimasis tęsėsi apie 5 min., po to A. M. pasišalino, bet po kiek laiko vėl sugrįžo. E. J. jau ruošėsi išplaukti, A. M. vėl pradėjo koliotis, negražiai šnekėti, rėkti. Atėjo trenerė A. P., sudrausmino, sakė baigti, jis atsisuko, kažką laikydamas rankoje, paskui išsiaiškino, kad buvo dujos, ir į ją papurškė. Jai atrodė labai nesaugi situacija, nes jos vaikas dar nebuvo išplaukęs ir buvo grėsmė. A. M. buvo nesivaldantis, šaukė, rėkė, su ranka mosikavo ir A. įstūmė jį į vandenį. Būdamas vandenyje jis ir toliau purškė, toje vietoje nebuvo gilu, iki juosmens vandens. Ji buvo išsigandusi, matė ant sesers oranžinę dėmę. Vaikų buvo nemažai aplinkui. Dėl ko prasidėjo visas konfliktas, nežino, stovėjo už tvoros. Ji iš E. J. nieko negirdėjo, A. M. neprovokavo. Jai atrodė, kad buvo vienpusis įžeidinėjimas. A. M. E. J. grasino, kad „dirbsi mano šoferiu, vairuotoju, tau bus blogai, tau viskas, tau galas, tu pasigailėsi“ ir viskas buvo su keiksmažodžiais.

Rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti Kaune, M. G. g. 35 (K. J.) (1 t., b.l. 11-17). Ištrauka iš „Lietuvos ryto“ internetinio puslapio su straipsnio antrašte „VMĮ tirs savo tarnautojo A. M. galimai neetišką elgesį“ (1 t., b.l. 8-9). Vaikų buriavimo varžybų, įvykusių 2011m. rugpjūčio 20-21d.d.( t.1.b.l.176-178).

Motyvuojamoji dalis

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284str.1d. yra įrodyta ir kvalifikuota tinkamai. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta keletas savarankiškų veikos padarymo būdų, kuriais gali būti demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Bet kurie iš aprašytų kaltininko veiksmų, sukėlę baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, yra pakankami kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šiuo konkrečiu atveju įvykio vieta buvo Kauno jachtklubo teritorijos krantinėje esančioje adresu Kaunas, Gimbutienės g. 35, nepilnamečiams vaikams ir jų tėveliams bei treneriams ruošiantis vaikų buriavimo varžyboms, laivelius leidžiant į vandenį, kur pasak liudytojo G. B. tuo metu ten galėjo būti apie 20 žmonių. Iš byloje pateiktų sąrašų, matyti jog juose fiksuota apie 30 asmenų parašų mačiusių šį įvykį( b.l.26-27, t.1.). Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, matant ir girdint vaikams, kurių buvimo vietoje suaugusieji ypatingai privalo kontroliuoti savo elgesį, laikytis visuotinai žinomų elgesio ir moralės normų, nekelti sumaišties prieš vaikams svarbų sportinį renginį, varžybas.

Objektyviai baudžiamoji atsakomybė tenka tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamasis A. M. nukentėjusio E. J. atžvilgiu elgėsi ypatingai įžūliai: jį išplūdo necenzūriniais keiksmais, tai patvirtino teisme apklausti nukentėjusysis E. J., jog jo atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai rusiški ir ne tik keiksmažodžiai. Nukentėjusioji A. P. teigė, jog A. M. E. J. išvadino : „pideru, debilu, durniumi“. Liudytojas L. G. teigė, jog A. M. žodžių išsakytų E. J. jis nepamena, tačiau A. M. buvo nusiteikęs agresyviai, jo žodžiai buvo agresyvūs, jis šaukė , rėkė. Liudytojas G. B. patvirtino, kad kaltinamasis A. M. E. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, koliojosi, keikėsi, tokie žodžiai nepriimtini prie vaikų. Buvo ištisinis kaltinamojo monologas, jis rėkė, šaukė, keikėsi ir grasino E. J.. Liudytojas K. R. teisme patvirtino, kad kaltinamasis keikėsi visais liaudiškais keiksmažodžiais, rusiškais ir lietuviškais, tokiais kaip „blet“ vaikai buvo pasimetę, stovėjo akis išpūtę, viskas sustojo, visi žiūrėjo į konfliktuojantį A. M.. Liudytoja V. S. teisme tvirtino, jog A. M. garsiai keikėsi ant E. J. ir lietuviškai, ir rusiškai. Be to, A. M. tyčiojosi iš E. J., vadino jį „čiulpiku, autobusistu “( liudytojo K. R. parodymai), šaukė „būsi mano tarnas, būsi mano šoferis, vežiosi į balius“( nuk. A. P. parodymai). Negana to, kaltinamasis A. M. tęsdamas įžūlius veiksmus atsinešė dujų balionėlį ir nukreipęs jį į E. J. ėmė purkšti. Šios aplinkybės, jog A. M. naudojo dujų balionėlį įrodytos jo paties pripažinimu visų aplinkybių, kurias perskaitė prokuroras kaltinime, be to nukentėjusiųjų E. J. parodymais „ jautė nestiprų gerklės, akių griaužimą“, nukentėjusiosios A. P. parodymais – t.y. laikydamas kairėje rankoje , ėmė purkšti sukdamasis ratu, pataikė ant rūbų liko oranžinės spalvos dėmės, kadangi kilo grėsmė vaikams nukentėti nuo dujų, kurie stovėjo ant lieptelio, ji staiga nustūmė A. M. nuo lieptelio į vandenį. Liudytojas G. B. parodė, kad A. M. išsitraukęs dujų balionėlį ėmė purkšti juo neprognozuojamu judesiu, buvo keistas kvapas. Liudytoja V. S. patvirtino, jog matė A. M. mosikuojantį rankomis, purškiantį, o vėliau ant sesers A. P. rūbų oranžinę dėmę.

Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti ir tiesioginė, ir netiesioginė. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Teismų praktikoje laikoma, kad tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Byloje nustatyta, jog A. M. jokios aiškios motyvacijos tokiems savo veiksmams neturėjo, liudytojai apklausti teisme patvirtino, jog E. J. visą laiką tylėjo, stengėsi į konfliktą nesivelti, išliko ramus. Tuo tarpu liudytojų teigimu A. M. motyvai buvo neprognozuoti, chuliganiški, savęs iškėlimas, kitų asmenų akivaizdoje, nusikalstamas valdžios ir įtakos demonstravimas, kad jis nukentėjusiuosius atleis iš darbo, jiems bus blogai ir t.t.. Jis suvokė, jog yra stebimas ne tik suaugusių asmenų, bet ir vaikų, kuriems tokie veiksmai yra nepriimtini, amoralūs. Todėl A. M. elgesys prieš nukentėjusįjį E. J. buvo akivaizdžiai demonstratyvus, įžūlus ir be aiškios motyvacijos. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai, turtui, orumui, laisvei ir pnš.. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu jog buvo pažeista viešoji tvarka, nes teisme apklausti nukentėjusieji E. J. ir A. P. bei liudytojai K. R., G. B., L. G. nurodė, jog įvykio metu buvo ruošiamasi išplaukti nuo krantinės į starto vietą, tam buvo skirta valanda laiko. Incidento metu, buvo išsirikiavusi vaikų eilė, kurie laukė kada tėveliai ar treneriai nuleis jų laivelius į vandenį. Incidento metu galėjo būti apie dvidešimt žmonių. Kad nusikalstamą veiką būtų galima kvalifikuoti LR BK 284 str. l d., turi kilti pasekmės, t. y., visuomenės rimtis ar tvarka turi būti realiai sutrikdomi, nes numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, dėl ko numatytos pasekmės yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.). Jau vien ta aplinkybė jog buvo sutrikdytas normalus pasiruošimas varžyboms, ramus laivelių išplukdymas nuo kranto link starto ir tai tęsėsi gana netrumpą laiką apie 10-15 minučių ( A. P., K. R..S. parodymai), kaltinamasis naudojo dujų balionėlį, kuriuo purškė į žmones, vaikus kas rodo, jog tokie jo veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma dorovės normų, jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes neigiamus išgyvenimus ir stresą jie sukėlė ne tik nukentėjusiems, bet ir aplinkiniams tai mačiusiems asmenims, kilo sąmyšis, sujudimas, nutrūko įprastas pasiruošimo, išplaukimo link starto vietos, darbas. Liudytoja V. S. patvirtino, jog jos vaikui tai paliko neigiamą įspūdį. Liudytojas K. R. parodė, kad vaikai stovėjo akis išpūtę, aplinkui visi stebėjo, kas ten darosi, viskas sustojo, visi stovėjo, žiūrėjo kas čia vyksta, vaikai buvo pasimetę. Jis buvo pasipiktinęs, jo nuotaikai ir pasirengimui patarti sūnui, kaip dalyvauti varžybose, turėjo įtakos, nes viskas „išgaravo“, tik padėjo vaikui nunešti laivą ir nieko nepatarė. Varžyboms šis įvykis šiek tiek sutrukdė, tuo metu visi buvo pasibaisėję šiuo elgesiu, stovėjo. Vaikai po to labiau aptarinėjo įvykį, nei varžybas. G. B. taip pat patvirtino, jog tas konfliktas pavėlino išplaukimą į starto vietą. Visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad šį įvykį mačiusių asmenų buvo apie dvidešimt, iš jų dalis buvo nepilnamečiai, mažamečiai. Prieš varžybas vaikams būtinas susikaupimas, rami ir saugi aplinka, tuo tarpu visuomenės rimtis, tvarka šiuo atveju buvo neginčijamai sutrikdyti, todėl įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, jog kaltinamojo veika yra kvalifikuota kaip nusikalstama pagal LR BK 284str.1d. teisėtai ir pagrįstai. Todėl kaltinamojo gynėjo argumentai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra sukelta nusikalstamų pasekmių ir veika galėtų būti kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas ar administracinės teisės pažeidimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nukentėjusiosios A. P. statuso šioje byloje. Gynėjas teigė, jog kaltinamasis nėra kaltinamas jokiais veiksmais, kuriuos jis būtų atlikęs prieš nukentėjusiąją A. P.. Sutikti su tokiu teiginiu negalima, kadangi A. P. buvo varžybų dalyvė, trenerė atsakinga ne tik už save, bet ir vaikus, kurie dalyvavo varžybose. Siekdama palaikyti tvarką, ji drausmino A. M., o šiam nepaklusus ir ėmus purkšti dujų balionėliu, jį nustūmė nuo tiltelio. Ant jos drabužių ir kūno liko oranžinės dėmės. Visa tai, ją kaip asmenį atsakingą už šio renginio tvarką, varžybų teisėją ne tik šokiravo, bet ir sutrikdė jos kaip visuomenės dalies- žmogaus rimtį, sutrukdė jos įprastą darbą, dėl to ji nukentėjo, kaip ir dalis kitų įvykio vietoje buvusių žmonių. LR BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Iš ikiteisminio tyrimo matyti, jog A. P. patyrė moralinę žalą( t.1.b.l. 51). Paprastai nuo nusikalstamų veiksmų numatytų LR BK 284str. moralinės žalos patiria daug žmonių, nukentėjusiųjų ratas nėra apibrėžtas. Jeigu asmuo jaučia patyręs moralinę žalą, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir reikalauti jog būtų pripažintas nukentėjusiuoju. Nukentėjusioji įstatyme numatyta teise pasinaudojo pagrįstai, todėl teigti jog ji nenukentėjo, nes kaltinime nėra konkrečiai įvardinti A. M. veiksmai A. P. atžvilgiu, yra nepagrįsti.

Teismas neišeidamas iš kaltinime aprašytos veikos ribų patikslina kaltinimą šalinant iš kaltinimo aplinkybę „pastarojo kryptimi“, kadangi liudytojo G. B. parodymais, „A. M. purškė balionėliu neprognozuojamu judesiu, link vaikų“, liudytojo K. R. teigimu: „A. M. purškė , rankom mosikavosi į visas puses“. Šios aplinkybės rodo, jog A. M. purškė visomis kryptimis, ne tik pastarojo ( turima omenyje E. J.) link.

Nukentėjusių atstovas prašė kreiptis į prokurorą, dėl liudytojo V. M. atsakomybės, už žinomai melagingų parodymų davimą. Teismas įvertinęs duotus liudytojo parodymus, daro išvadą, jog pastarojo parodymai dėl įvykio eigos, aplinkybių nėra tiek reikšmingi, jis tik patvirtino patį faktą, jog buvo incidentas, kurio metu A. M. buvo nustumtas į vandenį. Tai ar A. M. išplaukė ar išbrido iš vandens, šiuo atveju nėra tiek reikšminga, jog turėtų būti aiškinamasi ikiteisminio tyrimo metu, taip kaip ir aplinkybė, ar jis tuo metu buvo įvykio vietoje, stebėjo konfliktą. Liudytoja E. M. yra kaltinamojo dukra ir ji patvirtino tik tai, kad ji tuo metu kai tėtis ginčijosi su E. J. nematė, nes jau buvo tolokai nuplaukusi nuo tos vietos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų byloje nėra.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b.l. 104-105) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių tik nurodė, jog tai kas parašyta kaltinime yra teisinga, jis kaltu prisipažįsta ir detaliau įvykio aplinkybių nedėstė. Visiškas kaltės pripažinimas suprantamas kaip teisingų ir išsamių paaiškinimų, atskleidžiančių veikos padarymo aplinkybes, davimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Visiškas kaltės pripažinimas turi būti susijęs su gailėjimusi dėl padarytos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-484/2011).

Teismo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą. Prokuroras baigiamosiose kalbose prašė prašymą dėl laidavimo atmesti, nes kaltinamojo prisipažinimas nėra nuoširdus, prašo nubausti įstatymo ribose. Tokią poziciją palaikė ir nukentėjusieji, bei jų atstovas.

Laiduotoja L. M. parodė, kad A. M. yra jos sūnus. Jis gyvena su šeima, augina dvi dukteris. Nepateisina sūnaus elgesio. Jis jautrus žmogus, buvo sunkus periodas, jos ligos, mano to pasekmė. Ji nedirba, todėl galės jį stebėti ir kontroliuoti. Pastoviai su sūnum ir anūkėm bendrauja, sūnui turi įtaką. Ji labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Kalbėjo apie tai šeimoje. Mano, kad jis pervargo, nes daug dėmesio skiria vaikams, šeimai, jai, darbui. Jis kalba dėl savo elgesio, pergyvena dėl to, ką padarė. Turi tame pačiame name, kur ji gyvena, Aušros g. 15-4, Kaune, butą Aušros 15-5. Ji nėra teista, nebausta administracine tvarka, todėl galėtų sūnui daryti teigiamą įtaką. L. M. prašymas dėl laidavimo (t. 2, b.l. 4), pažyma apie baustumą patvirtina, kad L. M. nebausta administracine tvarka (t. 2, b.l. 16), Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis neteista (t. 2, b. l. 15), nedirba.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis nusikalto pirmą kartą, žala nusikalstamais veiksmais nepadaryta, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau teismas nepripažino vienos iš sąlygų : visiško pripažinimo savo kaltės ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis teisme ir teigė, kad prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau iš jo duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis prisipažino tik iš dalies, nes duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad tai kas įvyko, įvyko be jo tyčios. Nurodė, jog tai yra įsisenėjusi problema, jo dukra jaučiasi ignoruojama. Smulkesnes detales apie įvykį teisme atsisakė išdėstyti, nes jo teigimu tai yra nemaloni tema tiek jam, tiek nukentėjusiems. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-P-82/2010 nurodė, kad teisės požiūriu BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas, taikant LR BK 40 str., reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan.. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. prisipažinimas nėra nuoširdus, kaip ir gailėjimasis dėl įvykio, o tik siekis švelnesnių baudžiamojo įstatyme numatytų pasekmių, šiuo atveju susitaikymo ar atidavimo pagal laidavimą, bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant, ar asmuo, prašantis perduoti kaltą asmenį jo atsakomybėn pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo, atsižvelgiama į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Be to, nustatyta, jog laiduotoja pageidauja būti jo mama L. M.. Pastaroji paaiškino, jog jos sūnus su šeima gyvena Vilniuje, ji gyvena Kaune. Bet dažnai matosi, sūnus turi butą ir tame pačiame name , kur ji gyvena. L. M. yra garbaus amžiaus, pačios teigimu turėjo rimtų problemų dėl ligos, be to ji įžvelgia konkurenciją tarp tėvų, todėl jos pačios nurodytos aplinkybės leidžia teismui abejoti jos galėjimu būti laiduotoja, autoritetu asmeniui, kuris gyvena kitame mieste, turi savo šeimą. Iš Informacinės sistemos LITEKO duomenų, matyti, jog A. M. 2012-10-04 buvo teistas pagal LR BK 155str.1d. ( nuosprendis neįsiteisėjęs), už veiką padarytą 2011-11-09, todėl teismas neturi pagrindo manyti jog jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis nusikalto pirmą kartą, materiali žala nusikalstamais veiksmais nepadaryta, charakterizuojamas teigiamai, administraciniai baustumai išnykę, turi darbą, šeimą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo mastą, sukeltas pasekmes, teismas mano jog kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda( BK 47str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305str. str., 307-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 10 MGL – 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.