- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- PK-3-853/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-29-3-00006-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- S. S.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,
kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui A. S., nuo 2011-10-14 teismo sprendimu nagrinėjant bylą kaltinamajam S. S. nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas 2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. viešaisiais darbais 3 mėn. įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui, 2009-09-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo ir nukentėjusiojo-privataus kaltintojo apeliaciniai skundai atmesti, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2007 m. rugpjūčio 27 d. tarp 13-14 val., (duomenys neskelbtini) kieme rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai D. Č. į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žande ir kraujosruvas apatinės lūpos kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios D. Č. sveikatą.
Be to, S. S. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2007 m. rugpjūčio 27 d. tarp 13-14 val., (duomenys neskelbtini) kieme rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai D. Č. į veidą, dėl ko nukentėjusioji neišlaikius pusiausvyros, dėl stipraus smūgio, atatupsta padėjo 2-3 žingsnius, taip palenkus dešinę koją per kelio sąnarį į vidinę pusę, iš dalies plyšo kelio sąnario vidinis šoninis raištis, dėl ko kilo potrauminis uždegimas, kas sukėlė nukentėjusiajai D. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. su D. Č. skundu nesutiko ir parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, jog parodymus duos tik apklausus visus liudytojus (1 t.b.l. 72).
Nukentėjusioji D. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. tarp 12-13 val. ji su šeima ruošėsi važiuoti į miestą apsipirkti mokslo metų pradžiai. Vyras į lauką išėjo pirmas su vaikais, o ji po kažkurio laiko, nes vyras turėjo perstatyti automobilius. Kai ji išėjo į lauką, užrakino duris, tuo metu į kiemą išėjo jos brolis S. S., kuris jai pasakė, kad patrauktų nuo įvažiavimo automobilį. Tuo metu į kiemą iš gatvės grįžo jos vyras A. Č., kuris buvo išvaręs į gatvę automobilį, kuriuo jie ruošėsi važiuoti į miestą. Vyras, išgirdęs S. S. paliepimą pasakė :“Juk sakiau, kad pavarysiu“. Supratusi, kad S. S. jau prieš tai buvo susitikęs su jos vyru ir šie apie automobilio patraukimą buvo kalbėjęsi, ji išėjo į gatvę ir stovėjo, laukė kol ateis vyras. Vaikai lakstė gatvėje. Stovėjo nugara į kiemą ir pasiėmusi telefoną, ruošėsi skambinti. Tuo metu atbėgo dukra I. Č., kuri pasakė :“Mama, S. muša tėtį“. Ji, išeidama iš kiemo, net neįtarė, kad dėl ko nors galėtų kilti konfliktas. Ji atsisuko į kiemą ir sparčiu žingsniu nuėjo į kiemą. Eidama artyn matė, kad S. S. stovi priešais jos vyrą ir jie stumdosi. Ji dar eidama artyn S. S. pasakė: „ką darai, baik“. Priėjo prie jų ir atsistojo iš šono. Ji pasakė S. S. baigti konfliktą, nes tuoj pat skambins policijai. Rankoje laikė mobilų telefoną. S. S. jai trenkė kumščiu į veidą. Smūgis buvo gan stiprus, nes nuo smūgio ji atbula, atatupsta paėjo kol atsirėmė į namo sieną. Atsipeikėjusi paskambino ir iškvietė policiją. Kai S. S. išgirdo, kad ji iškvietė policiją, šis nuėjo į namą, o jie pasiliko kieme laukti policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai įėjo į kiemą, bet jame buvome tik jie, o S. jau buvo viduje. Policijos pareigūnas nuėjo į kambarį pas S. S.. Ką jie ten kalbėjosi negirdėjo, nes į vidų nelindo. Kai išėjo policijos pareigūnas, tai liepė važiuoti pas teismo med. ekspertą. Jie iš karto sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas teismo med. ekspertą, tačiau med. eksperto nebuvo, o ant durų buvo raštelis, kad ekspertas atostogauja ir esant reikalui kreiptis į Telšių teismo med. ekspertą ir buvo nurodytas telefono numeris. Ji nurodytu numeriu pasiskambino ir atsiliepusi moteris pasakė, kad ji kreiptųsi į gydytojus Mažeikiuose, kurie užfiksuos viską, kokie sužalojimai padaryti, o po to, kai bus priėmimas, atvykti į Telšius apžiūrai. Ji nuėjo į ligoninės priėmimo skyrių ir ten budėjęs gydytojas S. K. apžiūrėjo ją, surašė matomus sužalojimus. Buvo matyti, kad sumuštas veidas, kairėje pusėje žandas, apatinės lūpos kairės pusės gleivinė. Tuo metu dėl patirto streso nepajuto, kad jai skauda koją. Kojos skausmą pajuto vakare. Sekančią dieną nuvyko į Telšius pas ekspertą, bet žmonių buvo daug ir ji pas jį nepakliuvo. Teko vykti dar kartą. Kai ekspertas ją apžiūrėjęs paklausė apie nusiskundimus, ji pasakė ir dėl kojos skausmo. Ekspertas apžiūrėjo koją ir liepė kreiptis į gydytojus Mažeikiuose, nes įtarė kojos raiščių plyšimą. Grįžusi į Mažeikius vėl kreipėsi į traumatologą S. K.. S. K. apžiūrėjo koją ir paskyrė gydymą. Koją teko įdėti į įtvarą, kad nejudėtų. Gydėsi ilgai. Baigus gydymą, medicininius dokumentus nusiuntė į Telšius ekspertui, po to gavo specialisto išvadą. Dėl sužalojimo kreipėsi į policiją, po to į prokuratūrą. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo įrodyti, kad sužalojimas jai padarytas tyčia, todėl byla buvo nutraukta. Prašė jai padarytos materialinės žalos atlyginimui priteisti 49 litus, kuriuos ji sumokėjo už specialisto išvadą, 133 litus už vaistus, 10000 litų neturtinės žalos. Dėl padarytų sužalojimų patyrė daug nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Kadangi viskas įvyko rugpjūčio 27 d., o rugsėjo pirmąją reikėjo lydėti vaikus į mokyklą ir ji ėjo su mėlynu skruostu į mokyklą. Buvo gėda, kad atrodo kaip valkata. Vaikai klausinėjo sūnaus, kas jai atsitiko, todėl diskomfortą jautė ir jos vaikai. Kojos traumos pasekmes jaučia iki šiol (1 t.b.l. 72-74).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad 2007-08-27 smulkesnių detalių nepamena, tačiau atsimena, jog nukentėjusioji D. Č. skundėsi kelio skausmais ir buvo paskirtas gydymas bei taikomos papildomos priemonės. Daugiau sužalojimų neatsimena, gal buvo sužalotas ir veidas. Tuo metu jis budėjo priėmimo skyriuje ir skubos tvarka buvo priimta nukentėjusioji. Jokių santykių su nukentėjusiąja nėra, tačiau nurodo, jog jie priklauso vienai partijai, kurios Mažeikių skyriaus pirmininku jis yra nuo 2009 m. Kai nukentėjusioji kreipėsi kaip į gydytoją, pažįstamas asmeniškai nebuvo. Raiščių plyšimą nustatė apžiūros būdu, apčiuopiant, o radiologinis tyrimas daromas, jei tai būtina. Konkrečiu atveju radiologinis tyrimas nebuvo atliktas. Tokio pobūdžio traumos gydomos 6-8 savaites bei taikomas ortopedinis įtvaras. Konkrečiu atveju buvo paskirtas ortopedinis įtvaras, nes reikėjo, kad būtų fiksuoti šoniniai raiščiai, kad nebūtų šoninių judesių, blokados, priešuždegiminiai vaistai, fizioterapinės procedūros. Atvykusi į priėmimo skyrių Č. buvo susijaudinusi, o jis kaip gydytojas užfiksavo tai kuo skundėsi pacientė. Nurodė, jog skausmą pacientai po tokios traumos gali nepajusti iš karto, po kelių valandų atsiranda patinimas, spaudimas kol išryškėja skausmas. Vėliausiai traumą gali pajusti per 2 paras, nes per tiek laiko susiformuoja kraujosruva, tačiau plyšus raiščiams kraujosruva susidaro giliau ir išorėje ant odos gali nieko nesimatyti (1 t.b.l. 74-75).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Č. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. apie 12 val. jis su žmona ir vaikais ruošės važiuoti į miestą apsipirkti. Jis su vaikais išėjo pirmas, nes reikėjo išvaryti automobilį. Jam išėjus į kiemą, sutiko S. S., kuris paprašė patraukti automobilius. Jis S. S. pasakė, kad tuoj išvarys. Išvarė vieną automobilį į gatvę ir grįžo atgal į kiemą, kad išvaryti kitą automobilį. Grįždamas į kiemą, sutiko žmoną, kuri ėjo prie gatvėje stovinčio automobilio. Jį kieme užpuolė S. S. ir pradėjo mušti. Prie jų priėjo D. Č. ir liepė S. S. liautis muštis. Kadangi S. S. tarnavęs tarybinėje armijoje desantininku, moka kovinius veiksmus ir smūgiai labai greiti, netikėti ir stiprūs. S. S. trenkė D. Č. ranka į kairę veido pusę, o dėl kojos tai net nespėjo pastebėti kada ją sužalojo. Matė, kaip S. S. trenkė į veidą D. Č., nuo smūgio D. Č. žengė atatupsta, atsirėmė į sieną. S. S. daugiau D. Č. nemušė. D. Č. paskambino į policiją. Kai atvyko policijos darbuotojai, tai jie įėjo į kambarį. Policininkas pasakė, kad jiems reikia kreiptis į teismo med. ekspertą. Jis su D. Č. nuvažiavo pas teismo med. ekspertą, tačiau jo nebuvo, o ant durų buvo pakabintas raštelis, kad ekspertas atostogauja ir nurodyta, kad esant reikalui reikia kreiptis į Telšių teismo med. ekspertą, ten buvo nurodytas ir telefono numeris Telšiuose. Kai paskambino į Telšius, tai buvo paaiškinta, kad reikia kreiptis į gydymo įstaigą ir bus užfiksuoti sužalojimai, o po to atvykti pas ekspertą. Jis su žmona nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių ir juos apžiūrėjo tuo metu budėjęs traumatologas- S. K.. Žmona skundėsi veido sumušimu. Dabar tiksliai nepamena, tos dienos vakare, ar jau sekančią dieną, žmona pasakė, kad jai skauda koją. Sekančią dieną jie nuvažiavo pas teismo med. ekspertą į Telšius, bet buvo daug žmonių ir jų nepriėmė. Pakartotinai važiavo į Telšius sekančią dieną, tuomet ir buvo priimti. D. Č. ant veido matėsi sumušimo žymės: skruostas buvo patinęs ir melsvai raudonas, prakirsta lūpa iš vidaus. Ekspertas pasakė, kad įtaria kojos kelio raiščio plyšimą ir liepė kreiptis į gydymo įstaigą Mažeikiuose. D. Č. koja buvo įdėta į langetę, ją lankstyti buvo galima, buvo geriami vaistai. Dėl jo sumušimo privataus kaltinimo byla yra išnagrinėta ir S. S. pripažintas kaltu (1 t.b.l. 90-92).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ketinta apklausti liudytoją I. Č., tačiau mažametė teismo posėdžio metu pradėjo verkti ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. N. pareiškė, jog tokioje būsenoje vaiko apklausinėti negalima. Tolimesnis jos dalyvavimas byloje nerekomenduotinas, nes mergaitė traumuojama (1 t.b.l. 75).
Teisiamojo posėdžio metu specialistas R. R. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. buvo apžiūrėta nukentėjusioji D. Č.. Išvados dėl D. Č. padaryto kūno sužalojimo pateiktos tada, kai D. Č. baigė gydytis ambulatoriškai. Buvo pateikti medicininiai dokumentai. 2007-08-31 kai buvo apžiūrinėjama D. Č., iš karto buvo įrašyta data, kada išduota išvada, bet apžiūros metu paaiškėjo, kad iš karto išduoti išvados nebus galima, nes D. Č. skundėsi kojos skausmu. Apžiūrėjus buvo įtartas kojos raiščių plyšimas, todėl buvo pasiūlyta kreiptis į gydymo įstaigą Mažeikiuose ir tik baigus gydymą, pateikti medicininius dokumentus, kurie reikalingi galutinės išvados davimui. Dėl šios priežasties ir atsirado taisymas pirmame specialisto išvados lape, kur užbraukta data 2007-08-31 ir įrašyta ta data, kada baigtas tyrimas. Pagal medicininius dokumentus matyti, kad yra įrašai apie veido sumušimą. Vėliau pareikalauta ir pateikti medicininiai dokumentai dėl kojos traumos. Ambulatorinėje kortelėje segami dokumentai, o paskui dedami įdėtiniai lapai, kai nebūna kur rašyti. Pirminiuose įrašuose nurodyta tik veido sumušimas. Toliau sekė įrašai apie kojos traumą. Kada gauta kojos trauma kategoriškai teigti negali. Klinikiniai požymiai gali atsirasti 2-3 parų laikotarpyje, nes buvo tik įplyšimas. Jei būtų buvęs pilnas plyšimas, tai būtų išryškėjęs greičiau. Radiologinis tyrimas nebuvo atliktas, nes kiekvienas tyrimas kainuoja, o rezultate jis nieko nebūtų patikslinęs, nes raiščiai ne kaulas ir jų plyšimų nesimato. Galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, bet jis yra labai brandus ir daromas tik pačiais būtiniausiais atvejais. Tokia trauma galėjo atsirasti sekančiai: tiesioginis smūgis iš šono, esant fiksuotai kojos padėčiai; spaudimas iš šono, esant fiksuotai kojos padėčiai; nikstelėjimas. Nikstelėjimas - tai staigus svorio centro pakeitimas, vykstant judesiui. Smūgis į veidą ir kojos trauma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje (1 t.b.l. 76-77).
2007-08-31 specialisto išvadoje Nr. G 297/07(07) nurodytos įvykio aplinkybės, jog 2007-rugpjūčio mėn. 27 d. apie 13.20 val., S. S. su kumščiu sudavė į veidą Išvadoje nurodyta, kad D. Č. poodinė kraujosruva kairiame žande, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinės kairėje padaryta kieto buko daikto, turinčio ribotą plokštų paviršiaus plotą, poveikyje nemažiau vieno smūgio pasėkoje, o dešinio kelio sąnario vidinio raiščio dalinis plyšimas, lydimas potrauminio raiščio uždegimo padarytas palenkiant koją per kelio sąnarį į vidinę pusę ir galėjo gautis jos nurodomu laiku, į tai nurodo sužalojimų pobūdis bei jų morfologiniai požymiai bei įrašai medicininiuose dokumentuose. Atskirai paėmus, poodinė kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje atpatinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdoma trumpiau nei 10 d., o dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio dalinis plyšimas, lydimas potrauminio raiščio uždegimo, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. (1 t.b.l. 3).
2010-06-02 specialisto išvadoje Nr. KG 07-297/10 (07) pagal 2010-05-20 nutartyje užduotus klausimus išvada: 1. Pil. D. Č. poodinė kraujosruva kairiame žande, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje kairėje padaryta kieto buko daikto, turinčiu ribotą plokštų paviršiaus plotą, poveikyje, nemažiau vieno smūgio pasėkoje, o dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio dalinis plyšimas galimai padarytas, palenkiant koją per kelio sąnarį į vidinę pusę, po smūgio į kairę veido pusę, esant nukentėjusiajai praskėstomis kojomis, ar galimai ir dešinei kojai esant kiek atmestai atgal ar į šoną vertikalios kūno ašies atžvilgiu, nuo smūgio dalinai krentant ir netiesiogiai paveikiant kelio sąnario vidinį paviršių dėl po smūginio kūno centro poslinkio. Sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodomu laiku, tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose (įvykio aplinkybėse nurodyta, kad pas gydytojus kreipėsi tą pačią dieną, - t. y. - 2007-08-27 14.30 val.). 2. Dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio dalinis plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. Kiti aukščiau nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 d. 3. Pil. D. Č. kreipėsi tuo metu į buvusį Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Telšių poskyrį (2007-08-31), tai patvirtina SI Nr. G 297 101(01) aprašomosios dalies penktas punktas. Specialisto išvados aprašomosios dalies 7 punkte nurodyta, kad buvo pateiktas įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę, nors tai turėtų būti atžymėta penktame punkte. Tą dieną buvo atlikta nukentėjusiosios apžiūra. Buvo tikėtasi pateikti specialisto išvadą tačiau, susipažinus su medicininiais (pirminiais dokumentais), įvertinus pastaruosius, nukentėjusiajai paaiškinta, kad sveikatos sutrikdymo mastas, remiantis objektyviais bei medicininiais duomenimis, gali būti kvalifikuojamas skirtingai. Iš kitų registracijos įrašų yra matoma, kad nukentėjusioji tikrai buvo ir prieš tai atvykusi apžiūrai, tik nebuvo apžiūrėta, tai patvirtina ir 2007 101(01) grynųjų pinigų pervedimo (priėmimo) kvitas Nr. 216587363 (1 t.b.l. 84).
Prie skundo nukentėjusiojo D. Č. pateikė kvitus už pirktus vaistus laikotarpyje nuo 2007-08-27 iki 2007-10-04 ( 1 t.b.l. 5-7).
2007-08-29 grynųjų pinigų priėmimo kvite Nr. 216587363 nurodyta, jog D. Č. sumokėjo 46,00 Lt Teismo medicinos ekspertizės Telšių posk. (1 t.b.l. 4).
2007-08-27 Mažeikių rajono policijos komisariato informaciniame pranešime Nr. 57-11107 nurodyta, jog pranešė VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Ž., kad 2007-08-27 d. apie 14.25 val. į priėmimo skyrių kreipėsi D. Č. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Diagnozė kairės pusės veido sumušimas. Išleista gydytis ambulatoriškai. Apie 13.00 val. sumušė pažįstamas (1 t.b.l. 145).
Kaltinamojo S. S. teismui pateiktame kelionės dokumente nurodyta, jog skrydis 2007 m. rugpjūčio 26 d. 17:15 keleivis – S. S. (1 t.b.l. 119-120).
2011-10-18 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamento atsakyme dėl teisinės pagalbos Nr. (448/11) 9R-3280 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija siunčia Karališkosios Norvegijos teisingumo ir policijos ministerijos gautą atsakymą. Minėtame rašte informuojama, kad Norwegian Air Shuttle kompanija savo rezervacijos sistemoje nerado duomenų apie S. S. registraciją (2 t.b.l. 42-44).
Askerio ir Biarumo (ASKER OG BAERUM) policijos rajono teismų ir nuosprendžių padalinio atsakyme nurodyta, jog „Norwegian Air Shuttle“ (toliau Norwegian) nerado kaltinamojo S. S. duomenų savo registracijos duomenų sistemoje. Po to bendrovė nuskenavo pridėtąjį kelionės dokumentą ir aptiko, kad jis nėra išduotas Norwegian. Norvegijos karališkoji teisingumo ir policijos ministerija nurodė, jog „Norwegian Air Shuttle“ oro linijų bendrovė savo užsakymų registravimo sistemoje S. S. duomenų nerado. Be to, „Norwegian Air Shuttle“ patikrino pridėtą kelionės dokumentą ir paaiškėjo, kad jie šio dokumento neišdavė (2 t.b.l. 54-55, 56-57).
Žemesnės instancijos teismas
2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-37-636/2009 S. S. pripažintas kaltu 2007 m. rugpjūčio mėn. 27 d. tarp 13-14 val. Purienų takas 11, Mažeikiai, smurtaudamas įspyrė A. Č. į lytinius organus ir kelis kartus į kairę koją, taip sukeldamas A. Č. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą (1 t.b.l. 27-31).
2009-09-24 Šiaulių apygardos teismas nutartimi patvirtino S. S. kaltę 2007-08-27 padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistojo S. S. bei nukentėjusiojo-privataus kaltintojo A. Č. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio atmetė (1 t.b.l. 32-39).
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. Č..
LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, žnybiant ir pan.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis S. S. tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiąją D. Č., tai yra kaltinamasis S. S. tyčią ranka smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, dėl ko jai atsirado poodinė kraujosruva kairiame žande ir kraujosruvos apatinės lūpos gleivinės kairėje.
Nors kaltinamasis ir nepripažino padaręs nusikalstamos veikos, tačiau iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis tyčia smogdamas nukentėjusiajai į veidą sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokius kaltinamojo veiksmus teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusioji D. Č., teigdama: „Aš dar eidama artyn S. S. pasakiau, ką darai, baik. Priėjau prie jų ir atsistojau iš šono. Aš pasakiau S. S. baigti konfliktą, nes tuoj pat skambinsiu policijai. Rankoje laikiau mobilų telefoną. S. S. man trenkė kumščiu į veidą.“ (1 t.b.l. 72), liudytojo A. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė: „S. S. trenkė D. Č. ranka į kairę veido pusę, o dėl kojos tai net nespėjau pastebėti kada ją sužalojo” ir “D. Č. ant veido matėsi sumušimo žymės: skruostas buvo patinęs ir melsvai raudonas, prakirsta lūpa iš vidaus” (1 t.b.l. 91), liudytojo S. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur patvirtino, jog D. Č. kreipėsi į priėmimo skyrių 2007-08-27 (1 t.b.l. 74), specialisto R. R. paaiškinimais duotais teisiamojo posėdžio metu, jog pagal medicininius dokumentus buvo įrašai apie veido sumušimą (1 t.b.l. 76), taip pat nukentėjusios D. Č. sveikatos sutrikdymą patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtos specialisto išvados 2007-08-31 Nr. G 297/07 (07), kurioje nurodyta, jog D. Č. poodinė kraujosruva kairiame žande, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinės kairėje padaryta kieto buko daikto, turinčio ribotą plokštų paviršiaus plotą, poveikyje nemažiau vieno smūgio pasėkoje. Atskirai paėmus, poodinė kraujosruva veide, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje atpatinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdoma trumpiau nei 10 d. (1 t.b.l. 3) bei 2010-06-02 specialisto išvadoje Nr. KG 07-297/10 (07), kurioje nurodyta, kad D. Č. poodinė kraujosruva kairiame žande, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje kairėje padaryta kieto buko daikto, turinčiu ribotą plokštų paviršiaus plotą, poveikyje, nemažiau vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodomu laiku, tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose (įvykio aplinkybėse nurodyta, kad pas gydytojus kreipėsi tą pačią dieną, - t. y. - 2007-08-27 14.30 val.) (1 t.b.l. 84) bei pranešimas iš VšĮ “Mažeikių ligoninė”, kuriame nurodyta, jog 2007-08-27 14.25 val. į priėmimo skyrių kreipėsi D. Č.. Diagnozė kairės pusės veido sumušimas (1 t.b.l. 145). Taigi šių teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis tyčia fiziškai smurtavo nukentėjusiosios D. Č. atžvilgiu. Panaudoto smurto padarinys – nežymiai sutrikdyta A. Č. sveikata, todėl S. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl neatsargumo nesunkiai sužalojus D. Č..
LR BK 139 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų. Šis straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas. Pagal teismų praktiką nusikalstamas pasitikėjimas yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti. Nenumatymas, kad gali atsirasti padariniai, apibūdina intelektualųjį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Jis pasireiškia tuo, kad asmuo daro veiką, neatsižvelgdamas į visuotinai priimtinas atsargaus elgesio taisykles ar specialius reikalavimus.
Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis tyčia smogė nukentėjusiajai į veidą, po tokio kaltinamojo veiksmo, nukentėjusioji atatupsta padėjo 2-3 žingsnius atgal kol atsirėmė į namo sieną, o besitraukdama ji neišlaikė pusiausvyros ir palenkė dešinę koją per kelio sąnarį į vidinę pusę, dėl ko jai iš dalies plyšo kelio sąnario vidinis šoninis raištis ir kilo potrauminis jo uždegimas. Kad D. Č. nesunkiai sutrikdyta sveikata buvo dėl kaltinamojo S. S. veiksmų įrodo teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai yra teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. Č. parodė: „S. S. man trenkė kumščiu į veidą. Smūgis buvo gan stiprus, nes nuo jo aš atbula, atatupsta paėjau kol atsirėmiau į namo sieną.“ (1 t.b.l. 72), liudytojo A. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė: „Mačiau, kaip S. S. trenkė į veidą D. Č., nuo smūgio ji žengė atatupsta, atsirėmė į sieną. S. S. daugiau D. Č. nemušė.” (1 t.b.l. 91), liudytojo S. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur patvirtino, jog D. Č. kreipėsi į priėmimo skyrių 2007-08-27 ir skundėsi kelio skausmais, buvo paskirtas gydymas. Buvo taikomos papildomos priemonės (1 t.b.l. 74), specialisto R. R. paaiškinimais duotais teisiamojo posėdžio metu, jog 2007-08-31 kai buvo apžiūrinėjama D. Č., iš karto buvo įrašyta data, kada išduota išvada, bet apžiūros metu paaiškėjo, kad iš karto išduoti išvados nebus galima, nes ji skundėsi kojos skausmu. Apžiūrėjus buvo įtartas kojos raiščių plyšimas, todėl jai pasiūlyta kreiptis į gydymo įstaigą Mažeikiuose ir tik baigus gydymą, pateikti medicininius dokumentus, kurie reikalingi galutinės išvados davimui, taip pat nurodė, jog “Smūgis į veidą ir kojos trauma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje” (1 t.b.l. 76), taip pat nukentėjusios D. Č. sveikatos sutrikdymą patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtos specialisto išvados 2007-08-31 Nr. G 297/07 (07), kurioje nurodyta, jog D. Č. dešinio kelio sąnario vidinio raiščio dalinis plyšimas, lydimas potrauminio raiščio uždegimo padarytas palenkiant koją per kelio sąnarį į vidinę pusę ir galėjo gautis jos nurodomu laiku, į tai nurodo sužalojimų pobūdis bei jų morfologiniai požymiai bei įrašai medicininiuose dokumentuose. Atskirai paėmus, dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio dalinis plyšimas, lydimas potrauminio raiščio uždegimo, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. (1 t.b.l. 3) bei 2010-06-02 specialisto išvadoje Nr. KG 07-297/10 (07), kurioje nurodyta, kad D. Č. dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio dalinis plyšimas galimai padarytas, palenkiant koją per kelio sąnarį į vidinę pusę, po smūgio į kairę veido pusę, esant nukentėjusiajai praskėstomis kojomis, ar galimai ir dešinei kojai esant kiek atmestai atgal ar į šoną vertikalios kūno ašies atžvilgiu, nuo smūgio dalinai krentant ir netiesiogiai paveikiant kelio sąnario vidinį paviršių dėl po smūginio kūno centro poslinkio. Sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodomu laiku, tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose (įvykio aplinkybėse nurodyta, kad pas gydytojus kreipėsi tą pačią dieną, - t. y. - 2007-08-27 14.30 val.). Dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio dalinis plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. (1 t.b.l. 84). Taigi šių teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų D. Č. atžvilgiu, tai yra smūgio sudavimo į veidą, D. Č. dėl suduoto stipraus smūgio atatupsta atsitraukė kelis žingsnius atgal, taip nuo smūgio palenkiant koją per kelio sąnarį į vidinę pusę, kas sukėlė dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio dalinį plyšimą lydimą potrauminio uždegimo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamojo S. S. suduotas smūgis nukentėjusiajai D. Č. buvo priežastiniame ryšyje su patirta trauma ir tai yra pasekmė, jog buvo nesunkiai sutrikdyta A. Č. sveikata, todėl S. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.
Dėl S. S. alibi.
Kaltinamasis S. S. 2010-08-26 teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė kelionės dokumentą ir nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. jis nebuvo Lietuvoje. Jis 2007 m. rugpjūčio 26 d. išskrido ir 27 nebuvo Lietuvoje (1 t.b.l. 122). Pateiktas dokumentas su vertimu į lietuvių kalbą (1 t.bl. 119-120). Nors kaltinamasis ir nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. jis nebuvo Lietuvoje ir pateikė, tai įrodantį dokumentą, tačiau iš teisiamojo posėdžio ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamojo pateiktas jo alibį įrodantis dokumentas nėra aptiktas „Norwegian Air Shuttle“ užsakymų registravimo sistemoje. „Norwegian Air Shuttle“ nurodė, kad šio dokumento neišdavė (2 t.b.l. 54-57). Be to, dar 2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs (1 t.b.l. 111-113), nes 2009-09-24 Šiaulių apygardos teismas nutartimi paliko 2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį galioti (1 t.bl. 31-39), nustatyta, jog S. S. 2007 m. rugpjūčio 27 d. tarp 13-14 val. kieme adresu Purienų takas 11 Mažeikiai, smurtaudamas A. Č. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jam sveikatą. Tai yra tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kaip ir nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad kaltinamasis S. S. 2007 m. rugpjūčio 27 d. tarp 13-14 val. buvo Lietuvoje Purienų takas 11, Mažeikiai, o ne kaip jis teigia, jog buvo išskridęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes neginčijamai nustatyta, jog kaltinamojo teiginiai, jog jo nebuvo Lietuvoje nagrinėjamu metu, yra paneigti baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Taip pat nustatyta, jog kaltinamojo S. S. pateiktas kelionės dokumentas galimai yra suklastotas, todėl prokurorui praneština apie kaltinamojo S. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (LR BPK 257 str.).
Dėl bausmės.
S. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, ir vienas neatsargus nusikaltimas, į veikos motyvus ir tikslus – viena veika padaryta tiesiogine tyčia, kita veika padaryta dėl neatsargumo, į tai, kad nusikaltimai yra baigti. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – administracine tvarka nebaustas (1 t.b.l. 50), nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, tačiau 2009-05-26 pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl veikos padarytos 2007-08-27 prieš A. Č. (1 t.b.l. 51-52, 1 t.b.l. 111-113), dirba.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d. – baudą, kurios dydį nustatant artimą minimui, tai yra 10 MGL, pagal nusikalstamos veikos metu buvusį MGL dydį, tai yra 1250,00 Lt (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2003m. gegužės 1 d. (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija), o už veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatant artimą vidurkiui, tai yra 6 mėnesius. Paskyrus numatytas bausmes bus pasiekti bausmės tikslai, kadangi kaltinamasis S. S. teisiamas ne pirmą kartą panaudojęs smurtą prieš artimą asmenį, savo seserį, tai yra nukentėjusiąją D. Č..
LR BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Be to, LR BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (LAT 2009-01-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2009).
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirtina subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Jau atliktos bausmės įskaitymas į subendrintą bausmę apsaugo nuteistąjį nuo nepagrįsto jo teisinės padėties apsunkinimo (LAT nutartis Nr. 2K-104/2012).
2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu S. S. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta viešųjų darbų bausmė 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (1 t.b.l. 111-113, 32-39). S. S. 2009-05-26 nuosprendžiu bausmę yra atlikęs (1 t.b.l. 51).
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrintina su 2009-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirtina galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitoma pagal 2009-05-26 nuosprendį atlinkta bausmė.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas vienerių metų laikotarpiui, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, kadangi vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. kartu su bausme ši konkreti baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma, tokią teisminę praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT nutartis Nr. 2K-P-6/2010).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tokios bausmės pradžios skaičiavimo praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismas nutartis 1A-190-354/2010).
Dėl žalos.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).
Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Nukentėjusioji D. Č. pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamojo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tai yra gydymo išlaidas, kelionės išlaidas, dokumentų kopijavimo išlaidas, pašto išlaidas bei atstovavimo išlaidas ir 10000 Lt neturtinę žalą. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, patyrė sveikatos sutrikdymą, išgyvenimus, nepatogumus, kelio sužalojimo padarinius jaučia iki pat šiol. Dėl ant veido buvusių mėlynių patyrė didžiulį išgyvenimą, kadangi savo vaikus į mokyklas rugsėjo 1-ąją lydėjo būdama sužalota, ir prieš kitus savo vaikų klasės draugus pasirodė su mėlynėmis, ir tai vaikams sukėlė papildomų klausimų, dėl jos sužalojimo.
Byloje nustatyta, kad dėl S. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai D. Č. padaryti tokie sužalojimai, kaip poodinė kraujosruva kairiame žande, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje ir dešinio kelio sąnario vidinio raiščio dalinis plyšimas, lydimas potrauminio raiščio uždegimo. Šie sužalojimai nežymiai ir nesunkiai sutrikdė D. Č. sveikatą. Be patirto fizinio skausmo, D. Č. patyrė pažeminimą, nukentėjusioji fizinį smurtą patyrė iš savo artimo asmens, tai yra brolio savo artimoje aplinkoje, tai yra jai dalinės nuosavybės teise priklausančio namo kieme. Smurtą patyrė savo mažamečių vaikų akivaizdoje. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusios ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jos darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, D. Č. priteisiant iš kaltinamojo 390,18 Lt turtinei žalai, tame tarpe apmokėta ekspertui 49,00 Lt (1 t.b.l. 4), už vaistus – 133,32 Lt (1 t.b.l. 5-7), už kurą vykstant pas ekspertą - 100,00 Lt (1 t.b.l. 118), už dokumentų vertimus į/iš norvegų kalbos – 94,00 Lt (1 t.b.l. 160-161) bei dokumentų siuntimą į Norvegiją – 13,86 Lt (1 t.b.l. 159), 1500,00 litų advokato atstovavimo išlaidų (1 t.b.l. 68) bei 2000,00 litų neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 297-307 str., str.,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti baudą 10 MGL (1250,00 Lt).
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti subendrintą galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2009-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2009-05-26 nuosprendį atliktą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 67 str. 3 d., 72¹ str., S. S. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 6 (šešis) mėnesius prisiartinti prie nukentėjusios D. Č., gim. 1967 m., uždraudžiant kaltininkui bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
D. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. S. D. Č. 390,18 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų ir 18 centų) turtinei žalai atlyginti, 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti bei 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Pranešti prokurorui apie S. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą. Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams.