Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-17-618/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-05
Bylos Nr.: e2A-17-618/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-01217-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: V. V.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-17-618/2026Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01217-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.14; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-308/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą (2 p.), pagal kurią atsakovas V. V. nepilnamečiam vaikui L. V. įsipareigojo mokėti 140 Eur dydžio išlaikymą, ir priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečio vaiko L. V. išlaikymui 400 Eur dydžio sumą kas mėnesį mokėtinų periodinių išmokų nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki L. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja paskirti ieškovę A. K.; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šiuo metu dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl išlaikymo dydis, kuris buvo nustatytas prieš daugiau nei devynerius metus, nebėra pakankamas net būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pagal verslo liudijimą „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės vidutinės pajamos nėra pastovios, tačiau 2023 metais per mėnesį neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudarė 2 310,90 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas. Vienas iš nekilnojamojo turto objektų t. y. ieškovės ir nepilnametės dukros gyvenamoji vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas, ieškovė kreditoriui kiekvieną mėnesį moka priklausančias mokėti kredito įmokas. Taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Mercedes-Benz ML350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nežinoma atsakovo turtinė padėtis, todėl jis įpareigotinas pateikti duomenis apie jo nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, registruotas transporto priemones, apie paskutinius kelerius metus gaunamas draudžiamąsias pajamas. Tam, jog nepilnametė augtų sveika ir tvarkinga, jai būtina skirti apie 935 Eur sumą per mėnesį. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją (yra (duomenys neskelbtini) klasėje), nors mokslas yra nemokamas, tačiau reikalinga įgyti uniformą, visas mokymosi priemones, mokėti už maistą, be to, vyksta rinkliavos mokyklos reikmėms, gimtadieniams, kitoms šventėms. Nepilnametė dukra turi sveikatos problemų: jai diagnozuota žandikaulių sąkandžio patologija, kurią ištaisyti galima tik naudojant breketus, o tiek pati įranga (breketai), tiek jos uždėjimas, tiek priežiūra kainuoja nemažai (šiuo metu tiksli kaina ieškovei dar nėra žinoma, todėl į nepilnamečio vaiko poreikius ji neįtraukta); dukrai diagnozuota trumparegystė, ji turi nešioti specialiai jai pritaikytus akinius. Siekiant skatinti vaiko atsakomybę, empatiją, rūpestį kitais (ypač – silpnesniais) buvo nuspręsta įsigyti naminius gyvūnus – šešką bei šunį, kuriems reikia maisto, medicininės priežiūros, tačiau šios sumos nėra įtrauktos į nepilnamečio vaiko poreikius). Visi esminiai dukters poreikiai detalizuojami vaiko poreikių lentelėje. Šiuo metu atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui moka 200 Eur dydžio sumą kiekvieną mėnesį. Atsakovas nedalyvauja nepilnametės dukros gyvenime, ja nesirūpina, neleidžia su ja laisvalaikio, nebendrauja, todėl visa kasdienio rūpinimosi dukra, jos auginimo našta tenka išimtinai ieškovei. Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna išmoką už nepilnametę dukrą, sudarančią 96,25 Eur, tačiau mano, kad priteistinas išlaikymas gaunamų išmokų vaikui suma neturėtų būti mažinamas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, padidinant priteistą išlaikymą iki 200 Eur. Nurodė, kad iš ieškovės ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė siekia padidinti jau teismo priteistą išlaikymą. Ieškovė įrodinėdama 935 Eur dydžio išlaikymo reikalingumą turėtų pateikti konkrečius rašytinius ar kitus įrodymus, pagrįsti savo reikalavimus, tačiau to nepadarė. Ieškovė nurodo, kad dukra lanko gimnaziją, nors mokslas yra nemokamas, tačiau reikalinga įgyti uniformą, visas mokymosi priemones, mokėti už maistą, vyksta rinkliavos mokyklos reikmėms, gimtadieniams, kitoms šventėms. Ieškovė sudarytoje lentelėje nurodo, kad reikalingos 2 uniformos, kurios vienos kaina 40 Eur, iš viso 80 Eur. Byloje nėra argumentuota, kaip pakito išlaidos drabužiams lankant mokyklą nuo ankstesnės padėties. Sutinka, jog reikalinga viena uniforma 40 Eur vertės. Rinkliavų mokyklos reikmėms, gimtadieniams, kitoms šventėms ieškovė nepriskiria prie „mokyklinio krepšelio“ skiltyje nurodytų išlaidų. Dėl breketų būtinumo, kaip paskirto gydymo būtinumo ir neišvengiamumo šiuo laikotarpiu, medicininių dokumentų nepateikta. Sutinka, jog dukrai reikalingi akiniai, tačiau mano, kad jų pakanka vienų dvejų metų laikotarpiui, kurių 100 Eur kaina vieniems metams yra pakankama. Atsakovo skaičiavimu, dukros išlaikymui šiuo metu reikalinga 477 Eur. Nuo santuokos nutraukimo momento atsakovo turimo nekilnojamojo turto sudėtis nepasikeitė. Šiuo metu faktiškai nuosavybės teise turi 24 metų senumo automobilį „Volkswagen Sharan“. Atsakovas darbinių pajamų neturi, iki ieškinio pateikimo teismui jau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, išmoka nebuvo skirta dėl darbo stažo neturėjimo. Atsakovas negalėjo dirbti po stuburo operacijos, šiuo metu yra gydomas, taip pat bus teikiamos tolimesnės reabilitacijos paslaugos. Per 13 mėnesių laikotarpį nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. spalio 22 d. iš savivaldybės gavo 3 506 Eur paramos ir išmokų, tai per mėnesį sudaro 292,16 Eur. Atsakovas faktiškai yra remiamas ir išlaikomas kitų asmenų. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Ieškovė ieškiniu pripažįsta aplinkybę, jog dukrai reikalingas 935 Eur išlaikymas paskirstytinas proporcingai, ir iš atsakovo prašo 42 procentų reikalingo išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43- 308/2015 teikiamo išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo V. V. nepilnametei dukrai L. V. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. K. valstybei 512,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovės nurodomos išlaidos kas mėnesį negali būti pripažintos protingomis ir proporcingomis šalių turtinei padėčiai bei atitinkančiomis būtinųjų poreikių sąvoką.

4.2. Ieškovė pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo viršutinę aprangą – 1 289 Eur, avalynę – 660 Eur, apatinius drabužius – 432 Eur, higienos priemones –240 Eur, diržus – 45 Eur, lietsargį – 15 Eur, kuprinę – 50 Eur, penalą – 25 Eur, skaičiuotuvą – 35 Eur, akinius nuo saulės – 40 Eur, kurie, ieškovės teigimu, dukrai reikalingi kiekvienais metais, tačiau, teismo vertinimu, kiekvienais metais pirkti šias prekes nėra būtina ir protinga, nes tai yra ne vienkartinės prekės, kurios per metus susidėvi tiek, kad kitais metais jas vėl reiktų pirkti. Analogiškai ir apie patalynę – 135 Eur, rankinį laikrodį – 170 Eur, mobilųjį telefoną – 700 Eur, dviratį – 300 Eur, riedučius – 50 Eur, kuriuos, ieškovės teigimu, reikia pirkti kas dvejus metus. Mažai tikėtina, kad dukrai kiekvienais metais būtina pirkti akinius už 250 Eur. Ieškovė nurodė, kad dovanoms Kalėdų ir gimtadienio progomis draugams ir giminėms reikia 240 Eur, tačiau toks ieškovės požiūris yra neprotingas, kad dukrai atsakovas turėtų skirti išlaikymą dovanų pirkimui giminėms atskirai nuo savo šeimos.

4.3. Nepagrįstos ir neprotingos ieškovės nurodomos 200 Eur išlaidos vaistams, vitaminams per metus, kas per mėnesį sudaro apie 17 Eur, 120 Eur knygoms, žurnalams, tai per mėnesį sudaro 10 Eur. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dukra turi kažkokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių nuolat reiktų vartoti vaistus, kad yra poreikis taip dažnai pirkti knygas ar žurnalus.

4.4. Ieškovė pateiktoje vaiko poreikių lentelėje prie būtinųjų dukros poreikių priskiria ir mobiliojo telefono sąskaitos pildymą – 240 Eur per metus, 20 Eur per mėnesį, ji,teismo vertinimu, nebūtina paauglei dukrai, juolab, kad pagal rinkos kainas pokalbių planai su nemaža nemokamų paslaugų nesiekia 12 Eur. Vertino ir tai, kad daugumos daiktų kainos yra padidintos ir gana prabangios: žieminis paltas – 150 Eur, žieminiai batai – 150 Eur, šlepetės – 25 Eur, penalas – 25 Eur, pirštinės – 10 Eur, kepurė – 12 Eur ir pan. Anksčiau aptartos išlaidos mažintinos per pusę.

4.5. Kritiškai vertino nurodomas 640 Eur metines išlaidas mokyklinėms ekskursijoms į užsienį, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai iš tikrųjų tokios išlaidos patiriamos. Be to, šios išlaidos nepripažįstamos būtinomis vaikų poreikių tenkinimo išlaidomis, kadangi tokio pobūdžio išlaidas kiekvienas iš tėvų turi teisę skirti savarankiškai atsižvelgiant į savo finansines galimybes, todėl jos eliminuotinos iš dukros būtinųjų poreikių. Ieškovė neįrodė dukros poreikio lankyti papildomas pamokas, todėl šiam poreikiui ieškovės nurodytos 800 Eur išlaidos taip pat eliminuotinos iš dukros būtinųjų poreikių.

4.6. Ieškovė nurodė, kad dukros pomėgiams per metus reikalinga 160 Eur dailės priemonėms (drobės, teptukai, akriliniai dažai), tačiau byloje nėra duomenų, kad dukra lankytų dailės mokyklą, neaišku, kokiu intensyvumu dukra užsiima šiuo pomėgiu, ar tokios išlaidos yra pagrįstos. Be to, į šią sumą įtraukti teptukai, kurie nurodomi ir mokykliniame krepšelyje. Šios išlaidos taip pat yra padidintos ir neįrodytos, todėl mažintinos per pusę.

4.7. Higienos priemonių išlaidos padidintos (240 Eur suma), kas per mėnesį sudaro 20 Eur, todėl mažintinos per pusę.

4.8. Įvertinus tai, kad šalių dukra mokykloje lanko mokyklą ne kiekvieną dieną ir ne visus metus (pvz., vaikų atostogų metu nėra poreikio maitintis mokykloje), kad maitinimasis kavinėse neatitinka būtinųjų poreikių sąvokos, išlaidos maistui (3 800 Eur) mažintinos per pusę.

4.9. Konstatavo, kad šiuo metu dukros poreikiai per metus sudaro apie 5 318 Eur (viršutinė apranga – 802 Eur , avalynė 330 Eur, apatiniai drabužiai – 216 Eur, higienos priemonės – 120 Eur, patalynė – 67,50 Eur, mokyklinis krepšelis – 241 Eur, priemonės pomėgiams – 80 Eur, būtinos paslaugos – 240 Eur, kita – 275 Eur, sveikatos priežiūros priemonės – 345 Eur, pramogos – 320 Eur, kitos veiklos – 164 Eur, kitos naudojamos priemonės – 217,50 Eur, maistas – 1 900 Eur), per mėnesį susidaro apie 443 Eur suma, kuri laikytina kaip atitinkanti realius dukros poreikius, todėl egzistuoja pagrindas padidinti teikiamą atsakovo išlaikymą šalių dukrai.

4.10. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pagal verslo liudijimą „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės vidutinės pajamos nėra pastovios, tačiau neatskaičius mokesčių 2023 metais per mėnesį jos sudarė vidutiniškai 2 310,90 Eur. Atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo išmokos negauna, per 13 mėnesių laikotarpį nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. spalio 22 d. iš savivaldybės gavo 3 506 Eur paramos ir išmokų, tai per mėnesį sudaro 292,16 Eur.

4.11. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo nurodomų sveikatos sutrikimų jam būtų nustatytas neįgalumas ar būtų apribotas jo darbingumas, todėl tai nelaikė svarbia priežastimi mažinti išlaikymo dydį, juolab, kad ieškovei yra nustatytas 75 proc. netekto dalyvumo lygis, tačiau ieškovė dirba ir gauna pajamas.

4.12. Ieškovė po santuokos nutraukimo papildomai įsigijo transporto priemonę „Mercedes-Benz ML350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1329/58100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo liko nepakitusi.

4.13. Nepaisant to, kad atsakovas nenurodė teismui, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, ir teismas nepateisina tokį atsakovo neveikimą susirasti darbą, tačiau, atsižvelgiant į šalių turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovo padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovės – ieškovė turi vertingo nekilnojamojo turto, kurio dalį nuomoja ir šis generuoja ieškovės šeimai nuolatines pajamas.

4.14. Į išlaikymo dydį neįskaitytina ieškovės gaunama 96,25 Eur vaiko išmoka, nes ieškovės turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius ir tokiu atveju valstybės mokamos išmokos bus skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

4.15. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam vykdyti savo pareigas visa apimtimi, ir neturi vienodos galimybės teikti dukrai išlaikymą lygiomis dalimis, todėl yra poreikis prie vaiko išlaikymo didesne dalimi prisidėti ieškovei ir teiktino išlaikymo dydį nustatyti proporcingai šalių turtinei padėčiai. Šias aplinkybes netiesiogiai pripažino ir pati ieškovė, nurodydama, kad dukros poreikiai mėnesiui yra 935,00 Eur, ir ji prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur, t. y. 42 proc. būtinųjų poreikių.

4.16. Nustačius, kad dukros poreikiai per mėnesį yra 443 Eur, iš kurių 42 proc. (186 Eur) turi tenkinti atsakovas, o atsakovo turtinė padėtis žymiai blogesnė nei ieškovės, ieškovė nereikalauja priteisti išlaikymo lygiomis dalimis, iš atsakovo dukros poreikių tenkinimui priteistinas jo pripažintas 200 Eur išlaikymas.

4.17. Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2024 m. spalio 2 d., tai rodo, kad po pirminio teismo sprendimo priėmimo praėjus daugiau kaip devyneriems metams, ieškovę tenkino atsakovo dukrai teikiamas 200 Eur išlaikymo dydis, tai patvirtina ir teismo anksčiau aptarti įrodymai dėl dukros poreikių, tai tik dar kartą patvirtina, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį yra pakankamas dukros poreikių tenkinimui.

4.18. Papildomos išlaidos dėl diagnozuotos žandikaulių sąkandžio patologijos nėra nuolatinio pobūdžio – tai laikinos išlaidos, ir, kaip pripažino pati ieškovė, jų galutinė suma nėra žinoma, todėl ieškovė pagrįstai jų netraukė į dukros poreikių lentelę. Ieškovė baigus gydymą gali kreiptis į atsakovą su prašymu padengti dalį šių išlaidų, o šiam nesutikus, kreiptis į teismą dėl konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš atsakovo proporcingai šalių turtinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šiomis išlaidomis didinti dukrai priteistino išlaikymo dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-306-418/2025, padidinant iš atsakovo V. V. nepilnametei L. V. priteistą išlaikymo sumą iki 400 Eur kas mėnesį mokėtinų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi dalies įrodymų nevertino, taip pat vertindamas kai kuriuos įrodymus padarė tų įrodymų turiniui prieštaraujančias išvadas.

5.2. Netinkamai taikė išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat tėvų išlaikymo pareigą, nepilnamečiam vaikui reikiamo (nustatytino) išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas. Nesivadovavo ir netaikė teisės aiškinimo taisyklių, kurias formuluoja aukštesnės instancijos teismai analogiško pobūdžio bylose.

5.3. Ieškovė neturėjo pareigos teikti detalių įrodymų apie nepilnametės dukros poreikius, neviršijančius 777 Eur per mėnesį. Tą patvirtina ir teismų praktika.

5.4. Dukra yra nepilnametė vis dar auga, todėl vien dėl šios priežasties nėra galimybės nešioti tų pačių rūbų ar avėti tos pačios avalynės dvejus ar trejus metus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vaikui maistui turėtų pakakti 5,28 Eur per dieną, tačiau, kai vaikas eina į mokyklą, vien pietūs mokykloje kainuoja apie 3–4 Eur. Norint maitintis už nurodytą sumą, tektų riboti maisto produktus, pirkti mažiau maistingus ar sveikus maisto produktus, be to, visus patiekalus ruošti tik namuose, o tai reikštų, kad ieškovė turėtų mažinti savo darbo laiką ir gaunamas pajamas, o vaikas netektų galimybės geriau socializuotis, bendrauti su bendraamžiais.

5.5. Nepilnametė dukra turi regėjimo problemų, dėl kurių privalo nešioti akinius; dukra taip pat turi žandikaulio sąkandžio patologiją, tačiau pastarosios išlaidos nebuvo įtrauktos į nepilnametės poreikių lentelę, nes nebuvo aiškus šių išlaidų dydis; reikalingas korepetitorius.

5.6. Atsakovas neginčijo kiekvieno nepilnametės dukros poreikio atskirai, neteikė savo skaičiavimų. Tuo tarpu teismas, nepaisydamas nei prioritetinio vaiko teisių principo, nei teismų praktikos išaiškinimų analogiškose bylose nusprendė, kad nepilnametės poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga net žymiai už minimalią mėnesinę algą (atskaičius mokesčius) mažesnė 443,00 Eur dydžio suma.

5.7. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog jo sveikatos būklė neleidžia jam dirbti, uždirbti ir pasirūpinti dukra kitokiu mastu, nei jis rūpinasi šiuo metu. Tačiau atsakovo bylai pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas turėtų tokių sveikatos problemų, kurios realiai užkirstų jam kelią dirbti vienokį ar kitokį darbą.

Žemesnės instancijos teismas

5.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nepasikeitusi, kad jis prie nepilnametės dukros išlaikymo turėtų prisidėti mažesne nei ieškovė dalimi, nors nebuvo atskleista jokių aplinkybių ir pateikta jokių įrodymų apie tai, kad egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių atsakovo teikiamas 200,00 Eur išlaikymas yra pakankamas ir atitinka nepilnamečio vaiko ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

5.9. Nors teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, sprendimu nustatytas atsakovo mokėtino išlaikymo dydis sudaro 25,74 proc. šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos.

5.10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko teisių tarnybos išvadoje išreikštą poziciją, kad atsakovo mokama 200,00 Eur dydžio išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža ir turėtų būti didesnė bei tai, kad, faktiškai atsakovui nedalyvaujant nepilnamečio vaiko gyvenime, jis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne nei ieškovė dalimi.

5.11. Teismas savo iniciatyva nusprendė vertinti byloje pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes nepilnametės dukros nenaudai, nesilaikydamas geriausių vaiko interesų prioriteto principo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas V. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Byloje sprendžiamas klausimas ne dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir priteisimo, o dėl jo padidinimo. Iš ieškovės ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė siekia padidinti jau teismo priteistą išlaikymą.

6.2. Ieškovė įrodinėdama 935 Eur dydžio išlaikymo reikalingumą, t. y. išlaikymo dydžio padidėjimą nuo 280 Eur, turėjo pateikti konkrečius rašytinius įrodymus, kaip reikalingas išlaikymas padidėjo nuo 280 Eur iki 935 Eur (skirtumas 655 Eur), tačiau byloje to nedarė.

6.3. Byloje nėra ginčijama, jog atsakovo pajamos nuo 2023 m. spalio 3 d. iki 2024 m. spalio 22 d. sudarė 3 506 Eur, tai per mėnesį sudaro 292,16 Eur. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo.

6.4. Ieškovė ieškiniu pripažino aplinkybę, kad dukrai reikalingas 935 Eur išlaikymas, kuris paskirstytinas proporcingai, ir iš atsakovo prašė 42 proc. reikalingo išlaikymo. Ieškovė pripažino, jog yra pagrindas teismui nukrypti nuo lygių dalių teiktino išlaikymo principo.

6.5. Ieškovė turėjo pareigą teikti detalius įrodymus apie nepilnametės dukros poreikius, ne tik viršijančius 777 Eur per mėnesį, bet šiuo atveju, kaip konkrečiai padidėjo vaiko poreikiai, tačiau jai suteikus tokią galimybę bylai įrodymų nepateikė, o posėdžio metu negalėjo įvardyti, kokie poreikiai padidėjo, o naujus poreikius nurodė nesusijusius su būtinais vaiko poreikiais.

6.6. Šioje byloje nagrinėjimo dalykas yra padidėję vaiko poreikiai, tėvų turtinė padėtis. Ieškovės aiškinimas, jog kiekvieną kartą Vyriausybei padidinus MMA nepilnamečiam vaikui reikalingas išlaikymas automatiškai turi būti padidintas iki MMA, yra teisiškai nepagrįstas. Didėjant MMA išlaikymo padidinimui yra reikšminga, kiek padidėjo ar sumažėjo vaiko poreikiai, kaip pasikeitė tėvų turtinė padėtis.

6.7. Ieškovės nesutikimas su vaikui reikalinga suma maistui nėra teisiškai ir faktiškai argumentuota.

6.8. Nors ieškovė teigia, kad bylai teikė paaiškinimus, jog dukra turi regėjimo problemų, dėl kurių privalo nešioti akinius, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, atsakovas sutiko iš dalies su išlaikymo padidinimu šioje dalyje, argumentuotai nurodė, jog akinių nereikia pirkti taip dažnai, kaip ieškovė nurodė, jog dukra tiesiog juos sulaužo. Dėl žandikaulio sąkandžio patologijos ieškinyje argumentų nebuvo, ieškinio netikslino.

6.9. Argumentas, jog atsakovas neginčijo kiekvieno nepilnametės dukros poreikio atskirai, neteikė savo skaičiavimų, nepagrįstas. Atsakovas atsakė į teismo ir ieškovės ir jos atstovės klausimus, kurie buvo užduoti, šiuo pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė tik iš dalies tenkinti ieškinį ir pakeisti (padidinti) ankstesniu teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir padidino atsakovo nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį nuo 140 Eur iki 200 Eur, konstatuodamas, kad nepilnametės dukters poreikiai per mėnesį sudaro 443 Eur, iš kurių 42 proc. (186 Eur) turi tenkinti atsakovas. Be kita ko, nusprendė, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai blogesnė nei ieškovės, o ieškovė prašomo išlaikymo dydžio nereikalavo priteisti lygiomis dalimis.

11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi dalies įrodymų nevertino, o vertindamas kai kuriuos įrodymus padarė tų įrodymų turiniui prieštaraujančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

12. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

14. Tačiau įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia ir tai, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas priėmė sprendimą vertindamas kai kuriuos įrodymus padarė tų įrodymų turiniui prieštaraujančias išvadas, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių bylai pateiktus įrodymus, aptarė išlaikymo dydžio esminius aspektus, atsižvelgė į kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai taikė išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat tėvų išlaikymo pareigą, nepilnamečiam vaikui reikiamo (nustatytino) išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas. Nesivadovavo ir netaikė teisės aiškinimo taisyklių, kurias formuluoja aukštesnės instancijos teismai analogiško pobūdžio bylose.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

18. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

19. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. ir V. V. yra nepilnametės dukters L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

22. Nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-308/2015 nutraukta santuoka abiejų sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kita ko, 2 punktu susitarta dėl to, jog V. V. nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. įsipareigoja teikti dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 140 Eur iki dukros pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

23. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-308/2015 nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai ir padidinti išlaikymo sumą iki 400 Eur. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas prieš daugiau nei devynerius metus, o priteistos 140 Eur sumos, šiuo metu atsakovo mokamos 200 Eur sumos, nepakanka būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Kaip matyti, ieškovė ieškinį grindžia antruoju išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindu – pasikeitusiais (išaugusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais, taip pat teigiant, kad padidėjo ir pragyvenimo lygis, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas jo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovas sutiko išlaikymą padidinti iki 200 Eur, akcentuodamas, jog ieškovė įrodinėdama 935 Eur dydžio išlaikymo reikalingumą turėtų pateikti konkrečius rašytinius ir pagrįsti savo reikalavimus.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad atsakovo nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis – 200 Eur. Be kita ko, konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai blogesnė nei ieškovės, o ieškovė nereikalavo priteisti išlaikymo lygiomis dalimis, priteistas išlaikymo dydis yra pakankamas dukros poreikių tenkinimui.

25. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau nei 9 metai, priteistas išlaikymas nebėra pakankamas net būtiniausiems poreikiams patenkinti.

26. Nors vaikų poreikiai tiek teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek taikos sutartį nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti realius dabartinius nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.

28. Kaip matyti, ieškovė iš esmės nenurodė, kaip nuo 2015 metų priteisto išlaikymo dydžio pasikeitė nepilnametės dukters poreikiai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės nurodomos nepilnamečio vaiko poreikių išlaidos išdidintos, todėl jas sumažino, konstatuodamas, kad nepilnametės poreikiai per mėnesį sudaro 443 Eur. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, į kokias apeliantės išlaidas vaiko auginimo procese pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kokią tai įtaką turėjo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė išlaikymo vaikui padidinimo pagrindą nurodo vaiko poreikius, tačiau jų niekaip nepagrindžia (kiek jie padidėjo, dėl ko ir pan.). Nors ieškovė, viena vertus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodoma išlaidų suma, skirta maistui, tačiau, kita vertus, nepateikė duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodomas aplinkybes.

29. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės nenuosekli. Apeliacinio skundo 17 punkte ieškovė, viena vertus, nurodo ir cituoja tinkamą teismų praktiką, susijusią su išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindais (apeliacinio skundo 17 punktas), tačiau apeliacinio skundo 18–21 punktuose jau dėsto motyvus, susijusius su išlaikymo dydžio priteisimu. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad neturėjo pareigos teikti detalių įrodymų apie nepilnametės dukters poreikius, neviršijančius 777 Eur per mėnesį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi vien minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio pokyčiais, kadangi pats išlaikymo dydis nėra mechaniškai siejamas su MMA rodikliu. Ypač šiuo atveju, kai esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas nebuvo įrodinėjamas. Pažymėtina, jog ir teismo sprendimu nustatytas 140 Eur dydžio išlaikymas 2015 m. taip pat nesiekė tuometinio MMA dydžio, todėl vien MMA padidėjimas savaime nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį. Vertintinos konkrečios faktinės vaiko poreikių aplinkybės, juos nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė tik iš dalies, o ne abstraktus ekonominis rodiklis. Pastebėtina, kad atsakovas vaiko išlaikymui moka 200 Eur (po indeksacijos), apeliantė gauna vaiko pinigus – 122,50 Eur (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,50 Eur), todėl vaiko poreikiams kas mėnesį yra skirta ne mažiau kaip 529,50 Eur (įskaičius ir apeliantės dalį (200 Eur) vaiko išlaikymui). Taigi apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliantė nepateikė įrodymų ir iš dalies nepagrindė, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovės prašomo išlaikymo dydžio sumą (CPK 12 ir 178 straipsniai)

30. Ieškovė nurodo ir tai, kad nepilnametė dukra turi regėjimo problemų, žandikaulio sąkandžio patologiją, dukrai reikalingas korepetitorius. Ieškovė, be kita ko, įrodinėdama papildomas išlaidas, susijusias su dukros regėjimo problemomis, nurodė, kad akiniams reikalinga skirti 250 Eur sumą. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nėra aišku, kas kiek laiko būtina šiuos akinius pirkti, t. y. byloje nėra pagrindžiančių duomenų, kad ieškovė akiniams privalo skirti ne mažiau kaip 250 Eur, taip pat nėra aiškus ir laikotarpis, kas kiek reikalinga šiuos akinius keisti. Pastebėtina, kad ieškovė papildomai patiriamų išlaidų, susijusių su žandikaulio patologija, neįrodinėjo, kadangi nėra aiškus galutinis šių sumų dydis, todėl šių išlaidų neįtraukė į vaiko poreikių lentelę. Atsižvelgiant į tai, minėtų išlaidų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė turi teisę dėl aptartų papildomų priežiūros išlaidų vėliau kreiptis į teismą. Dėl išlaidų, susijusių su korepetitoriaus paslaugomis, taip pat nėra aišku, ar šios išlaidos vienkartinio pobūdžio ir kaip dažnai jos reikalingos, byloje nėra duomenų apie nepilnametės dukters mokymosi rezultatus, todėl apeliacinės instancijos teismas negali nuspręsti dėl šių išlaidų reikalingumo ir pagrįstumo.

31. Nors ieškovė pažymi, kad nuo ankstesnio išlaikymo priteisimo yra praėję daugiau nei 9 metai, todėl teiktino išlaikymo dydžio nepakanka, tačiau vien šio laikotarpio tėkmė bei vaiko amžiaus pokytis savaime nesuponuoja prezumpcijos, jog vaiko individualūs poreikiai yra pakitę tokia apimtimi, kuri objektyviai pateisintų išlaikymo dydžio didinimą iki 400 Eur. Pabrėžtina, kad kiekvienu atveju turi būti įrodinėjamos realiai pasikeitusios konkretaus vaiko poreikių aplinkybės – jos negali būti grindžiamos vien abstrakčiais teiginiais apie natūralų vaikų augimą. Nurodytu aspektu svarbu tai, jog vaiko poreikiai yra individualūs ir priklauso nuo daugelio konkrečių faktorių (sveikatos būklės, ugdymosi poreikių, papildomų būrelių, gyvenamosios aplinkos ypatumų ir pan.). Todėl faktas, kad vaikas tapo vyresnis, nėra pakankamas pagrindas savaime daryti išvadą apie padidėjusius finansinius poreikius – kiekvienu atveju būtina pagrįsti, kokios papildomos ar naujos išlaidos realiai atsirado, kokia yra jų apimtis bei būtinybė. Ieškovės procesiniuose dokumentuose tokie konkretūs pasikeitimai, pagrįstos faktinės aplinkybės bei jų įrodymai nėra pateikti, todėl bendro pobūdžio argumentai apie padidėjusius poreikius maistui, aprangai ar mokymuisi negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas anksčiau nustatytą išlaikymo dydį padidinti iki 400 Eur, ypač nenustačius reikšmingo atsakovo turtinės padėties pokyčio ar kitų esminių aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą išlaikymo dydžiui persvarstyti. Pastebėtina, kad ieškovė byloje ir neįrodinėjo atsakovo esminės turtinės padėties pagerėjimo. Apeliantė jau ieškinyje nurodė, kad jai nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis. Nors apeliaciniame skunde ieškovė dėsto nesutikimo argumentus, susijusius su atsakovo gaunamomis pajamomis, tačiau byloje esančių duomenų visuma iš esmės niekaip nepagrindžia esminės atsakovo turtinės padėties pagerėjimo. Be to, pastebėtina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu neprašė išlaikymo priteisti lygiomis dalimis, o tai tik patvirtina faktą apie ieškovei žinomas aplinkybes, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam prisidėti prie dukters išlaikymo visa apimtimi.

32. Nepaisant to, ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, detalizuojančių realiai pasikeitusią nepilnamečio vaiko individualius poreikius, o pareigą juos įrodyti iš esmės perkėlė teismui, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie bendro pobūdžio padidėjusias išlaidas. Tačiau, pagal įrodinėjimo pareigos taisykles (CPK 178 straipsnis), šalys privalo ne tik nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, todėl vien abstraktus poreikių išvardijimas nesudaro pagrindo išlaikymo dydžiui keisti.

33. Nors šeimos bylose teismui įstatymas nustato aktyvų vaidmenį siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus, tai nepanaikina ir nepakeičia ieškovės pareigos tinkamai įgyvendinti savo įrodinėjimo naštą prašant pakeisti jau įsiteisėjusiu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Šeimos bylose šalys privalo pateikti konkrečius duomenis bei įrodymus apie esminį aplinkybių pasikeitimą, nes priešingu atveju teismas negali savo iniciatyva spėlioti dėl galimų poreikių ar savarankiškai rinkti įrodymų vietoje šalies, kuriai teko įrodinėjimo pareiga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus faktinius duomenis bei įrodymus, pagrįstai pakeitė ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir padidino jį iki 200 Eur dydžio. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog šis nustatytas pakeistas išlaikymo dydis atitinka byloje įrodytą realų ir pagrįstą vaiko poreikių pasikeitimą. Toks dydis akivaizdžiai koreliuoja su nustatytų poreikių apimtimi ir atitinka proporcingumo bei teisingumo principus.

34. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovui buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas atstovavimo išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Larisa Šimanskienė