Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. e2S-777-826/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
e2S-777-826/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
A. K. Č.
Civilinė byla Nr. e2S-777-826/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02915-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos
:3.1.14.8.3; 3.3.2.5(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5303-971/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. Č. skundą dėl antstolės V. V. vykdymo veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. K. Č. kreipėsi į teismą su prašymu (skundu) dėl antstolės V. V. vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0162/10/02036, prašydamas pripažinti vykdomąjį dokumentą, išduotą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties, netinkamu dėl skolos iš A. K. Č. pagal 2008 m. balandžio 11 d. sudarytą vartojimo sutartį Nr. 031-93416 skaičiavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. Č. prašymą (skundą) dėl antstolio veiksmų.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė byloms dėl antstolio veiksmų įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjas su skundu dėl antstolės veiksmų pirmiausia turi kreiptis tiesiogiai į antstolę V. V.. Jei antstolė netenkina skundo, tada jos priimtas patvarkymas su vykdomąja byla persiunčiamas teismui. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad jis kreipėsi tiesiogiai į teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. Č. (toliau – apeliantas) prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir skundą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

3.1. Nurodė, kad antstolė 2018 m. spalio 19 d. pateikė UAB „Energijos grupė“ nurodymą dėl skolininko A. K. Č. turtinių teisių arešto ir įpareigojo pervesti iš skolininko 43 507,20 Eur į antstolės sąskaitą. Antstolė be jokio teisinio pagrindo išskaičiuoja pinigines lėšas iš jo, 75 m. amžiaus senjoro. Prašo antstolės neteisėtus veiksmus sustabdyti nedelsiant.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą (skundą) dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. Č. prašymą (skundą) dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. nesilaikyta įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pareiškėjas skundą turėjo pateikti tiesiogiai antstoliui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais teismo argumentais.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (priešieškinio) pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas ieškinio (šiuo atveju pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.

10. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). CPK 510 straipsnio turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėtini ikiteismine tvarka, ši nuostata skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai. Tai reiškia, jog asmuo, kurio nuomone, antstolio veiksmai arba atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus jam paduodami skundą. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nepažeidžia asmens teisės kreiptis į teismą, o yra suprantama kaip neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, t. y. laikantis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją (šiuo atveju – antstolį) ir, tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo skundo išnagrinėjimo iš esmės, asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Taigi, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra būtina ginčo nagrinėjimo teisme sąlyga. Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra sąmoningai nustatyta įstatymo leidėjo tam tikrų kategorijų bylose ir tokios tvarkos nustatymas nelaikytinas asmens teisės kreiptis į teismą ribojimu.

11. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą (skundą) pateikė tiesiogiai teismui, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine tvarka. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą (skundą) dėl antstolio veiksmų, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalie 1 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 512 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Be to, antstolis tik vykdo pateiktą vykdomąjį dokumentą, tačiau nesprendžia dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo.

13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis