Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Bendruomeninių savarankiškumo namų ,,Kelkis“ atstovui advokato padėjėjui V. S.,

atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Bendruomeninių savarankiškumo namų „Kelkis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-01-31, 10.30 val., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Kauno teritorinis skyrius) vyriausieji darbo inspektoriai R. R. ir A. P. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad patikrinimo metu rasti neva tai dirbantys griovimo darbus M. M., A. G., I. Š., kurie visi paaiškino, kad gyvena BSN „Kelkis“, gydosi nuo priklausomybių. Iškviestas į VDI Kauno teritorinį skyrių BSN „Kelkis“ direktorius V. V. pateikė visus paprašytus pateikti dokumentus ir paaiškino, kad šių asmenų atliekami veiksmai yra Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – ir UĮ) aptariama darbo terapija.

Nurodė, kad 2022-04-21 BSN „Kelkis“ atžvilgiu buvo surašytas UĮ pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0843-0037 pagal administracinio pažeidimo požymius, numatytus UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad VDI Kauno teritoriniame vykusiame bylos nagrinėjime dalyvavę M. M. ir I. Š. paaiškino, kad darbo terapija jie užsiima savanoriškai, siekdami išmokti atlikti kokius nors darbus, kad išmoktų ir ateityje galėtų įsidarbinti, jiems niekas privalomai nenustato, kada ir kokius veiksmus darbo terapijos metu turi atlikti, jie pasitraukti iš darbo terapijos gali bet kuriuo metu, joks finansinis atlygis už darbo terapiją jiems nėra mokamas. Taip pat paaiškino, kad patikrinimo metu atvykę inspektoriai buvo labai griežti ir nurodė parašyti, kad jie neva tai dirba, nepaisant to, kad reabilitacijos centras nėra jiems darbdavys.

VDI UAB „Baltic realty investmets“ ir BSN „Kelkis“ 2022-05-26 susitarimą dėl 2022-01-28 Statybos darbų rangos sutarties pripažinimo negaliojančia ir Bendradarbiavimo sutarties teisinių pasekmių taikymo, laiko gynybine taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Vertinant aptartas aplinkybes, bylos aplinkybių visetą, atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl VDI Kauno teritorinio skyriaus 2022-06-23 nutarimo UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20514 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VDI Kauno teritorinis skyrius 2022-06-23 priėmė nutarimą UĮ pažeidimo byloje Nr. Nr. NUĮPBJ 20514, kuriuo buvo pripažinta, kad BSN ,,Kelkis“ pažeidė UĮ nuostatas. Juridinis asmuo BSN „Kelkis“, atstovaujamas direktoriaus V. V. ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojams A. G., M. M. ir I. Š. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus apie darbuotojų įdarbinimą. Konstatuota, jog tarp BSN „Kelkis“ ir darbuotojų A. G., M. M. ir I. Š. buvo visi darbo sutarties požymiai, šiems atliekant darbus pagal rangos sutartį su UAB Baltic Realty Investments“, adresu (duomenys neskelbtini).

UĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Šio straipsnio 2 dalis nustato kam taikomos įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės, tarp kurių ir darbdaviai, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas).

UĮ 55 straipsnis nustato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atlieka VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog VDI bei jos teritoriniai subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

UĮ 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas).

UĮ 56 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti VSDFV teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi, VDI, nustačiusi, jog darbdavys nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbdamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas ar einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018-03-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Byloje iš esmės nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad M. M., A. G., I. Š. patikrinimo metu, t. y. 2022-01-31 10.30 val., buvo rasti dirbantys griovimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau šalys skirtingai vertina šį darbą. Pareiškėjo teigimu, šių asmenų atliekami veiksmai buvo UĮ aptariamos darbo terapijos užsiėmimai, organizuoti už BSN ,,Kelkis“ ribų. Atsakovės vertinimu, M. M., A. G. ir I. Š. veikla laikytina nelegaliu darbu, atitinkančiu UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021-10-30 tarp BSN ,,Kelkis” ir M. M., 2022-01-19 tarp BSN ,,Kelkis” ir A. G., 2021-08-26 tarp BSN ,,Kelkis” ir I. Š. buvo pasirašytos sutartys dėl neatlygintino paslaugų išvardintiems fiziniams asmenims teikimo. 2022-01-28 tarp BSN ,,Kelkis“ ir UAB ,,Baltic realty investments“ buvo pasirašyta Statybos darbų rangos sutartis. Pagal minėtą sutartį BSN ,,Kelkis“ įsipareigojo savo medžiagomis, priemonėmis, savo rizika ir atsakomybe atlikti darbus pagal UAB ,,Baltic realty investments“ pateiktą užduotį bei šalių suderintą sąmatą, o UAB ,,Baltic realty investments“ sutartyje numatytais terminais ir tvarka įsipareigojo atliktus darbus priimti iš už juos sumokėti numatytą kainą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad paslaugų sutartis yra kai viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato numatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. LAT praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. To paties straipsnio 6.716 straipsnio 2 dalis numato, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y. ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai, ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus.

Esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Veikla savarankiška tokiu atveju, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Dar vienas skiriamasis požymis yra tai, kad civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu. Pažymėtina, kad atlikdamas darbo funkcijas, darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklausti darbdavio nurodymams, darbo teisėje yra būtinas šalių pavaldumas, nes neįmanoma efektyviai organizuoti darbo, jei darbuotojas nebus įsipareigojęs veikti išimtinai darbdavio interesais. Tuo tarpu civilinių sutarčių pagrindu sutarties šalys veikia išimtinai savo interesais.

Teismo vertinimu, iš minėtos teismų praktikos, teisinio reguliavimo, paslaugų sutarties turinio, kitų nustatytų faktinių aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, kad tarp BSN ,,Kelkis“ ir darbuotojų M. M., A. G. ir I. Š. buvo susiklostę būtent darbo teisiniai santykiai, asmenims atliekant darbus pagal 2022-01-28 Statybos darbų rangos sutartį. Pažymėtina, kad minėtų asmenų atliekamame darbe nebuvo savarankiškumo požymių.

Kaip matyti iš bylos, atsakovės VDI Kauno teritorinis skyrius vertino visus byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su VDI padaryta išvada, kad šiuo atveju ginčo situacija atitiko darbo teisinius santykius, tačiau su M. M., A. G., I. Š. nebuvo sudarytos darbo sutartys bei nustatyta tvarka ir terminu nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimo pradžią.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, jog M. M., A. G., I. Š. joks finansinis atlygis už darbo terapiją nebuvo mokamas, o tai laikytina dar viena aplinkybe, leidžiančia atriboti darbo santykius nuo darbo terapijos.

Pabrėžtina, kad LAT yra nurodęs, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbdavio pripažinimas, jog dirbama atlygintinai; faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama; jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią (žr., pvz., 2018-03-22 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, jog 2022-01-28 tarp BSN ,,Kelkis“ ir UAB ,,Baltic realty investments“ pasirašyta Statybos darbų rangos sutartis buvo UAB ,,Baltic realty investments“ naudojama kaip tipinė ir BSN ,,Kelkis“ vadovas V. V. ją pasirašė iš esmės jos neskaitęs, su tikslu turėti kokį nors dokumentą, patvirtinantį, kad jeigu darbo terapijos metu būtų skurta tam tikra pridėtinė vertė, už jos sukūrimą darbo terapijai erdvę suteikęs juridinis asmuo konkrečia suma paremtų BSN ,,Kelkis“, o sutarties tekstas neatitiko tikrųjų šalių ketinimų. Pažymėtina, kad net ir suklydimas ar aplaidumas neatleidžia nuo atsakomybės pagal įstatymą. Pareiškėjo BSN ,,Kelkis“ direktorius V. V., kaip vadovas, atsakingas už juridinio asmens veiklą ir veikdamas įstaigos interesais, privalėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai, kad pareigas atliktų vadovaujantis įstatymų nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022-05-26 tarp BSN ,,Kelkis“ ir UAB ,,Baltic realty investments“ pasirašytas Susitarimas dėl 2022-01-28 Statybos darbų rangos sutarties pripažinimo negaliojančia ir Bendradarbiavimo sutarties teisinių pasekmių taikymo nepaneigia 2022-01-30 patikrinimo metu nustatyto pažeidimo padarymo fakto (t. y. nelegalaus darbo) ir neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Kaip jau buvo minėta, bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas atitinka jam keliamus reikalavimus ir formą, nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t. t.

Teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimams, nustatytiems individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovės priimtas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios UĮ nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, tikslios Darbo kodekso normos, nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022-06-23 nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20514 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Bendruomeninių savarankiškumo namų ,,Kelkis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atmesti pareiškėjo Bendruomeninių savarankiškumo namų ,,Kelkis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.