- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-875-178/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01613-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- ĮI ,,Aukštaitijos nekilnojamojo turto fondas“
- Ieškovas
- U. P.
- Trečiasis asmuo
- E. A.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ĮI ,,Aukštaitijos nekilnojamojo turto fondas“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo U. P. ieškinį atsakovui ĮI ,,Aukštaitijos nekilnojamojo turto fondas“ dėl vartojimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir sumokėto avanso bei palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo E. A.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti nesąžininga tarp ieškovo ir atsakovo 2008 m. kovo 30 d. sudarytos sutarties dėl avanso sumokėjimo sąlygą, numatytą 4 punkte, toje dalyje, kuri numato atsakovo teisę negrąžinti ieškovui sumokėto avanso; priteisti iš atsakovo 13 000 Lt sumokėtą avansą; priteisti 163,84 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį bei išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Nurodė, kad 2008 m. kovo 30 d. ieškovas su atsakovu sudarė sutartį dėl avanso sumokėjimo (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 13 000 Lt avansą. Vadovaujantis Sutarties 2 punktu ši suma buvo pervesta nekilnojamojo turto buto/patalpos Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui pirkėjo (ieškovo) ir (arba) jo nurodyto asmens naudai. Nurodytas butas nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui E.A., o ne atsakovui, vykdžiusiam tarpininkavimo tarp nekilnojamojo turto savininko bei pirkėjo veiklą. Pasibaigus Sutartyje numatytam jos galiojimo terminui ir neįvykus nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui, ieškovas pareikalavo iš atsakovo grąžinti sumokėtą avansą. Tačiau atsakovas atsisakė vykdyti ieškovo reikalavimą teigdamas, kad ieškovas yra kaltas dėl nesudaryto sandorio ir, vadovaudamasis sutartinėmis nuostatomis, avansą pasiliko sau, kaip Sutarties pažeidimo pasekmę. Ieškovo teigimu, Sutartis negali būti laikoma preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, nes joje nenumatytas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei neaptartos pagrindinės sutarties sudarymo sąlygos. Todėl ieškovui nekilo pareiga pirkti butą bei galimos teisinės pasekmės dėl šio įsipareigojimo nevykdymo. Sistemiškai vertinant Sutarties nuostatas bei atsižvelgiant į jos sudarymo tikslą ir tikruosius šalių ketinimus, Sutartis yra tarpininkavimo paslaugų sutartis ir laikytina vartojimo paslaugų sutartimi. Todėl Sutarties 4 punktas akivaizdžiai pažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyrą - tuo atveju, jeigu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris neįvyksta dėl pirkėjo kaltės, atsakovui lieka visa avanso suma, tačiau jeigu sandoris nesudaromas dėl turto savininko ar atsakovo kaltės, pirkėjui (ieškovui) grąžinamas avansas, tačiau nėra sumokama jokia kompensacija už patirtus nuostolius. Ieškovo teigimu, ši sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo (Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 6 dalis). Pats faktas, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nesuteikė atsakovui pagrindo laikyti savo nuosavybe ieškovo sumokėtą avansą. Net ir pripažinus Sutartį preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, atsižvelgiant į tai, kad joje nėra nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, ji negalėtų būti sudaroma, nes vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis turėtų būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties pasirašymo. Kadangi atsakovo užsakyta pažyma nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui galiojo nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. gegužės 3 d., mano, kad pažyma užsakyta pavėluotai, pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti ir ieškovas nekaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Kadangi Sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2009 m. balandžio 30 d., o sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas mano, kad atsakovas neturi jokio pagrindo sulaikyti sumokėtą 13 000 Lt avansą.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad Sutartis sudaryta 2009 m. kovo 30 d. Šalys Sutartimi aiškiai išreiškė ketinimą ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, nes pirkėjas pervedė avansą už jo nuosavybėn perleidžiamą butą, šalys numatė sankcijas viena kitai jei sandoris neįvyktų bei aptarė išlaidų, susijusių, su pagrindinės sutarties sudarymu, paskirstymą (Sutarties 1, 4, 6 p.). Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl konkretaus nekilnojamojo daikto įsigijimo kainos (44 500 Lt), aptarė, kad ieškovo sumokėtas avansas įskaitomas į nekilnojamojo turto kainą sudarant pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties sudarymo išlaidų paskirstymą tarp šalių. Todėl akivaizdu, kad tarp šalių sudarytoje Sutartyje yra visi būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t.y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, aptartos pagrindinės sutarties esminės sąlygos, šalių susitarimas išreikštas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.). Tai, kad Sutartyje liko neaptartas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, nepaneigia šalių sudarytos savo esme ir turiniu atitinkančios preliminarios sutarties fakto. Sutarties 2 punktas įtvirtinta nuostata, kad „sumokėtas avansas yra nurodyto nekilnojamojo turto visos kainos dalis ir sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas“. Tai reiškia, kad įgyvendinus susitarimą sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovo sumokėti pinigai bus įskaityti kaip ieškovo (ar jo nurodyto kito asmens) įsigyjamo Sutartyje įvardinto nekilnojamojo turto kainos dalis. Šalių sudarytoje Sutartyje numatyta, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo ieškovo sumokėti pinigai atlieka Sutarties užtikrinamąją funkciją - „sumokėtas avansas...sutarties sąlygų užtikrinimas“ (Sutarties 2 p.). Jeigu nurodyto nekilnojamojo turto sandoris neįvyksta dėl pirkėjo kaltės, visa avanso suma tampa agento (atsakovo) nuosavybe kaip sutartinių prievolių pažeidimo pasekmė“ (Sutarties 4 p.). Todėl manė, kad ieškovo sumokėti pinigai atliko skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir turėjo būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu. Dėl sudarytos Sutarties 4 punkto sąlygos pripažinimo nesąžininga ieškovas nurodė, kad ją pripažinti nesąžininga sąlyga prašo šalis, kuri neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutartį. Tuo tarpu atsakovas ėmėsi visų veiksmų, kad galėtų įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: nesudarinėjo jokių sandorių, galinčių apsunkinti ar padaryti neįmanomu nekilnojamojo turto pardavimą ir perdavimą ieškovui, kreipėsi į notarą dėl pažymos, reikalingos sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorį užsakymo, pateikė kvietimą užsieniečiui (ieškovui ir jo sutuoktinei) laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką ir niekada neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties. Dėl to ieškovui atsisakius vykdyti sutartinius įsipareigojimus nėra pagrindo pripažinti Sutarties 4 punkto sąlygą, numatančią atsakovo teisę negrąžinti ieškovui sumokėto avanso, nesąžininga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Ieškovo reikalavimas pripažinti 2009 m. kovo 30 d. sutarties dėl avanso sumokėjimo sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo sąlygą numatytą 4 punkte toje dalyje, kuri numato atsakovo teisę negrąžinti ieškovui sumokėto avanso, pripažinti nesąžininga, atmesta. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistas 10 330 Lt sumokėtas avansas, 130,18 Lt palūkanos, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 856,64 Lt bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo atsakovo naudai priteista 420 Lt bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteista 41,03 Lt, o iš ieškovo 10,91 Lt. pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad atsakovas, veikdamas pagal su trečiuoju asmeniu E.A. sudarytą pavedimo sutartį, įsipareigojo vykdyti buto pirkėjų paiešką, pasirašyti su surastu pirkėju avansinio apmokėjimo sutartį, teikti informacinę, reklaminę, teisinę pagalbą ir konsultacijas, reklamuoti objektą ir pan. Atsakovas Sutartyje įvardintas kaip agentas, o ne pardavėjas. Pagal Sutartį atsakovas, atstovaudamas nurodyto nekilnojamojo turto savininkui, įsipareigojo po avanso gavimo nevykdyti jokių veiksmų, susijusių su šio nekilnojamojo turto perdavimu trečiųjų asmenų naudai. Negalima teigti, kad Sutartimi buvo išreikšta pardavėjo-trečiojo asmens-valia savo butą parduoti būtent ieškovui. Sumokėtas avansas yra Sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto visos kainos dalis ir sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas pirkėjo (ieškovo) naudai, avanso sumą atsakovas kartu su kita pinigų suma turėjo perduoti E.A., tokiu būdu neįgydamas jokios naudos sau. Nekilnojamojo turto pardavimo atveju pagal pavedimo sutartį atsakovas būtų gavęs 3 procentus nuo nurodytos sumos. Todėl teismas sprendė, kad Sutartis negali būti laikoma preliminariąja sutartimi, kaip teigė atsakovas, nes ji iš esmės atitiko paslaugų teikimo sutarties sampratą, įtvirtintą CK 6.716 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai prašė pripažinti Sutarties 4 punktą nesąžiningu, kadangi jis turėjo pakankamai galimybių susipažinti su Sutarties sąlygomis, jas aptarti, koreguoti, ji buvo sudaryta jam prieinama kalba ir jis neturėjo jokių pretenzijų dėl jos sąlygų. Sąlygos nesąžiningumo argumentu jis pradėjo remtis tik kreipęsis į teismą, t.y. 2009 m. gegužės 27 d. reikalavime, išsiųstame atsakovui, buvo teigiama, kad sandoris neįvyko dėl agento kaltės, todėl įneštas avansas privalo būti grąžintas pirkėjui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovas, perdavęs avansą trečiajam asmeniui ir iš jo 2009 m. birželio 3 d. įsigijęs butą, neturėtų grąžinti šios sumos ieškovui, nes atsakovas, įsigydamas butą, veikė tik savo rizika, o tokie įsipareigojimai Sutartyje nebuvo numatyti. Įvertinęs tai, kad Sutartis nenumatė jokio atlygio atsakovui bei atsakovo byloje pateiktas su kitais klientais sudarytas sutartis dėl avanso mokėjimo, padarė išvadą, jog už tarpininkavimo paslaugas atsakovo gaunamas avansas sudarė 5-6 procentus nuo visos perkamo nekilnojamojo turto kainos. Todėl, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, kad atsakovui turėjo būti sumokėta 2 670 Lt suma (6 proc. nuo 44 500 Lt). Likusią 10 330 Lt sumą, 130,18 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas 79 procentais iš atsakovo ieškovo naudai priteista 1 856,64 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 1.5 str., 6.188 str. 2 d. 4 p., 6.261 str. 1 d., 6.350–6.370 str., 6.716 str. 4 d. str., 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., CPK 93 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutartis buvo paslaugų teikimo sutartis, o ne preliminarioji. Teismas neįvertino to, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo kitos šalis (trečiojo asmens) naudai atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str.). Ir nors teismas tai nurodė, tačiau nepagrįstai sprendė, jog preliminarios sutarties šalimis galėjo būti tik ieškovas ir atsakovas. Teigia, kad atsakovo sudarytas sandoris neviršijant jam kaip atstovui suteiktų įgaliojimų reiškia, jog sudarant sandorį tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kurį atstovavo atsakovas, šalių valia ateityje sukurti teisinius santykius tam tikromis sulygtomis esminėmis sąlygomis buvo aiškiai išreikšta.
2. Teismo motyvai, kad Sutartimi atsakovas, atstovaudamas nurodyto nekilnojamojo turto savininkui, įsipareigojo po avanso gavimo nevykdyti jokių veiksmų, susijusių su šio nekilnojamojo turto pardavimu trečiųjų asmenų naudai, bei nurodymas, kad Sutartis yra susitarimas surasti butą, kurį galėtų nupirkti ieškovas, ir tai, teismo vertinimu, buvo paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str. 1 d.), prieštarauja vienas kitam ir neatitinka Sutarties nuostatų. Sutartyje nėra ieškovo suformuluoto nurodymo surasti pagal ieškovo suformuotą užduotį butą ar kitą nekilnojamąjį turtą, kurį jis galėtų įsigyti, o yra aiškiai nurodytas nekilnojamasis turtas, kurį ieškovas įsipareigoja įsigyti. Teismo argumentas, kad Sutarties 3 punktas yra nematerialaus pobūdžio paslauga, kas lemia Sutarties kvalifikavimą kaip paslaugų teikimo sutartį yra neteisingas, nes minėtoji Sutarties nuostata tėra vienos iš šalių įsipareigojimas elgtis taip, kad nebūtų sudarytos sąlygos, trukdančios įgyvendinti Sutartį. Ginčo šalys Sutartimi aiškiai išreiškė ketinimą ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas pervedė avansą, šalys numatė sankcijas viena kitai jei nurodyto nekilnojamojo turto sandoris neįvyks, aptarė išlaidų, susijusių su pagrindinės sutarties sudarymu, paskirstymą. Pagal Sutarties turinį, šalių viena kitai keliamas sąlygas bei nuostatas ji yra preliminarioji, joje yra visi jai būdingi elementai: parduodamas konkretus nekilnojamasis turtas, nustatyta parduodamo turto kaina - 44 500 Lt, ieškovo sumokėto avanso įskaitymas į nekilnojamojo turto kainą sudarant pagrindinę sutartį, susitarimas išreikštas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.). Atsakovo nuomone, neaptartas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, nepaneigia šalių sudarytos savo esme ir turiniu atitinkančios preliminarios sutarties fakto, nes CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nesant šalių aptarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pagrindinė sutartis sudaroma per vienerius metus nuo preliminarios sutarties sudarymo. Kita vertus, Sutartyje yra nurodytas jos sudarymo terminas iki 2009 m. balandžio 30 d. (Sutarties 9 punktas). Kadangi buvo pripažinta, jog Sutartyje įsivėlė klaida ir nurodyta data (2008 m. kovo 30 d.) iš tikrųjų yra 2009 m. kovo 30 d., atitinkamai Sutarties 9 punkte nurodyta ne 2009 m. balandžio 30 d., o 2010 m. balandžio 30 d. Tačiau teismas dėl Sutarties galiojimo skundžiamame sprendime nepasisakė, nors atsakovas pateikė rašytinius įrodymus – atsakovo veikloje sudarytas sutartis, kurių galiojimo terminas vieneri metai, kas patvirtino, kad atsakovas sutartis sudaro vienerių metų laikotarpiui. Todėl pripažinus Sutartį preliminariąja, o ne vartojimo sutartimi, ieškovo reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
3. Nepagrįstos teismo išvados, kad Sutartis nenumatė atsakovo atlygio už jo teikiamas paslaugas ir kad 13 000 Lt yra neadekvatus užmokestis už atsakovo suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Atsakovo teigimu, jis, veikdamas kaip turto savininko atstovas, su ieškovu sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį ateityje turėdamas tikslą sudaryti pagrindinę sutartį. Sudarytos sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad ,,sumokėtas avansas yra nurodyto Nekilnojamojo turto visos kainos dalis ir sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas“. Preliminariąja sutartimi nėra sukuriama piniginė prievolė t.y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkciją. Todėl šalys numatė, kad sudarius pagrindinę sutartį ieškovo sumokėti pinigai bus įskaityti kaip ieškovo (ar jo nurodyto asmens) įsigyjamo ir Sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto kainos dalis. Šalys susitarė, kad ieškovo sumokėti pinigai atlieka Sutarties užtikrinimo funkciją, o jei sutartis neįvykdoma dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, visa suma tampa agento (atsakovo) nuosavybe kaip sutartinių santykių prievolių pažeidimo pasekmė (Sutarties 4 p.). Teigia, kad ieškovo sumokėtas avansas atsidūrė atsakovo žinioje, nes atstovas sutapo su atstovaujamuoju, t.y. atsakovui įsigijus nekilnojamąjį turtą visi su nekilnojamuoju turtu susiję sandoriai, o tiksliau teisės ir pareigos, kylančios iš jų, perėjo naujajam nekilnojamojo turto savininkui – atsakovui. Todėl mano, kad ieškovui atsisakius sudaryti sandorį, atsakovas pagrįstai įgijo teisę į numatytas Sutartyje netesybas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sudarant Sutartį nebuvo išreikšta E.A. valia ateityje ieškovui parduoti nekilnojamąjį turtą ir ieškovo valia jį įsigyti. Todėl nebuvo pagrindinio preliminariosios sutarties elemento – suderintos šalių valios, ji jokių pasekmių buto savininkei nesukėlė, nes ieškovui atsisakius įsigyti butą, jo savininkė nebūtų įgijusi jokių reikalavimo teisių į ieškovą (avansas, kaip bauda lieka agentui (atsakovui) ir, priešingai, buto savininkei atsisakius parduoti butą, ieškovas nebūtų įgijęs jokių reikalavimo teisių – netesybos buto savininkui nenumatytos. Atsakovas, gavęs avansą po Sutarties sudarymo, tą pačią dieną su trečiuoju asmeniu susitarė, kad pastarasis parduos butą jam už 44 000 Lt ir sumokėjo avansą 35 000 Lt. Byloje pateikta 2009 m. birželio 3 d. atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad sudarant Sutartį su nebuvo jokios trečiojo asmens valios ši butą parduoti ieškovui. Ieškovo manymu, sistemiškai vertinant Sutarties nuostatas bei atsižvelgiant į jos sudarymo aplinkybes bei tikruosius šalių ketinimus, Sutartis yra tarpininkavimo paslaugų sutartis, kaip skundžiamame sprendime pagrįstai ir nurodė apylinkės teismas. Kadangi atsakovas šiuo atveju veikė kaip nekilnojamojo turto tarpininkas, ieškovui atsisakius tarpininko paslaugų atsakovas įgijo teisę į kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, bei protingų išlaidų atlyginimą. Todėl sutinka su apylinkės teismo išvada, jog 13 000 Lt užmokestis už tarpininkavimo paslaugas būtų neadekvatus suteiktoms paslaugoms ir prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 6.73 str., 6.156 str. 1 d., 6.258 str. 3 d., 6.716 str., 6.721 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu ieškovas pervedė į atsakovo (apelianto) atsiskaitomąją sąskaitą 13 000 Lt avansą už ieškovo nuosavybėn perleidžiamą butą, nurodyta suma yra buto kainos dalis ir sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas ieškovo arba jo nurodyto asmens naudai (b. l. 14-17). Byloje kilo ginčas dėl Sutarties kvalifikavimo (ar tai buvo preliminarioji sutartis, ar paslaugų teikimo) ir prievolių pagal ją vykdymo. Todėl apeliacine tvarka nagrinėtina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, jų kvalifikavimą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo.
Kaip minėta, apeliantas įrodinėja, kad Sutartis vertintina kaip preliminarioji sutartis, pirmosios instancijos teismas ją vertino kaip tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį.
Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2011).
CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, taigi, iš esmės tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl kitos sutarties sudarymo.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs preliminariosios sutarties sampratą išskiriant tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Akivaizdu, kad nekilnojamo daikto pirkimo pardavimo preliminarioje sutartyje jos šalimi gali būti tik pats šio turto savininkas arba jo įgalinimus turintis atstovas, kuris(ie) ir turi aptarti paminėtus klausimus su kita preliminarios sutarties šalimi.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas su E.A. buvo sudarę pavedimo sutartį Nr. 299 (b.l. 98-99). Šia pavedimo sutartimi klientas (E.A.) buvo pavedęs apeliantui inter alia pasirašyti avansinio apmokėjimo sutartį su apelianto surastu pirkėju, tą patį buvo įsipareigojęs padaryti apeliantas (pavedimo sutarties 2.3, 3.9 punktai). Tačiau šia pavedimo sutartimi apeliantui nepavesta sudaryti avansinio apmokėjimo sutartį ne atstovaujamojo, o paties apelianto vardu. Todėl sudaryti tokio pobūdžio sutartį apeliantas turėjo teisę tik pavedimo sutarties kitos šalies (E.A.) vardu (CK 6.756 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliantas Sutartį dėl turto, kurio savininku Sutarties sudarymo metu jis nebuvo, sudarė savo vardu kaip „agentas“, o ne veikdamas kaip atstovas pavedimo sutarties pagrindu, taigi, jis, o ne įgaliotojas yra Sutarties šalis. Todėl vien jau dėl tos priežasties, kad Sutarties šalimi yra ne turto savininkas, veikiantis savarankiškai ar per savo atstovą, ji negali būti laikoma preliminariąja. Be to, pažymėtina, kad pagal aptariamą pavedimo sutartį apeliantui apskritai nėra suteikta teisė sudaryti preliminarias sutartis.
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.
Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str. 1 d.). Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo teisių gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ar kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus (CK 6.757 str. 1 d.). Šiuo atveju pagal pavedimo sutarties 1, 3 punktus šios sutarties šalys buvo susitarusios, kad apeliantas teiks klientui (E.A.) informacinę, reklaminę, teisinę ir kitą būtiną pagalbą bei konsultacijas sudarant nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Taigi, pavedimo sutartimi apeliantas įsipareigojo atlikti veiksmus kliento interesais ne tik atstovaujant jį teisinių veiksmų su trečiaisiais asmenimis atlikime, kas būdinga susiklosčius vien pavedimo santykiams (CK 6.756 str. 1 d.), tačiau taip pat ir teikti kitokias nematerialaus pobūdžio paslaugas santykyje su pačiu atstovaujamuoju už tai, pardavus butą, gaunant atitinkamą atlyginimą (pavedimo sutarties 4-7 punktai). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad ir E.A. atžvilgiu apeliantas galėjo veikti ne tik kaip jos atstovas atliekant pavedimo sutartyje numatytus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, bet ir kaip pavedimo sutartyje aptartų paslaugų teikėjas. Tuo tarpu ieškovo atžvilgiu jis taip pat atliko veiksmus, būdingus tarpininkavimo paslaugai: priėmė nekilnojamojo turto savininkui skirtą avansinį mokėjimą (Sutarties 1 p.), įsipareigojo po avanso gavimo nevykdyti jokių veiksmų, susijusių su turto perdavimu trečiųjų asmenų naudai (Sutarties 3 p.), be to, iš paties apelianto paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jis ieškovui teikė konsultacijas, organizavo ieškovo sutuoktinės atvykimą į Lietuvą, po to dar ieškojo namo ieškovui ir pan. (b.l. 130). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartis kvalifikuotina, kaip tarpininkavimo paslaugų sutartis.
Dėl prievolės grąžinti avansą.
Visų pirma, net sutikus su apelianto Sutarties vertinimu kaip preliminarios sutarties, paminėtina teisminėje praktikoje suformuluota taisyklė, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-868/2002, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad avanso suma galėtų likti apeliantui kaip netesybos, nes Sutarties 4 punkte kalbama apie tokią galimybę kaip sutartinių prievolių pažeidimo pasekmę, o tuo tarpu jokios pirkėjo (ieškovo) prievolės apeliantui Sutartimi apskritai nenumatytos, taigi, ieškovas jokių sutartinių prievolių nepažeidė ir apskritai negalima pažeisti nesamų prievolių. Be to, ir pačioje Sutartyje yra nurodyta, jog tai yra avansas.
Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Tokiu atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui tik proporcingą suteiktoms paslaugoms kainos dalį ir atlyginti kitas protingas išlaidas. Aptariamu atveju apylinkės teismas, palikdamas apeliantui dalį ieškovo sumokėtos sumos, iš esmės pritaikė šios normos nuostatas. Pastebėtina, kad visa pagal Sutartį ieškovo apeliantui sumokėta suma buvo numatyta, kaip nekilnojamo turto visos kainos dalis ir sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas ieškovo ir (ar) jo nurodyto asmens naudai. Taigi, apeliantas, veikdamas savo vardu ir Sutarties sudarymo metu dar nebūdamas turto savininku (turto savininku jis tapo jau po to, kai ieškovas atsisakė jį pirkti), neturėjo teisinio pagrindo pasilikti savo žinioje sumokėtą avansą, kuris yra jam nepriklausančio turto kainos dalis (CK 6.237 str.).
Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas, kas būtų pagrindu pakeisti ar panaikinti priimtą sprendimą. Todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.