Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė, vadovaudamasi CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovė neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovei prašant priimamas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Pagal šalių 2008-09-25 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ieškovė suteikė atsakovei 1742,06 EUR kreditą, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą – 2013-09-24 (Bendrosios dalies 5.1 p., Sutarties Specialiosios dalies 2.3 p.). Taip pat atsakovė įsipareigojo nuo gautos sumos mokėti 8,9 procentų dydžio metines palūkanas (Sutarties Specialiosios dalies 2.4 p., Bendrosios dalies 5.1 p.) (b.l. 12-16).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Remiantis Sutarties Bendrosios dalies 6.1. p. ieškovė turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu numatyta sutartyje, jeigu kredito laikotarpiu atsakovė padaro esminių sutarties pažeidimų, kuriais laikomi Sutarties 5 p. nustatytų atsakovės įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Sutarties Bendrosios dalies 5.1. p. numatyta, kad atsakovai įsipareigoja vykdyti prievoles ieškovei pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą ieškovei bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas.

Ieškovė 2012-09-26 raštu atsakovę įspėjimo apie įsipareigojimų nevykdymą ir vienašalį Sutarties nutraukimą, o atsakovei nesumokėjus pradelstų mokėjimų, 2012-11-08 sprendimu Sutartį vienašališkai nutraukė (b.l. 18, 19).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų Sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1271,40 EUR nesugrąžintą kreditą, 286,16 EUR priskaičiuotas palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.).

Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės.

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.

Teismas, įvertinęs Sutarties dalyką, jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.

Pagal Sutarties 5.3 ir 5.4 punktus atsakovė įsipareigoja už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį ar sumokėti palūkanas dieną mokėti ieškovei 0,1 procento dydžio delspinigius už sumą, kurios mokėjimo terminas praleistas, kurie, mokėtini kas dieną, sudaro net 36,50 procento per metus. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl ši Sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovės, kaip vartotojos, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.

2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalyką, į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės dėl atsakovės neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius.

Atsakovei pagal Sutartį priskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 486,82 EUR sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 243,41 EUR sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistini 243,41 EUR delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Remiantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kuri šiuo atveju yra 88,09 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) yra 186,75 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 93 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-288 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti negaliojančiais AB SEB banko ir R. J. 2008-09-25 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies 5.3 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną, bei 5.4 punktą ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną;

priteisti iš R. J. 1271,40 EUR nesugrąžintą kreditą, 286,16 EUR priskaičiuotas palūkanas, 243,41 EUR delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1800,97 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-12-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,75 Lt bylinėjimosi išlaidas AB SEB bankui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.