Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Nijolė Masiliūnienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Trečiasis asmuo notarė Nijolė Masiliūnienė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. P. yra palikėjos E. P. vaikaitis. (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 310 patvirtina, kad E. P. mirė (duomenys neskelbtini). E. P. 2000 m. lapkričio 7 d. testamentu, patvirtintu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės Irenos Paulauskienės, notarinio registro Nr. 2-11750, visą turtą paliko ieškovui. Testamentų registre šis testamentas nebuvo įregistruotas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovas yra antros eilės palikėjos E. P. įpėdinis pagal įstatymą. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad E. P. nuosavybės teise priklausė 1401/1601 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, išduotu Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Nijolės Masiliūnienės, notarinio registro Nr. 2168/2020, palikėjos E. P. palikimas perėjo valstybei.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

9. Ieškovas nurodė, kad tiek iki palikėjos mirties, tiek po jos mirties gyveno palikėjai priklausiusiame gyvenamajame name, turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė, tačiau dėl blogos turtinės padėties bei dėl socialinių įgūdžių stokos įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

11. Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

12. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad tiek iki palikėjos mirties, tiek po jos mirties ieškovas gyveno palikėjai priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir pagal finansines galimybes išlaikė. Nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo žodinius paaiškinimus dėl jo gyvenimo palikimą sudarančiame name, o priešingai, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą apie faktinį palikimo valdymą. Liudytoja V. L., ieškovo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. ir buvusi globėja iki ieškovo pilnametystės, parodė, kad po senelės mirties jis liko gyventi jos gyvenamajame name, kol buvo neatjungta elektra ir vanduo, tačiau nesugebėjo tvarkytis, nes neturėjo socialinių įgūdžių. Liudytojas M. K., ieškovo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) ir vaikystės draugas, parodė, kad po senelės mirties ieškovas liko gyventi jos gyvenamajame name, tvarkėsi aplinką, vėliau pastoviai ateidavo. Liudytojas R. P., ieškovo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m., parodė, kad po senelės mirties ieškovas liko gyventi jos gyvenamajame name, vėliau persikėlė gyventi pas draugę, tačiau ir toliau prižiūrėjo gyvenamojo namo aplinką. UAB „Ignitis“ 2021 m. liepos 2 d. raštas Nr. 13540-1962 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. liepos 2 d. už gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotas gamtines dujas yra susidariusi 24,31 Eur nepriemoka. UAB „Šiaulių vandenys“ pažyma patvirtina, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. suvartota 20 m³ geriamojo vandens ir išleista 28,8 m³ nuotekų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija SEO Nr. 01416010 patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo suvartota elektros energijos už 41,02 Eur ir susidariusi 364,71 Eur skola. Šie duomenys vertintini kaip netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ieškovo gyvenimą ginčo gyvenamajame name po palikėjos mirties. Gyventojų registro duomenimis nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravimas buvo panaikintas valstybės įmonės Turto bankas prašymu.

14. Teismo vertinimu, ieškovo gyvenimas palikimą sudarančiame gyvenamajame name, kai jam tai buvo vienintelė gyvenamoji vieta, kai jis iki palikimo atsiradimo ten su palikėja ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tiek ieškovo paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovui trūko socialinių įgūdžių, dėl to ieškovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nors žinojo apie senelės sudarytą testamentą, kuriuo visą turtą ji paliko ieškovui. Tačiau, kaip minėta, abu įstatyme nustatyti palikimo priėmimo būdai yra lygiaverčiai. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas priėmė palikėjos E. P. palikimą, kurį sudaro 1401/1601 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), faktiškai parėdamas jį valdyti.

15. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas ieškovo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą po savo senelės E. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso ieškovo turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo

16. Kaip minėta, 2020 m. birželio 23 d. Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Nijolė Masiliūnienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2168/2020, kuriuo valstybei perėjo palikėjai E. P. priklausę 1401/1601 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas reikalauja pripažinti perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikėjos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, jis yra tinkamas subjektas ir turi teisę reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnio pagrindu.

18. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekse nustatytais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis).

19. Pareiga notarui pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims apie palikimo atsiradimą įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.33 straipsnyje, tačiau ši pareiga jam kyla tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Nagrinėjamu atveju susidarė išskirtinė situacija, kai palikėja E. P. 2000 m. lapkričio 7 d. testamentu, patvirtintu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarės Irenos Paulauskienės, notarinio registro Nr. 2-11750, visą turtą paliko ieškovui. Testamentų registre šis testamentas nebuvo įregistruotas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.32 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti, kad notarai per tris darbo dienas privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie patvirtintus testamentus įsigaliojo nuo Testamentų registro veiklos pradžios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 39 straipsnis). Testamentų registras įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 „Dėl Testamentų registro steigimo ir Testamentų registro nuostatų patvirtinimo“, veiklą pradėjo nuo 2001 m. liepos 1 d., todėl duomenys apie iki jo veiklos pradžios sudarytus testamentus Testamentų registrui neperduoti. Todėl Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Nijolė Masiliūnienė, išduodama palikimo perėjimo valstybei liudijimą, neturėjo duomenų apie palikėjos E. P. sudarytą testamentą ir testamentinį įpėdinį ieškovą.

20. Atsižvelgiant į, kad šiuo teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas priėmė palikimą po palikėjos mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. tapo ginčo turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento, palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Kaip teisingai nurodė ieškovas, jam priėmus palikimą faktiniu valdymu, neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

22. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovas prašė priteisti jo sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovės.

23. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo susidariusi išskirtinė situacija, kad Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Nijolė Masiliūnienė, išduodama palikimo perėjimo valstybei liudijimą, neturėjo duomenų apie palikėjos E. P. sudarytą testamentą ir testamentinį įpėdinį ieškovą, nes palikėją testamentą sudarė iki Testamentų registro veiklos pradžios ir duomenys apie jį nebuvo perduoti Testamentų registrui. Kaip paaiškino pats ieškovas, apie palikėjos sudarytą testamentą jis žinojo. Teismo vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl objektyvių aplinkybių, o atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Todėl šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, grindžiamos principu „pralaimėjęs moka“, ir ieškovui iš atsakovės nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 12,53 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

26. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovė susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Todėl atsakovės procesinis elgesys pripažintinas tinkamu, o tai yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po senelės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Nijolės Masiliūnienės, notarinio registro Nr. 2168/2020.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.