- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 2YT-49-750/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00339-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) A. S., antstolei A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolės 2018-04-26 patvarkymą Nr. S-18-124-14297, įpareigoti antstolę pateikti patvarkymą leidžiantį jam naudotis likusia po 930 Eur atskaitymo 497,01 Eur lėšų dalimi, nedarant jokių apribojimų šioms lėšoms bei priteisti iš antstolės 100 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad 2018-04-23 į jo sąskaitą buvo pervestas žalos atlyginimas vienkartine išmoka, viso 1500 Eur. Antstolė 2018-04-26 išskaičiavo 930 Eur, tačiau toliau vykdė išieškojimo veiksmus ir 2018-04-26 areštavo likusias po nuskaitymo 497,01 Eur lėšas ir 2018-05-03 liepė jas pervesti. Mano, kad antstolė A. Pliuškevičienė pažeidė CPK nuostatas dėl išieškojimo tvarkos, toks teisės aktų ignoravimas teisinėje valstybėje negali būti toleruojamas.
Tauragės apylinkės teismas Šilutės rūmų 2018-06-25 nutartimi atsisakyta priimti R. R. skundą ir jis su priedais grąžintas pareiškėjui (b.l.13-14). Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-13 nutartimi panaikino minėtą Šilutės rūmų nutartį ir pareiškėjo R. R. skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 29-31).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Antstolė A. P. pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 40-41), kuriuo prašo pareiškėjo R. R. skundą atmesti. Nurodė, kad antstolės A. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0124/09/01092/2 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. R., pagal 2019-10-28 Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-764-523/2009, išieškotojos A. S. naudai. Antstolė, vykdydama išieškojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, 749 straipsniu 2018-04-26 priėmė Patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis areštą, kuriuo buvo areštuotos R. R. piniginės lėšos (žalos atlyginimas), esančios Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Lėšos iš Marijampolės pataisos namų į antstolės sąskaitą buvo pervestos tokia tvarka: 1) 2018-05-03 buvo pervesta 497,01 Eur; 2) 2018-04-26 buvo pervesta 930,00 Eur. Kadangi priteista žala nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytų piniginių lėšų iš kurių išieškoti negalima įstatyme numatytą sąrašą, antstolė nepažeidė įstatymų ir teisėtai priėmė patvarkymą areštuoti lėšas.
Skolininkas, vadovaujantis CPK 737 straipsniu nepagrįstai teigia, jog antstolė neturėjo teisės nukreipti išieškojimo į žalos atlyginimą, kadangi jos prilyginamos darbo užmokesčiui ir turi būti taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. CPK 737 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių sumų, gaunamų atlygininti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą dėl suluošinimo ar kitaip sužalojus sveikatą, dėl ko turėtų būti taikoma CPK 737 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti išieškojimo iš sumų, gautų minėtai žalai atlyginti, apribojimus.
Suinteresuotas asmuo ( išieškotoja) A. S. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0124/09/01092/2 (toliau – vykd. b.) medžiaga nustatyta, kad antstolė A. P. vykdo minėtą vykdomąją bylą skolininko R. R. atžvilgiu pagal 2019-10-28 Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-764-523/2009, išieškotojos A. S. naudai.
Antstolė A. P. 2017-08-29 patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-17-124-30748 nustatė kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, reikalauja išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 98,00 Eur kiekvieną mėnesį (vykd. b. b.l. 68). 2018-04-26 minėta antstolė patvarkymu Nr. S-18-124-14297 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto, areštavo visas skolininkui R. R. išmokėtinas lėšas 8474,83 Eur sumai (iš jų 7763,83 Eur išlaikymo skola ir 711,00 Eur vykdymo išlaidos) (vykd. b.l. 71).
R. R. 2018-04-23 iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos buvo pervestas žalos atlyginimas 1500 Eur (b.l. 50,51). Iš Marijampolės pataisos namų nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad antstolės A. Pliuškevičienės priimtą patvarkymą dėl arešto, iš skolininko R. R. gauto neturtinės žalos atlyginimo nuskaičiuota ir jai pervesta: 2018-04-26 pervesta 930,00 Eur, 2018-05-03 pervesta 497,01 Eur. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad antstolė iš jo išieškojo 497,01 Eur sumą, teigdamas, jog antstolė pažeidė išieškojimo tvarką uždėdama areštą ir nuskaičiuodama šią sumą (497,01 Eur).
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę - skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį (galiojusio patvarkymo priėmimo ir piniginių lėšų nurašymo metu) iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Šio straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
CPK 739 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas, iš kokių sumų negalima vykdyti išieškojimų. Į minėtą sąrašą nepatenka išmokos gautos kaip neturtinės žalos atlyginimas. Todėl nagrinėjamu atveju, skolininko R. R. į pataisos namų sąskaitą gautos lėšos, kaip neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos, prilyginamos kitoms pajamoms – vienkartinėmis ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamomis lėšų įplaukomis, ir atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Išieškojimas iš R. R. lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, turėjo būti vykdomas laikantis CPK 733 – 743 straipsniuose nustatytos tvarkos.
Kaip minėta, antstolė 2018-04-26 išskaičiavo iš pareiškėjo (skolininko) R. R. 930,00 Eur ir tuo pagrindu 2018-04-30 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-18-124-14542 (vykd. b. b.l. 73. 2018-05-03 antstolė išskaičiavo iš R. R. 497,01 Eur ir 2018-06-28 priėmė išieškotų lėšų paskirtsymo patvarkymą Nr. S-18-124-22005 (vykd. b. b.l. 76). Šiais patvarkymais antstolė paskirstė išieškotas sumas vykdymo išlaidoms bei skolai.
R. R. sutinka, kad 930 Eur antstolės buvo nuskaičiuoti pagrįstai, ginčų dėl šios sumos nuskaičiavimo tarp šalių nekyla, tačiau pareiškėjas nesutinka su tuo, kad antstolė nuskaičiavo 497,01 Eur ir prašo leisti naudotis šia suma nedarant apribojimų.
Byloje nustačius, kad pareiškėjo gautas neturtinės žalos atlyginimas (1500 Eur) laikytinas kitomis pajamomis CPK 733 straipsnio prasme, iš kurių išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK 733-743 straipsniai. Darytina išvada, kad antstolės veiksmai nuskaičiuojant 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA yra teisėti ir pagrįsti. Antstolė pagrįstai iš skolininko R. R. gautų lėšų nurašė 930 Eur. Tačiau antstolės veiksmai, kuriais ji skolininko R. R. areštavo ir paskirstė 497,01 Eur sumą yra nepagrįsti. Ši suma, kuri liko po lėšų nurašymo, turi būti grąžinta minėtam skolininkui. Antstolės veiksmai, kuriais ji nurašė ir likusią (497,01 Eur) sumą, buvo priimti netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad antstolės veiksmai šiuo atveju, t.y. dėl 497,01 Eur sumos išieškojimo yra nepagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms naikintina antstolės 2018-04-26 patvarkymo Nr. S-18-124-14297 dalis, t.y. dėl R. R. priklausančios 497,01 Eur sumos arešto.
Pareiškėjas R. R. taip pat prašo priteisti iš antstolės 100 Eur sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010).
Pareiškėjo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas ginčo teisena, todėl šioje byloje minėtas reikalavimas nespręstinas ir jis paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 11p.). Pareiškėjas manydamas, kad dėl anstolės veiksmų patyrė žalą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2018-04-26 patvarkymo Nr. S-18-124-14297 dalį, kuria taikytas areštas R. R. priklausančiai 497,01 Eur sumai ir įpareigoti antstolę A. P. grąžinti 497,01 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 01 ct) R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisėtai išieškotų lėšų.
Pareiškėjo R. R. reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.