- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-431-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- L. M.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S–431–198-2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-341-531/2015 pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
L. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2014-12-30 Visagino 1-ojo notarų biuro notarės A. S. atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti ją jį išduoti. Jei teismas manytų, kad yra praleistas terminas skundui dėl notaro veiksmų paduoti, terminą atnaujinti. Nurodė, kad 2014-02-21 mirus sutuoktiniui L. M., ji nustatyta tvarka kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas, o notarė 2014-12-30 raštu ją informavo, kad šio liudijimo neišduos, kol nėra išspręsti paveldėjimo klausimai mirusiojo vaikaičiams. Pareiškėja mano, kad toks notarės atsisakymas yra neteisėtas, nes paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Terminas teikti pareiškimus dėl palikimo priėmimo vaikaitėms, yra pasibaigęs, tačiau nei jos, nei jų tėvai pareiškimų nepateikė ir jokiais kitais būdais palikimo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi L. M. skundo dėl notaro veiksmų (neveikimo) netenkino. Teismas pripažino, kad paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai iki šiol neišduotas pagrįstai, kadangi nėra išspręsti paveldėjimo nepilnamečių vaikų vardu, kurie jų įstatyminių atstovų veiksmais - kreipimusi į teismą, priėmė palikimą (CK 5.51 str. 1 d.), bei kad yra priimta nutartis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymo.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad nepilnamečių vaikų tėvai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo priimti palikimą išdavimo. 2014 m. gegužės 12 d. Visagino miesto apylinkės teismas tenkino jų prašymą, ir leido I. M. ir M. P. priimti palikimą pagal apyrašą jų nepilnamečių vaikų vardu. Po to tėvai turėjo kreiptis į notarų biurą, paduoti pareiškimą apie paveldėjimo priėmimą pagal apyrašą ir prašyti išduoti jiems vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl apyrašo sudarymo, tačiau tėvai to nepadarė, nepilnamečių vaikų paveldėjimo klausimai liko neišspręsti. I. M. ir M. P. teismo posėdyje nurodė, kad jie atsisakė priimti palikimą savo vaikų vardu, tačiau į teismą dėl leidimo dar nesikreipė, ir ketina tai padaryti artimiausiu metu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės teismas nustatė, kad 2015-02-17 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civ. byloje Nr. N2-380-758/2015 pagal Visagino savivaldybės administracijos pareiškimą dėl I. M. ir M. P. nušalinimo nuo nepilnamečių jų vaikų A. P. ir A. P. paveldimo turto tvarkymo ir uzufrukto teisės panaikinimo, buvo sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas palikėjo L. M., gim. 1960 m. kovo 19 d., mirusio 2014 m. vasario 21 d., įpėdiniams.
Atskiruoju skundu pareiškėja L. M. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-03-03 nutartį ir įpareigoti Visagino 1-ojo notarų biuro notarę A. S. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į L. M. palikimą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad terminas teikti pareiškimus dėl palikimo priėmimo vaikaitėms, yra pasibaigęs, tačiau nei jos, nei jų tėvai pareiškimų nepateikė ir jokiais kitais būdais palikimo nepriėmė. Prašymo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pateikimo metu tėvai priimti palikimą vaikų vardu neturėjo teisės, todėl tokio prašymo pateikimas negali būti laikomas jau teisės į palikimą įgyvendinimu. Gavę teismo leidimą vaikų vardu priimti palikimą A. P. ir A. P. tėvai nebuvo įpareigoti priimti palikimą, neprivalėjo to daryti ir nepadarė, t.y. nepradėjo turto valdyti faktiškai, nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, nepateikė notarui pareiškimą apie palikimą priėmimą. Todėl vien tai, kad A. P. ir A. P. tėvai buvo gavę teismo leidimą priimti palikimą vaikų vardu savaime nereiškia, kad šis leidimas buvo įgyvendintas ir jie palikimą kokiu nors būdu priėmė. Pareiškėja yra vienintelė palikimą priėmusi įpėdinė, todėl jai turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kokių tai klausimų sprendimas tokiose institucijose kaip prokuratūra ar savivaldybės administracija nesustabdo paveldėjimo terminų ir neatima teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimo nepriėmimas, pasireiškiantis neveikimu, niekaip neįforminamas, tam nereikia jokių leidimų, ir jokių įstatymų nepažeidžia, nes vaikaitės ir jų tėvai neprivalo kreiptis pas notarą. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Visagino miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi. Kadangi ginčijamo notarės veiksmo metu jokių nutarčių dėl L. M. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymo nebuvo, notarė šia nutartimi nesirėmė savo atsakyme, todėl notarės veiksmo teisėtumo vertinimui tai neturi jokios įtakos ir jos veiksmų visiškai nepateisina. Minėta nutartis turi reikšmės tik reikalavimui įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į L. M. palikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą notarė A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nesutinka su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėja neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Nurodo, kad teismo leidimas buvo išduotas 2014 m. gegužės 12 d. neprsėjus trims mėnesiams po L. M. mirties. Kad kreipimasis į teismą su prašymu priimti palikimą laikomas palikimo priėmimu įtvirtina LR CK 5.51 straipsnis. Kadangi A. P. ir A. P. yra nepilnametės, jų tėvai atsisakyti palikimo neturi teisės be išankstinio teismo leidimo. Notaras yra įpareigotas būti aktyvus, užtikrinti, kad nepilnamečio interesai nebūtų pažeisti, todėl vadovaujantis išimtinai nepilnamečių interesais, siekiant išvengti ateityje galinčių kilti teisminių ginčų dėl paveldėto turto, negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, kol nebus išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų turto paveldėjimo. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-197-644/2009, kuri teismų praktikos apžvalgoje nurodyta kaip neigiamas pavyzdys.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2015-03-03 nutartis, kuria atmestas pareiškėjos L. M. skundas dėl notarės A. S. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. vasario 21 d. mirė L. M.. Po jo mirties, į Visagino 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo sutuoktinė L. M.. Mirusysis turėjo dvi dukras - I. M. ir O. M., kurios yra pirmos eilės įpėdinės. Jos nuo palikimo atsisakė. Pagal CK 5.13 str. sutuoktinis paveldi arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais. Kadangi pirmos eilės įpėdiniai nuo palikimo atsisakė, atsirado galimybė paveldėti antros eilės įpėdiniams - mirusiojo vaikaičiams. Mirusiojo L. M. vaikaitės A. P. ir A. P. yra nepilnametės. Apie atsiradusią teisę paveldėti senelio turtą buvo informuoti nepilnamečių Adelinos ir A. P. įstatyminiai atstovai - jų tėvai, taip pat ir mirusiojo sutuoktinė (2014 m. balandžio 10 d. raštai Nr.S-38 ir Nr.S-39). Nepilnamečių vaikų tėvai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo priimti palikimą išdavimo. 2014 m. gegužės 12 d. Visagino miesto apylinkės teismas tenkino jų prašymą, ir leido I. M. ir M. P. priimti palikimą pagal apyrašą jų nepilnamečių vaikų vardu. Tėvai turėjo kreiptis į notarų biurą, paduoti pareiškimą apie paveldėjimo priėmimą pagal apyrašą ir prašyti išduoti jiems vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl apyrašo sudarymo. Tėvai to nepadarė, nepilnamečių vaikų paveldėjimo klausimai liko neišspręsti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek notarė, tiek pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai negali būti išduotas kol nebus išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų turto paveldėjimo.
Pareiškėja teigdama, kad prašymo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pateikimo metu tėvai priimti palikimą vaikų vardu neturėjo teisės, argumentų nenurodo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nepilnamečių vaikų tėvai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo priimti palikimą išdavimo, teismas tenkindamas tokį prašymą leido I. M. ir M. P. priimti palikimą pagal apyrašą jų nepilnamečių vaikų vardu. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. teismų praktikos apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ pabrėžiama, kad siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Taigi, norint tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kiekvieną kartą, kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių, t. y. nustato, ar nėra įmanomas paveldėjimas transmisijos bei atstovavimo būdu (paveldėjimo pagal įstatymą atveju) bei ar nėra nepilnamečių, kuriems įstatymas nustato teisę į privalomąją palikimo dalį[1] (paveldėjimo pagal testamentą atveju). Nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš išvardytų aplinkybių, notaras informuoja vaiko atstovą pagal įstatymą arba jo globėją apie vaiko teisę paveldėti (atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo), taip pat šią informaciją pateikia vaiko teisių apsaugos tarnybai, privalančiai konsultacijomis padėti vaiko atstovui įgyvendinti paveldėjimo teisę, o prireikus – pačiai kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paveldėti turtą išdavimo bei turto administratoriaus paskyrimo. Į teismą dėl leidimo paveldėti turtą išdavimo bei turto administratoriaus paskyrimo taip pat gali kreiptis ir prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Esant išdėstytam, ir vadovaujantis išimtinai nepilnamečių A. P. ir A. P. interesais, siekiant išvengti ateityje galinčių kilti teisminių ginčų dėl paveldėto turto, notarė pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, kol nebus išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų turto paveldėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai, nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Šiuo atveju tėvai turėjo kreiptis į notarų biurą, paduoti pareiškimą apie paveldėjimo priėmimą pagal apyrašą ir prašyti išduoti jiems vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl apyrašo sudarymo, tačiau to nepadarė, nepilnamečių vaikų paveldėjimo klausimai liko neišspręsti. I. M. ir M. P. teismo posėdyje nurodė, kad jie atsisakė priimti palikimą savo vaikų vardu, tačiau į teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą jų nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė, nors, kaip nurodė, ketina tai padaryti artimiausiu metu.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad 2015-02-17 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civ. byloje Nr. N2-380-758/2015 pagal Visagino savivaldybės administracijos pareiškimą dėl I. M. ir M. P. nušalinimo nuo nepilnamečių jų vaikų A. P. ir A. P. paveldimo turto tvarkymo ir uzufrukto teisės panaikinimo, buvo sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas palikėjo L. M., gim. 1960 m. kovo 19 d., mirusio 2014 m. vasario 21 d., įpėdiniams. Todėl, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas L. M. skundo dėl notaro veiksmų minėta nutartimi rėmėsi pagrįstai. Visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas pareiškėjos teiginys, kad 2015-02-17 Visagino miesto apylinkės teismo nutartis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymo turi reikšmės tik reikalavimui įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į L. M. palikimą.
Pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai remiasi Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-197-644/2009, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, nei pareiškėjos nurodytoje nutartyje. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. teismų praktikos apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ atkreiptas dėmesys į tai, kad teismų praktika turėtų būti orientuota į vaiko teisių gynybą bei palikimo jo vardu priėmimą, nes tai atitinka tiek paties vaiko, tiek ir viešąjį interesą.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.