- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- R-29-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00036-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atmesti skundą kaip nepagrįstą.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Lietuvos lenkų rinkimų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovei R. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino teismo posėdyje, prašydamas:
1.1. Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2023 m. kovo 24 d. protokolinį sprendimą, įformintą VRK 2023 m. kovo 24 posėdžio protokolu P-18, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perskaičiuoti Vilniaus rajono rinkimų apygardos antrojo turo biuletenius.
1.2. Panaikinti VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 dalį, kuria nustatyti galutiniai 2023 m. kovo 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės mero rinkimų rezultatai.
1.3. Įpareigoti VRK perskaičiuoti antrojo Vilniaus rajono savivaldybės mero rinkimų turo biuletenius.
2. Pareiškėjas nurodo, kad VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-77 nustatė galutinius 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatus, tačiau šio sprendimo dalis dėl merų rinkimų Vilniaus rajono savivaldybėje rezultatų galutinio nustatymo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
3. Pasak pareiškėjo, Vilniaus rajono apygardos rinkimų komisija įrengė tik dvi išankstinio balsavimo vietas ir nesudarė lygių galimybių šios apygardos rinkėjams pasinaudoti balsavimo teise išankstinio balsavimo metu. Artimiausia išankstinio balsavimo vieta buvo Vilniaus mieste, o kaimiškos Vilniaus rajono vietovės nuo balsavimo vietos buvo nutolusios iki 40 km, taip pat buvo viešojo transporto trūkumas rinkėjams atvykti į išankstinio balsavimo vietas ir rinkimų apylinkes. Pareiškėjas akcentuoja, kad vykdant ankstesnius rinkimus buvo įrengtos keturios išankstinio balsavimo vietos.
4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių antrojo turo rinkimų dieną prie apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir jų viduje buvo karinę uniformą vilkintys asmenys, kurie atskirais atvejais trukdė piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę. Lietuvos policijos pranešime visuomenei Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – ir LŠS) nariai su karinėmis uniformomis neminimi, pranešime nurodyta, kad rinkimų dieną dirbs sustiprintos policijos pajėgos (uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai).
5. Pareiškėjo vertinimu, rinkimų komisijos dirbo neatsakingai, užfiksuoti neantspauduotų biuletenių naudojimo atvejai, dėl kurių buvo neįskaityta dalis balsų, be to, Rudaminos rinkimų apylinkėje 100 balsų buvo priskirta oponentui. Tokių aplinkybių galėjo likti nepastebėta ir kitose apylinkėse, tai turi įtakos galutiniams rinkimų rezultatams.
6. Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad socialiniuose tinkluose jaunimas buvo raginamas slėpti vyresnių šeimos narių pasus, kad jie antrajame merų rinkimų ture negalėtų balsuoti už vieną iš kandidatų.
Šalies argumentai
7. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas nurodo kreipęsis į Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisiją (toliau – ir SRK) su skundu, kuriuo prašė netvirtinti antrojo rinkimų turo rezultatų ir perskaičiuoti balsus. SRK skundus nagrinėjo, tačiau sprendimas perskaičiuoti balsus nebuvo priimtas, balsai pasiskirstė: už – 6, prieš – 6, susilaikė – 1. SRK nepriėmus sprendimo, pareiškėjas jos neveikimą apskundė VRK, kuri 2023 m. kovo 24 d. posėdyje konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybėje susiklostė neeilinė situacija, kai per visą rinkimų laikotarpį buvo gauti 65 skundai, iš kurių trečdalis neišnagrinėti. Taip pat neišnagrinėtas skundas dėl antrajame rinkimų ture rinkimų apylinkėse buvusių LŠS narių, kurie galėjo daryti neigiamą įtaką rinkėjų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose. Esant tokioms aplinkybėms VRK nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti antrojo Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų turo balsus ir nustatė galutinius savivaldybės mero rinkimų rezultatus.
8. Pareiškėjo teigimu, VRK veiksmai organizuojant laisvus ir demokratinius rinkimus, jos priimti sprendimai arba jų nebuvimas nesuderinami su gero administravimo principais. Dėl netinkamai atliktų veiksmų buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, kuris kelia daug abejonių dėl rinkimų skaidrumo ir nešališkumo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.
10. VRK nurodo, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 179 straipsnio 1–3 dalimis priėmė ginčijamą sprendimą patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus Vilniaus rajono savivaldybėje, kurioje 526 balsų skirtumu meru išrinktas R. D. (R. D.), o pareiškėjo kandidatas W. U. (W. U.) liko antras. Skundai dėl Vilniaus rajono savivaldybės, tarp jų ir pareiškėjo 2023 m. kovo 20 d. skundas (su papildymu) dėl balsų perskaičiavimo, rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir naujų mero rinkimų paskelbimo Vilniaus rajono savivaldybėje, buvo svarstomi VRK 2023 m. kovo 24 d. posėdyje.
11. VRK pažymi, jog SRK 2023 m. vasario 9 d. posėdyje svarstė klausimą dėl išankstinio balsavimo vietų ir patvirtino dvi vietas (savivaldybės pastate ir Nemenčinėje). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. A(33)1-1391 kreipėsi į SRK su prašymu nustatyti tris išankstinio balsavimo vietas, tačiau šis prašymas netenkintas. Balsavimo iki rinkimų dienos vietų nustatymas ir derinimas su savivaldybės administracija yra SRK kompetencija ir diskrecija. Rinkimų kodeksas nereglamentuoja privalomo tokių balsavimo vietų skaičiaus, tai sprendžia SRK, įvertinusi savo pajėgumus bei galimybes. Rinkėjų skundų dėl negalėjimo atvykti į išankstinio balsavimo ir rinkimų apylinkių vietas nebuvo gauta. VRK taip pat atkreipia dėmesį, kad rinkėjų pavėžėjimas į balsavimo vietas buvo organizuotas rinkimų dieną.
12. Dėl LŠS narių buvimo prie apylinkių rinkimų komisijų atsakovas nurodo, kad 2023 m. kovo 19 d. LŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osio rinktinės šauliai teikė pagalbą policijai Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse užtikrinant viešąjį saugumą. Pagalba buvo teikiama vadovaujantis atsižvelgiant į su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Vilniaus AVPK) pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą bei šio komisariato viršininko patvirtintą Policijos veiklos organizavimo savivaldybių tarybų rinkimų metu planą. Vertinti policijos ir šaulių veiksmus, jiems užtikrinant viešąją tvarką nėra VRK kompetencija. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad šauliai atskirais atvejais trukdė piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę, taip pat kad šauliai buvo balsavimo patalpose, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
13. Atsakovas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su neatsakingu rinkimų komisijos darbu Kyviškių rinkimų apylinkėje, nurodo, kad kiekvienam apylinkės nariui buvo išduota po 100 vnt. biuletenių, iš kurių pirmus 20 biuletenių užantspaudavo komisijos pirmininkė, o kitus turėjo antspauduoti komisijos nariai, kuriems rinkimų biuleteniai buvo išduoti. Vienu metu atvykusių balsuoti rinkėjų skaičius buvo didelis, todėl per skubėjimą ir neatidumą vienas komisijos narys dalį biuletenių rinkėjams išdavė be antspaudo – tokių biuletenių buvo 13. Tai pastebėjo pati komisijos pirmininkė, tikrindama atvykimo lapelius ir išduotų biuletenių skaičių. Neantspauduoti biuleteniai buvo nedelsiant suantspauduoti. Neantspauduoti biuleteniai rinkėjams buvo išduoti ne dėl tyčinių apylinkės rinkimų komisijos narių veiksmų, o dėl neatidumo. Kyviškių rinkimų komisija neatspauduotus biuletenius pripažino negaliojančiais, 2023 m. kovo 19 d. 21.02 val. buvo surašytas Kyviškių rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas (pasirašė 10 rinkimų apylinkės narių, 2 stebėtojai, dalyvavę skaičiavime, kurie jokių protestų ir pastabų nepareiškė). SRK Tyrimų grupės 2023 m. kovo 21 d. tyrimo išvadoje konstatuota, kad neatspauduoti biuleteniai rinkėjams buvo išduoti dėl žmogiškos klaidos, negaliojančių biuletenių kiekis neturėjo įtakos rinkimų rezultatams.
14. VRK teigimu, 2023 m. kovo 19 d. 23 val. buvo surašytas Rudaminos rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas (pasirašė 15 rinkimų apylinkės narių, 4 stebėtojai, dalyvavę skaičiavime, kurie jokių protestų ir pastabų nepareiškė). SRK, tirdama pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę apie Rudaminos apylinkėje 100 biuletenių, pažymėtų už W. U., priskyrimą kandidatui R. D., apklausė Rudaminos rinkimų apylinkės pirmininkę, kuri paaiškino, kad 13 komisijos narių skaičiavo biuletenius balsadėžėje, juos sudėliojo po 100 vnt., surišo gumytėmis ir sustatė į 2 krūveles. Pritrūkus 4 biuletenių, pareikalavo juos perskaičiuoti. Po perskaičiavimo buvo rasti trūkstami biuleteniai, tačiau skyrėsi skaičiavimo rezultatas. Komisijos nariams viską patikrinus dar kartą, rezultatai įrašyti į protokolą. Taigi pareiškėjo skunde minimi 100 balsų protokole buvo priskirti W. U., klaida buvo pastebėta ir ištaisyta laikantis numatytų procedūrų iki protokolo surašymo bei pasirašymo.
15. VRK pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybėje yra 54 apylinkės, todėl pareiškėjo nurodytas dviejų rinkimų apylinkių neva neatsakingas darbas neleidžia daryti apibendrintos išvados apie kitus galbūt nepastebėtus tokio pobūdžio atvejus ar kelti pagrįstas abejones dėl galutinių rinkimų rezultatų visoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
16. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateiktas Vilniaus AVPK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jaunimo raginimo slėpti vyresnių šeimos narių pasus nepatvirtina jokių konkrečių faktų, kad kam nors iš rinkėjų realiai buvo sutrukdyta pasinaudoti rinkimų teise dėl to, kad buvo paslėpti jų pasai. Šis nutarimas negali būti pagrindas perskaičiuoti balsus vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Atsiliepimas
17. VRK atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas skunde neargumentavo ir nepagrindė, kokios Rinkimų kodekso normos buvo pažeistos skaičiuojant balsus ir nustatant jų skaičiavimo rezultatus, nenurodė, kaip šie pažeidimai pasireiškė. VRK ginčijamus sprendimus grindė balsų skaičiavimo protokolų duomenimis, kuriuose nebuvo nurodyta jokių rinkimų komisijų narių ar rinkimų stebėtojų pastabų, protestų ar skundų dėl balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo. Daugumoje Vilniaus rajono savivaldybės apylinkių rinkimų komisijų pareiškėjas buvo delegavęs savo komisijos narius, paskyręs savo rinkimų stebėtojų, tai turėjo užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami teisingai. Nei pareiškėjo paskirti rinkimų stebėtojai, nei jo deleguoti rinkimų komisijų nariai apie jokius pažeidimus nepranešė ir rinkimų dieną pažeidimų nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl VRK 2023 m. kovo 24 d. posėdžio protokolu P-18 įforminto sprendimo netenkinti pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos skundo dėl balsavimo antrajame Vilniaus rajono rinkimų apygardos rinkimų ture biuletenių perskaičiavimo, taip pat dėl VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. Sp-77 dalies, kuria nustatyti galutiniai Vilniaus rajono savivaldybės mero rinkimų rezultatai, pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pareiškėjas skundžiamų VRK sprendimų neteisėtumą grindžia argumentais, kad apylinkių rinkimų komisijos, išduodamos balsavimo biuletenius ir skaičiuodamos balsus, dirbo neatsakingai; kad Vilniaus rajono rinkimų apygardoje buvo per mažai išankstinio balsavimo vietų bei trūko viešojo transporto nuvykti į išankstinio balsavimo vietas; kad atskirais atvejais LŠS nariai trukdė piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę; kad jaunimas buvo raginamas slėpti vyresnių šeimos narių pasus; taip pat kad Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijoje buvo gauta daug skundų ir ne visi jie yra išnagrinėti. Pažymėtina, jog tiek iš pareiškėjo skundo teismui, tiek iš pareiškėjo atstovės pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad visus šiuos argumentus pareiškėjas vertina kaip aplinkybes, pagrindžiančias poreikį perskaičiuoti antrojo Vilniaus rajono savivaldybės mero rinkimų turo balsus, t. y. su šioje byloje ginčijamais atsakovo sprendimais pareiškėjas iš esmės nesutinka netinkamo balsų perskaičiavimo pagrindų įvertinimo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje aspektu ir teismo prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti antrojo Vilniaus rajono rinkimų apygardos rinkimų turo biuletenius.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtinti visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai, kaip antai: rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią; politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2014 m. spalio 13 d. nutarimas); būtina užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą (inter alia 2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).
22. Konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia (be kita ko) dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada).
23. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, jog konstitucinė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus suponuoja ir jos įgaliojimus kontroliuoti bei imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai, inter alia VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos, turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).
24. Įvertinus Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną, taip pat galima daryti išvadą, jog atsižvelgiant į demokratinių rinkimų, kaip vieno esminių demokratinės valstybės požymių ir teisinės valstybės principo sudedamųjų dalių, proceso pobūdį, pasiruošimo šiam procesui bei jo vykdymo trukmę, prioritetas teiktinas įstatyme įtvirtintoms VRK veiklos formoms, sudarančioms teisines prielaidas VRK užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą nesiimant griežčiausių priemonių.
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje atkreipiamas dėmesys, kad už rinkimų administravimą atsakingos institucijos veiktų skaidriai, išlaikytų nešališkumą ir nepriklausomybę nuo politinių manipuliacijų, kad jų vykdomas procedūras lydėtų minimalios apsaugos nuo savavališkumo priemonės ir kad jų sprendimai būtų pakankamai pagrįsti. EŽTT yra pažymėjęs, jog balsų perskaičiavimas nebūtinas tais atvejais, kai, nepaisant pažeidimų, galima nustatyti laimėjusį kandidatą, tačiau atsisakydamos tokios galimybės už rinkimų administravimą atsakingos institucijos turėtų paaiškinti savo sprendimo priežastis (žr., pvz., EŽTT 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą byloje Kerimova prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 20799/06) ir jame nurodytą šio teismo praktiką).
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas rinkimų teisės nuostatas, yra įpareigotas laikytis Konstitucijoje įtvirtintų teisinio reguliavimo imperatyvų. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdžiais galima laikyti rinkimų įstatymuose įtvirtintas teisės normas, skirtas pašalinti abejones dėl rinkimų legitimumo (inter alia galutinių rinkimų rezultatų teisėtumo). Viena iš procedūrinių garantijų, sudarančių prielaidas užtikrinant teisėtus ir skaidrius rinkimus – Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (neteko galios nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.) 81 straipsnio 4 dalis, numačiusi VRK teisę perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme nesant įtvirtintų konkrečių rinkėjų balsų perskaičiavimo pagrindų, VRK įgyvendindama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje numatytą balsų perskaičiavimo teisę, turi pareigą nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas pasinaudoti šia įstatymo suteikta galimybe. Toks sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, atsižvelgiant į pagrįstų abejonių balsų skaičiavimo rezultatais pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R146-54/2011; 2019 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-20-261/2019). Paminėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatomis mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.
27. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatyta, kad rinkimų ginčus dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų sprendžia rinkimų komisijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų skundus (188 str. 1 d.). Skunde dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, be kita ko, turi būti nurodytos asmeniui žinomos aplinkybės, susijusios su šiame kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimu (188 str. 4 d.). VRK, nagrinėdama skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, turi teisę perskaičiuoti dalį ar visus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus. VRK, nustačiusi balsų skaičiavimo protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus rinkimų biuletenius, surašo papildomą apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie tos apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo (190 str. 2 d.).
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimu laiko, jo manymu, neatsakingą Vilniaus rajono rinkimų apygardos Kyviškių bei Rudaminos rinkimų apylinkių komisijų darbą, daliai rinkėjų išduodant neatspauduotus rinkimų biuletenius, taip pat dalį biuletenių priskiriant ne tam kandidatui.
29. Rinkimų kodekse nustatyta, kad galiojantys rinkimų biuleteniai skirstomi pagal rinkėjų padarytas žymas už kandidatą ar kandidatų sąrašą (153 str. 1 d.). Visi rinkimų biuleteniai turi būti perskaičiuojami bent du kartus; antrą ir kitus kartus rinkimų biuletenius turi perskaičiuoti kiti apylinkės rinkimų komisijos nariai (153 str. 2 d.). Suskaičiavus kiekvienai grupei priskirtus rinkimų biuletenius, nustatomas rinkėjų už kandidatų sąrašus, kandidatus paduotų balsų skaičius ir negaliojančių biuletenių skaičius (153 str. 3 d.). Apylinkės rinkimų komisija privalo vieną kartą biuletenius perskaičiuoti, jeigu iki pasirašant rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą to pareikalauja bent vienas šios rinkimų komisijos narys ar rinkimų stebėtojas (153 str. 4 d.). Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai (156 str. 1 d. 5 p.).
30.1. Rinkimų antrojo turo dieną (2023 m. kovo 19 d.) Vilniaus rajono rinkimų apygardos Kyviškių rinkimų apylinkėje rinkėjams buvo išduota 13 rinkimų komisijos antspaudu neantspauduotų biuletenių, kurie Rinkimų kodekse nustatyta tvarka (atsižvelgiant į šio kodekso 156 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pagrindą) buvo pripažinti negaliojančiais ir neįskaityti į bendrus Vilniaus rajono rinkimų apygardos balsavimo rezultatus.
30.2. Rinkimų antrojo turo dieną (2023 m. kovo 19 d.) Vilniaus rajono rinkimų apygardos Rudaminos rinkimų apylinkėje, pirmąjį kartą skaičiuojant biuletenius, dalis (100 vnt.) biuletenių buvo priskirti ne tam kandidatui. Rinkimų kodekso 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skaičiuojant biuletenius antrąjį kartą, klaida buvo pastebėta ir ištaisyta. Biuleteniai papildomai buvo perskaičiuoti trečiąjį kartą. Galutiniame balsų skaičiavimo protokole minėti 100 biuletenių priskirti tinkamam kandidatui. Rinkimų komisijos nariai ir (ar) balsų skaičiavime dalyvavę rinkimų stebėtojai reikalavimų biuletenius skaičiuoti dar kartą bei su tuo susijusių pastabų ir protestų nereiškė.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės nepagrindžia Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimų. Priešingai, – pastarosios tik patvirtina, kad tiek Kyviškių, tiek Rudaminos rinkimų apylinkėse nustatant galutinius rinkėjų balsų skaičiavimo rezultatus buvo griežtai laikomasi imperatyvių Rinkimų kodekso nuostatų, susijusių su biuletenių pripažinimu negaliojančiais bei galiojančių biuletenių skaičiavimo procedūromis. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad minėtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės paaiškėjo iki rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir pasirašymo. Šią aplinkybę patvirtinto ir byloje liudytoju apklaustas A. B. Rinkimų stebėtojų pastabų ir protestų dėl šių aplinkybių nebuvo. Taigi aptariamos pavienės klaidos buvo pastebėtos ir ištaisytos įgyvendinant būtent šiam tikslui – siekiant laiku aptikti ir ištaisyti žmogiškojo faktoriaus sąlygotus su balsų skaičiavimu susijusius galimus suklydimus – Rinkimų kodekso 153 straipsnyje nustatytą galiojančių biuletenių skaičiavimo mažiausiai du kartus procedūrą. Įvertinus kituose byloje pateiktuose Vilniaus rajono rinkimų apygardos apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokoluose pateiktus duomenis (be kita ko, tai, kad didžiojoje daugumoje šių rinkimų apylinkių skaičiuojant rinkėjų balsus dalyvavo rinkimų stebėtojai), teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos jose laikymosi. Todėl pareiškėjo argumentas dėl apylinkių rinkimų komisijų narių ir stebėtojų nuovargio, tariamai galėjusio nulemti panašaus pobūdžio klaidų ir kitose balsavimo apylinkėse, taip pat pareiškėjo pageidavimas įsitikinti balsų skaičiavimo rezultatų teisingumu nelaikytini pakankamu tam, kad abejonės dėl balsų skaičiavimo rezultatų būtų laikomos pagrįstomis ir juo labiau sudarančiomis pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti tokią griežtą rinkimų kontrolės priemonę, kaip visos rinkimų apygardos balsų perskaičiavimas.
32. Kaip minėta, poreikį perskaičiuoti antrojo Vilniaus rajono rinkimų apygardos rinkimų turo biuletenius pareiškėjas taip pat sieja su aplinkybėmis, kad šioje apygardoje buvo įrengtos tik dvi išankstinio balsavimo vietos, be to, esą trūko viešojo transporto atvykti į išankstinio balsavimo vietas, todėl šios apygardos rinkėjams nebuvo sudarytos lygios galimybės pasinaudoti balsavimo teise išankstinio balsavimo metu.
33. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad Rinkimų kodeksas bei VRK 2023 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. Sp-39 patvirtintas Rinkėjų pavėžėjimo į rinkimų (referendumo) apylinkes balsuoti rinkimų (referendumo) dieną organizavimo tvarkos aprašas neįtvirtina reikalavimo užtikrinti rinkėjų pavėžėjimą išankstinio balsavimo metu, toks reikalavimas nustatytas tik rinkimų dieną. Iš VRK internetiniame tinklapyje pateiktų duomenų matyti, kad pavėžėjimas į Vilniaus rajono rinkimų apygardos rinkimų apylinkes rinkimų dieną buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo, kad skundų dėl pavėžėjimo rinkimų dieną grafiko pareiškėjas neteikė.
34. Dėl balsavimo ne rinkimų dieną tvarkos pažymėtina, jog pagal Rinkimų kodeksą balsavimas iki rinkimų dienos organizuojamas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose (134 str. 2 d. 1 p.). Rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos kitose rinkimų apygardose, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į jų rinkimų apygardas VRK naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis (135 str. 8 d.). Rinkėjų balsavimą savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose organizuoja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija (136 str.).
35. Taigi teisės aktuose nėra nustatytas konkretus išankstinio balsavimo vietų skaičius. Pastarąjį savivaldybės administracija derina su apygardos, savivaldybės rinkimų komisija. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtinto, kad SRK 2023 m. vasario 9 d. protokolu Nr. 6 įformintas sprendimas dėl dviejų išankstinio balsavimo vietų nustatymo nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka (Rinkimų kodekso 182 str.). Be to, iš VRK teikiamų oficialių duomenų matyti, kad antrajame ture daugumoje savivaldybių išankstinis balsavimas apskritai buvo vykdomas tik vienoje vietoje, dvi vietos buvo numatytos tik Alytaus, Šiaulių ir Vilniaus rajonų rinkimų apygardose, o keturios vietos – tik Vilniaus miesto rinkimų apygardoje. Šiuo aspektu taip pat svarbu paminėti, kad balsavimo ne rinkimų dieną metu rinkėjai gali balsuoti bet kurios rinkimų apygardos balsavimo patalpose. Remiantis viešai teikiamais duomenimis, išankstinio balsavimo antrajame ture aktyvumas Vilniaus rajono rinkimų apygardoje buvo panašus į ankstesnių metų rinkėjų aktyvumą ne rinkimų dieną. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik aplinkybė, kad vykdant ankstesnius rinkimus Vilniaus rajono rinkimų apygardoje buvo įrengtos keturios išankstinio balsavimo vietos, nagrinėjamu atveju savaime nesuponuoja šios apygardos rinkėjų lygių galimybių pasinaudoti aktyviąja rinkimų teise pažeidimo išankstinio balsavimo metu.
36. Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl LŠS narių buvimo prie rinkimų apylinkių balsavimo patalpų bei jų viduje rinkimų dieną, pažymėtina, jog LŠS statusą bei veiklą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatyta, kad šaulio specialioji tarnyba apima šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atliekamą šaulio tarnybą teikiant pagalbą valstybės institucijoms (2 str. 8 d.). LŠS gali padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką, taip pat vykdyti atskiras policijos priemones; pagalba policijai teikiama, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno prašymą; pagalbos policijai teikimo tvarka nustatoma policijos generalinio komisaro ir LŠS vado sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje; šauliai siunčiami teikti pagalbą policijai LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado sprendimu (17 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1177 patvirtinto Lietuvos šaulių sąjungos statuto 226 punkte nustatyta, kad šaulio uniformą gali dėvėti tik LŠS nariai ir tik dalyvaudami LŠS veikloje arba vykdami į (iš) LŠS veiklos renginius (-ių), taip pat dalyvaudami valstybinėse ir kariuomenės šventėse.
37. Pateiktą LŠS veiklą apibrėžiantį teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad teisės aktuose yra aiškiai įtvirtinta galimybė policijai pasitelkti šaulius viešajai tvarkai užtikrinti ir atlikdami šią specialiąją tarnybą šauliai gali dėvėti uniformą. Rinkimų įstatymas (taip pat VRK patvirtinti balsavimo patalpų įrengimo reikalavimai) nenumato ribojimų ir neįtvirtina draudimo policijos pareigūnams ir / ar jų viešajai tvarkai užtikrinti pasitelktiems šauliams rinkimų dieną būti šalia rinkimų apylinkių ir / ar balsavimo patalpose. Todėl vien tik pats šių asmenų buvimas nurodytose vietose savaime neimplikuoja rinkimų teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų pažeidimo bei trukdymo asmenims įgyvendinti aktyviąją rinkimų teisę. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, jog rinkėjų aktyvumas Vilniaus rajono rinkimų apygardoje antrajame rinkimų ture buvo netgi didesnis, nei pirmajame. Nagrinėjamu atveju atmestini pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad VRK neprašė LŠS pagalbos organizuojant rinkimus. Pažymėtina, kad nei Rinkimų kodeksas, nei Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas VRK nenumato tokios galimybės. Be to, byloje yra pateiktas LŠS 2023 m. kovo 24 d. raštas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 19 d. šauliai teikė pagalbą policijai, užtikrinant viešąjį saugumą Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse (iš viso 91 šaulys) pagal su Vilniaus AVPK 2017 m. birželio 28 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį Nr. 10-TS2-105/F3-34 bei 2022 m. vasario 10 d. Policijos veiklos organizavimo savivaldybių tarybų rinkimų metu planą. Taigi šauliai nagrinėjamu atveju veikė ne rinkimų organizavimo ir užtikrinimo procese, o padėdami policijai atlikti viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją rinkimų metu.
38. Poreikio perskaičiuoti antrojo Vilniaus rajono rinkimų apygardos rinkimų turo biuletenius nepagrindžia ir abstraktaus pobūdžio pareiškėjo argumentai dėl socialiniuose tinkluose paskelbto raginimo slėpti vyresnių šeimos narių pasus. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nepateikė jokių bylos faktais pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, jog būtent tokiu būdu Vilniaus rajono rinkimų apygardoje buvo trukdoma asmenims pasinaudoti savo aktyviąja rinkimų teise antrajame rinkimų ture. Jokių su tokiu socialiniame tinkle išreikštu raginimu susijusių aktyviosios balsavimo teisės pažeidimų antrajame rinkimų ture, 2023 m. kovo 24 d. nutarimu atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustatė ir Vilniaus AVPK.
39. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad šios bylos dalykas – skundžiamų VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimų tiek, kiek jie yra susiję su Rinkimų kodekse įtvirtintais rinkėjų balsų perskaičiavimo pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas (žr. šio teismo Sprendimo 19 punktą). Gi pareiškėjo skunde teismui išdėstytos aplinkybės dėl per mažo išankstinio balsavimo vietų skaičiaus, viešojo transporto trūkumo, LŠS narių buvimo prie balsavimo patalpų ir jose, raginimo slėpti vyresnių šeimos narių pasus, taip pat aplinkybės, susijusios su skundų nagrinėjimu Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijoje (atsižvelgiant į teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad SRK liko neišnagrinėta apie 20 skundų, taip pat į nurodytą šių skundų pobūdį), neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei apylinkių rinkimų komisijų VRK jau pateiktų ir apskaitytų balsavimo biuletenių turiniui, nei juo labiau šių biuletenių apskaičiavimui. Todėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl galimo Rinkimų kodekse įtvirtintos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos pažeidimo ir priimant sprendimus dėl rinkėjų balsų Vilniaus rajono rinkimų apygardoje perskaičiavimo.
40. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRK ginčijamais sprendimais pagrįstai ir motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti balsavimo antrajame Vilniaus rajono rinkimų apygardos rinkimų ture biuletenius bei nustatė galutinius Vilniaus rajono savivaldybės mero rinkimų rezultatus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamais VRK sprendimais buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl rinkimų rezultatų, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.