Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-10-27 · Byla Nr. A2.6.-625-999/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
A2.6.-625-999/2016
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00544-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Pažeidėjas
T. D.
Kategorijos
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-625-999/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00544-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.7; 2.14.3 (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 27 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis VšĮ „Autošou“, gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis, 2016 m. rugsėjo 4 d., 13 val. 15 min., Šilalės r. sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 226 km., vairavo automobilį Alfa Romeo 159, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,43 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė yra atimta ir buvo paskirta administracinė nuobauda už veiką numatytą ATPK 126 straipsnyje. Tokiais veiksmais T. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2016 m. rugsėjo 3 d. jam paskambino jo buvusi draugė L. A. ir paprašė ją su drauge K., kurios pavardę sužinojo vėliau N., nuvežti į Šventąją. Jis sutiko ir K. N. automobiliu nuvyko į Šventąją. Būnant Šventojoje vakare jis vartojo alkoholį, tačiau atskirai nuo L. A. ir K. N.. Sekančios dienos ryte jis nieko nebegėrė, pavalgė ir nesijautė, kad būtų neblaivus. Iš Šventosios išvažiavo apie 12 val. ir važiuojant juos sustabdė policija. Jam patikrino blaivumą ir buvo nustatytos 1,43 promilės bei buvo paimtas automobilis. Jam vairuotojo pažymėjimas yra atimtas ir jis neturi teisės vairuoti automobilio. Apie tai, kad yra praradęs teisę vairuoti moterims nieko nesakė. Automobilis priklauso K. N.. Pastaroji pati nevairavo, nes su drauge vartojo alkoholį. Prašo nekonfiskuoti K. N. priklausančio automobilio, nes pastaroji nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir nematė, kad jis Šventojoje būtų vartojęs alkoholį.

Liudytoja K. N. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 3 d. jos su L. A. vartojo alkoholį ir sugalvojo nuvažiuoti į Šventąją. Galvojo, kas galėtų jas nuvežti. Tada L. A. paskambino savo buvusiam draugui T., kurio pavardę dabar ji jau žino D., kuris sutiko jas nuvežti į Šventąją. Taip jos automobiliu „Alfa Romeo“, kurį vairavo T. D., atvyko į Šventąją. Jos su L. A. tą vakarą buvo kavinukėje, o T. D. nuėjo prie jūros. Po to T. D. grįžo ir jos su L. A. nuėjo miegoti, o kur buvo T. D., ji nežino. Sekančią dieną ruošėsi važiuoti namo. Galėjo ryte ji ir pati vairuoti automobilį, bet ji tikėjo, kad T. D. yra blaivus ir jos su drauge tą rytą dar išgėrė šampano. Jeigu ji būtų žinojusi, kad T. D. yra vakarykščiai gėręs, tai ji pati būtų važiavusi ir jam nedavusi mašinos. Nežinojo, kad T. D. neturi vairuotojo pažymėjimo, jeigu tai būtų žinojusi, būtų tikrai jam nedavusi vairuoti savo automobilio. Iki to įvykio T. D. buvo mačiusi kelis kartus ir žinojo, kad jis vairuoja automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo nekonfiskuoti automobilio, nes augina du mažamečius vaikus, turi tik šį automobilį, kuris yra labai reikalingas, nes jos vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jai pačiai tenka vaikus vežti į mokyklą ir į darželį. Be to, jos mama yra neįgali ir ja taip pat reikia rūpintis.

Motyvuojamoji dalis

T. D. kaltė yra įrodyta ir rašytine bylos medžiaga: Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiojo patrulio M. S., tyrėjo T. S. tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu ir kt.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnis numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. D. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. ATPK 36 straipsnis nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Sisteminė šios nuostatos analizė leidžia teigti, jog vienerių metų terminas, po kurio asmuo laikomas neturinčiu galiojančių nuobaudų, pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai nuobauda yra visiškai įvykdoma, pvz., sumokama bauda ir (ar) praeina specialiosios teisės atėmimo terminas.

Taigi, formaliai esanti situacija atitiktų ATPK 130² straipsnio reglamentavimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimais T. D. buvo pripažintas padaręs ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, kuris buvo inkriminuotas būtent dėl to, kad asmuo 2011 m. spalio 28 d. nutarimu jau buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir vėl 2012 bei 2016 metais pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Todėl antrą kartą jis negali būti baudžiamas už tą pačią veiką pagal ATPK 130² straipsnį. Šiuo nagrinėjamu atveju T. D. veika atitinka ATPK 129 straipsnio dispoziciją, todėl jo veika perkvalifikuotina iš ATPK 130² straipsnio į ATPK 129 straipsnį nustatant, jog T. D. 2016 m. rugsėjo 4 d., 13 val. 15 min., Šilalės r. sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė), 226 km., vairavo automobilį „Alfa Romeo 159“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,43 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Tokiais veiksmais T. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, nurodydami, kad neperkvalifikavus veikos, būtų pažeistas non bis in idem (dvigubo baudimo principas), kuris reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Įstatymų leidėjas būtent ATPK 130 ² str. 2 d. normos, t.y. dėl pakartotinumo jau nubaustam pagal ATPK 130² str., nepriėmė, atitinkamai ATPK 130 ² str. dispozicija reikalauja ankstesnių nuobaudų dėl padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 1 d., 4 d., 5 d., 127 str. 3 d., 129 str., bet nėra ATPK 130 ² str. normos (Kauno apygardos teismo 2013-11-25 nutartis byloje Nr. ATP-1222-508/2013).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Transporto priemonės vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, už kurį įstatymas numato griežtą atsakomybę. Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnio sankcijoje yra numatyta papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas ar be konfiskavimo. Pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje N575-2114/2011 konstatavo, kad byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublik?s saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Todėl tam tikrais atvejais, kai abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Alfa Romeo 159“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra K. R. (N.). Ji savo rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog nežinojo, kad T. D. vairavo automobilį neblaivus bei jog neturi vairuotojo pažymėjimo. Jei būtų tai žinojusi, būtų tikrai nedavusi vairuoti jai priklausančio automobilio. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad transporto priemonės savininkė (valdytoja) nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, jog dėl automobilio konfiskavimo K. R. (N.) patirtų nepagrįstai didelių nuostolių ir automobilio konfiskavimas pažeistų Konstitucijos garantuojamą K. N. teisę į nuosavybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, automobilis „Alfa Romeo 159“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 - 288 str., teismas

nutaria:

T. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje ir paskirti 1200 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 16061173296, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daina Dyburienė