- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- 1-520-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24335-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- M. T., A. V.
- Advokatai
- Justina Jušinskė
- Kategorijos
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2–3 d.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.
A. (A.) V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. T. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2024 m. liepos 12 d., apie 09.53 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. V. už 35 Eur nusipirko 0,800 g psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono, kurią neteisėtai laikė iki 2024 m. liepos 12 d., apie 10 val., kol Ozo g. 25, Vilniuje, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, savanoriškai atidavė policijos pareigūnui.
Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
A. V. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent: 2024 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė didelį kiekį 25,05 g psichotropinės medžiagos - 3- chlormetkatinono, iki 2024 m. liepos 12 d., apie 09.53 val., kol (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 35 eurus pardavė M. T. 0,800 g psichotropinės medžiagos- 3-chlormetkatinono, o kitą dalį – 2024 m. liepos 12 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusius 4,052 g psichotropinės medžiagos 3-chlormatkatinono ir 2024 m. liepos 12 d., apie 11.37 val., (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė likusius 20,998 g. psichotropinės medžiagos 3-chlormetkatinono.
Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. T. nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2024 m. liepos 12 d. susitiko su A. prie Akropolio, antro išėjimo. Ji sėdo į jo mašiną, pakalbėjo ir paklausė, ar jis kažko turės. Jis turėjo. Ji jam davė 35 eurus. Jie dar pakalbėjo ir ji išėjo iš mašinos. Įėjo į Akropolį ir ėjo į tualetą. Nespėjo užeiti į tualetą ir sulaikė policija. Jie paklausė, ką ji turi kišenėje. Ji iš karto atidavė policijos pareigūnams. Jai (duomenys neskelbtini) metai, vartoja narkotines medžiagas neseniai. Jai tai pamoka visam gyvenimui. Su V. yra artimi, palaiko draugiškus santykius. Į jį (A. V.) kreipėsi, tačiau nežino kodėl. Paklausė jo apie narkotikus, nes kitų draugų neturėjo. Ryte, prieš darbą, parašė jam, ar galės atvažiuoti, nes buvo sunkūs santykiai su vaikinu, jai reikėjo su kažkuo pakalbėti. Savo poelgį vertina labai blogai. Sesuo buvo šoke. Su sese labai artimi santykiai, jai viską pasakoja. Apie šitą situaciją buvo sunku papasakoti. Sesuo ją palaiko. Jai pasakojo apie savo vaikiną, bet apie šitą situaciją jai buvo baisu jai papasakoti. Kai papasakojo, buvo didelis palaikymas, sesuo sakė, jog bus viskas gerai. Su seserimi bendrauja dažnai, susirašinėja. Ji šeštadieniais atvažiuoja pas tėvus. Su tėvais ne taip gerai draugauja. Sesuo sakė, kad pasakysi tiesą ir bus lengviau, bus viskas gerai. Sesuo nevartoja. Laidavimas, tai sesuo ima atsakomybę už ją.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta. M. T. pardavė liepos 12 d. Ji paliko pinigus, jie pasėdėjo mašinoje ir jis išvažiavo į darbą. Buvo 4,052 g, kuriuos rado kratos metu. Buvo kristalai, juos reikia uostyti. 21 gramas vizualiai yra sauja, ne daugiau. Žino kokios gresia sankcijos, iki to nežinojo. Norėjo padėti M. Prie šio reikalo daugiau niekada. Tėvus turi. Iškarto, kai jį sulaikė, tėvai apie tai sužinojo. (duomenys neskelbtini), tai yra darbo vieta. Jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į darbą, ir jį iškart sulaikė, automobilyje padarė kratą. Tada jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu nuomojasi butą su žmona. Programėlė ,,Telegram“ bendravo su draugais žaidimams. Programėlė nebuvo skirta narkotikams, tai dėl žaidimų. Pinigai rasti piniginėje ir seife. Pinigai gauti iš kreditų, turi 3 kreditus iš banko. Pinigai reikalingi vestuvėms, nes rugsėjo 10 d. reikėjo salės, muzikantų ir mašinų. Seife nebuvo 35 eurų, kurie buvo gauti iš M. Žmona nieko nežinojo, ji buvo šoke kai pareigūnai užėjo į butą. Tai buvo pirmas kartas. Narkotines medžiagas pirko iš nepažįstamų, per tą pačią programėlę jie paliko jam žinutę. Medžiagą paliko miške. Yra pavadinimas ,,drop“. Tą kiekį įsigijo už 1 050 eurų. Su žmona nuomotis butą pradėjo nuo 2019 metų. Policija 21 g rado seife, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Seifas spintoje. Seifą pastatė jis pats, kai pasiėmė paskolą. Paskolos paėmė 22 000 Eur. Butas ne jų, raktai yra ne tik pas juos, tokiu būdu seifas namuose reikalingas. Paskolą paėmė 10 metų. Paėmė jis vienas.
Kadangi kaltinamieji M. T. ir A. V. savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, prokuroras ir A. V. gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta M. T. nurodė, kad pranešimą apie įtarimą supranta, pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Nuo narkotinių medžiagų nėra priklausoma. A. pažįsta iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, A. už ją yra vyresnis. Iš A. dar 2023 metais buvo pirmą kartą nusipirkusi narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas vartoja kartą per mėnesį. 2023 metais lapkričio mėn. jai atlikta skydliaukės operacija ir vartoja gydytojo (duomenys neskelbtini) klinikos, šeimos gydytoja L. U., paskirtus vaistus „Tirizolis“, receptas išrašytas el. būdu (e. sveikatos portale). Su A. susirašinėjo per „Telegram“ programėlę, tel. Nr. mintinai jo nežino, pasakyti negali. Šiandien, t. y 2024 m. liepos 12 d., apie 9.00 val., per programėlę „Telegram“ ji A. parašė žinutę „kelinta jam į darbą, ar galėtų atvažiuoti į Akropolį“, esantį adresu Ozo g. 25, Vilniuje. Jis atrašė „nežino ar spės, jei ką parašys“. Vėliau ji jam vėl apie 10.00 val. parašė ir jis jai atsakė, kad spės atvykti iki „Akropolio“. „Akropolyje“ esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ji dirba. Galimai laiku 9.50 val. prie 2 išėjimo į „Maxima“ sėdo pas jį į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių pasakyti negali, nežino. Atsisėdo į priekinę keleivio pusės, A. atvykęs buvo vienas. Nusipirko iš jo narkotinės medžiagos „kristalų“ 1 gramą, kuris buvo įpakuotas į polietileninį permatomą maišelį, už jį sumokėjo 35 eurų (20 eurų nominalo kupiūra, 10 eurų nominalo kupiūra ir 5 eurų nominalo kupiūra). Maišelį su narkotine medžiaga įdėjo į savo piniginę. Jos nevartojo. Nuėjo iki „Akropolio“ esančio moterų tualeto, tiesiog prieš darbą į tualetą be jokio tikslo suvartoti turimą medžiagą ar kitaip ją kažkam perleisti. Nespėjo įeiti į moterų tualetą, t. y. tarp durų ją pasivijo policijos pareigūnas ir sulaikė, parodę policijos pažymėjimą. Dėl pažeidimo labai gailisi (t. 2, b. l. 47-49).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta M. T. nurodė, kad pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Datos tikslios nepamena, tačiau neatmeta galimybės, kad taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, t. y. 2024 m. liepos 12 d., ryte, apie 10.00 val., ji susitiko su A. iš kurio už 35 eurus savo reikmėms nusipirko vieną lankstinuką psichotropinės medžiagos. Pirko tą pačią dieną. Pirko sau, tačiau suvartoti nespėjo, kadangi prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, buvo sulaikyta policijos pareigūno. Lieka prie ankščiau duotu parodymų, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nusižengė pirmą kartą (t. 2, b. l. 56-57).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Yra dirbantis, ankščiau neteistas, gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo gyvenimo drauge, planuoja vestuves. Parodo, kad M. pažįsta labai senai. Jie su ja kartu ankščiau gyveno viename (duomenys neskelbtini), ji yra jo draugė. Šiandien ji jam per „Telegram“, kuriame ji užsivadinusi „M.“, parašė „ar galėsim susitikt“, t. y. ji domėjosi ar jis spės pas ją atvažiuoti, kadangi pats turėjo važiuoti darbą. Jis atrašė, kad galės susitikt. Jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 10 val. atvažiavo prie PC „Akropolis“, tuomet į jo automobilį atsisėdo M. Įlipusi automobilį, ji jo paprašė 1 gramo kristalų, tuo metu jis su savimi iš viso turėjo 6 maišelius su kristalais. Sutiko jai parduoti už 35 eurus. Ji jam padavė 3 banknotus po 10 eurų ir vieną 5 eurų banknotą. Jis jai padavė kristalus. Tada jie dar pakalbėjo apie tai, kad jam reikia kvepalų. Ji pasakė, kad pažiūrės. Tada jis išvažiavo į darbą. Kažkur po 30 min. pas jį į darbą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jiems pasakė, kad automobilyje ir namuose turi narkotinių medžiagų. Kažkur prieš porą mėnesių įsigijo pas jį rastas narkotines medžiagas - kristalus. Pirko 35 g. ir mokėjo už 1 g 35 eurus. Pirko per „Telegram“ programą pas nepažįstamą asmenį, kurio paskyros pavadinimo neatsimena. Jam buvo paliktas „dropas“ t. y., atsiųsta lokaciją, kurioje guli narkotikai, toje vietoje turėjo palikti pinigus. Kadangi pirko seniai, tai neatsimena, kurioje vietoje paėmė ir paliko pinigus. Jam tai buvo nepažįstama vieta. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Norėtų pridurti, kad jo „Telegram“ paskyros pavadinimas „A.“. Taip pat kratos metu rasti pinigai yra gauti iš jo darbo užmokesčio, taip pat yra pasiėmęs 3 paskolas (12000, 7000 ir 3000 tūkstančiai). Beveik visą pinigų suma buvo nuimta nuo kortelės ir laikoma namuose. Dar kartą nori pasakyti, kad dėl visko nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 80-82).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2024 metais gegužės mėn., laiko tiksliai nepamena, savo reikmėms nusipirko psichotropinės medžiagos, kurios dalį 4,052 g, laikė prie savęs, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, adresu (duomenys neskelbtini). Likusią dalį laikė adresu (duomenys neskelbtini), bute, ją geranoriškai pateikė policijos pareigūnams. M. prašymu jai 2024 m. liepos 12 d., apie 09.50 val., prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, padavė vieną maišelį su psichotropine medžiaga, M. jo automobilyje šalia porankio paliko 35 eurus už minėtą maišelį. Nesitikėjo, kad psichotropinės medžiagos davimas M. yra jau traktuojamas kaip platinimas, labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Sudėties psichotropinės medžiagos jis nežino, jis ją pirko kaip KR (kristalai). Nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tiesiog tuo momentu buvo kažkaip susigundęs. Nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra priklausomas, nėra gydytas. Po įvykio jokių draudžiamų medžiagų neperka, nevartoja. Savo poelgį vertina neigiamai, dėl to labai gailisi (t. 2, b. l. 90-93).
Teisiamojo posėdžio metu asmuo pateikęs prašymą tapti laiduotoja – A. L. nurodė, kad laidavimą supranta taip, kad priima atsakomybę už savo sesę, prižiūrės ją, kad ji nepadarytų tokių nusižengimų. Ji įsitikinusi, kad ji nusižengė pirmą ir paskutinį kartą. Ji (M. T.) jai (A. L.) sakė, kad nevartoja dažnai, todėl mano, jog medicininės pagalbos nereikia. Jos bendrauja dažnai, kiekvieną savaitę atvažiuoja pas tėvus. Tik nežino, dėl ko apie šį įvykį jie nepasakė. Kad buvo problemos su vaikinu, žino, ji tai jai daug kartų sakė. Ji pataria, jog viskas bus gerai, kad nesipyktų. Jis sakė, kad bijojo jai pasakyti apie šitą įvykį, nes ji (A. L.) yra prieš narkotikus. Ji (A. L.) turi vaikučių. Tėvai apie įvykį sužinojo neseniai, kai buvo šaukimas, o ji buvo darbe. Tėvas tada jai parašė, kad kalbėsis. Po to ji papasakojo jai. Pirma sužinojo tėvas. Ji (M. T.) blogai tai vertina, sakė, kad gailisi. Ji iškart paklausė, ar ilgai trunka, ji sakė, kad ne. Sakė gal dėl nuotaikos, kai su vaikinu problemos. Ji sakė, kad vartoja nedažnai, laiko nežino. Ji prašė, ar ji galėtų ją palaikyti, laiduoti teisme. Ji pasakė, kad žinoma gali. Ji pati prašė, o po to ir tėvai. Tėtis griežtas. Jis pasakė, kad pati prisidirbo, pati ir suksis. Kai ji verkė, ji pasakė, kad viskas bus gerai. Bet ne teisme bus gerai, o tam, kad nesijaudintų, neverktų. Jei laiduotų, tai dažniau su ja bendrautų, klaustų kaip savijauta. Dabar dažniau su ja susirašinėja, visada klausia ar viskas gerai su jos vaikinu. Tikrai daugiau bendrauja. Ji administracine tvarka bausta nėra. Užstatą galėtų sumokėti. Ji yra įsitikinusi, kad daugiau to nepadarys.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. L. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo pareigose. Šių metų rugsėjo 27 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad A. V. galimai platina psichotropine medžiagą - 3 CMC, dar kitaip vadinama „kristalais“. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje teismas sankcionavo procesines prievartos priemones, numatytas BK 154 straipsnyje, 160 straipsnyje. 2024 m. liepos 12 d. pagal teismo sankcionuotas procesines prievartos priemones atliko A. V. slaptą sekimą, kurio metu pastebėjo, kad į A. V. vairuojamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo moteris, atpažinta kaip M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo minėto automobilio stovėjo apie 40-50 metru atstumu. Stebėdamas automobilyje sėdinčią M. T. ir A. V. pastebėjo, kad M. T. kažką paėmė iš A. V.. Daiktas buvo nedidelis, nes iš M. T. rankų judesių matėsi, kad ji šį daiktą įsidėjo į kelnių kišenę. Susitikimas tarp M. T. ir A. V. truko neilgai, iki 1 minutės. M. T. išlipo iš automobilio ir nuėjo į prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio adresu Ozo g. 25, Vilniuje, o A. V. išvažiavo. Tuo metu jis nusekė iš paskos M. T. ir sulaikė ją prie moterų tualeto, prisistatė policijos pareigūnų. Paklausė ar ji turi draudžiamų daiktų. Matė, kad M. T. nervuojasi, jos kūnas labai drebėjo. Ji paprašė jo dar kartą parodyti pažymėjimą. Jis parodė ir dar kartą paklausė ar ji turi prie savęs draudžiamų daiktų, t. y. narkotinių medžiagų. M. T. savanoriškai jam pateikė maišelį su galimai psichotropine medžiaga - 3 CMC, kitaip vadinimą „kristalais“. Pas ją paklausė iš kur šios narkotinės medžiagos. Ji atsakė, kad kažkur prieš minutę nusipirko pas pažįstamą, kuris atvažiavo su automobiliu „BMW“. Sulaikyta M. T. buvo perduota kolegei tyrėjai O. Z.. Toliau susisiekė su Vilniaus apsk. VPK OVS ir nurodė, kad reikia sulaikyti A. V., kuris šiuo metu yra galimai savo darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pastebėjo priparkuotą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su Vilniaus aps. VPK RV pareigūnais nuėjo pas A. V. ir jį sulaikė. Daugiau asmenų A. V. darbovietėje nebuvo. A. V. buvo išvestas iš fejerverkų parduotuvės ir jam nebuvo leista paimti jokių daiktų. Tuomet pagal nutarimą atliko kratą A. V. automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei namuose, kratą A. V. darbovietėje atliko kolega tyrėjas K. M., kuris išėmė visus kratos protokole nurodytus tyrimui reikšmingus daiktus. Kiek atsimena, tarp šių daiktų buvo 2 telefonai ir elektroninės svarstyklės. Kiek atsimena, A. V. savanoriškai nurodė jo namuose ir automobilyje esančias narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 32-35).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. L. 2024 m. liepos 12 d. tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 12 d., apie 10.20 val., Ozo g. 25, Vilniuje, PC „Akropolyje“, moterų tualete sulaikyta M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri savanoriškai pateikė maišelį su kristaline medžiaga (t. 1, b. l. 9).
2024 m. liepos 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad M. T. Ozo g. 25, Vilniuje, PC „Akropolis“ savanoriškai iš galinių kelnių kišenių pateikė užspaudžiamą maišelį su kristaline medžiaga ir mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ (t. 2, b. l. 12).
2024 m. liepos 13 d. slapto sekimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad 2024 m. liepos 12 d. 09.00 val. pradėtas stebėti daugiabutis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), norint slaptai sekti A. V., gim. (duomenys neskelbtini) 09.45 val. A. V. išėjo iš daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsisėdo į 7 klasės juodos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 09.51 val. A. V. pastatė automobilį prie PC „Akropolis“ 2 įėjimo, pavadinimu „MAXIMA XXXX įėjimas“ ir liko sėdėti automobilyje. 09.52 val. į automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę keleivio vietą įsėdo mergina, atpažinta kaip M. T.. Iš M. T. rankų judesių buvo matyti, kad ji kažką perdavė A. V., o šis perdavė nedidelį objektą M. T., kuri įdėjo šį objektą į kelnių kišenę. 09.53 val. M. T. automobilyje apsikabino su A. V. ir išlipo iš automobilio bei užėjo į PC „Akropolis“, o A. V. išvažiavo nuo PC „Akropolis“ link Ozo g. slaptai nesekamas. 10.18 val. A. V. buvo užfiksuotas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 10.30 val. A. V. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, slaptas sekimas baigtas (t. 1, b. l. 20-21).
2024 m. liepos 12 d. kratos protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad atidarius automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles A. V. nurodė, kad piniginė yra daiktadėžėje, viduryje automobilio. Atidarius daiktadėžę matoma juodos spalvos piniginė, kurios viduje 5 užspaudžiami maišeliai su kristaline medžiaga, 100 eurų nominalo banknotas, 6 vnt. 10 eurų nominalo banknotų ir 2 vnt. 5 eurų nominalo banknotų, 2 vnt. 2 euro monetų, 1 euro moneta, 2 vnt., 20 euro cento monetų, 5 vnt. 10 euro cento monetų, 2 vnt. 5 euro cento monetų, 2 vnt. 2 euro cento monetų, 3 vnt. 1 euro cento monetų, ATK Nr. (t. 1, b. l. 97-106).
2024 m. liepos 12 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad krata atlikta įtariamojo A. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). A. V. nurodė, kad seife yra narkotinės medžiagos kristalų apie 20 g. Su A. V. piniginėje rastu raktų atidarome seifą. Jame matome papildų dėžutę su užrašu „C4“, kurios viduje 4 vnt. užspaudžiami maišeliai su kristaline medžiaga (bendra masė ~6 g), ir vienas didesnis užspaudžiamas maišelis su kristaline medžiaga (masė ~24 g), tušti užspaudžiami maišeliai. Seife matome rudos spalvos voką ir 3 vnt. pilkos spalvos vokų. Iš viso vokuose buvo 23 vnt. 100 eurų nominalo banknotų, 16 vnt. 50 eurų nominalo banknotų, 13 vnt. 20 eurų nominalo banknotų, 5 vnt. 10 eurų nominalo banknotų, 2 vnt. 5 euro nominalo banknotų. Daugiau seife nieko nerasta ir nepaimta. Toliau prie seifo esančioje spintelėje rastos elektroninės svarstyklės ir tušti užspaudžiami maišeliai ir 2 vnt. 5 eurų nominalo banknotų. Daugiau nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 117).
2024 m. liepos 12 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad patalpų nuomininkas A. A. supažindintas su tyrėjo K. M. nutarimu daryti kratą parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą parduotuvėje, ant stalo esančio parduotuvėje, dešinėje pusėje rasti du mobiliojo ryšio telefonai: „Samsung“, juodos spalvos, įdėtas į juodos spalvos dėkliuką, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), supakuojamas į voką Nr. 1 ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, juodos spalvos, įdėtas į juodos spalvos dėkliuką, kurio ekranas yra skilęs, jis supakuojamas į voką Nr. 2. Nuo stalo kairėje pusėje matomas kitas stalas, ant kurio guli elektroninės svarstyklės, ant kurių pavaizduoti apelsinai pavadinimu „Tiross“, jos supakuojamos į voką Nr. 3. Daugiau kratos tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, nepaimta (t. 1, b. l. 83-87).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3354008-24, kurioje konstatuota:
1) Kristalinėje medžiagoje iš 3 vnt. iš 4 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių (vokas Nr. 1, IBPS?V?1970016-24(1)) yra psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono, kurio bendroji masė yra 2,450 g. Kristalinėje medžiagoje iš 1 vnt. iš 4 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių (vokas Nr. 1, IBPS?V?1970016-24(1)) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Kristalinėje medžiagoje iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 2, IBPS-V-1970016-24(2)) yra psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 18,548 g. Kristalinėje medžiagoje iš 5 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių (vokas Nr. 4, IBPS?V?1970016?24(4)) yra psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono, kurio bendroji masė yra 4,052 g. Kristalinėje medžiagoje iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 6, IBPS-V-1970016-24(6)) yra psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono, kurio masė yra 0,800 g.
2) Ant pilkos spalvos elektroninių svarstyklių su baltos spalvos miltelių likučiais (vokas Nr. 3, IBPS?V-1970016-24(3)) rasta psichotropinių medžiagų - 3-chlormetkatinono ir 4-chlormetkatinono pėdsakų. Ant elektroninių svarstyklių „TIROSS“ (vokas Nr. 5, IBPS-V-1970016-24(5)) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Tirti pateiktose M. T. rankų nuoplovose (vokas Nr. 7, IBPS-V-1970016-24(7)) ir A. V. rankų nuoplovose (vokas Nr. 8, IBPS-V-1970016-24(8)) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 2, b. l. 23-28).
M. T. 2025 m. sausio 27 d. prašymas dėl laidavimo, kuriame nurodyta, kad ji prašo leisti už ją laiduoti jos sesei A. L.. Ji jai yra kaip gero žmogaus pavyzdys. Ji (A. L.) neturi nusižengimų, neteista. Ji yra rūpestingas žmogus, turi puikų darbą ir gerą reputaciją. Jos visada palaiko puikius santykius. Dalinasi su ja savo problemomis ir žino, kad ji visada padės ir palaikys, duos gerą patarimą. Sesė nebuvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje ir jokių priklausomybių neturėjo. Sesė turi vyrą ir mažą dukrą, tad yra jai kaip pavyzdys gyvenime. Ji (M. T.) pirma kartą padarė nusižengimą ir visiškai pripažino savo kaltę. Labai gailisi padariusi nusižengimą. Pažada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų (t. 2, b. l. 154).
Galimos laiduotojos A. L. 2025 m. sausio 27 d. prašymas dėl laidavimo, kuriame nurodyta, kad ji prašo leisti laiduoti už seserį M. T. (t. 2, b. l. 155).
Motyvuojamoji dalis
Dėl M. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu (2025 m. sausio 30 d. redakcija), 3-chlormetkatinonas (3-CMC) yra psichotropinė medžiaga.
Kaltinamoji M. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. liepos 12 d. susitiko su A. prie prekybos centro „Akropolis“ antro išėjimo. Ji sėdo į jo mašiną, pakalbėjo ir paklausė, ar jis kažko turės. Jis turėjo jos pageidaujamos įsigyti narkotinės medžiagos. Ji jam davė 35 eurus. Jie dar pakalbėjo ir ji išėjo iš mašinos. Įėjo į Akropolį ir ėjo į tualetą. Nespėjo užeiti į tualetą ir sulaikė policija. Be pačios kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – 2024 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada, liudytojo D. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. liepos 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2025 m. sausio 30 d. redakcija) nustatyta, kad 3-CMC nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis yra daugiau kaip 20 g, o labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 g. Iš specialisto išvados matyti, kad bendras psichotropinės medžiagos – 3-CMC, rastas kiekis yra 0,800 g (vokas Nr. 6, IBPS-V-1970016-24(6)). Taigi, rastas bendras psichotropinės medžiagos kiekis viršija nedidelį šių medžiagų kiekį, bet nesudaro didelio kiekio.
Taigi, pagal įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, kad kaltinamoji neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Dėl A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad norėjo M. T. padėti ir psichotropines medžiagas jai pardavė liepos 12 d. Ji perdavė jam pinigus – 35 Eur, jie pasėdėjo mašinoje ir jis išvažiavo į darbą. Buvo 4,052 g, kuriuos rado kratos metu. Buvo kristalai, juos reikia uostyti. Narkotines medžiagas pirko iš nepažįstamų. Tą kiekį įsigijo už 1 050 eurų. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – 2024 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada, liudytojo D. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. liepos 13 d. slapto sekimo protokolas, 2024 m. liepos 12 d. kratos protokolas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2025 m. sausio 30 d. redakcija) 3-CMC nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis yra daugiau kaip 20 g, o labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 g. Iš specialisto išvados matyti, kad bendras psichotropinės medžiagos – 3-CMC, rastas kiekis yra 25,05 g (2,450 g + 18,548 g + 4,052 g = 25,05 g). Taigi, rastas bendras psichotropinės medžiagos kiekis viršija didelį šių medžiagų kiekį, bet nesudaro labai didelio kiekio.
Taigi, pagal įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes A. V. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Dėl M. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas galimos laiduotojos A. L. 2025 m. sausio 27 d. prašymas atleisti kaltinamąją M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją sesers A. L. atsakomybėn (t. 2, b. l. 155).
Žemesnės instancijos teismas
Prašyme nurodyta, kad jos su M. visada palaiko puikius santykius, ji (M. T.) dalinasi su ja savo problemomis. Ji visada jai padeda ir palaiko, pataria; kaip vyresnioji sesuo prižiūrės ją. Jos sesė pirma kartą padarė nusižengimą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi. Pažada, jog M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusižengimų.
M. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sesuo buvo šoke. Su sese sieja labai artimi santykiai, jai viską pasakoja, sesuo ją palaiko. Nors sesei pasakojo apie savo vaikiną, bet apie šitą situaciją jai buvo baisu papasakoti. Kai papasakojo, sesuo buvo šoke, tačiau išreiškė didelį palaikymą, sakė, jog bus viskas gerai. Su seserimi bendrauja dažnai, susirašinėja. Sesuo sakė, kad pasakysi tiesą ir bus lengviau, bus viskas gerai. Sesuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja.
Asmuo padavęs prašymą tapti laiduotoja A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad laidavimą supranta kaip atsakomybės už savo sesę prisiėmimą, t. y. prižiūrės ją, kad ji nepadarytų tokių nusižengimų. Ji įsitikinusi, kad sesuo nusižengė pirmą ir paskutinį kartą. Ji (M. T.) jai (A. L.) sakė, kad nevartoja narkotikų dažnai, todėl mano, jog medicininės pagalbos nereikia. Jos bendrauja dažnai, kiekvieną savaitę atvažiuoja pas tėvus. Tik nežino, dėl ko apie šį įvykį sesuo jai nepasakė. Sesuo sakė, kad bijojo jai pasakyti apie šitą įvykį, nes ji (A. L.) yra nusiteikusi prieš narkotikus. Pirmiausia sužinojo tėvai, kuomet buvo gautas šaukimas į teismą, po to sesuo papasakojo jai. Ji (M. T.) blogai tai vertina, sakė, kad gailisi. Sesuo prašė, ar ji galėtų ją palaikyti, laiduoti teisme. Tėtis griežtas. Jis pasakė, kad pati prisidirbo, pati ir suksis. Kai ji verkė, ji pasakė, kad viskas bus gerai. Jei laiduotų, tai dažniau su ja bendrautų, klaustų kaip savijauta. Dabar dažniau su ja susirašinėja, visada klausia ar viskas gerai su jos vaikinu. Ji yra įsitikinusi, kad M. daugiau nenusižengs.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad M. T. padarė vieną baigtą nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Antra, M. T. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau ji nėra teista (t. 2, b. l. 118) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, administracinių nusižengimų registro duomenimis, trijų metų laikotarpyje M. T. administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 117). Ketvirta, kaltinamoji M. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Taigi formaliai nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Prokuroras baigiamosiose kalbose nurodė, kad dėl laiduotojos A. L. asmeninių savybių abejonių nekyla. Tačiau kaltinamosios kaltės pripažinimas ir noras būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės yra deklaratyvus. Jis mano, kad M. T. įsigijo medžiagas, bet tai nebuvo vienkartinis/atsitiktinis atvejis. Narkotinės medžiagos jai buvo reikalingos nusiraminimui, pateisinti įtemptiems santykiams su vaikinu. Kaltinamoji gyvena su tėvais, bet niekas iš jų nepadavė prašymo taikyti laidavimą perduodant jų atsakomybei. Su seserimi gyvena atskirai, tarpusavyje jos bendrauja gana retai, tik tiek, kiek susitinka pas tėvus. Kaltinamoji savo seseriai apie nusikaltimą papasakojo praėjus ilgam tarpui, prieš pat posėdį, iš to matyti, kad seserys nėra artimos. Kaltinamoji sakė, kad bijojo sesers ir dėl to jai nepasakojo anksčiau apie nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, kaltinamajai jos sesuo nėra autoritetas ir pavyzdys. Todėl galima manyti, kad ateityje ji gali nusikalsti. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad po šio įvykio kaltinamoji ėmėsi gydymosi nuo priklausomybės ligų ar reabilitacinių priemonių.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju nustatyti visi formalūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai, tačiau laidavimo instituto taikymas šioje situacijoje neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, todėl sutinka su valstybinio kaltintojo argumentais.
Teismo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad narkotines medžiagas pradėjo vartoti neseniai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji pati pripažino, kad psichotropines medžiagas vartoja periodiškai – kartą per mėnesį. Šios prieštaringos kaltinamosios pozicijos kelia abejonių dėl jos sąmoningo požiūrio į daromą teisės pažeidimą bei realaus siekio keisti savo nusikalstamą elgesį. Be to, teismo posėdyje dalyvavusi prašymą būti laiduotoja pateikusi A. L. nurodė, kad jos sesuo M. T. psichotropines medžiagas vartoja nedažnai, todėl, jos nuomone, medicininė pagalba nėra būtina. Teismas šiuo aspektu pažymi, jog tiek prašymą būti laiduotoja pateikusios A. L., tiek kaltinamosios teiginiai apie M. T. elgesio pasikeitimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pastebėtina, kad pati laiduotoja neįžvelgia realaus pavojaus kaltinamajai, nepaisant to, kad ji, nors ir ne kasdien, tačiau vis tiek sistemingai vartoja narkotines medžiagas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji neturi stiprių ir nuolatinių emocinių ryšių su savo tėvais, jos socialiniai saitai su artimiausiais šeimos nariais yra silpni. Teisiamojo posėdžio metu apklausta A. L. nurodė, jog jų tėvas išreiškė poziciją, kad jei M. T. padarė teisės pažeidimą ,,pati ir suksis“. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji neturi stabilios šeiminės aplinkos ir artimų asmenų palaikymo, kuris galėtų daryti teigiamą įtaką jos elgesiui bei padėti jai atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat pažymėtina, kad ši aplinkybė dar labiau sustiprina abejones dėl galimos laiduotojos gebėjimo realiai užtikrinti kaltinamosios priežiūrą bei teigiamus elgesio pokyčius. Ypač atsižvelgtina į tai, jog po nusikalstamos veikos padarymo M. T. nedelsdama apie tai nepranešė savo sesei, o informavo ją jau praėjus pusei metų – tik artėjant teisiamajam posėdžiui. Toks kaltinamosios elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl jos sąmoningumo ir atsakomybės už savo veiksmus suvokimo. Tai taip pat rodo, kad tarp kaltinamosios ir galimos laiduotojos nėra pakankamai artimo, pasitikėjimu grįsto ryšio, kuris leistų tikėtis veiksmingos kontrolės ir palaikymo, būtino laidavimo instituto taikymui.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad laiduotoja galėtų tinkamai užtikrinti kaltinamosios elgesio pokyčius, o laidavimo instituto taikymas šiuo atveju būtų nepagrįstas bei neužtikrintų baudžiamosios teisės prevencinių tikslų įgyvendinimo.
Dėl bausmės skyrimo M. T.
Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas M. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją M. T. – trijų metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 117), neteista (t. 2, b. l. 118), dirbanti (t. 2, b. l. 115). Valstybinis kaltintojas nepateikė duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. T. paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą ir prokuroro siūlomą baudos bausmę (yra darbingo amžiaus, dirbanti), jos dydį nustatant 90 MGL (4 500 Eur). Teismo vertinimu, pagal kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu M. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2024 m. liepos 12 d. 10.20 val. iki 2024 m. liepos 12 d. 13.19 val. (t. 2, b. l. 36-37; 39-40) (vieną dieną).Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.
Dėl A. V. skirtinos bausmės
Baudžiamasis įstatymas už šio sunkaus nusikaltimo padarymą yra numatęs vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų.
Teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą.
Teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – padarytas vienas baigtas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis). A. V. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 122-124), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 121), dirbantis (t. 2, b. l. 119-120). Bylos duomenimis kaltinamasis psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. V. padaryti nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė tik sąlyginai – visgi narkotines medžiagas jis pardavė M. T.. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas, bausmės skyrimui, nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę nei pagal BK 62 straipsnį, nei pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau A. V. asmenybės pavojingumas bei atliktos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks, dėl kurio kaltinamajam būtų teisinga ir proporcinga paskirti didesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, todėl skirtina 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Šiuo atveju netaikytina ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) kaip galinti švelninti kaltinamojo teisinę padėtį, nes A. V. padaryta nusikalstama veika patenka į BK XXXVII skyrių. Kita vertus, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
Kasacinis teismas naujausioje praktikoje dėl BK 75 straipsnio 4 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies normų (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) taikymo konstatavo, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. <...> Taigi realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tokiais atvejais, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, nebepasiekia visų bausmės tikslų, o tik sudaro prielaidas įgyvendinti vienintelį jos tikslą. Tai yra asmenų nubaudimas, kuris nėra atliekamas laiku (kasacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025).
Todėl teismas, atsižvelgęs į jau anksčiau aptartą nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą vadovaujasi BK pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, t. y. BK 75 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija). Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes kaltinamajam ir už sunkios nusikalstamos veikos padarymą, visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes kaltinamasis yra gan jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), vedęs, dirba, kaltę pripažino ir gailisi, todėl jo socialinių ir ekonominių ryšių suardymas, manytina, padidintų nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę, o ilgas buvimas kalinių tarpe gilintų socialinę izoliaciją, ribotų galimybę ateityje greitai susirasti darbą, kas vėlgi didintų tikimybę nusikalsti. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie mažesnį A. V. pavojingumą, parodo, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia savo neteisėtų veiksmų padarinius, padarė išvadas, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje daugiau nebenusikals ir laikysis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, šis jaunas, darbingas ir socialinius ryšius turintis asmuo akivaizdžiai turi didesnes galimybes keisti savo kriminalinį elgesį, prižiūrimas su probacijos pareigūnų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5, 10 ir 8 punktais, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas iš dalies, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo termino pradžios, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant trejiems metams, paskiriant jam įpareigojimus pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 12 d. 10.30 val. iki 2024 m. liepos 12 d. 15.19 val. (t. 2, b. l. 67-68; 70-71) (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais ( BK 72 straipsnio 1, 2 dalys).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyrius prokuroro 2024 m. liepos 24 d. nutarimu iki 2025 m. sausio 24 d. buvo apribota A. V. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – 176 Eur grynųjų pinigų, paimtų iš A. V. automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141-143).
Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyrius prokuroro 2024 m. liepos 24 d. nutarimu iki 2025 m. sausio 24 d. buvo apribota A. V. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – 3 430 Eur grynųjų pinigų, paimtų iš A. V. buto, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117-120).
Paskutinį kartą nuosavybės teisių apribojimai pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi iki 2025 m. liepos 24 d. (įskaitytinai) (t. 2, b. l. 148-149).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nors prokuroras ir teigia, kad kratos metu paimti pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos, tačiau tokių argumentų nepatvirtina bylos medžiaga ir nustatytos aplinkybės. Iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad A. V. yra pripažintas kaltu tik dėl narkotinių medžiagų laikymo, turint tikslą parduoti ir platinimo už 35 eurus parduodant M. T. 0,800 g psichotropinės medžiagos- 3-chlormetkatinono. Taigi, neginčijamai nustatyta tik ta aplinkybė, kad buvo parduota 0,800 g psichotropinės medžiagos- 3-chlormetkatinono už 35 eurus M. T.. Akivaizdu, kad vien tik narkotinių medžiagų laikymo faktas, net ir turint tikslą jas parduoti ar kitaip išplatinti, dar nereiškia, kad pats laikymas savaime sukuria pajamas.
Be to teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog minėtos piniginės lėšos yra (išgrynintos) banko ir kitų kredito įstaigų suteiktos paskolos, ką patvirtina byloje pateiktos vartojimo kredito sutartys Nr. 90010625691 ir Nr. 5612397 (2 t., b. l. 165-182). Teismas vertino aplinkybę, kad yra neekonomiška neinvestuoti bankų paskolintas pinigines lėšas, mokant už jas pakankamai dideles palūkanas ir laikyti jas santaupomis, tačiau šiuo atveju prokuroras bando įrodinėjimo naštą perkelti pačiam nuteistajam, kad jis pagrįstų kratos metu paimtų lėšų teisėtumą, tačiau toks turto pripažinimo konfiskuotinu įrodinėjimas nėra galimas, o bylos aplinkybės neduoda pagrindo daryti aiškią išvadą, kad kratos metu paimti pinigai buvo gauti iš byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, nusikalstamos veikos rezultatas (nusikalstamu būdu gautas turtas) privalo būti konfiskuotas, o tai lemia teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017 ir kt.). Šioje byloje nenustatyta, kad kratos metu paimti pinigai būtų gauti iš nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie pinigai grąžintini A. V., išskyrus 35 Eur sumą, kurią jis gavo iš M. T., dėl šios sumos ginčo nėra. Tokia praktika yra vystoma Lietuvos teismų baudžiamosios bylose, kuriose tiriamos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-932/2024). Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas konfiskuoja iš A. V. tik 35 Eur sumą, kaip uždraustos veikos rezultatą.
Ikiteisminio tyrimo metu M. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 58-59), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 2, b. l. 94-95), paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- po specialisto tyrimo (specialisto išvada Nr. IBPS-V-3354008-24) likę baltos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra 3-chlormetkatinono, supakuoti į keturis skaidrius plastikinius užspaudžiamus maišelius, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 2, b. l. 23-28), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;
- likę tyrimo objektai ir pakuotės, supakuoti į rusvos spalvos voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;
- DVD-R laikmena, saugoma voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. paskirti galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. T. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 12 d. 10.20 val. iki 2024 m. liepos 12 d. 13.19 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu M. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti.
A. (A.) V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5, 10 ir 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, o likusios 4 metų 10 mėnesių bausmės dalies vykdymą atidėti 3 metams, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus:
1) dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti iš A. V. 35 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 12 d. 10.30 val. iki 2024 m. liepos 12 d. 15.19 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. V. turtui – gryniesiems pinigams 176 Eur ir 3 430 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, grynuosius pinigus, išskyrus konfiskuotus 35 Eur, t.y. 3 571 Eur gražinti A. V..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- po specialisto tyrimo (specialisto išvada Nr. IBPS-V-3354008-24) likusius baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 3-chlormetkatinono, supakuotus į keturis skaidrius plastikinius užspaudžiamus maišelius, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
- likusius tyrimo objektus ir pakuotes, supakuotas į rusvos spalvos voką, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
- DVD-R laikmeną, saugomą voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
1) dalies bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
2) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.