Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-252-851/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-13
Bylos Nr.: 1-252-851/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Aiva Survilienė
Kaltinamasis: G. B., G. A.
Nukentėjusysis: M. J., T. Š.
Advokatai: Pavelas Borkovskis

Kategorijos

1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr.1-252-851/2021

Procesinis Nr.1-01-1-46698-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.22.1.1.;1.2.27.1.;1.21.23.2.2.2.;1.2.20.6. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynėjams advokatams Pavel Borkovski, Dmitrijui Korsakovui,kaltinamiesiems G. B., G. A.,nukentėjusiesiems M. J., T. Š.,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neturintis išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 260 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

G. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip 2020 gruodžio mėn., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir nuo to momento iki 2021-01-06 Vilniaus rajone, netoli Rudaminos esančiame miško masyve (koordinatės 54.563771, 25.365117), slėptuvėje neteisėtai laikė ne mažiau kaip 114,48 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,05680 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir nuo įgijimo iki 2021-01-06 3 kartus nenustatytą kiekį minėtos narkotinės medžiagos išplatino nenustatytam asmeniui, parduodamas po 14 eur už vieną pakuotę. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. B. 2021-01-06 apie 15.05 val. atvyko automobiliu AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) į minėtą miško masyvą, ir slėptuvės, turėdamas tikslą platinti, paėmė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos-karfentanilio, po ko tą pačią dieną apie 15.15 val. išvengęs sulaikymo ir sprukdamas pamnėtu automobiliu nuo policijos pareigūnų, rajono kelyje Nr. 5202 (Vilniaus g., Rudamina, Vilniaus r. sav.) važiuojant nuo namo Nr. 56, Vilniaus g., Rudaminoje iki Pakalnių kaimo, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos - karfentanilio pro atvirą automobilio langą išbarstė, o likusią dalį - 114,48 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,05680 g narkotinių medžiagų – karfentanilio, neteisėtai laikė paminėtoje slėptuvėje iki tos pačios dienos 17:20 val., kai policijos pareigūnai, atlikdami įvykio vietos apžiūrą, narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

1.1. Taip pat G. B., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent:

2021-01-06 apie 15.15 val., prie namo Nr. 56, Vilniaus g., Rudaminoje, sėdėdamas stovinčio automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynėje, Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK pareigūnams - tyrėjui T. Š. ir vyresniajam tyrėjui M. J. vykdant jo sulaikymą, priėjus prie jo automobilio, parodžius tarnybinį pažymėjimą bei paprašius išlipti iš automobilio, jis pareigūnų nurodymui nepakluso, užsiblokavo automobilio viduje, užvedė automobilio variklį ir atbuline eiga išvažiavo į kelio Nr. 5202, Vilniaus g., Rudamina, Vilniaus r. sav. priešpriešinę eismo juostą, po ko tyrėjui T. Š. ir vyresniajam tyrėjui M. J. pribėgus prie minėto automobilio priekinio keleivio pusės sparno, G. B., siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą : išsukęs vairą į kairę pusę ir judėdamas atgaline eiga, savo automobilio priekiniu sparnu parbloškė Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK tyrėją T. Š., kuris nuo smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies ir patyrė fizinį skausmą, o automobilio priekiniu bamperiu kliudė Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK vyresnįjį tyrėją M. J., kuris nuo smūgio suklupo ant kelių ir patyrė fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą pasipriešino valstybės tarnautojams - Vilniaus aps. VPK, Vilniaus m. 2 PK policijos pareigūnams - tyrėjui T. Š. ir vyresniajam tyrėjui M. J..

1.2. Taip pat G. B. sukurstė kitą asmenį melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, o būtent:

Po to, kai 2021-01-06 apie 15.15val. automobiliu Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti sulaikymo pabėgo nuo jį persekiojusių policijos pareigūnų ir šį automobilį paliko Misiučėnų k., Merkio g., ties Merkio upe, apie 15:49 val., siekdamas suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, telefoninio pokalbio su sugyventine G. A. metu, sukurstė pastarąją ir tokiu būdu palenkė ją daryti nusikalstamą veiką -paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir melagingai pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad asmuo, vardu A., prieš 30 min. iš jų namų kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pavogė jai priklausantį automobilį Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) po ko 2021-01-06 16 val. G. A. iš mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, kad prieš 30 min. pažįstamas, vardu A., pavogė jai priklausantį automobilį Audi A4, stovėjusį (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdama nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, apie 18 val., G. A., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja nuo 18:12 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2021-01-06 apie 15:30 val., (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jai priklausantis automobilis Audi A4, 400 eurų vertės, ir kad šį automobilį galimai pavogė pažįstamas asmuo, vardu A..

2. G. A. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, bei būdama raštu įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir jį galimai padariusį asmenį, o būtent:

Žinodama, kad G. B. automobiliu Audi A4 pabėgo nuo policijos pareigūnų ir tokiu būdu išvengė sulaikymo, pastarojo sukurstyta ir tokiu būdu palenkta melagingai pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, turint tikslą suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus dėl G. B. padarytų nusikalstamų veikų, 2021-01-06 16 val. iš savo mobiliojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, kad prieš 30 min. pažįstamas, vardu A., pavogė jai priklausantį automobilį Audi A4, stovėjusį (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdama nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną apie 18 val., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja nuo 18.12 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2021-01-06 apie 15:30 val., (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jai priklausantis automobilis Audi A4, 400 eurų vertės, ir kad šį automobilį galimai pavogė pažįstamas asmuo, vardu A..

2.1. Taip pat G. A. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent:

Ji, 2020 metų gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), vasaros virtuvėje rado ir nuo to momento neturėdama leidimo neteisėtai įgijo tinkamą šaudyti pramoninės gamybos (Italija) 12 kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Acciaio Vichers Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris yra B kategorijos šaunamasis ginklas, ir 22 vnt. tinkamus šaudyti pramoninės gamybos (Zala Arms, Lietuva) 12 kalibro medžioklinius šovinius, kurie skirti B kategorijos ginklams ir yra šaudmenys, po ko, neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė minėtą šautuvą ir 22 vnt. šovinių sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) iki 2021-01-06 18.30 val. atliktos įvykio vietos apžiūros, kurios metu minėtą ginklą sodybos teritorijoje, krūmuose rado policijos pareigūnai, o 22 vnt. šovinių laikė namo viduje iki 2021-01-06 22.09 val., kai kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo nustatytos aplinkybės

3. Kaltinamasis G. B. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jog jis niekada neturėjo reikalų, susijusių su narkotikais, niekada nebuvo teistas. Nurodė, jog atlikti nusikalstamą veiką jis buvo priverstas dėl savo dukters, kuri labai serga, ir kuriai reikėjo trečios operacijos. Nurodė, jog jis penkis metus negalėjo susilaukti vaikų su žmona G. A., o kai gimė dukra su širdies problemomis (širdies yda), nuo gimimo ji 9 mėnesius praleido reanimacijoje. Santariškių klinikose pasakė, kad po dviejų širdies operacijų dukrai reikės dar vienos operacijos Vokietijoje, ir operacija kainuos nuo 50 iki 80 tūkstančių eurų. Prieš Naujus metus stotyje jis sutiko nepažįstamą romų tautybės asmenį, kuris dėvėjo kaukę, kuris pasiūlė prekiauti narkotikais. Jis su tuo sutiko, davė savo telefono numerį. Asmuo nurodė vietą, kad Rudaminoje, prie bažnyčios, šaligatvio bortelyje bus skylė, ant kurios bus padėta plyta. Jis paėmė iš ten narkotikus, ir padėjo pinigus – 1500 eurų, tačiau nurodyto asmens nematė. Kokie buvo narkotikai, jis nežino. Nurodė, jog tai pirmą kartą gyvenime padarė dėl dukters operacijos, tam, kad ją išgelbėtų, kadangi jau pavargo nuo visko. Tikėjosi uždirbti 3000-4000 eurų. Paėmęs narkotikus grįžo namo, išfasavo į 6 maišelius, taip pat dalį supakavo asmeniui, vardu G.. Pastarajam paskambinus, jis per 3 kartus pardavė pastarajam narkotikų. Po to paskambino G. ir paprašė šiek tiek daugiau narkotikų. Jis automobiliu nuvažiavo į mišką, paėmė iš slėptuvės nedidelę dalį narkotikų, ir atvažiavo netoli Rudaminos bažnyčios, kur buvo susitaręs su G. susitikti, ir pastarojo laukė. Iš G. už narkotines medžiagas jau buvo gavęs 100 eurų. Kažkur už 15-20 minučių pribėgo 4-5 žmonės ir pradėjo daužyti langus, jis labai išsigando ir atbuline eiga pradėjo važiuoti. Apsisukęs suprato, jog tai buvo policininkai, tačiau jau negalėjo sustoti ir ėmė nuo jų bėgti. Galbūt jie rodė tarnybinius pažymėjimus, turėjo skiriamuosius ženklus, bet jis buvo labai pasimetęs, todėl negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Nurodė, jog nematė, kad numušė policijos pareigūnus, kad bent vienas policininkas griūtų, bet visiškai pripažįsta savo kaltę. Su savimi turėjo maišelį narkotikų ir du telefonus, pakeliui važiuojant maišelį pradėjo purtyti per langą, tačiau kažkiek miltelių pakliuvo ant automobilio sėdynės. Vieną telefoną specialiai išmetė kartu su narkotikais, o kitą pametė miške. Pasprukęs įvažiavo į mišką, užrakino automobilį ir 5-6 dienas gyveno miško namelyje. Paskambino savo žmonai G. A. ir pasakė, kad ji paskambintų į policiją ir pasakytų, kad automobilį pavogė A.. Pagal romų papročius, žmona turėjo jo paklausyti ir paskambinti. Praėjus 5-6 dienoms jam nusibodo sėdėti krūmuose, todėl jis grįžo namo, kad apsipraustų ir pamatytų savo dukras, o kitą dieną pasiduotų policijai. Tik grįžus namo, atvyko policija ir jį sulaikė. Jis turi lėšų pragyvenimui, nes veisia gyvulius, parduoda suremontuotus automobilius. Atsakydamas į klausimą dėl rastų pinigų kaltinamasis nurodė, jog jis legaliai nuo 2007 metų dirbo Didžiojoje Britanijoje, o grįžus į Lietuvą veisė ir pardavinėjo arklius (vienas arklys kainuoja 5-6 tūkstančius eurų, pardavė apie 5-6 arklius), remontavo ir pardavinėjo automobilius, tai darė oficialiai, taip pat tėvas jam paliko kažkiek pinigų, G. A. taip pat dirbo Didžiojoje Britanijoje, be to, gavo išmokas už vaikus iš Didžiosios Britanijos institucijų, todėl jie pinigų turėjo, rasti buvo bendri šeimos pinigai. Atsakydamas į klausimą dėl rastų ginklų ir šaudmenų kaltinamasis nurodė, jog apie juos nežinojo, G. A. jam iš karto nieko nepasakė, kad rado tuos ginklus, jis nežinojo, kad tokie dalykai yra namuose. Žmona paslėpė pinigus, nes iš romų bendruomenės patirties ji žinojo, kad policijos pareigūnų rasti pinigai bus paimti ir reikės viską įrodinėti. Iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes G. B. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b.l. 77, 81, 87-91, 94-97 ).

4. Parodymų patikrinimo vietoje metu G. B. parodė vietą miške, kur buvo įrengęs narkotikų slėptuvę, taip pat vietą, kurioje išmetė per automobilio langą maišelį su narkotine medžiaga bei telefoną, vietą, kur pabėgęs nuo pareigūnų paliko automobilį, beivietą, kurioje sprukdamas automobiliu kliudė pareigūnus. ( 3 t., b.l. 105-112 )

5. Kaltinamoji G. A. apklausta teisme kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. sausio 6 dieną vyras G. B. jai paskambino telefonu ir paprašė, kad ji duotų melagingą pranešimą. Vyras nepasakė, kas įvyko, ji išsigando ir pagalvojo, kad įvyko avarija. Nurodė, jog pagal romų papročius žmona turi paklusti vyrui, todėl ko vyras paprašė, tą ji ir padarė – paskambino policijai ir pasakė, kad iš jos pavogė automobilį. Policija nurodė, jog atvažiuos į namus ir patikrins. Pas ją namuose buvo vaikų pašalpos ir jos darbo santaupos iš Didžiosios Britanijos. Nurodė, jog kai pirko namą, nesilankė virtuvėje, o prieš Kalėdas ji nutarė susitvarkyti visą namą, tada ir surado šautuvą, kurį apžiūrėjo ir padėjo atgal į vietą, bei rado šovinius, bet jų nepaliko virtuvėlėje, kadangi ten lankosi šuo ir vaikai, o išsigandusi nunešė į namą ir pagalvojo, jog reikia išmesti, nes visa tai yra ne jos. Atvažiavus policijai ji prisiminė apie šautuvą, todėl jį ir 16 600 eurų šeimos santaupų išnešė pamiškėn, kadangi yra girdėjusi iš romų tautybės žmonių, kad atvažiavus policijai, jeigu kažką randa, konfiskuoja, o po to reikia įrodinėti. Automobilis pirktas jos vardu, bet transporto priemone naudojosi vyras. Nurodė, jog tą dieną vyras išvažiavo iš namų kažkur 1-2 val. iki jos skambučio policijai. Nurodė, jog paskambinęs vyras paprašė, kad ji paskambintų policijai ir pasakytų, kad A. pavogė automobilį, jis nurodė, kad kažkas atsitiko, kažkur paliko automobilį, bet nieko baisaus jai nesakė. Nurodė, jog ji nieko nežinojo apie tai, kuo yra kaltinamas jos vyras. Policijai ji nurodė, jog buvo pas gyvulius, o parėjus namo, nerado automobilio. Policija atvažiavo tą pačią dieną bei ją apklausė, davė pasirašyti dokumentus. Nurodė, jog iki pareigūnų atvykimo ji paslėpė pinigus ir šautuvą, o apie šaudmenis pamiršo. Pinigus paslėpė krūmuose šiek tiek toliau nuo šautuvo, įdėjo juos į maišiuką. Nurodė, jog jos vyras niekada neužsiiminėjo narkotinėmis medžiagomis, jie visą laiką gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje, atvažiuodavo į Lietuvą aplankyti tėvų. Kaltinamoji nurodė, kad jų šeima labai ilgai laukė vaiko, apie 5-6 metus negalėjo pastoti. Mergaitė, kuriai nustatytas neįgalumas, gimė neišnešiota, ji gulėjo inkubatoriuje, kol priaugs svorio, po to devynis mėnesius gulėjo ligoninėje. Dukrai buvo darytos širdies operacijos – dvi padarytos Lietuvoje, o trečią galima padaryti užsienyje. Nurodė, jog šeima taupė pinigus, jie buvo informuoti, jog operacija kainuos labai brangiai, nuo 50 iki 80 tūkstančių eurų, tačiau jiems buvo nurodyta, kad užsienyje labai gerai atlieka tokias operacijas, todėl jie ryžosi surinkti pinigus. Jiems būtų padėję tėvai, giminės, jie patys taupė pinigus. Nurodė, jog jų šeima gyvena iš ūkio, vyras pardavinėja arklius, automobilius, gauna pinigus už vaikus, gaudavo pinigus iš darbo biržos. Šiuo metu ji yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos išmokos yra 340 eurų, o sutuoktinio mamos pensija yra 140 eurų. Neskaičiavo, kiek pajamų šeima gavo per metus laiko, o 16 000 Eur – tai vaikų pinigai, surinkti gal prieš 3 metus. Ji oficialiai dirbo nuo 2005 metų iki 2018 metų Didžiojoje Britanijoje ir gaudavo pinigus už vaikus. Didžiojoje Britanijoje atlygį mokėjo svarais grynaisiais pinigais, kuriuos ayvykusi į Lietuvą iškeitė į eurus. Už vaikus mokėjo išmokas į banko sąskaitą. Šeima dar turėjo pinigų, kurie buvo padėti pas G. B. mamą. O vaikų pinigai buvo laikomi namuose. Atlikdami kratą policijos pareigūnai namuose rado svarstykles. Jomis naudojosi gaminant maistą, sveriant auksą, tačiau negali atsakyti, kaip ant jų gali būti narkotinių medžiagų pėdsakų, nes ji tokiais dalykais neužsiima ir tokių dalykų pas juos namuose niekada nebuvo. Nurodė, jog Lietuvoje į namą jie atsikraustė prieš 2 metus, per tą laiką lauko virtuvės netvarkė, nes reikėjo name daryti remontus. Kaltinamoji nurodė, jog negali tiksliai atsakyti, kiek per metus G. B. pardavė arklių, nurodė, kad gal 4-5 arklius. Nurodė, jog automobilių prekybos verslas vyrui sekėsi gerai, vyras pats moka remontuoti automobilius. Iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes G. A. nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu ( 3 t., b.l. 23-25, 30-33 ).

6. Iš 2021-01-06 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad paminėtą dieną G. A., įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, apklausiama liudytoja nurodė šias aplinkybes :

2021-01-06 apie 15.30 val. ėjo namo iš tvarto, kuris yra toje pačioje teritorijoje, kaip ir namas, ir pastebėjo, kad kieme nėra automobilio. Kiemas aptvertas tvora, rakinamas vartais, tačiau jie visada būna atidaryti. Automobilis priklauso jai, tai Audi a4, sedanas, sidabrinės spalvos, valstybinių numerių nepamena. Automobilio dokumentų neturi, jie visada guli automobilyje. Automobilio raktelius laiko namuose. Asmuo, vardu A., buvo pas ją namuose, (duomenys neskelbtini), apie savaitę laiko iki šiandien. Jis yra jos pažįstamas. Jis atvyko čia padėti jiems prižiūrėti gyvulius, malkas kapoti. A. apie 40 metų, jis vidutinio kūno sudėjimo, neaukštas, tačiau jo ūgio nurodyti negali, šviesus, rudų trumpų plaukų. Atpažinti tikrai jį galėtų. Su A. jokiais ryšiais nebendravo, dėl to jo kontaktų neturi, kur gyveno nežino, jis atvyko prieš naujus metus, prašėsi pagyventi pas juos. A. pažįsta apie metus laiko. Vyras G. B. apie 11 val. išvyko į Kauną į savo senelio laidotuves. Jos vyras šiuo metu yra Kaune, laidotuvėse. Kadangi pastebėjo, kad nėra kieme automobilio, namuose nerado A., tai nusprendė paskambinti į policiją ir pranešti apie automobilio vagystę. Automobilį vertina 400 eurų. ( 3 t., b.l. 1-5 )

7. ROIK 0121000010501 kortelėje 2021-01-06 16:00 val. užfiksuotas iškvietimas (skambutis į bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. A., dėl to, kad 2021-01-06 prieš 30 min., asmuo vardu A., iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) pavogė G. A. priklausantį automobilį „Audi A4“. ( 1 t., b.l. 9-10 )

8. 2021-05-12 apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas G. A. 2021-01-06 pranešimo apie automobilio vagystę garso įrašas bei atlikta pokalbio stenograma. Nustatyta, kad G. A. telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui, jog asmuo, vardu A., iš namo kiemo pagrobė jai priklausantį automobilį „Audi A4“. ( t. 1, b.l. 34- 36 )

9. Apklaustas teisme nukentėjusysis M. J. nurodė, jog dirbo ikiteisminiame tyrime, atliekamame G. B. atžvilgiu. Vykdant ikiteisminį tyrimą 2021 m. sausio 6 d. pamatė, kaip G. B. automobiliu „Audi A4“ įvažiavo į miško masyvą. Išlipęs iš automobilio G. B. greitu žingsniu nuėjo prie medžio, tarp medžių pritūpė, kažką pasiėmė ir greitai grįžo prie automobilio. Viską stebėjo iš automobilio, kuris buvo maždaug 25 metrų atstumu nuo kaltinamojo. Įtarus, kad ten yra galimai narkotinės medžiagos, nuvažiavo iš paskos kaltinamajam, tada G. B. sustojo Rudaminos miestelyje, prie Vilniaus g. 56 pastato. Privažiavę prie kaltinamojo automobilio priekio, jis su kolega priėjo ir parodė tarnybinius pažymėjimus, jie buvo su tarnybinėmis liemenėmis su policijos atpažinimo ženklais, buvo matyti jų laipsniai. G. B. yra prieš tai ne kartą juos matęs ir identifikavo, kad jie buvo policijos pareigūnai. Nurodė, jog tada G. B. staigiu judesiu užblokavo automobilio dureles, užvedė automobilį, įjungęs atbulinę pavarą išvažiavo į priešpriešinę juostą, dėl ko privertė kitus eismo dalyvius keisti kryptį bei staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Sukinėdamas vairą jis vienu momentu išsukęs vairą į kairę pusę kliudė jį dešinės pusės bamperiu, nuo ko jis pajuto labai didelį fizinį skausmą, priklupo ant kelio. G. B. kliudė ir kolegą T. Š. automobilio sparnu, nuo ko šis parkrito ant žemės, po to šlubavo. Kadangi asmuo automobiliu staigiai apsisuko, jie įsėdo į tarnybinį automobilį ir radijo ryšiu pranešė, kad asmuo vengė sulaikymo, galimai turi narkotinių medžiagų. G. B. labai dideliu greičiu važiavo link Turgelių miestelio, lenkė per ištisines juostas, važiavo į priešpriešinę juostą, lenkė visus automobilius. Nurodė, jog dėl sunkių eismo sąlygų jie trumpam pametė automobilį iš akių. Kadangi buvo pranešta per radijo ryšį, buvo daug prisijungusių policijos ekipažų, patrulių iš veiklos skyriaus ir kitur, automobilis po kažkurio laiko tarpo buvo surastas paliktas prie upės. Automobilis buvo užrakintas, matėsi švieži pėdsakai. Buvo iškviesti kinologai į pagalbą. Po to nuvykus prie slėptuvės ir atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo surastas didelis kiekis narkotinių medžiagų, būtent toje vietoje, kur buvo pritūpęs G. B. tarp medžių. Tuomet buvo atliekami G. B. paieškos veiksmai, taip pat buvo atlikta neatidėliotina krata kaltinamojo gyvenamojoje vietoje. Ten buvo surastas šaunamasis ginklas, šoviniai, pinigai. Tikslaus laikotarpio neatsimena, tačiau praėjus keturioms ar daugiau dienų, G. B. buvo sulaikytas savo namuose. Atliekant paieškos veiksmus per raciją buvao gautas pranešimas, kad pareigūnų ieškomas automobilis „Audi“ galimai yra pavogtas, todėl buvo apklausta G. A. dėl automobilio „Audi“ vagystės. Jis nematė, kaip G. B. važiuodamas išbarstė galimai narkotines medžiagas, kadangi automobiliai važiavo dideliu greičiu. Tik po to buvo surastas išmestas mobiliojo ryšio telefonas netoli Petešos kaimo. Surastame automobilyje ant sėdynių ir durelių akivaizdžiai matėsi miltelių likučiai. Automobilis buvo nuvežtas į automobilio saugojimo aikštelę. Nurodė, jog G. B. stebėjimo veiksmai buvo atliekami, jie buvo sankcionuoti, tačiau tą dieną pareigūnai atsitiktinai pamatė G. B.. Savo sužeistą koją jis tepėsi tepalais, koją skaudėjo, buvo paraudimas, kadangi šalyje buvo sunki padėtis, jis į ligoninę nesikreipė. Nurodė, jog su juo buvo visiškai atsiskaityta, todėl jis ieškinio atsisako. Nukentėjusysis nurodė, jog dalyvavo atliekant kratą namuose, dalyvavo ir G. A.. Kiek jis atsimena, pastaroji neaiškino, kam priklausė ginklas, šaudmenys ir pinigai. Nukentėjusysis nurodė, jog jis su savo kolega dirbo vadinamojoje „taboro grupėje“ romų gyvenvietėse, todėl beveik visos Lietuvos romai juos pažįsta, nes labai dažnai darbo aplinkoje susiduria su jais. Nurodė, jog G. B. taip pat akivaizdžiai juos atpažino, jo akys buvo pilnos baimės, išsipūtusios, jis buvo labai nustebęs, kai juos pamatė, išsigandęs. Be to, ne vieną kartą buvo garsiai šaukta „policija“, todėl tikrai buvo neįmanoma neatpažinti, kad jie buvo pareigūnai. Iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes M. J. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t., b.l. 168-171 ) bei tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 21 )

10. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. J. parodė vietą, kurioje buvo parblokštas G. B. vairuojamo automobilio, kai priėjęs prie automobilio keleivio pusės sparno rodė G. B. savo tarnybinį pažymėjimą per priekinį automobilio langą. ( 2 t., b.l. 181-187 )

11. Apklaustas teisme nukentėjusysis T. Š. nurodė, jog 2021 m. sausio mėnesio, tikriausiai, 6 dieną, važiuojant nuo Turgelių miestelio link Rudaminos jis su kolega M. J. pastebėjo G. B. priklausantį automobilį, už kurio vairo sėdėjo G. B.. Minėtas automobilis įvažiavo į miško masyvą, iš automobilio išlipo G. B. ir nuėjo į miško gilumą, pritūpęs kažką paėmė ir grįžo atgal į automobilį, po to nuvažiavo link Rudaminos miestelio ir sustojo Vilniaus g. Jis su kolega nuvažiavo iš paskos ir sustojo netoli kaltinamojo automobilio, manė, jog pastarasis su kažkuo susitiks. Jie palaukė kurį laiką, kadangi niekas prie automobilio nepriėjo, jie privažiavo arčiau, išlipo ir priėjo prie G. B. automobilio, kadangi įtarė, kad pastarasis iš miško masyvo pasiėmė narkotines medžiagas tikslu jas išplatinti. Pribėgus prie automobilio iš karto buvo parodytas tarnybinis pažymėjimas, buvo rėkiama „policija“. Prieinant prie automobilio G. B. atpažino juos kaip policijos pareigūnus, kadangi pareigūnai ne kartą buvo susidūrę su G. B. Rodūnės tabore, kadangi ten gyvena jo giminaičiai. G. B. užblokavo automobilio duris, neleisdamas jiems atidaryti, užvedė automobilį ir atbuliniu bėgiu išvažiavo į važiuojamąją dalį. Važiuojant automobiliui jis bėgo šalia prekinio lango keleivio durų ir bandė ranka išdaužti stiklą, siekdamas sulaikyti minėtą asmenį. Vienu momentu automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo metu ten važiavo kiti automobiliai, todėl vairuotojas staigiai išsuko vairą ir tokiu būdu kliudė jį ir jo kolegą. Jį kliudė priekiniu automobilio sparnu, kliudė jo kojas virš kelių. Siekdamas išvengti smūgio, jis rankomis įsirėmė į automobilį ir pargriuvo ant žemės. Kiek prisimena, atsikėlęs nuo žemės jis išsitraukė tarnybinį ginklą, ketino jį panaudoti prieš transporto priemonę, siekdamas sulaikyti įtariamąjį, tačiau ginklas nebuvo panaudotas, kadangi buvo daug automobilių, ir buvo pavojus sužaloti kitus asmenis. Pasak nukentėjusiojo, prieinant prie automobilio, rodant pažymėjimus, akivaizdžiai matėsi, kad kaltinamasis sutriko, pradėjo muistytis, ėmė greitai užvedinėti automobilį ir bandyti pabėgti, o kai buvo ištrauktas ginklas ir bėgta paskui automobilį, matėsi, jog jis rėkė, nes buvo išsižiojęs. Kaltinamasis apsisukęs dideliu greičiu nuvažiavo link Turgelių, o jie, atsisėdę į savo tarnybinį automobilį, pradėjo persekioti. Nurodė, jog greitis buvo labai didelis, jie su savo tarnybiniu automobiliu buvo išvystę maksimalų greitį 180-190 km/val. Kadangi kelias yra kalnuotas, pavojingas, matomumas prastas, o persekiojamas automobilis, kirsdamas ištisines linijas, lenkė kitus automobilius, jie buvo priversti sumažinti greitį ir tokiu būdu pametė iš matomumo automobilį. Iš karto pradėjus persekioti minėtą automobilį, per radijo ryšį buvo pranešta apie įtariamą nusikalstamą veiką, įtariamąjį, kuris išvengė sulaikymo bei šalinosi. Po kurio laiko vienas iš ekipažų aptiko minėtą automobilį miško masyve šalia upelio, iš karto buvo pasitelkta daugiau policijos ekipažų, kinologai. Kinologai nusekė pėdsakais, kurie vedė nuo minėto automobilio. Vienas ekipažas buvo paliktas prie automobilio apsaugai. Buvo nuspręsta išvežti automobilį į saugomą aikštelę. Automobilis buvo užrakintas. Šviečiant prožektoriumi ir žiūrint į automobilio vidų pro stiklus, ant priekinių vairuotojo pusės durelių ir sėdynės matėsi miltelių liekanos. Jis su kolega grįžo į miško masyvą, kur buvo pastebėtas G. B.. Toje vietoje, kur G. B. buvo pritūpęs, buvo rasta slėptuvė su galimai narkotinėmis medžiagomis. Po kurio laiko per radijo ryšį išgirdo pranešimą, kad G. B. sugyventinė pranešė apie automobilio vagystę. Jie, įtarę, kad galimai pats įtariamasis susisiekė su žmona, kolegų paprašė, kad jie nuvyktų pas pranešėją bei surinktų medžiagą dėl vagystės. Nurodė, jog jis iš darbo patirties žino, kadangi ne pirmus metus dirba policijoje, jog jeigu namuose yra laikomi draudžiami daiktai, tai žinant, kad atvyks policijos pareigūnai, visos medžiagos ar draudžiami daiktai yra išnešami iš gyvenamųjų vietų. Nuvykusiems kolegoms patarė, jog jie apžiūrėtų pėdsakus, einančius iš gyvenamosios vietos, kadangi ką tik buvo pasnigę. Kolegos pranešė, kad rado pėdsakus, vedančius už namo į miškelio teritoriją. Atlikus veiksmus įvykio vietoje dėl narkotinių medžiagų išėmimo, jie nuvyko į G. B. namus atlikti kratos. Kratos metu namuose buvo rasti šoviniai, o už namo krūmuose rasti pinigai ir šaunamasis ginklas. Nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl sužalojimų nesigydė, o jo civilinis ieškinys buvo visiškai atlygintas. Taip pat nurodė, kad jį G. B. yra matęs kaip policijos pareigūną nemažiau nei 3-4 kartus. Kadangi jie nuolat dirbdavo romų bendrijoje tiek su uniforma, tiek be, romų bendrijoje būnantys romai ir kiti asmenys juos puikiai atpažindavo, nesvarbu, kokiais rūbais ar su kauke jie būdavo, ir iš karto priartėjus prie romų bendrijos, pradėdavo rėkti, kad policija. Kitą dieną po įvykio, galimai ir po kelių dienų, tame kelyje, kuriuo spruko kaltinamasis, buvo rastas išmestas pastarajam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Iš esmės analogiškas įvykių aplinkybes T. Š. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. ( 2 t., b.l. 190-193 )

12. Parodymų patikrinimo vietoje metu T. Š. parodė vietą, kurioje priėjęs prie automobilio keleivio pusės sparno rodė G. B. savo tarnybinį pažymėjimą bei vietą, kur buvo parblokštas G. B. vairuojamo automobilio priekiniu keleivio pusės sparnu. ( 2 t., b.l. 208-214 )

13. Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas Pavel Silko nurodė, jog prieš atliekant kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje kratą ir kratos metu, jis su porininku pastebėjo, kad šviežiai iškritusiame sniege yra nuo nao vedantys pėdsakai. Pasekę pėdsakais rado paslėptą šaunamąjį ginklą bei kažkur apie 5 metrų atstumu nuo paslėpto ginklo - pinigus. Einant toliau pėdsakais, pėdsakai nuvedė atgal į tuos pačius namus. Atliekant kratą dalyvavo kaltinamoji, pareigūnai, bei dar viena moteris. Tiksliai negali išdėstyti aplinkybių apie pagrobtą automobilį, apie įvykį jis išgirdo radijo ryšiu, tuo metu jis dirbo Vilniaus rajone ir buvo apie 30 km atstumu, buvo nurodyta informacija, jog kaltinamasis nevykdė pareigūnų reikalavimo bei buvo partrenktas pareigūnas, buvo nurodyta važiavimo kryptis, kuria važiavo kaltinamasis.

14. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Silko nurodė, kad 2021-01-06 dirbo kartu su porininku D. Kežun. Tą dieną pamena, kad buvo išsiųsti į pagalbą 2 PK pareigūnams, nes jiems nestojo automobilis, kuriame galimai yra narkotinės medžiagos ir įtariamasis. Jiems važiuojant į pagalbą, buvo pranešta, kokio automobilio ieškoti, t.y. koks automobilis šalinasi ir kas jį vairuoja. Kiek pamena, tai automobilis Audi A4, o įtariamasis turėjo būti G. B.. Taip pat per raciją gauta informacija, kad būtent šis automobilis, kuriuo šalinosi G. B., neva yra pavogtas. Jie iš karto žinojo, kad tai melagingas pranešimas, nes jie jau žinojo, kad šiuo automobiliu buvo pasišalinęs įtariamasis, kuris nestojo stabdomas policijos pareigūnų, be to, BPC kortelėje automobilio vagystės vieta buvo (duomenys neskelbtini) ir jau tuo metu šis automobilis buvo rastas kitų policijos pareigūnų įtariamojo paliktas. Kadangi į šį įvykį reagavo daug pajėgų, jis su porininku pranešė OVS pareigūnams, kad vyks į automobilio savininko gyvenamąją vietą. Kiek pamena, tai buvo (duomenys neskelbtini). Jiems jau būnant prie namo (duomenys neskelbtini), šiuo adresu taip pat atvyko 2 PK tyrėjai, kurie pasakė, kad jie apklaus automobilio savininkę G. A. dėl automobilio vagystės, o jam ir porininkui liepė apžiūrėti įvykio vietą. Jiems apžiūrint šalia namo esančią teritoriją, pastebėjo, kad ant šviežiai iškritusio sniego yra daug moteriškos avalynės pėdsakų, kurie vedė nuo pagrindinių namo durų už namo. Einant minėtais pėdsakais ir užėjus apie 30 metrų už namo į miškelį, jie pastebėjo tarp kartoninių rudos spalvos dėžių užkištą juodos spalvos nepermatomą polietileninį maišą, kuriame buvo rudos spalvos dėklas šautuvui. Apžiūrėjus dėklą jame buvo įdėtas daiktas, kuris panašus į lygiavamzdį šautuvą. Toliau einant anksčiau minėtais pėdsakais jie pastebėjo tarp krūmų neseniai užmestus neapsnigtus lapus bei medžio šakas. Tarp lapų surado dar vieną juodos spalvos nepermatomą polietileninį maišą, kuriame buvo įvairaus nominalo eurų kupiūros. Toliau einant pėdsakais jie atvedė prie namo pagrindinių durų, o užėjus į namą surado drėgnus moteriškus batus, kurių rašto pėdsakai buvo tokie pat, kaip ir tie pėdsakai ant sniego. Apie savo radinius jie pranešė 2 PK darbuotojui. Paklausus automobilio savininkės G. A., kieno tas šautuvas ir pinigai, ši atsakė, kad šautuvą ji rado šioje sodyboje, kur gyvena, o pinigai yra uždirbti jos Didžiojoje Britanijoje. ( 2 ., b.l. 217-220 )

15. 2021-01-06 policijos pareigūno D. Kežun tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021-01-06 patruliuojant su vyriausiuoju patruliu P. Silko bei dirbant kartu su 2 PK pareigūnais, atvyko į (duomenys neskelbtini) tam, kad padėtų atlikti apklausą bei apžiūrėtų įvykio vietą dėl automobilio vagystės. Atvykus į įvykio vietą bei apžiūrint šalia esančią namo teritoriją, pastebėjo ant ką tik iškritusio sniego dangos šviežius avalynės pėdsakus, vedančius nuo pagrindinių namo durų už namo. Einant minėtais pėdsakais ir užėjus apie 30 m už namo, pastebėjo tarp kartoninių dėžių užkištą juodos spalvos nepermatomą polietileninį maišą, kuriame buvo rudos spalvos dėklas šautuvui. Apžiūrėjus dėklą jame buvo įdėtas daiktas, panašus į lygiavamzdį šautuvą. Toliau einant anksčiau minėtais pėdsakais, pastebėjo tarp krūmų neseniai užmestus neapsnigtus lapus bei medžio šakas. Tarp lapų surado dar vieną juodą nepermatomą polietileninį maišą, kuriame buvo įvairaus nominalo kupiūros. Toliau einant pėdsakais jie atvedė prie namo pagrindinių durų užėjus į namą surado drėgnus moteriškus batus su pado raštu, atitinkančiu anksčiau rastus pėdsakus. ( 1 t., b.l. 154 )

16. 2021-01-07 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), kur įvykio vietos apžiūros metu rastas lygiavamzdis šautuvas, o atliekant tuo pačiu adresu neatidėliotiną kratą, gyvenamajame name rasti 22 šoviniai. Dėl to buvo sulaikyta G. A.. ( 1 t., b.l. 18-20 )

17. 2021-01-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas žemės plotas šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aptvertoje teritorijoje. Nuo gyvenamo namo įėjimo durų, einant lauke, kaire namo puse, paėjus po dešine yra pagalbinis pastatas. Praėjus jį ir einant toliau tiesiai, praėjus po kaire esančias pagalbines patalpas einant toliau tiesiai žmogaus avalynės pėdsakais, krūmuose, tarp kartoninių dėžių, juoduose polietileniniuose maišuose įdėtas rudos spalvos dėklas, kurio viduje yra lygiavamzdis šautuvas, medine buože, kuris yra paimtas. Nuo šautuvo radimo vietos, paėjus apie 10 metrų dešiniau, einant toliau žmogaus avalynės pėdksakais, kurie yra įspausti į sniegą, krūmuose, vidinėje dalyje, tarp šaknų po lapais rastas juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame - dar du juodos spalvos polietileniniai maišai, kurių viduje "Maximos" maišas, kurio viduje 16600 eurų. Grynieji pinigai paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 416970, maišai supakuoti į pakuotę Nr. 416971. ( 1 t., b.l. 155-158 )

18. 2021-01-06 kratos protokole užfiskuota, jog (duomenys neskelbtini) kratos metu be kitų daiktų rasta ir paimta: elektroninės svarstyklės sidabrinės spalvos, pakuotė Nr. 455831, elektroninės svarstyklės juodos spalvos, pakuotė Nr. 455830, užspaudžiami maišeliai, pakuotė Nr. 455826, penki šoviniai dviejų spalvų: raudonos su geltonu viršumi ir septyniolika šovinių dviejų spalvų: šviesios su geltonu viršumi, pakuotė Nr. 416972. ( 2 t., b.l. 4-8 )

19. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-253033-21 konstatuota, kad tirti pateiktas šautuvas yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas - pramoninės gamybos (Italija), 12-o kalibro dvivamzdis, lygiavamzdis medžioklinis šautuvas Acciaio Vichers Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra skirtas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateikti dvidešimt du šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos (Zala Arms, Lietuva) 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui. ( 1 t., b.l. 178-181 )

20. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-203116-21 konstatuota, kad ant pilkos spalvos veikiančių elektroninių svarstyklių su permatomu, bespalviu dangteliu ir su lipduku "200g/0,01g QC.PASS. HD" (Spec. paketas Nr. 455831), 2021-01-06 rastų (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, namo teritorijoje, paviršių yra narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakai. Ant juodos spalvos veikiančių elektroninių svarstyklių (Spec. paketas Nr. 455830), 2021-01-06 rastų (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, namo teritorijoje, paviršių yra narkotinės medžiagos - metadono, narkotinės medžiagos - kokaino, narkotinės medžiagos - heroino ir narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakai. ( 2 t., b.l. 19-21 )

21. 2020-11-26 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus pareigūnai disponuoja informacija (kriminalinės žvalgybos pranešimas reg. Nr. 10-38(DS)-4737-RN) apie tai, kad (duomenys neskelbtini), M. S., pravarde "K.", pats arba per tarpininką M. V., pravarde "L.", platina narkotines medžiagas, o būtent fentanilį. Taip pat turima duomenų apie tai, kad M. S. narkotines medžiagas į sutartą vietą kažkur tarp Rodūnios sodų 24-osios ir Salininkų sodų 10-osios g. tiekia G. B., pravarde "P.". ( 1 t., b.l. 46)

22. 2020-11-27 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi buvo leista nuo 2020-11-27 iki 2021-01-27 klausytis M. S. ir G. B. pokalbių, sekti vietovę, esančią Vilnius, Salininkų sodų 9-oji g. pagal žemėlapio koordinates 54.61649, 25.27225, taip pat sekti M. S. ir G. B.. ( 1 t., b.l. 59-60 )

23. 2021-01-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra miško masyvas, kurio koordinatės: 54. 563771, 25.365117. Tarp medžių, ant žolės yra įkištas skaidrus polietileninis paketas, aprištas baltos spalvos gumyte, kurio viduje yra juodas polietileninis paketas, kurio viduje yra kitas skaidrus polietileninis paketas, kurio viduje yra plastikinis konteineris, kuriame sudėti 6 plastikiniai paketėliai, kuriuose yra baltos spalvos, galimai narkotinės medžiagos. Plastikiniai paketai su konteineriu ir su 6 paketėliais paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 1. ( 1 t., b.l. 129-135 )

24. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-218573-21 konstatuota, kad miltelių iš 6 vnt. užspaudžiamų bespalvių plastikinių maišelių, esančių plastikiniame indelyje (talpoje), kuris yra kelių sluoksnių pakuotėje, 2021-01-06 rastoje ir paimtoje miško masyve, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,05680 g.( 1 t., b.l. 139-141 )

25. 2021-01-06 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021-01-06 apie 15:24 val. gautas pranešimas, kad Rudaminoje policijos pareigūnams nestojo automobilis „Audi A4“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje galimai yra narkotinių medžiagų, važiuoja link Turgelių. Stabdant automobilį buvo kliudytas policijos pareigūnas. Nuo Rakonių link Turgelių miestelio, likus 4 km, V9011 pranešė, kad pastebėjo ant sniego šviežius nusukimus į dešinę, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nusukimas į Misiučėnų k., į Merkio g., ir vykstant minėta gatve iki galo, ties upe, aptiktas V 1215 ekipažui nestojęs automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užrakintas. ( 2 t., b.l. 97 )

26. 2021-01-06 automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) kuris stovi miško keliuke, koordinatės: N- 54.473520 E-25.467572. Automobilis stovi priekine dalimi į miško masyvą. Automobilis apžiūros metu yra užrakintas, į vidų patekti nėra galimybės. (2 t., b.l. 98-109 )

27. 2021-02-25 apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėtas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atrakinus priekines vairuotojo pusės dureles, patenkama į automobilį. Šio automobilio daiktadėžėje rastas automobilio raktas su pulteliu. Ant priekinės vairuotojo sėdynės matosi baltos spalvos milteliai, kurie surenkami į voką Nr. 1. Daiktadėžėje randamas ir paimamas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG DUOS (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ant priekinių vairuotojo pusės durelių nuo visų vietų šepetėliu į voką Nr. 1 surenkami baltos spalvos milteliai. ( 2 t., b.l. 119-130 )

28. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-606257-21 konstatuota, kad baltos spalvos miltelių, 2021-02-25 apžiūros metu paimtų iš automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi pateikta per mažai medžiagos. ( 2 t., b.l. 139-141 )

29. 2021-01-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas žemės plotas pagal žemėlapio kordinates 54.5679616, 25.363453954, šalia kelio ant žemės sniege guli juodos spalvos telefonas "NOKIA", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1 ( 2 t., b.l. 154-155 )

30. 2021-04-22 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy A71, dvi SIM kortelės, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini) (Tele2 Pildyk), (duomenys neskelbtini) (Lebara). Įjungus telefoną nustatyta, kad jis apsaugotas saugos kodu. Įvedus žinomą saugos kodą (1111) buvo apžiūrėti telefone esantys duomenys. Telefono rinkimo meniu suvedus simbolius *#06# pasirodė telefono identifikaciniai numeriai: IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūrint telefoną buvo aptikta "Viber" programėlė. "Viber" programėlėje tarp adresatų buvo surastas adresatas, įvardintas "P.", kuriam priskirtas mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), bei G. B. fotonuotrauka. Peržiūrint "Viber" programoje išlikusią informaciją apie 2021-01-06 vykdytus skambučius naudojant šią programą rasta eilę bandymų susiskambinti bei užfiksuoti šie išeinantys įvykę skambučiai su adresatu "P.": 2021-01-06 15:49 val. (trukmė 03:47), 2021-01-06 16:14 val. (trukmė 02:59), 2021-01-06 16:25 val. (trukmė 00:57), 2021-01-06 16:33 val. (trukmė 01:59), 2021-01-06 16:42 val. (trukmė 00:30). ( 2 t., b.l. 77-87 )

Motyvuojamoji dalis

Dėl G. B. veikų kvalifikavimo

31. Kaltinamasis G. B. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį bei 24 straipsnio 5 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį. G. B. kaltę dėl visų inkrimnuojamų veikų pripažino visiškai. Be paties prisipažinimo kaltė įrodyta ir aukščiau išdėstytais bylos duomenimis.

32. G. B. nurodė, kad turėdamas tikslą parduoti, įgijo narkotinę medžiagą, kurios dalį išplatino 3 kartus parduodamas, dalį vežė automobiliu parduoti aptariamo įvykio dieną, o policijos pareigūnų rastą narkotinės medžiagos dalį laikė miško slėptuvėje. Tokius jo parodymus patvirtina ir apklausti policijos pareigūnai, betarpiškai matę, kaip G. B. iš slėptuvės paėmė narkotinę medžiagą bei ją gabeno automobiliu, įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta slėptuvėje laikoma narkotinė medžiaga, automobilio apžiūros metu nustatyta, kad ant automobilio vidinių paviršių yra tos pačios, kaip ir slėptuvėje, narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų, specialisto išvadoje nustatytas rastos narkotinės medžiagos kiekis bei rūšis. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai iki aptariamos veikos padarymo disponavo informacija, kad G. B. platina narkotines medžiagas.

33. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis buvo disponuota, jau tuo metu buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. BK 269 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-267 buvo patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams“ sąrašas, kuriame įvardytos medžiagos, laikytinos narkotinėmis ar psichotropinėmis. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo. Remiantis aukščiau nurodytais įsakymais, karfentanilis yra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad G. B. narkotine medžiaga - karfentaniliu disponavo neteisėtai, kadangi neturėjo leidimo medicinos tikslais narkotinę medžiagą vartoti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ karfentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,00006 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,0006 g., labai didelis kiekis – daugiau kaip 0,018 g. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad rastos narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekis yra 0,05680 g, taigi G. B. veika pagrįstai šiame epizode kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

34. Dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos G. B. paaiškino, jog pareigūnams mėginant jį sulaikyti automobilyje, labai išsigando, todėl sprukdamas automobiliu manevravo, ir galėjo kliudyti automobiliu pareigūnus. Apklausti nukentėję policijos pareigūnai T. Š. ir M. J. nurodė, jog priėjus prie kaltinamojo automobilio ir pastarajam per priekinį automobilio stiklą parodžius tarnybinius pažymėjimus, G. B. užsiblokavo automobilyje ir iš įvykio vietos pasišalino, o manevruodamas automobiliu kliudė abu pareigūnus, dėl ko jie patyrė fizinį skausmą.

35. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Būtinieji nusikalstamos veikos sudėties (BK 286 straipsnis) objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo.

36. Policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas nustato Policijos įstatymas. Policijos įstatyme numatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininkas, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba įtariamam jų padarymu, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

37. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai T. Š. ir M. J. pastebėjo G. B., darantį nusikalstamą veiką, dėl to ketino pastarąjį sulaikyti. Vilkėdami tarnybinę uniformą ir parodę tarnybinius pažymėjimus, taip pat šaukdami „policija“ bandė patekti į G. B. automobilį, tačiau šis nevykdė pareigūnų reikalavimų sustoti, užvedęs variklį iš įvykio vietos pasišalino, automobiliu kliudydamas abu pareigūnus ir sukeldamas jiems fizinį skausmą. Teismas konstatuoja, kad G. B., atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, kad priešinasi policijos pareigūnams, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl jo veika šiame epizode kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.

38. Dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos G. B. paaiškino, jog nenorėdamas, kad pareigūnai nustatytų jo tapatybę, po įvykio VIBER programa paskambino savo žmonai G. A. ir liepė pastarajai paskambinti į policiją ir melagingai pranešti apie įvykdytą nusikalstamą veiką – t.y. kad jų automobilį pavogė asmuo, vardu A.. Jis žinojo, kad žmona taip ir padarys, nes pagal romų papročius žmona privalo vykdyti vyro nurodymus. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino ir G. A., nurodžiusi, jog vyro reikalavimą privalėjo vykdyti, nors žinojo, kad jokia nusikalstama veika nepadaryta. Pokalbio su Bendruoju pagalbos centro operatoriumi stenograma taip pat patvirtina, jog G. A. pranešė apie automobilio vagystę iš namų kiemo, be to, apklausiama liudytoja apie automobilio vagystę, G. A. pakartojo tas pačias aplinkybes.

39. Viena iš galimų nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių yra kurstytojas. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs: įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan. Jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad G. B. žinojo, kad G. A. dėl romų papročių jo prašymą vykdys, todėl nurodė jai pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, taip palenkdamas pastarąją padaryti nusikalstamą veiką.

40. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015). Šioje byloje nustatyta, kad G. B. sukurstyta, G. A. pranešė policijos įstaigai apie žinomai nebūtą nusikaltimą – automobilio vagystę. Todėl G. B. veika šiame epizode kvalifikuojama pagal 24 straipsnio 5 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Dėl G. A. veikų kvalifikavimo

41. G. A. dėl veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad 2021-01-06 paprašius G. B., paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ty. kad pažįstamas, vardu A., pavogė jai priklausantį automobilį „Audi A4“, stovėjusį jos namo kieme. Tą pačią dieną atvykus policijos pareigūnams, apklausiama liudytoja ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu nurodė tas pačias automoblio pagrobimo aplinkybes. Taip pasielgė, nes pagal romų papročius žmona turi vykdyti vyro reikalavimus. Aukščiau nurodyti duomenys, kurių teismas nekartos, patvirtina pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą faktą. G. A. suvokė, kad automobilis tikrai nėra pagrobtas policijos įstaigai nurodytu būdu, taigi pranešdama apie tai bei apklausiant liudytoja duodama parodymus suprato, kad jos teikiama informacija neatitinka tikrovės, be to, tikrai žinojo, kad nusikaltimo, apie kurį ji informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, ir siekė, norėdama padėti sutuoktiniui, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją policijos institucija gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Šiame epizode G. A. buvo kaltinama tuo, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdama bendrininkų grupėje su sugyventiniu G. B., veiką kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. Šiuo konkrečiu atveju nusikalstamą veiką G. A. įvykdė viena, sukurstyta G. B., todėl ši aplinkybė ( dėl veikimo bendrininkų grupėje ) iš kaltinimo šalintina, ir kvalifikuojant veiką BK 24 straipsnio 3 dalis eliminuojama.

42. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipnio 1 dalyje, G. A. nurodė, jog namų prieigose radusi šautuvą su šaudmenimis, nutarė juos paslėpti namuose. Šautuvą ir šaudmenis laikė iki tol, kol atliktos kratos metu policijos pareigūnai juos surado ir paėmė. Kratos, įvykio vietos apžiūros protokoluose bei tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad G. A. namų teritorijoje rastas lygiavamzdis šautuvas, o atliekant namuose neatidėliotiną kratą, gyvenamajame name rasti 22 šoviniai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas, o dvidešimt du šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui.

43. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Bet kurių iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad G. A. rasdama įgijo šaunamąjį ginklą ir 22 šaudmenis, kuriuos, neturėdama leidimo, neteisėtai laikė. Dėl to jos veika šiame epizode kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl G. B. skirtinos bausmės

44. Skirdamas G. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą bei du tyčinius nesunkius nusikaltimus. G. B. yra neteistas, baustas administracine tvarka, nors ioficialiai nedirba, tačiau verčiasi automobilių remontu ir prekyba bei gyvulių auginimu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl jų, taip pat savanoriškai atlygino padarytą neturtinę žalą nukentėjusiesiems, augina du mažamečius vaikus, kurių vienas turi sunkių sveikatos sutrikimų, prižiūri sunkiai sergančią motiną. Atsižvelgiant į tai už G. B. inkriminuojamus nesunkius nusikaltimus skirtina bausmė – minimalaus dydžio bauda.

45. BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

46. BK 41 str. (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

47. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmę, teismas gali ir tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

48. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos už nusikalstamą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame atsakomybę už nurodytą nusikalstamą veiką įtvirtinančiame straipsnyje yra nustatyta tokia minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, turėtų galimybę atsižvelgti į visas baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bylos aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

49. Išnagrinėjus bylą negauta duomenų, jog kaltinamojo nusikalstama veika būtų buvusi versliška ir trukusi ilgą laiką. Priešingai, labai tikėtina, jog ši veika buvo atsitiktinė, susiklosčius sunkiai šeimos padėčiai dėl mažamečio vaiko ligos. Nors G. B. pasirinktas būdas surinkti pinigus vaiko gydymui nėra pateisinamas, tačiau teismas, įvertinęs sergančio vaiko tėvų beviltišką padėtį, į tai atsižvelgia skirdamas bausmę. Taip pat pažymėtina, kad G. B. kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai nurodė daugiau jį apkaltinančių aplinkybių, nei paregūnai galėjo žinoti ( dėl narkotinių medžiagų išplatinimo ), narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir paimta iš apyvartos. Kaip jau nurodyta aukščiau, G. B. anksčiau neteistas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas matyti ir iš kaltinamojo elgesio teismo proceso metu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba ūkyje bei verčiasi automobilių remontu bei prekyba, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, turi mažamečių vaikų, už kuriuos gauna socialines išmokas. Visa tai, teismo vertinimu, rodo, kad G. B. padarytas nusikaltimas nėra tipinis, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstuoja, kad netgi minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei, o ilgalaikis kaltinamojo įkalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų, taip pat ilgalaikis G. B. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius, be to, tai turės neigiamos įtakos ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo mažamečiams vaikams, sugyventinei, kuri šiuo metu laukiasi kūdikio, bei sunkiai sergančiai motinai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, G. B. skiriant bausmę pagal BK 260 str. 3 d., taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir skirtina mažesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas, bausmė. Už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, laisvės atėmimo bausme apimant baudos bausmes. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021-01-14 iki 2021-03-04. G. B. taikomos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 15 000 eurų piniginis užstatas, dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir paso - paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, piniginį užstatą grąžinant užstato davėjui, o asmens dokumentus perduodant bausmės vykdymo įstaigai pradėjus vykdyti bausmę.

Dėl G. A. skirtinos bausmės

50. Skirdamas G. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą bei vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Nesunkų nusikaltimą įvykdė sukurstyta artimo šeimos nario, siekdama jam padėti, policijos pareigūnai intensyvių veiksmų dėl pranešimo neatliko, nes žinojo, kad tokio nusikaltimo nėra, G. A. yra neteista, bausta administracine tvarka, šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl jų, augina du mažamečius vaikus, kurių vienas turi sunkių sveikatos sutrikimų, šiuo metu laukiasi kūdikio. Atsižvelgus į išdėstytą G. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali baudos bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje – minimalaus dydžio arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., šios bausmės vykdymą atidedant 4 mėnesiams, skiriant jai intensyvią priežiūrą – buvimą namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 21 val. iki 6 val., jei tai neusiję su jos ar vaikų gydymu gydymosi įstaigose. Už abi veikas paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – 2 paros, prilygintinos 2 arešto paroms. G. A. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Dėl laidavimo instituto taikymo G. A.

51. Bylos nagrinėjimo metu gautas A. M. prašymas perduoti G. A. jo atsakomybei pagal laidavimą be užtato, ir bylą jai nutraukti.

52. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

53. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017).

54. Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018). O realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2014, 2K-138-976/2015, 2K-144-489/2015, 2K-238-699/2017). Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad G. A. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingais veiksmais, esant susiformavusiai skirtingai tyčiai, šaudmenų ir šaunamojo ginklo įsigijimas ir laikymas bei pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą nebuvo padaryti esant bendram sumanymui, ir šie veiksmai nėra neatsiejami vienas nuo kito. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dalyje, sudaro ne idealią, o realią nusikalstamų veikų sutaptį.

55. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nėra galimybės pripažinti G. A. nusikaltusia pirmą kartą ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju nenustatytos visos būtinosios G. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, ir aptarti laiduotojo asmenybę nėra prasmės.

Dėl turto konfiskavimo

56. Byloje nustatyta, kad G. B., pardavęs narkotinę medžiagą, gavo 100 eurų pajamų, todėl ši suma konfiksuotina iš G. B. kaip uždraustos veikos rezultatas. Taip pat konfiskuotinas automobilis AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ( saugomas Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005866 (II tomas, 133 l.) ) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

57. Prokuroras prašo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą įvykio vietos apžiūros metu kaltinamųjų namų prieigose rastiems 16 600 eurų, šį prašymą motyvuodamas tuo, jog atlikus turto tyrimą nustatyta, kad skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra 27298,25 eurai.

58. BK 72³ straipsnyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Jis taikomas, kai yra įstatyme apibrėžtos sąlygos: asmuo yra pripažintas padariusiu apysunkį, sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis galėjo turėti ar turėjo turtinės naudos, kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per minėtą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto, baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

59. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

60. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad 2021-01-06 atliekant kratą kaltinamųjų namų prieigose buvo rasti kaltinamosios G. A. paslėpti 16 600 eurų. Kaip paaiškino abu kaltinamieji, tai yra jų šeimos pinigai, iš esmės gauti išmokomis už vaikus ir darbą. Atlikus turto tyrimą nustatyta, kad skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra 27298,25 eurai. Svarstant dėl galimybės taikyti išplėstinį turto konfiskavimą svarbu nustatyti, ar yra didelė tikimybė, jog šie pinigai yra neteisėtos kilmės. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog iki grįžimo į Lietuvą abu kaltinamieji legaliai dirbo Didžiojoje Britanijoje ir gavo atlyginimą, taip pat gavo nemažas išmokas už du mažamečius vaikus. Kaip nurodo kaltinamieji, visų dokumentų, liudijančių apie darbo užmokestį, kuris buvo mokamas grynaisiais, nesugebėjo surasti, nes jau negyvena Didžiojoje Britanijoje. Nors visų kaltinamųjų nurodytų dokumentų nėra, tačiau vien iš pateiktos turto vertinimo pažymos matyti, kad G. A. darbo pajamos ir socialinės išmokos per pastaruosius 5 metus yra gana ženklios - 47810,03 eurų. Taip pat byloje yra duomenų, kad Didžiojoje Britanijoje dirbo ir G. B., nors nėra dokumentų, liudijančių apie darbo užmokesčio gavimą, tačiau akivaizdu, kad dirbdamas gavo legalias pajamas. Taip pat akivaizdu, kad G. B. dirbo ūkyje, tai pat verčiasi automobilių remontu ir prekyba, ką liudija keliasdešimt automobilių pirkimo-pardavimo dokumentų, arklių veisimu ir pardavimu ( G. B. nurodė, kad pardavė 5-6 arklius, vieno kaina apie 5000 eurų, byloje yra dokumentai, liudijantys apie arklių veisimą ), G. A. gauna socialines išmokas. Tai, kad G. B. dalį pajamų nuslėpė pildant automobilių pardavimo dokumentus nurodydamas mažesnę automobilių pardavimo kainą, be abejo nepateisinama, taičiau ši aplinkybė parodo, kad piniginės lėšos, gautos už automobilių pardavimą, yra teisėtos, tik yra nuslėptas pelnas. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra labiau tikėtina, kad pas kaltinamuosius rasti 16 600 eurų yra teisėtos kilmės, todėl nėra jokio pagrindo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Nors didelės reikšmės neturi, tačiau teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo pareigūnai informacija, kad G. B. gali platinti narkotines medžiagas, disponavo labai trumpą laiką iki jo sulaikymo, ir nėra jokių duomenų, kad G. B. gavo ženklias pajamas iš narkotikų prekybos (išskyrus100 eurų).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikaltamai veikai tirti ir nagrinėti

61. Narkotinė medžiaga – karfentanilis, saugomas Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje, kvitas Nr. 19851 (I tomas, 141 A l.) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.

62. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-736538-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005867 (I tomas, 148 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

63. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-192173-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. 2PK004800 (I tomas, 168 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

64. Šaunamasis ginklas (spec. išvada Nr. IBPS-V-253033-21), saugomas Vilniaus aps. VPK OVS ginklų saugykloje, Kvitas BBB Nr. OVS004937 (I tomas, 183 l.), nuosprendžiui šsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento Ginklų skyriui.

65. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-257884-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005660 (I tomas, 188 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

66. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-821375-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005869 (I tomas, 196 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

67. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-262800-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005667 (II tomas, 30 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

68. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-227909-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005659 (II tomas, 38 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

69. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-826932-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005868 (II tomas, 45 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

70. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-736538-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005873 (II tomas, 50 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

71. Objektai po tyrimo (spec. išvada Nr. IBPS-V-606257-21), saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, Kvitas BBB Nr. LS005744 (II tomas, 144 l.) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

72. II tomo paskutiniame lape laikomos CD laikmenos paliktinos byloje.

73. Taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. A. turtui, t.y. 16 600 Eur, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, grąžinant G. A. paminėtą pinigų sumą.

74. Taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. A. turtui, t.y. automobiliui AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) paliktinas iki šio turto konfiskavimo, automobilio konfiskavimo momentu laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais, BK 72 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 3 d., ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

G. B. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį, ir paskirti jam 50 MGL ( 2500 eurų ) dydžio baudą.

G. B. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 50 MGL ( 2500 eurų ) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 5 metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021-01-14 iki 2021-03-04.

G. B. taikomas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, 15 000 eurų piniginį užstatą, dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir paso - paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, piniginį užstatą grąžinant užstato davėjui – A. M., o asmens dokumentus perduodant bausmės vykdymo įstaigai pradėjus vykdyti bausmę.

Bausmės pradžią G. B. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

G. A. pripažinti kalta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jai 50 MGL ( 2500 eurų ) dydžio baudą.

G. A. pripažinti kalta pagal BK 253 straispnio 1 dalį, ir skirti jai 15 parų trukmės areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti 15 parų trukmės areštą ir 50 MGL ( 2500 eurų ) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., arešto bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesiams, skiriant G. A. intensyvią priežiūrą – buvimą namuose, (duomenys neskelbtini), nuo 21 val. iki 6 val., jei tai neusiję su jos ar vaikų gydymu gydymosi įstaigose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – 2 paras, prilygintinas 2 arešto paroms.

G. A. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią G. A. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nustatyti, kad paskirtą baudą G. A. turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuoti ir sunaikinti narkotinę medžiagą – karfentanilį, konfiskuoti automobilį AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, konfiskuoti šaunamąjį ginklą (lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Acciaio Vichers Nr. (duomenys neskelbtini)), ir perduoti jį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento Ginklų skyriui.

Iš G. B. konfiskuoti 100 eurų kaip uždraustos veikos rezultatą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti nuosprendžio 62, 63, 65, 66-71 punktuose nurodytus daiktus.

II tomo paskutiniame lape laikomas CD laikmenas palikti byloje.

Taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. A. turtui, t.y. 16 600 Eur, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, grąžinant G. A. paminėtą pinigų sumą.

Taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. A. turtui, t.y. automobiliui AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) palikti iki šio turto konfiskavimo, automobilio konfiskavimo momentu laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

G. A. išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank AS“ Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas; LT78 7290 0000 0013 0151 „AS Citadele bankas“ Lietuvos skyrius; LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“, nurodant įmokos kodą 6801. Baudą privaloma sumokėti per 2 mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Aiva Survilienė