- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-560-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01069-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- I. G., A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo E. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., mirusi (duomenys neskelbtini) po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą.
Pareiškėja I. G. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama J. M.. Abi yra J. M. dukros, todėl per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Raseinių rajono 1-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, ir 2017 m. vasario 8 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Paveldimą turtą sudarė piniginis indėlis, o dėl likusio turto, notarė paaiškino, kad bus galima kreiptis vėliau, svarbu, kad yra užvesta paveldėjimo byla. Tarp mamos dokumentų rado jos mamos, pareiškėjos močiutės A. K. mirties liudijimą, bei dokumentus, patvirtinančius A. K. nuosavybės teises į žemės sklypą ir pastatus. Kuomet su rastais dokumentais kreipėsi į notarų biurą, paaiškėjo, kad J. M., mirus savo motinai A. K., nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla po A. K. mirties nėra užvesta.
Pareiškėja A. N. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2016 m. spalio 15 d. mirė jos mama J. M.. Dėl jos turto paveldėjimo ji kreipėsi laiku į notarų biurą. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad mama nesusitvarkė močiutės A. K. turto.
A.K. mirė (duomenys neskelbtini), A. K. sutuoktinis J. K. mirė iki A. K. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini). Mirus A. K., jų mama J. M. valdė ir tvarkė likusį turtą, ėjo į seniūniją dėl kažkokių dokumentų, tačiau dėl kokių priežasčių ji nesikreipė į notarų biurą, nežinoma. Tarp mamos dokumentų radusios A. K. dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į žemę, pastatus, suprato, kad J. M. šiuos dokumentus laikė kaip ir jos nuosavybę patvirtinančiais, nežiūrint to, kad įrašuose nurodyta jos motinos A. K. pavardė. A. K. vardu yra registruotas 3,00 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bei pastatai esantys (duomenys neskelbtini). A. K. turėjo du vaikus: dukrą J. ir sūnų A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nors A. K. duktė J. M. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė, tačiau faktiškai valdė ir tvarkė visą po motinos mirties likusį turtą: prižiūrėjo žemę, pastatus, mokėjo su žemės ir pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes mama J. M. turėjo teisę į palikimą po savo motinos A. K. mirties, tačiau savo teisės oficialiai kreipdamasi į notarų biurą neįgyvendino, nors faktiškai valdė ir tvarkė likusį turtą, todėl prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties jos turtą valdė ir tvarkė J. M..
Suinteresuotam asmeniui E. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė.
Liudytojas V. G. parodė, kad J. M. po mamos A. K. mirties rūpinosi visu likusiu turtu. Jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji prižiūrėjo gyvenamąjį namą, rūpinosi, kad būtų dirbamas žemės sklypas. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, J. M. priėmė palikimą po mamos mirties.
Liudytoja R. T. parodė, kad po A. K. mirties visu likusiu turtu rūpinosi jos dukra J. M.. Jai atiteko mamos asmeniniai daiktai, ji išnuomojo gyvenamąjį namą ir planavo jį parduoti. Ji rūpinosi, kad būtų dirbamas žemės sklypas. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, J. M. palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad palikimą po mamos A. K. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė dukra J. M.. Tai patvirtino byloje apklaustų liudytojų V. G. ir R. T. parodymai. Iš mirties liudijimų matyti, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), J. K. mirė (duomenys neskelbtini), J. M. mirė (duomenys neskelbtini), A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš santuokos liudijimų matyti, kad J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. P. – Marcinkute. Iš gimimo ir santuokos liudijimo matyti, kad J. P. (Mockienė) yra A. M. ir A. P. duktė, I. M. (G.) ir A. M. (N.) yra J. M. ir V. M. duktė. 2017 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu J. M. turtą paveldėjo I. G. ir A. N., turtą sudarė neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma ir piniginis indėlis Swedbank. 2018 m. rugpjūčio 31 d. notarės A. S. pažyma patvirtina, kad dėl A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filialo pažyma nustatyta, kad A. K. valdo gyvenamąjį namą, kurio UN (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, kurių UN (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą - tvartą, kurio UN (duomenys neskelbtini), ir pagalbinį pastatą - svirną, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), juridinis pagrindas 2000 m. rugpjūčio 31 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filialo pažyma nustatyta, kad A. K. yra 3,0 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, juridinis įgijimo pagrindas 1998 m. spalio 20 d. Nr. 08-6111 apskrities viršininko įsakymas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių matyti, kad J. M. po mamos A. K. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. J. M. valdė ir tvarkė likusį turtą, prižiūrėjo žemę, pastatus, mokėjo su žemės ir pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, ėjo į seniūniją dėl dokumentų. Šiuos veiksmus J. M. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog ji po palikėjos A. K. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo, patvirtino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog J. M. po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, jam neprieštaravo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų dėl palikimo atsiradusio po A. K. mirties, nei pareiškėjos, nei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties J. M. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė motinos palikimą (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė duktė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.