- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-1229-587/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei G. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo „Swedbank“, akcinė bendrovė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. B. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. B. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB).
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 317 Eur iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., 4) nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja laisva tvarka pagal abiejų tėvų susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 268 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 7) pripažinti nekilnojamąjį turtą: ½ pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ nuo 58/100 dalių pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; 8) padalinti šalims santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „VW Kafer“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mopedą „Aprilia SR 50“, buvęs valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 9) priteisti ieškovei iš atsakovo 8 299,50 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą; 10) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d.; 4) nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku tokiomis sąlygomis: tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja laisva tvarka pagal abiejų tėvų susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 750 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 7) padalinti šalims santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „VW Kafer“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės, o ieškovei išmokėti atsakovui 2 000 Eur kompensaciją už ½ dalį šio automobilio vertės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Volkswagen Gof“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Eur vertės, o atsakovui išmokėti ieškovei 800 Eur kompensaciją už ½ dalį šio automobilio vertės; 8) priteisti atsakovui iš ieškovės 48 550 Eur kompensaciją už kilnojamąjį turtą; 9) kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių solidariąja prievole.
3. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės banko sąskaitose esančias lėšas ir kitą turtą 60 550 Eur sumai, iki bus priimtas teismo sprendimas. Atsakovas prašyme nurodė, kad ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, nuslėpė nuo teismo, jog į jai priklausančią banko sąskaitą buvo pervesti 24 000 Eur už parduotą šalims priklausiusį automobilį „Dodge Charger“. Ieškovė ne kartą žodžiu atsakovui nurodė, kad jam niekas nepriklauso ir grasino, jog nutraukus šalių santuoką atsakovas nieko negaus. Ieškovė savo nesąžiningu elgesiu patvirtina, kad siekia sumažinti atsakovui po santuokos nutraukimo teksiančią turto dalį. Ieškovės nesąžiningą elgesį patvirtina ir tai, kad, teikdama ieškinį, į bylą ji nebuvo įtraukusi kreditoriaus „Swedbank“, AB. Dėl to yra reali grėsmė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė, siekdama išvengti turto priteisimo atsakovui, gali bandyti turimas pinigines lėšas paslėpti ar sudaryti tariamus sandorius, išleidžiant pinigines lėšas, perleisti turtą.
Atsiliepimas
4. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu, atsiliepime nurodė, kad atsakovas nenurodė jokio nesąžiningo ieškovės elgesio. Ieškovės banko sąskaitoje esančių lėšų areštas neproporcingai suvaržytų ieškovės teises. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo kelis nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė yra didesnė, nei atsakovo prašoma priteisti kompensacijos suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nurodė, kad priešieškinis yra priimtas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareikštas priešieškinis akivaizdžiai nepagrįstas, ir šiuo pagrindu teismas neturi teisės netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia pavojaus sprendimo neįvykdymo egzistavimui. Atsakovas nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, slepia turtą, perleidžia jį tretiesiems asmenims, taip siekdama išvengti atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad vien tik ieškovės vengimas geruoju patenkinti atsakovo reikalavimus savaime nereiškia, jog ieškovė vengs vykdyti sprendimą. Neįrodžius, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, nėra pagrindo taikyti ieškovės turtinių suvaržymų ir traktuoti, jog jų netaikius yra bloginama atsakovo padėtis. Nenustatęs kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikymas negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neanalizavo, kad byloje yra pateiktas priešieškinis, jame nurodytas kitas santuokoje įgytas turtas ir atsakovo reikalavimas priteisti atsakovui 48 550 Eur kompensaciją už baldus, buities apyvokos daiktus ir t. t., kurie yra ieškovės gyvenamosiose patalpose.
1.2. Teismas taiko dvigubus standartus šioje byloje, nes, ieškovei pareikalavus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas jas pritaikė (2023 m. balandžio 26 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas – 9 567,50 Eur, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos), o atsakovo prašymą atmetė.
1.3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo neketinanti dalytis baldus, buities apyvokos daiktus už 48 000 Eur, tuo patvirtindama galimybę šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti. Priešieškinio suma yra labai didelė, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, jeigu bus atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas, manydamas, kad namų apyvokos daiktų padalijimui reikia teikti priešieškinį, tokį ir pateikė, o ieškovės tokio reikalavimo nebuvimas nereiškia, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekia nuslėpti ar perleisti turtą tretiesiems asmenimis. Ieškovės pastaba atsakovui, kad šis nieko negaus, reiškia ne ką kitą, tik ginčo buvimą dėl turto padalijimo, kuris yra sprendžiamas teisme.
2.2. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie ieškovės siekius sudaryti kokius nors sandorius, apie paslėptą ar įkeistą turtą.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teismui galimybę areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė areštuoti ieškovės banko sąskaitose esančias lėšas ir kitą turtą 60 550 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, slepia turtą, perleidžia jį tretiesiems asmenims, taip siekdama išvengti atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas, kad priešieškinio suma yra labai didelė, ieškovė nurodė neketinanti su atsakovu dalytis baldus, buities apyvokos daiktus, analogiškas ieškovės prašymas buvo patenkintas.
15. Preliminariai įvertinęs priešieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jis yra tikėtinai pagrįstas. Nesant ginčo dėl pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, vertinimu.
16. Vertinant atsakovo nurodytą didelę priešieškinio sumą, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, kad aktualioje teismų praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio (priešieškinio) suma priešingai šaliai yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina priešingos šalies turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jos turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Vien didelė ieškinio (priešieškinio) suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tuo atveju, jeigu ieškinio (priešieškinio) reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Disponavimo turtu apribojimai galėtų būti taikomi tik prevenciniais tikslais. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą priešingos šalies nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Dėl to vien atsakovo nurodytas priešieškinio sumos dydis šiuo atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač įvertinus tai, kad priešieškinio sumos nurodymas yra atsakovo prerogatyva, priešieškinio sumos pagrįstumas bus vertinamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika kyla dėl didelės priešieškinio sumos.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsakovui pareiškus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtent atsakovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Kadangi šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), vien priešieškinio pareiškimas savaime nesudaro pagrindo varžyti ieškovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas turi įrodyti, jog egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, atsakovo turtinės teisės bus pažeistos, neapribojus ieškovės galimybės disponuoti atsakovo prašomu areštuoti turtu. Įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra galimi nesąžiningi ieškovės veiksmai savo turto atžvilgiu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas ir pan.), dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo paminėtas ieškovės žodžiu išsakytas nenoras duoti tam tikrą turtą atsakovui, trečiojo asmens, lėšų, gautų už parduotą automobilį, nenurodymas nesuponuoja išvados, jog ieškovė gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo šioje byloje, kadangi paminėtos aplinkybės nėra susijusios su konkrečiais ieškovės veiksmais, siekiant paslėpti jos turimą turtą ar jį apsunkinti. Atsakovas taip pat neįrodė, kad, neareštavus nurodyto ieškovės turto, bus pažeistos atsakovo, kaip sutuoktinio, turtinės teisės, ypač įvertinus atsakovo neginčijamą faktą, kad ieškovė turi kito vertingo turto, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo akcentuojamos aplinkybės apie šalių santuokoje įgytą turtą ir jo padalinimą yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jos nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to, nenustatęs ieškovės siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti kompensacijos atsakovui mokėjimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
19. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taiko dvigubus standartus, nes iš esmės toks pats ieškovės prašymas buvo patenkintas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi, o skundžiama nutartimi atsakovo prašymas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, patenkinęs ieškovės prašymą, pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, iki bus priimtas teismo sprendimas, taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas 9 567,50 Eur sumai, iki bus priimtas teismo sprendimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-934-324/2023, patenkinęs atsakovo atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl atsakovo banko sąskaitose esančių lėšų arešto 9 567,50 Eur sumai ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė ieškovės prašymą dėl atsakovo sąskaitoje esančių lėšų arešto 9 567,50 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad laikinąsias apsaugos priemones – areštą – ieškovės turtui reikia taikyti dėl to, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos atsakovo turtui, atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.