Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 286 str., 138 str. 2 d. 10 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

Jis, 2014-10-18, apie 16.00 val., S.Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos vyresniojo patrulio A. S. ir vyresniojo patrulio T. Š. reikalavimų ir pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams A. S. ir T. Š., t.y. pastariesiems bandžius nustatyti jo asmens tapatybę, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t.y. pradėjo bėgti nuo pareigūnų, į pastarųjų teisėtus reikalavimus sustoti nereagavo, o pareigūnui T. Š. pasivijus, mosikavo rankomis ir bandė suduoti smūgius nukentėjusiajam T. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui, po ko, ištraukęs iš megztinio kišenės daiktą panašų į peilį, puolė nukentėjusįjį T. Š. šaukdamas „zarežu“, tokiu būdu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, dėl ko T. Š. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ su užtaisu, tačiau jis pabėgo su ant nugaros įsmigusiomis „Taser“ užtaiso adatomis.

V. U. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

Jis, 2014-10-23, apie 11.15 val., Romų bendrijos prieigose, adresu Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos vyresniojo patrulio R. R. ir vyresniojo patrulio T. Š. reikalavimų, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams R. R. ir T. Š., t.y. pastariesiems bandžius jį sulaikyti, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t.y. pradėjo bėgti nuo pareigūnų, į pastarųjų teisėtus reikalavimus sustoti nereagavo, o pareigūnui T. Š. pasivijus jį, mojuodamas rankomis bandė suduoti nukentėjusiajam T. Š. dešinės rankos kumščiu į veido sritį, vėliau įsikabino T. Š. į rankas savo rankomis, dėl ko T. Š. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, ko pasekoje abu pargriuvo ant žemės, po ko jis, bandydamas nustumti pareigūną T. Š. nuo savęs, intensyviai mosikavo rankomis bei kojomis, tuo panaudodamas fizinį smurtą tyčia sudavė smūgius į dešinės rankos plaštaką patruliui T. Š., tuo padarydamas pastarajam dešinės plaštakos II delnakaulio lūžį su odos nubrozdinimu plaštakoje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams, t.y. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams bei nesunkiai sužalojo sveikatą dėl asmens tarnybos.

Apklaustas teisme V. U. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė (dėl pirmo epizodo), kad jam paskambino sugyventinė, jog paimtų 50 Lt ir nueitų užpildyti dujų balioną. Jis, V. U. važiavo dviračiu, to žmogaus-policininko jis nematė, prie jo mašinos apsisukinėjo. Jam, V. U. pasakė, kad ateik čia „gaidynas“. Jis, V. U. buvo priverstas pabėgti, nes jį vijosi. Jis, V. U. pabėgo ir gavo smūgį į nugarą. Pradėjo elektra krėsti, po to neatsimena. Jis, V. U. to žmogaus, T. Š. nelietė. Kaltas, kad pabėgo. Jokio dokumento jis nereikalavo, jis paėmė jį, V. U. iš nugaros. Už kapišono patraukė ir jis, V. U. išsinėrė iš drabužio ir pabėgo. Jis, V. U. nesuprato kas jis, buvo šoke. O. B. pribėgo ir pradėjo šaukti. Turėjo tuo metu cigaretę ir žiebtuvėlį ir 50 Lt, kai atėjo atgal jau nebuvo nei cigarečių, nei pinigų. Pareigūnas kažkaip juodai apsirengęs buvo. Mašina šviesi, policijos mašina buvo. Daugiau nebuvo jokio pareigūno. Po to kai nubėgo namo su juo iš kitos pusės lyg ir buvo ar du pareigūnai. Pareigūnas jam, V. U. nieko nesakė, nesuprato kas vyksta, buvo šoke nuo jo veiksmų. Su tuo pareigūnu tuo metu nebuvo nieko. Viskas vyko prie O. B. namų 10-15 m atstumu. Po to eina miškas ir tuo momentu kai jis, V. U. apsisukinėjo, jis pribėgo ir pradėjo jį, V. U. mušti. Ten buvo vienintelis Š. Jis, V. U. nelegaliai ten gyvena, kiti policininkai žinojo, kad nelegaliai ten gyvena. Tą rytą kai susitiko su Š. nevartojo narkotikų, vartojo nuskausminamuosius, nes buvo su sulaužyta ranka. Nebuvo apsvaigęs. 18 dieną nieko negėrė, dar buvo laisvėje. Nuo įvykio vietos nubėgo apie 200 metrų. Nuo dviračio iki to, kai šovė elektrošoku apie 20 m buvo atstumas. Peilio neturėjo, tik žiebtuvėlį. Dėl antro epizodo kaltinamasis V. U. parodė, kad ėjo link sodų keliuku. Iš miško ėjo 2 žmonės. Vienas Š. ir jo porininkas. Jie stovėjo, jis, V. U. jį iš ūgio atpažino. Jis, V. U. nubėgo nuo jo, bijojo, kad jis kaip pirmą kartą jo nesumuštų. Jis, V. U. bėgo, pavargo ir atsigulė. Policininkai pavijo, ištraukė ,,maikę“ ir pasakė – šitas,, žertva“. Sėdo ant jo, V. U. ir pradėjo daužyti į galvą. Uždėjo antrankius jam ir vedė keliuku. Ir vesdamas T. Š. jam į nugarą mušė, 2 ar 3 kartus sudavė. Jo porininkas pasakė, kad nemušk jo. Jis jį, V. U. atvedė namo ir pasakė žmonai, kad pažadėjo, kad jį atves ir atvedė. Kai Š. pribėgo, jis, V. U. rankas prie galvos laikė, nesipriešino ir jo pirštu nelietė. Nebandė jo nustumti nuo savęs. Pripažįsta tik, kad nelegaliai gyveno. Jis, V. U. bėgo nuo pareigūno, kai susitiko Š. 70-80 m nuo jo buvo, jis su porininku iš miško išėjo. Antrankiai buvo uždėti, Š. juos uždėjo. Vėliau kitas pareigūnas pribėgo. Kai uždėjo antrankius ir pakėlė nuo žemės ir paklausė kaip čia išeiti ir jie ėjo, tada Š. daužė į nugarą ir sulaužė ranką. Kai uždėjo antrankius ir jam rankos buvo už nugaros ir T. Š. sudavė ir tada ranką sulaužė. Kreipėsi į medikus dėl rankos kai atvažiavo į kalėjimą.

Apklaustas įtariamuoju V. U. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta, 2014 spalio mėn., tikslios datos nepamena, atrodo šią savaitę, dienos metu, apie 12 val., tikslaus laiko nurodyti negali, nepamena, Vilniuje, romų bendrijoje, važiavo dviračiu, juodos spalvos. Pamatė stovintį policijos pareigūną prie tarnybinio automobilio, kuris nieko jam neaiškindamas šiurkščiai liepė prieiti prie jo. Kai privažiavo prie šio pareigūno, pastarasis sudavė jam į žandikaulį vieną kartą, jis griuvo ir atsikėlęs puolė bėgti nuo jo, metęs dviratį, tuomet pareigūnas su elektros impulsiniu prietaisu pataikė į nugarą, į mentes ir inkstų sritis. Jis nubėgo toliau, o moterys apstojo policininkus, kas vyko toliau, jis nematė, nubėgo namo, (duomenys neskelbtini). Peilio kišenėje jis neturėjo ir juo negrasino. (b. l. 88-89)

Apklaustas įtariamuoju V. U. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta. 2014-10-23, apie 11 val., romų bendrijoje pamatęs policijos pareigūnus ėmė bėgti, kadangi pamatė tą patį policijos pareigūną, kuris prieš kelias dienas bandė jį sulaikyti. Šis pareigūnas jį pasivijo, trenkė koja jam į nugarą, dėl ko jis griuvo ir tada šis pareigūnas pradėjo mušti, dar patikrino ar yra žymės nuo elektros impulsinio prietaiso. Buvo sulaikytas ir atvežtas į policijos komisariatą. Jis policijos pareigūnui nesipriešino ir jo nemušė. Neturi asmens dokumentų, jam Lietuvos Respublikoje išduotų pažymėjimų (grįžimo pažymėjimo ir užsieniečio registracijos pažymėjimo) pasibaigęs galiojimas. Vilniuje, romų bendrijoje, gyvena jo vaikai, kurie gimė Lietuvoje ir turi LR pilietybę. Yra nelegaliai Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo. (b. l. 95-96)

Apklaustas įtariamuoju V. U. 2014-12-11 parodė, kad su jam pareikštu įtarimu kategoriškai nesutinka, neprisipažįsta. Pareigūno jis nemušė, peilio neturėjo, specialiai nesimušė. Pareigūnas pats jį mušė. Laikosi savo anksčiau duotų parodymų. (b. l. 101-102)

2014-12-22 Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos nutarimu atisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d. pagal V. U. skundą.

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme fiziniu smurtu laikomas bet koks fizinis-smurtinis poveikis į nukentėjusiojo kūną, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Fizinis smurtas bus laikomas pavartotu ir tuo atveju, jei fizinio smurto poveikyje nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet kaltininko smurtiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad jis, panaudodamas smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, priešinasi valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai vykdančiam savo pareigas teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, ir nori taip veikti.

Abiejuose V. U. inkriminuotuose epizoduose V. U. neigia priešinęsis policijos pareigūnui panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei pareigūną sužalojęs. Tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad pirmame epizode jis buvo šoke nuo jo atžvilgiu atliekamų veiksmų, jis nesuprato, kad tai pareigūnas, jį paėmė už bliuzono kapišono, pasakė ,,ateik čia gaidynas“, jis išsigando. Jis, V. U. pabėgo ir gavo smūgį į nugarą. Pradėjo elektra krėsti, po to neatsimena. Jis, V. U. to žmogaus, T. Š. nelietė. Kaltas, kad pabėgo. Dėl antro epizodo kaltinamasis V. U. parodė, kad ėjo link sodų keliuku, iš miško ėjo 2 žmonės, Š. ir jo porininkas. Jis, V. U. nubėgo nuo Š., bijojo, kad jis kaip pirmą kartą jo nesumuštų. Jis, V. U. bėgo, pavargo ir atsigulė. Policininkai pavijo, ištraukė ,,maikę“ ir pasakė – šitas ,,žertva“. Sėdo ant jo, V. U. ir pradėjo daužyti į galvą. Uždėjo antrankius jam ir vedė keliuku. Ir vesdamas T. Š. jam į nugarą mušė, 2 ar 3 kartus sudavė. Kai Š. pribėgo, jis, V. U. rankas prie galvos laikė, nesipriešino ir jo pirštu nelietė. Nebandė jo nustumti nuo savęs. Pripažįsta tik, kad nelegaliai gyveno Lietuvoje. Kai uždėjo antrankius ir pakėlė nuo žemės ir paklausė kaip čia išeiti ir jie ėjo, tada Š. daužė į nugarą ir sulaužė ranką. Ištyrus visus byloje surinktus įrodymus teismas V. U. parodymus dėl pareikštų kaltinimų vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, kadangi V. U. parodymai prieštarauja kitai byloje surinktai įrodymų visumai. Nukentėjusysis T. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad jo atžvilgiu V. U. 2014-10-18 grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino bei 2014-10-23 panaudodamas fizinį smurtą jam pasipriešino kaip valstybės tarnautojui. T. Š. paaiškino, kad jiems bandant nustatyti asmens tapatybę, asmuo pradėjo nuo jų bėgti, į reikalavimą sustoti nereagavo, jis, T. Š. pasivijo minėtą pilietį, griebė už peties ir bandė sustabdyti, jis atsisuko ir smūgiavo jam, T. Š. į veidą ir tuo pačiu rėkė ir šaukė, kad sulaužė ranką ir tuo metu ištraukė daiktą panašų į peilį ir jo, T. Š. kryptimi smūgiavo. Kai ištraukė peilį, užsimojo, po to pradėjo bėgti į mišką. Tada buvo panaudotas Taser. Po to atbėgo čigonės. Jį, T. Š. apsupo, nutraukė tuos laidus ir jis pabėgo. Spalio 23 d. jis, T. Š. patruliavo, su kolega pamatė kaltinamąjį, kuris juos pamatęs pradėjo bėgti, jie jam šaukė ,,stok policija", jis nereagavo. Bėgo iki Eišiškių sodų ir ten buvo pavytas. Pavijo, V. U. toliau priešinosi. Grumtynių metu ėmė jam, T. Š. už rankų. Buvo grumtynių veiksmai. V. U. rankomis ir kumščiais bandė suduoti, abu parkrito ant žemės, spardėsi. Dėl veiksmų intensyvumo iš karto jis, T. Š. nepajuto skausmo rankoje, bet atsistojus ir uždėjus antrankius pajuto stiprų skausmą. Iš karto apie tai pasakė porininkui. Nukentėjusiojo T. Š. parodymus patvirtina liudytojo A. S. parodymai, kuris tiesiogiai matė 2014-10-18 įvykį ir jame pats betarpiškai dalyvavo. A. S. teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad patruliavimo S.Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje metu jie nusprendė patikrinti asmens tapatybę. Pamatęs jų policijos tarnybinį automobilį, minėtas vyriškis metė savo dviratį ir pradėjo bėgti nuo jų. Tuo metu vyr. patrulis T. Š. ir jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo persekioti minėtą vyriškį, šaukė „stok policija“. Minėtas vyriškis į perspėjimus nereagavo ir bėgo toliau. Patrulis S. R. liko automobilyje, nes dar buvo vienas sulaikytas asmuo. Jam ir T. Š. pavyko pasivyti pabėgusį vyriškį. T. Š. pagriebus pilietį už rūbų siekiant jį sulaikyti, minėtas vyriškis bandė išvengti sulaikymo, o būtent: mosikuodamas rankomis ir bandydamas suduoti smūgius vyr. patruliui T. Š. rankomis į įvairias kūno vietas, po ko šis vyriškis iš megztinio kišenės ištraukė daiktą panašų į peilį ir, šaukdamas „zariežu“, puolė T. Š., dėl to T. Š. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ su užtaisu. Tuo metu prie jų atbėgo apie 10-15 romų tautybės moterų, kiek tiksliai negali pasakyti, kurios apsupdamos juos griebė už rūbų, tuo trukdė sulaikyti minėtą pilietį. Viena iš tų moterų nutraukė rankomis panaudoto impulsinio prietaiso „Taser“ užtaiso laidus, tokiu būdu leido minėtam vyriškiui pabėgti su įsmigusiomis „Taser“ užtaiso adatomis. Ji buvo agresyvi, šaukė necenzūriniais žodžiais. Vėliau paaiškėjo, kad minėta moteris - O. B.. Teisme buvo apklausta ir liudytoja O. B.. Pastaroji teisme paaiškino, kad įvykį pamatė išgirdusi triukšmą, pamatė, kad dviratis guli. Pastebėjo, kad policininkai stovi. Pradėjo šaukti. Pasakė, kad jūs neturite teisės mušti vaiką. Tada policininkas pradėjo šauti. Ji, O. B. laidus nutraukė. Tas policininkas buvo užlipęs ant žmogaus ir spaudė jį kojomis. Žmogus gulėjo ir jis kojomis spardė ir laikė prispaudęs ranka. Ji, O. B. galvojo, kad čia jos sūnėnas. Pradėjo atitraukinėti policininką. Po to sužinojo kas čia per žmogus. Jis jos, O. B. sesers vyras V. U., jis buvo be striukės ir be ,,maikės“. Kai mušė nutraukė drabužius. Kažkoks geltonas daiktas buvo panaudotas. Jokio daikto nematė su ašmenimis. Kai į kaltinamąjį šovė, jis bėgo net neatsisuko. Ji, O. B. matė, kad žmogus prisidengia rankomis. Vertinant liudytojos O. B. parodymus teismas kreipia dėmesį į galimą jų subjektyvų pobūdį, jau vien dėl tos aplinkybės, kad kaltinamasis yra O. B. sesers vyras, be to kreiptinas dėmesys, kad jie prieštarauja nukentėjusiojo T. Š. ir liudytojo A. S. parodymams dėl V. U. elgesio sulaikymo metu. Pastarosios parodymai teismo vertinimu nėra objektyvūs dėl pačios O. B. elgesio ir atliktų veiksmų sulaikant V. U.. O. B. įvykio metu trukdė policijos pareigūnams atlikti savo pareigas, nutraukė ,,taser“ užtaiso laidus, t.y. padėjo V. U. išvengti sulaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-30 nutarimu O. B. nubausta už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, t.y., kad ji 2014-10-18, apie 15.50 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, trukdė policijos pareigūnams sulaikyti asmenį, priešinosi aktyviais veiksmais, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu. Teisme apklaustas liudytojas S. R. 2014-10-18 patruliavęs kartu su T. Š. ir A. S. paties įvykio nematė. Parodė, kad jis buvo romų tabore, likęs prie automobilio su sulaikytu asmeniu. Miško masyve už taboro ribų, stovėjo jų automobilis, jis buvo su sulaikytu asmeniu. Su Š. dar buvo ir S. U. ir Š. jis, S. R. nematė. Jis, S. R. sulaikyme asmeniškai nedalyvavo. Jų automobilis stovėjo už tvoros. Nuo automobilio jokia kryptimi nesimatė U. ir kas su juo vyksta. Kreiptinas dėmesys, kad S. R. parodymai patvirtina T. Š. ir A. S. parodymus, kad įvykio vietoje buvo ne tik T. Š., bet ir A. S.. Teismas vertina, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad V. U. 2014-10-18 epizode pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – policijos pareigūnams A. S. ir T. Š., t.y. pastariesiems bandžius nustatyti jo asmens tapatybę, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t.y. pradėjo bėgti nuo pareigūnų, į pastarųjų teisėtus reikalavimus sustoti nereagavo, o pareigūnui T. Š. pasivijus, mosikavo rankomis ir bandė suduoti smūgius nukentėjusiajam T. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui, po ko, ištraukęs iš megztinio kišenės daiktą panašų į peilį, puolė nukentėjusįjį T. Š. šaukdamas „zarežu“, tokiu būdu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, dėl ko T. Š. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ su užtaisu, tačiau jis pabėgo su ant nugaros įsmigusiomis „Taser“ užtaiso adatomis. Dėl 2014-10-23 epizodo nukentėjusiojo T. Š. parodymus patvirtina liudytojo R. R. parodymai, iš kurių matyti, kad 2014-08-23 dirbant kartu su vyr. patruliu T. Š. S.Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, pastebėjo vyriškį, kuris vėliau prisistatė V. U., V. U. pamatęs patrulius pradėjo bėgti link miško. Šaukiant „stok policija“ persekiojo minėtą pilietį, T. Š. pasivijo minėtą vyriškį, sugriebė V. U. už peties, o pastarasis mojuodamas rankomis bandė suduoti smūgius dešine ranka T. Š. į veido sritį (kiek smūgių nežino, negali pasakyti, nemažiau kaip 5 kartus), tada pareigūnas T. Š. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, pargriovė šį asmenį ant žemės. Pastarasis rankomis bandė nustumti nuo savęs T. Š. ir suduoti jam smūgių rankomis į įvairias kūno vietas nemažiau kaip 5 kartus. Tuo metu jis pribėgo prie V. U. ir uždėjo jam antrankius. Po sulaikymo T. Š. pastebėjo, kad jam sužalota ranka, o būtent grumtynių metu sužalojo dešinės rankos plaštaką. Byloje nėra nustatyta, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo V. U. iki 2014-08-18 įvykio būtų nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo, todėl teismo nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, jog nukentėjusysis, liudytojai galėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, norėtų jam pakenkti. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 286 str., turi būti nustatytas pasipriešinimas smurtu arba grasinimas jį tuoj pat panaudoti. Kas reiškia, kad turi būti nustatytas bet koks neteisėtas poveikis žmogaus organizmui. Šiuo atveju buvo nustatytas grasinimas panaudoti fizinį smurtą bei neteisėtas poveikis T. Š. organizmui, būtent grumtyniu metu, ko pasekoje tiek T. Š., tiek V. U. pargriuvo ant žemės ir V. U. intensyviai priešinantis T. Š. rankomis ir kojomis, fizinio smurto ir priešinimosi pasekoje T. Š. buvo nesunkiai sužalota sveikata dėl asmens tarnybos. Iš specialisto išvados Nr. G 3845/14(01) matyti, kad T. Š. padarytas dešinės plaštakos II delnakaulio lūžis su odos nubrozdinimu plaštakoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-10-23), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl delnakaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.). Dėl išdėstyto darytina išvada, kad V. U. padarė veiką, numatytą BK 286 str., 286 str. 138 str. 2 d. 10 p. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad V. U. fiziniu smurtu (2014-10-23) ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą (2014-10-18), aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui, veiksmus atlikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jam suvokiant, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas jį panaudoti, priešinasi valstybės tarnautojui, ir nori taip veikti. Kadangi pareigūnui dėl tiesioginių tyčinių V. U. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikimas, tai kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 138 str. 2 d. 10 p.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę V. U., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad dvi jo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, viena jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, į tai, kad veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikaltimų pobūdį, nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant V. U. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, turi tris mažamečius vaikus, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. U. laisvės atėmimo bausmes.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. U. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-10-23 iki 2015-03-19.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiais atvejais, kai asmuo, panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir savo veiksmais jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama pagal BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p. kaip ideali nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-621/2011). Šios bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. bendrintinos pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. l p. apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, kadangi V. U. viena veika (2014-10-23 epizodas) padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose.

V. U. taikyta kardomoji priemonė –– suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, atsižvelgiant į tai, kad neišnyko suėmimo pagrindai numatyti LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų: užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 52,85 eurų (kas atitinka 182,47 Lt) civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nesutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog T. Š. buvo suteiktos skubiosios pagalbos paslauga A, radiologo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 52,85 eurų (kas atitinka 182,47 Lt). Nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos kelios dienos po įvykio. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Vilniaus apskrities VPK pareiškė 1680,78 eurų (kas atitinka 5803,38 Lt) civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nesutinka su Vilniaus apskrities VPK ieškiniu. Vadovaujantis 2007 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), Vilniaus apskrities VPK buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kuris 2014-12-05 baigtas konstatavus, kad Vilniaus apskrities VPK VTV MK vyresnysis patrulis T. Š. traumą patyrė tarnybos metu. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2014 m. sausio 12 d. surašius tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS6-158 „Dėl Vilniaus aps. VPK VTV MK vyresniojo patrulio T. Š. susižalojimo“, kurioje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK VTV MK vyresnysis patrulis T. Š. 2014-10-23 susižalojo vykdydamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybiniu pareigų atlikimu ir padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai. Dėl Vilniaus apskrities VPK VTV MK vyresniojo patrulio T. Š. 2014-10-23 tarnybos metu patirto sužalojimo jis buvo nedarbingas 68 dienas. Vilniaus apskrities VPK T. Š. nedarbingumo laikotarpiu mokėjo ligos pašalpą bei socialinio draudimo įmokas. Policijos įstaigoje pareigūnui ligos atveju mokama ligos pašalpa lygi jo vidutiniam darbo užmokesčiui. Ši ligos pašalpa mokama iš finansinių asignavimų, skirtų policijos įstaigoms išlaikyti, tai yra iš lėšų, kurios skirtos pareigūnų atlyginimams. Išmokos iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos ligos atveju pareigūnui nepriklauso ir mokamos nėra. Esant tokiai socialinio draudimo rūšies sistemai, pareigūno ligos atveju išlaidas patiria darbdavys, šiuo atveju Vilniaus apskrities VPK. Vilniaus apskrities VPK T. Š. nedarbingumo laikotarpiu mokėjo ligos pašalpas bei socialinio draudimo įmokas, tuo patirdamas turtinę žalą. Į patirtas Vilniaus apskrities VPK VTV MK vyresniojo patrulio T. Š. ligos išlaidas įeina ir Vilniaus apskrities VPK sumokėtos socialinio draudimo įmokos į Karinių ir joms prilygintų struktūrų valstybinio socialinio draudimo Lietuvos teritoriniam skyriui, kurios taip pat, kaip ir ligos pašalpa, turi būti pripažintos turtine žala ir atlygintos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo V. U. veiksmų T. Š. buvo laikinai nedarbingas, tarp V. U. nusikalstamų veiksmų ir Vilniaus apskrities VPK patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus paskaičiavimus laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014-10-23 iki 2014-12-29 pareigūnui T. Š. priskaičiuota ir išmokėta 4555,24 litų ligos pašalpa bei 1248,14 litų sumokėta įmokų socialiniam draudimui (27,4 % darbdavio įmokos nuo priskaičiuotos nedarbingumo pašalpos), iš viso – 5803,38 Lt. Padaryta žala byloje įrodyta, ji atsirado dėl V. U. nusikalstamų veiksmų. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, iš V. U. Vilniaus apskrities VPK priteistina 1680,78 eurų (kas atitinka 5803,38 Lt) turtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam V. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. (2014-10-18 epizodas), ir paskirti jam laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. (2014-10-23 epizodas), ir paskirti jam laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p., ir paskirti jam laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę V. U. paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-10-23 iki 2015-03-19.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-03-19.

V. U. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. U. 52,85 eurų (kas atitinka 182,47 Lt) žalai atlyginti.

Vilniaus apskrities VPK civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti, iš V. U. Vilniaus apskrities VPK priteisti 1680,78 eurų (kas atitinka 5803,38 Lt) žalai atlyginti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.