Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovui S. Š., jo ir atsakovės J. S. atstovui advokato padėjėjui J. P., nedalyvaujant atsakovei J. S., trečiajam asmeniui notarei Violetai Deveikienei,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje ir dublike nurodoma, kad 2007-11-14d. ieškovas sudarė preliminarias žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis su J. S.. Atsakovė J. S. įsipareigojo parduoti 5,5 ha žemės sklypą už 6 371,64 eurų ieškovui ir šios sutarties pasirašymo dieną ieškovas atsakovei avansu sumokėjo 144,81 euro. 2010-12-10d. atsakovė iš ieškovo gavo 2896,20 euro avanso. 2012-04-04d. atsakovė sudarė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį su nauju pirkėju, todėl ieškovas patyrė nuostolių. Biržų rajono apylinkės teismas 2016-12-30 sprendimu atmetė ieškovo A. P. ieškinį dėl avanso priteisimo iš atsakovės J. S.. Panevėžio apygardos teismas 2016-12-30 sprendimu iš atsakovės J. S. priteisė ieškovui A. P. 3041,01 euro negrąžinto avanso, 93,03 euro žyminio mokesčio ir 209 eurus atstovavimo išlaidų, o iš A. P. priteisė 100 eurų atstovavimo išlaidų J. S.. Sudengus priešpriešinius reikalavimus atsakovės atžvilgiu, jos mokėtina suma ieškovui yra 3156,44 euro. Atsakovė sutartimi 2013-12-18d. savo turimą turtą perleido atsakovui S. Š., tuo buvo apsunkinta ieškovo galimybė susigrąžinti skolą. Ieškovas apie sandorį sužinojo tik 2017-05-08d. ruošiant atsiliepimą į atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Todėl ieškovas prašo pripažinti sutartį negaliojančią nuo jos sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją – pagal sutartį atsakovo įgytą turtą grąžinti atsakovei J. S.. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Panevėžio apygardos teismo 2017-04-19 d. sprendimu nustatyta, jog tarp A. P. ir J. S. 2007-11-14 sudarytas susitarimas dėl 5,5 ha grąžinamos žemės pardavimo ieškovui už 6371,64 euro, o ieškovas per kelis kartus sumokėjo J. S. 3041,01 euro avansą, tačiau atsakovė 5,5 ha žemės sklypą 2012-04-04 d. pardavė R. L.. J. S. ir S. Š. 2013-12-18d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria J. S. perleido S. Š. jos turimą turtą : žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2017-04-19d. sprendimu panaikino dalį 2016-12-30 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuria buvo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl avanso priteisimo ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą ir iš J. S. priteisė A. P. 3041,01 euro negrąžinto avanso, 93,03 žyminio mokesčio, 209 eurų advokato išlaidų. Iš antstolės Irenos Bakšienės 2018-04-19 rašto Nr. S-81/1 matyti, jog ji vykdo 3411,44 euro išieškojimą iš atsakovės ieškovo naudai pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2017-12-29 išduotą vykdomąjį dokumentą. Skolos išieškojimas yra 2018-04-19d. patvarkymu nukreiptas į atsakovės gaunamas lėšas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Iš antstolės Irenos Bakšienės 2019-01-02d. rašto Nr. S-245/1 matyti, kad neišieškotos skolos likutis yra 2636,68 euro.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Sąlyga turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kaip actio Pauliana sąlyga, reiškia, kad ji taikoma, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Atsakovų atstovas, nagrinėjamu atveju, atsakovės pareigą sumokėti skolą atsakovui sieja su Panevėžio apygardos teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovė ieškovui priteistas 3041,01 euro negrąžintas avansas, 93,03 žyminio mokesčio ir 209 eurai advokato išlaidų faktu. Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju atsakovės pareiga atsirado iš jos ir ieškovo 2007-11-14d. susitarimo dėl 5,5 ha grąžintinos žemės pardavimo, o ne iš teismo sprendimo, kuris kaip teisminės gynybos rezultatas buvo priimtas dėl to, kad atsakovė nevykdė sutartinės pareigos ir negrąžino ieškovui 3041,01 euro avanso. Atsakovei neįvykdžius susitarimo dėl 5,5 ha grąžintinos žemės pardavimo ieškovui ir šią žemę 2012-04-04 pardavus R. L., ieškovas įgavo reikalavimo teisę atsakovei dėl sumokėto avanso grąžinimo. Teismo sprendimas, jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, tėra egzistuojančios prievolės išraiškos forma, o ne prievolės atsiradimo pagrindas. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas Sutarties sudarymo metu turėjo ir dabar turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba pakanka nustatyti, kad nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Iš Biržų rajono apylinkės teismo 2017-05-10 d. nutarties matyti, jog J. S. yra pensininkė ir pragyvena iš 340 eurų pensijos, duomenų apie turimą turtą nepateikė. Atsakovės Biržų rajono apylinkės teismui teikiamame 2017-04-27d. prašyme (Išdėstyti skolos mokėjimą) nurodoma, jog ji yra senyvo amžiaus, neturi jokio brangaus ar pajamas teikiančio turto, jos vienintelės pajamos yra 340 eurų dydžio pensija. Teismo skaičiavimu skolą išieškant iš atsakovės gaunamos pensijos, ji būtų apytiksliai padengta po 3,5 metų. Senatvės pensijos mokėjimas yra siejamas su žmogaus gyvenimo trukme, kas negarantuoja skolos grąžinimo ieškovui. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog Sutartimi atsakovei perleidus visą jos, tai dienai turimą, nekilnojamą turą S. Š., atsakovė tapo nepajėgi grąžinti skolą ieškovui. Po šio sandorio neliko turto iš kurio būtų galimas efektyvus išieškojimas per protingą terminą ir tai leidžia spręsti, jog atsakovė siekė išvengti nors dalinio atsiskaitymo su ieškovu, o tai neabejotinai pažeidė ieškovo kaip atsakovės kreditoriaus interesus. Pažymėtina, jog atsakovė Sutarties, pagal galiojančius teisės aktus, sudaryti neprivalėjo, priešingai, kaip matyti iš S. Š. paaiškinimų ji žinojo jog yra ieškovo skolininkė, turėjo galimybę su ieškovu atsiskaityti, tačiau to nepadarė, t.y. elgėsi nesąžiningai, nes neliko turto, kurio pakaktų atsiskaityti su ieškovu.

Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Turi būti nustatoma, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovas S. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog J. S. turėjo pinigų sumą reikalingą sumokėti skolą ieškovui, tačiau išleido, kam jis nežinąs. Tai jis patvirtino ir 2013-12-08 apklausos, ikiteisminiame tyrime, metu (teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagos byla, b.l. 96), t.y. atsakovas S. Š. Sutarties sudarymo metu žinojo, jog atsakovė J. S. su ieškovu nėra atsiskaičiusi. Pažymėtina, jog atsakovas S. Š. yra artimas atsakovės J. S. giminaitis ir jam, kaip matyti iš aukščiau aptartų teismų sprendimų, iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių apklausos protokolų, atsakovės turtinė padėtis buvo žinoma. Taip pat pažymėtina, jog iš Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-30 sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2017-04-19 sprendimu nustatytu aplinkybių matyti, kad atsakovė jai sumokėtą 3041,01 euro avansą ne klaidingai laikė, kaip nurodo atsakovų atstovas, rankpinigiais, o teigė, jog patyrė tokio dydžio nuostolius ir prašė juos įskaityti į ieškovui grąžintiną sumą. T.y. atsakovė visą laiką žinojo esanti ieškovo skolininke. Pažymėtina, jog Sutartis yra sudaryta tarp artimų giminaičių, o tai yra nesąžiningumo prezumpcija įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 1 punkte. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog atsakovas S. Š. sudarydamas Sutartį žinojo, jog atsakovė turi kreditorių, o jo ir atsakovės sudaroma Sutartis pažeidžia ieškovo interesą gauti skolos atlyginimą, t.y. atsakovai, sudarydami Sutartį, veikė nesąžiningai.

Atsakovų atstovas teigia, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs ieškinio padavimo teismui senaties terminas ir prašo jį taikyti. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teise pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovas nurodo, jog apie Sutartį jis sužinojo rengiant atsiliepimą į atsakovės teismui pateiktą prašymą dėl jam priteisto avanso ir kitų pinigų sumų mokėjimo išdėstymo. Priešingos informacijos byloje nėra pateikta. Ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu nutrauktas 2013-12-19 d., vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo išduotas 2017-12-29 d., nagrinėjant ieškovo ir atsakovės ginčą dėl skolos (negrąžinto avanso) priteisimo atsakovė nenurodė, jog yra sudariusi Sutartį, todėl ieškovui Sutarties sudarymo aplinkybė negalėjo būti žinoma anksčiau nei buvo parengtas 2017-05-08d. atsiliepimas į atsakovės prašymą išdėstyti skolos ieškovui mokėjimą. O atsakovės turtinė padėtis ieškovui tapo žinoma tik po vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui – 2017-12-29d. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog nėra suėjusi actio Pauliana ieškinio pareiškimo senatis.

Dėl to, kas yra nustatyta, teismas sprendžia, jog yra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas taikyti actio Pauliana.

Sutartimi perleisto turto vertė: namų valdos (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 4797 eurai, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1083 eurai, viso Sutartimi perleisto turto vertė – 5880 eurų. Sutartimi perleisto turto vertė yra didesnė nei ieškovo turimų reikalavimų atsakovei suma, tačiau nagrinėjamu atveju skolos išieškojimą vykdo ir realizuotino turto kainą nustato antstolis Civilinio proceso kodekso VI dalyje nustatyta tvarka, todėl sprendimo priėmimo dienai nėra žinoma kokia kaina turtas gali būti realizuotas ir kokiu eiliškumu, todėl ieškinys, dėl šios ir aukščiau nustatytų aplinkybių tenkintinas visiškai.

Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai yra gavusi. Taigi restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 straipsnio 2 palis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Actio Pauliana atveju tai reiškia, kad per restituciją atkuriamas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą arba turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus ar kreditorių, kai jiems atstovauja bankroto administratorius, naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016). Bendroji taisyklė dėl restitucijos būdo nustatyta CK 6.146 straipsnyje, pagal kurį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Nagrinėjamu atveju restitucija natūra atitinka actio Pauliana tikslus, todėl pripažinus Sutartį negaliojančia, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini atsakovei J. S..

Atsakovų atstovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes šis pateikė nepagrįstą ieškinį.

Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis actio Pauliana pagrindu pareikšdamas ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiu sandorio, todėl nėra pagrindo taikyti Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį ir skirti ieškovui baudą.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 171 euro žyminį mokestį ir turėjo 900 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškinys patenkintas, ieškovo patirtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr.1R-85, bylos sudėtingumą ir apimtį, todėl iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 20,18 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsniu teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-18d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn.

Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 50 ct bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 10 eurų 90 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.