- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- T-141-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00145-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo gautą Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus (toliau – ir Skyrius) patarėjos Rimos Žvinienės teikimą dėl duomenų apie Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo suteikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu I. K. (I. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK): 1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 450 MGL (58 500 Lt) dydžio bauda ir; 2) BK 199 straipsnio 1 dalį – 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir I. K. paskirta galutinė subendrinta 500 MGL (65 000 Lt) dydžio bauda. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. birželio 30 d., vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš I. K. išieškota konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 81 500 Lt. Kardomoji priemonė – 22 500 Lt užstatas – palikta galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo, t. y., iki paskirtos baudos sumokėjimo.
2024 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Skyriaus patarėjos R. Žvinienės teikimas dėl duomenų apie Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo suteikimo. Teikime prašoma pranešti kada I. K. sumokėjo jam paskirtą 500 MGL (65 000 Lt) dydžio baudą, o tuo atveju, jei bauda nesumokėta, siūloma spręsti klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo.
2024 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsakymą į paklausimą, kuriame nurodyta, kad 2011-2013 m. dokumentų 10 metų saugojimo terminas yra pasibaigęs, todėl jų pateikti šiuo metu yra neįmanoma, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 21 d. I. K. į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas paklausime minimos sumos nesumokėjo.
2024 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo prokuroro atsakymas į paklausimą, kuriame yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-1-00145-11 užstato davėjo A. M. (A. M.) už I. K. 2016 m. birželio 30 d. sumokėtas 22 500 litų užstatas tebėra Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje.
2024 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo prokuroro atsakymas į paklausimą, kuriame prašoma spręsti klausimą dėl galimybės nukreipti paskirtos bausmės (baudos) vykdymą į sumokėto užstato sumą ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. baudžiamąjį įsakymą pateikti vykdyti antstoliui.
2024 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria I. K. paskirta kardomoji priemonė – 22 500 litų dydžio užstatas buvo nukreiptas į jam Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 500 MGL (65 000 Lt) baudą.
Nors Skyriaus teikime siūloma spręsti klausimą dėl nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turimi duomenys patvirtina tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga yra sustojusi. BK 96 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, o kai yra paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip 10 metų ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos - 20 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Teismų praktikoje vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia savo gyvenamąją ar darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Šiuo atveju matyti, jog I. K. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą (past. – prokuroro 2011 m. rugpjūčio 25 d. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta I. K. nuomonė dėl jam skirtinos baudos, taip pat nuteistasis turėjo jo interesus ginantį advokatą), tačiau per jam nustatytą 2 mėnesių terminą nesumokėjo paskirtos 500 MGL dydžio baudos, galimai išvyko iš Lietuvos Respublikos atgal į Baltarusiją (past. – iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, jog 2011 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl priverstinio baudos išieškojimo iš I. K.). Pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo atveju yra sustojęs, kadangi I. K. akivaizdžiai vengė atlikti jam paskirtą bausmę. Nors aptariamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad išvykimas į gyvenamosios vietos valstybę faktas negali būti laikomas vengimu atlikti paskirtą bausmę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-870/2024), aplinkybės, jog I. K. aiškiai žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesą bei tai, kokio pobūdžio ir dydžio bausmė gali būti paskirta, taip pat turėjo jo teises ir interesus ginantį advokatą, tačiau nesumokėjo jam paskirtos baudos, nesiėmė jokių veiksmų, kad sumokėtų bent dalį paskirtos baudos, pagrindžia išvadą, jog jis vengė atlikti jam paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti Skyriaus teikimą ir daryti išvadą, jog yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis pagal BK 96 straipsnį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 straipsnio 3 dalimi, 361, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus patarėjos Rimos Žvinienės teikimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.