- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- eAS-41-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02181-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- T. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei T. J. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės T. J. (toliau – ir Atsakovė) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) ir bylinėjimosi išlaidas, kuris Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme buvo gautas Centro prašymas, kuriame prašyta nutraukti administracinę bylą, nes Atsakovė po prašymo priėmimo nagrinėti teisme sumokėjo vietinės rinkliavos skolą ir priteisti iš Atsakovės Centrui 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu ir 104 straipsnio 3 dalimi, nutarė administracinę bylą pagal Centro prašymą Atsakovei dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti, o Centro prašymą priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Centras advokatui už prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimą parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 15 Eur.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008), įvertino Centro vidinius administravimo ir teisinio atstovavimo pajėgumus.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Centre veikia struktūrinis padalinys (Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba), kuriame dirba 15 darbuotojai, tame tarpe yra specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai, prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma, šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais, įvertinęs, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai, pagal kuriuos administraciniame procese atsirado teismo įsakymas, pagal kurį Centras galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija), ir nustatęs, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problema, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, padarė išvadą, kad Centras turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą teisme, todėl jo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl to teismas netenkino Centro prašymo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Centras atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.
Centras nurodo, kad analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, netenkinęs Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikdamas konkrečius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Regionų administracinių teismų praktikos pavyzdžius, Centras nurodo, kad priteisiamų bylinėjimosi išlaidų vidurkis svyruoja 15 Eur dydžio sumoje, kas yra dešimtimis kartų mažesnė suma, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius ir nurodytus kriterijus. Tokių minimalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, o taip pat nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo.
Centras atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog Centras būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau, tai nepaneigia Centro teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių Centras savo struktūroje neturi ir kurių samdymas, priešingai, būtų neproporcingas bei perteklinis visų rinkliavą mokančių gyventojų lėšų švaistymas.
Centro nuomone, skundžiamojoje nutartyje minimo Centro struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo skolų administravimo funkcijas, tame tarpe ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Centro struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus Centro teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė.
Žemesnės instancijos teismas
Centras paaiškina, kad, siekiant, jog vidiniais resursais būtų galima administruoti administracines bylas, tektų priimti papildomus darbuotojus, o jų išlaikymas kainuotų daugiau nei kaštai, patiriami atstovų samdymui. Esamas paslaugų pirkimas užtikrina tinkamą ir savalaikį Centro interesų atstovavimą minimaliais resursais, kurie turėtų būti kompensuojami ne visų sąžiningų rinkliavos mokėtojų lėšomis, bet būtent skolininkų kaštais, tuo pačiu siekiant užkardyti vėluojančių vykdyti įsipareigojimus asmenų skaičiaus augimą.
Centro įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidų priteisimas susijęs su tam tikru kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Todėl visiškas bylinėjimosi išlaidų nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta patenkinti Centro prašymą priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro parašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, netenkino Centro prašymo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Centras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde pagrinde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaiko analogiško pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, netenkindamas Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažeidžia Centrui suteiktą procesinę teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
Nagrinėjamu atveju ginčo, kad Centras, atsisakęs prašymo, išsaugojo teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nėra. Ginčas kilęs dėl to, ar visgi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos, teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti Centro prašymą priteisti iš Atsakovės 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vertindama Centro atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad Centras teismui prašymą padavė 2021 m. spalio 19 d., aktualu pažymėti, kad, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus ABTĮ 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą. Vadinasi, Centras, siekdamas prisiteisti iš Atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, t. y. teismo įsakymo institutu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ įtvirtinus šią supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarką iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, nes teikiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą pakanka užpildyti patvirtintą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis.
Tai įvertinusi, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Centro atskirojo skundo argumentai, susiję su Centro struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis, nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina Centro atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo savo paties ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotų precedentų analogiško pobūdžio bylose. Pirma, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne žemesnės instancijos teismai. Antra, aptarti Centro argumentai iš esmės paneigti naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-946-552/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021), pagal kurią analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nustačius, kad nebuvo pasinaudota supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo šios naujausios nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Todėl Centro atskirajame skunde nurodyta ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus bendra tvarka dėl vietinės rinkliavos priteisimo, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos, šiuo atveju nėra aktuali ir nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl likusių Centro atskirajame skunde išdėstytų argumentų vertinimas teisiškai nebereikšmingas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį Centro atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Centro atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.