- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 2-254-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- VĮ Turto bankas
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Dalyvaujant ieškovo VĮ Turto bankas atstovui D. V..
Tretiesiems asmenims: Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nedalyvaujant, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei J. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje dėl žalos priteisimo pagal VĮ Turto bankas ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 290 904 Lt žalos atlyginimą. Bylą išnagrinėjus iš esmės, reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 175 417 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-08-13 raštu informavo VĮ Turto bankas, jog teismas atsakovui R. G. iškeltoje baudžiamojoje byloje pripažino jį kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 26 str. 1 d. Iš pateiktų dokumentų nustatė, kad Panevėžio apskrities VMI 2010-04-07 Panevėžio apygardos prokuratūrai pateikė ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo iš atsakovo. Panevėžio apygardos teismo 2014-02-24 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl lėšų, jo vadovaujamojoje bendrovėje, pasisavinimo, todėl ieškovas turi pagrindą išieškoti padarytą žalą civilinio proceso tvarka. Mano, kad atsakovo nusikalstamų veiksmų įrodinėti nereikia, nes jie nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame konstatuota, jog atsakovas apgaulingai tvarkė bendrovės, kurios akcininku ir vadovu buvo jis pats, buhalterinę apskaitą, todėl nebuvo galima pilnai nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžius. Bendrovė vertėsi automobilių remontu ir prekyba, automobilių pardavimo sutartis pildė pats atsakovas ir suvokė, kad sutartyse ir pinigų priėmimo kvituose įrašo tikrovės neatitinkančias sumas. Išsamias išvadas apie tai, kokius mokesčius atsakovas nesumokėjo valstybės biudžetui, padarė FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus vyriausioji specialistė D. K., kuri ištyrė UAB „Trade lines“ ūkinę finansinę veiklą už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokestinės nepriemokos reikalavimo teisės perleidimo 2013-01-31 sutartimi ir 2013-09-03 mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė ieškovei reikalavimo teises į UAB „Trade lines“ 456 176,93 Lt mokestinę nepriemoką. Atsižvelgdamas į specialisto išvadoje patvirtiną faktą, kad 115 487 Lt mokesčių biudžetui nesumokėjo atsakovas R.G., kaip fizinis asmuo, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimu panaikintas 5 400 Lt PVM ir 540 Lt baudos sumokėjimas, prašo iš atsakovo priteisti 175 417 Lt.
Nesutinka su atsakovo argumentais, kad pasibaigus juridiniam asmeniui pasibaigia ir prievolė pagal nepriemokos reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Atsakovas buvo bendrovės akcininkas ir vadovas, todėl atsako kaip juridinio asmens dalyvis subsidiariai. Mano, kad ieškinio senaties nepraleido, nes reikalavimo teisė į atsakovą ieškovui buvo perduota 2013-09-03, o apie galimybę išieškoti žalą iš atsakovo civilinio proceso tvarka tapo žinoma tik 2014-08-13, gavus VMI raštą. Jei teismas laikytų, kad ieškinio senatis praleista, prašo ją atnaujinti. Mano, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašo ieškinį tenkinti. Reikalavimą grindžia CK 2. 50 straipsnio 3 dalimi, CK 6. 263, 6. 283 straipsnių pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas prašo ieškinį atmesti. Nesutinka, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje buvo nagrinėjama ir pasisakyta dėl jo, kaip juridinio asmens dalyvio kaltės. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta akcininko kaltė. Specialisto išvadose, kuriomis remiasi ieškovas, UAB „Automedis“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Trade lines“ papildomai apskaičiuota 181 357 Lt nemokėtų mokesčių, o atsakovui R. G., kaip fiziniam asmeniui – 115 487 Lt. Ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutartimi reikalavimo teisę įgijo tik į juridinį asmenį, o ne į fizinį asmenį R. G., todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 115 487 Lt nesumokėtų mokesčių turi būti atmestas. Teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes žalai atlyginti taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas. Mano, kad senaties terminas prasidėjo 2010-03-22, kuomet Panevėžio apskrities VMI buvo pateiktos 2009-02-26 ir 2010-01-19 specialisto išvados, kurių pagrindu galėjo būti reiškiamas ieškinys. Nors trečiasis asmuo ieškinį pateikė prokuratūrai, jis priimtas nebuvo ir į baudžiamąją bylą neperduotas. Valstybinė mokesčių inspekcija, nebūdama pripažinta civiliniu ieškovu, turėjo tinkamai ir laiku reaguoti ir reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Kadangi juridinis asmuo BUAB „Trade lines“ Panevėžio apygardos teismo 2014-06-17 sprendimu yra likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, ieškovo reikalavimo teisė pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pasibaigė ir išieškojimas negalimas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palaiko ieškovo ieškinį ir pritaria ieškinyje išdėstytiems argumentams. Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinės nepriemokos reikalavimo teisės perleidimo 2013-01-31 sutartimi ir 2013-09-03 mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė VĮ Turto bankas reikalavimo teises į UAB „Trade lines“ 456 176,93 Lt mokestinę nepriemoką. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus vyriausioji specialistė D. K., atlikusi UAB „Trade lines“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31, savo išvadoje nurodė, kad bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo 181 357 Lt mokesčių, kuriuos sudaro 57 435 Lt PVM ir 123 922 Lt pelno mokesčio. Po minėtos išvados gavimo mokesčių inspekcija atliko patikrinimą UAB „Trade lines“ ir iš esmės patvirtino FNTT specialistės išvadas. VĮ Turto bankas buvo perlesta reikalavimo teisė į mokestines nepriemokas, nustatytas ir FNTT išvadose, ir VMI patikrinimo aktu bei sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokestinės nepriemokos reikalavimo teisės perleidimo 2013 m. sausio 31 d. sutartimi ir 2013 m. rugsėjo 3 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė ieškovui reikalavimo teises į UAB „Trade lines“ 456 176,93 Lt mokestinę nepriemoką (t. 1, b. l. 36-49). Uždara akcinė bendrovė (UAB) „Trade lines“ (nuo 2006-07-04 iki 2007-12-28 – UAB „Automedis“) įregistruota 2006-07-04, jos vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2006-07-04 iki 2013-03-07 buvo atsakovas R. G. (t. 1, b. l. 156-161). Panevėžio apygardos teismas 2012-09-10 nutartimi UAB „Trade lines“ iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2013-02-14), kreditorių reikalavimai patvirtinti 2013-04-29 nutartimi, VĮ Turto bankas į kreditorių sąrašą su 456 176,93 Lt finansiniu reikalavimu buvo įrašytas teismo 2013-09-16 nutartimi. Bankrutavusi UAB „Trade lines“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2014-07-22 (t. 1, b. l. 162-165).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus (toliau – FNTT) vyriausioji specialistė D. K., atliko UAB „Automedis“ (nuo 2007-12-28 UAB „Trade lines“) veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31. FNTT specialisto 2009-02-26 išvadoje Nr. 5-5/12 konstatavo, kad bendrovė 2006 – 2007 metais į valstybės biudžetus ir fondus nesumokėjo 40 398 Lt, iš jų – 24 518 Lt pelno mokesčio ir 15 880 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (t. 1, b. l. 85-107). Specialisto 2010-01-19 išvadoje Nr. 5-5/5 iš papildomai gautos medžiagos konstatuota, kad UAB „Automedis“ 2007 metais nesumokėjo 140 959 Lt mokesčių, iš jų – 99 404 Lt pelno mokesčio ir 41 555 Lt PVM (t. 1, b. l. 69-84). Pagal minėtas FNTT specialisto išvadas bendrovei buvo apskaičiuota sumokėti 181 357 Lt mokesčių, kuriuos sudaro 57 435 Lt PVM ir 123 922 Lt pelno mokesčio. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-05 sprendimu sumažino VMI sprendimu reikalaujamas sumokėti nepriemokas 5 940 Lt suma (5 400 Lt PVM ir 540 Lt PVM bauda) (t. 1, b. l. 166-170).
Be to, Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Panevėžio AVMI) Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu, remdamasi FNTT specialisto išvadomis, tyrimo metu surinkta medžiaga ir informacija, atliko bendrovės mokestinį patikrinimą ir papildomai, be PVM ir pelno mokesčio, priskaičiavo sumokėti į biudžetą PVM ir pelno mokesčio delspinigius, 48 791 Lt socialinio mokesčio ir delspinigių bei 100 584 Lt baudų (t. 2, b. l. 36-55). Panevėžio AVMI 2010-11-02 sprendimą UAB „Trade lines“ apskundė, tačiau VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-09-02 sprendimu patvirtino Panevėžio AVMI 2010-11-02 sprendimą (t. 2, b. l. 56-63).
UAB „Trade lines“ vadovui atsakovui R. G. už apgaulingas apskaitos tvarkymą, žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas pateikimą, sukčiavimą buvo iškelta baudžiamoji byla. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžiu atsakovas R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas) (t. 1, b. l. 7-35). Minėtas nuosprendis įsiteisėjo, atsakovo R. G. kaltė dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, sukčiavimo UAB „Automedis“ (UAB „Trade lines“) visiškai įrodyta.
Pagal CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendis įsiteisėjęs, todėl teismas remiasi jame nustatytomis aplinkybėmis. Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas, būdamas UAB „Automedis“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos ir Pelno mokesčio įstatymų reikalavimus. Nustatyta, kad atsakovas apgaule - suklastodamas tikrus dokumentus - transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sąskaitas – faktūras ir kitus apskaitos dokumentus įrašydavo į juos žinomai neteisingus duomenis apie įmonės UAB „Automedis“ vardu parduodamų automobilių kainas, neteisingai užfiksuodavo ūkinių operacijų turinį, užfiksuodavo nerealiai žemas ir neatitinkančias automobilių rinkos kainoms kainas, eksportuotų automobilių vertę padidindavo nurašant nerealiai didelius detalių kiekius, įrašydavo prekių pavadinimus, kurie neatitiko remontuojamų automobilių pavadinimų ir markių, užfiksuodavo realiai neįvykusias ūkines operacijas. Atsakovas, siekdamas išvengti pelno mokesčio sumokėjimo, į 2006 ir 2007 metų Metines pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės apmokestinamąjį pelną ir suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo vienintelis akcininkas ir vadovas UAB „Automedis“ (UAB „Trade lines“). Ieškovas reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo kaip iš juridinio asmens dalyvio. Atsakovas nesutinka su reikalavimu, nes bendrovę išregistravus iš juridinių asmenų registro prievolė pasibaigė ir jis neprivalo atlyginti žalos.
Su šiais atsakovo argumentai sutikti nėra pagrindo.
CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-04-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-147/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-329/2009; 2009-11-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2013-11-28 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-624/2013, kt.).
Kaip minėta, FNTT specialisto 2009-02-26 ir 2010-01-19 išvadose konstatuota, jog atsakovo vadovaujama bendrovė 2006 – 2007 metais į biudžetą nesumokėjo 181 357 Lt PVM ir pelno mokesčių, o Panevėžio AVMI 2010-11-02 sprendimu, įsiteisėjusiu 2014-09-02, papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą PVM ir pelno mokesčio delspinigius, socialinį mokestį ir delspinigius bei baudas. Panevėžio apygardos teismo 2014-06-17 sprendimu bankrutavusios UAB „Trade lines“ veikla pasibaigė dėl bankroto, įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro 2014-07-22 (civ. byla Nr. B2-154-544/2014, t. 2, b. l. 79-80, 84), taigi, įmonė negali įvykdyti minėtų prievolių valstybei.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų (neveikimo). Ši norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-18 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2012-02-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-19/2012, kt.). Teisės aiškinimo doktrinoje ne kartą yra konstatuota, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Šios nuostatos taip pat lemia bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala atlyginama visiškai tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo (CK 6.251 str. 1 d.).
Vertinant atsakovo veiksmus, akivaizdu, kad jie buvo nesąžiningi, tyčiniai ir nusikalstami, ką patvirtina įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2014-02-24 nuosprendis. Nors nuosprendyje dėl akcininko R. G. nusikalstamų veiksmų nepasisakyta, atskirti atsakovo veiksmus kaip įmonės vadovo ir akcininko neįmanoma, nes būdamas įmonės vadovu ir akcininku, pildydamas įvairius finansinius dokumentus, suvokė, kad dokumentus klastoja, neįrašo tikrųjų duomenų apie įmonės veiklą, neteisingai fiksuoja ūkines operacijas, įmonės pajamas ir kitus mokesčius.
Atsakovas buvo vienintelis UAB „Automedis“ (UAB „Trade lines“) akcininkas, kartu ir įmonės vadovas ir tuo pačiu vienintelis valdymo organas, nes kitų nebuvo. Teismo nuomone, ieškovas pagrįstai pareiškė atsakovui ieškinį CK 2. 50 str. 3 d. pagrindu, nes būtent atsakovas vienas sprendė visus įmonės valdymo bei veiklos klausimus. Ieškovas reikalavimą sumažino ir prašo priteisti 175 417 Lt (181 357 Lt- 5 940 Lt). Reikalavimas pagrįstas ir tenkinamas, nes, kaip minėta, žala tokiu atveju atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.).
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovas teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, prašo ją taikyti ir ieškinį atmesti. Jo nuomone, ieškovo reikalavimo teisė atsirado nuo 2010-03-22, kuomet Panevėžio AVMI buvo pateiktos FNTT specialisto išvados, nes reikalavimo teisės perleidimas ieškinio senaties nenutraukia. Ieškovo nuomone, jis ieškinio senaties nepraleido, nes reikalavimo teisė jam perduota 2013-09-03 aktu, o jei teismas laikytų, kad ieškinio senatis praleista, prašo ją atnaujinti.
Teismo nuomone, ieškovas ieškinio senaties nepraleido.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Šis terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri siejama su teisės pažeidimo faktu (objektyvusis momentas) ir su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti (subjektyvusis momentas) apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str. 1 d.).
Ieškovas faktiniu ieškinio pagrindu nurodo įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2014-02-24 nuosprendį, kuris patvirtino atsakovo kaltę dėl padarytos valstybei žalos. Atsakovas nuosprendį skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau 2014-06-20 apeliacinį skundą atšaukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžio paliko nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukė. Taigi, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014-06-26. Teismo nuomone, skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo FNTT specialisto 2009-02-26 ir 2010-01-19 išvadų nėra pagrindo, nes šios išvados buvo dalimi, tarp kitų baudžiamojoje byloje pateiktų, atsakovo kaltės įrodymų. Minėtos išvados nebuvo galutinės ir neskundžiamos, nes kaip jau minėta, Panevėžio AVMI atliko savo patikrinimą ir 2010-11-02 priėmė sprendimą dėl mokestinių pažeidimų UAB „Trade Lines“. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2010-12-03 pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri 2014-09-02 sprendimu patvirtino Panevėžio AVMI 2010-11-02 sprendimą (t. 2, b. l. 57-63). Tokiu būdu, ieškovas 2014-08-14 gavęs informaciją iš Panevėžio AVMI, nedelsdamas, 2014-09-19, Panevėžio apygardos teisme pateikė ieškinį atsakovui R. G. (to1, b. l. 2-6).
Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas visiškai, o iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1 304,85 € žyminio mokesčio ir 10,15 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 1, b. l. 0, CPK 79-80, 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 804,27 € (penkiasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturis eurus 27 eurocentus - 175 417 Lt) žalos atlyginimo Valstybinei įmonei Turto bankas, JAK 112021042, 1 304,85 € (vieną tūkstantį tris šimtus keturis eurus 85 eurocentus) žyminio mokesčio ir 10,15 € (dešimt eurų 15 eurocentų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.