Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. ir nubaustas :

- pagal BK 178 str. 2 d. už Ž. M. turto vagystę – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. už P. M. turto vagystę – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 187 str. 3 d. – areštu trisdešimčiai parų.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 ir 2 p., šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. K., tačiau jo skundą dėl minėto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

- 2010 metų kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), I. M. sodyboje įsibrovė į garažą, iš kur slapta pagrobė bendros 2600 litų vertės Ž. M. turtą;

- 2010 m. birželio 6 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), P. M. sodyboje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į garažą, iš kur slapta pagrobė bendros 125 litų vertės P. M. turtą; bei sugadindami 200 litų vertės ūkinio pastato vartus, įsibrovė į šį pastatą, iš kur pasikėsino pagrobti 270 litų vertės P. M. turtą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. L. padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė tinkamas bausmes ir jas teisingai subendrino. Apeliantas skundu iš esmės ginčija tik jam paskirtos bausmės dydį, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas A. L. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (A. L. padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, visos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos), į visuose epizoduose buvusią vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir P. M. turto pagrobimo bei sugadinimo epizode buvusias dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tinkamai įvertino A. L. asmenybę (nuteistasis teisiamas devintą kartą už tapačias nusikalstamas veikas – nusikalstamas veikas nuosavybei; jis yra recidyvistas, nes naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus; naujas nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos septyniems mėnesiams po ankstesnės bausmės atlikimo; baustas administracine tvarka; nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo; charakterizuojamas neigiamai), o taip pat atsižvelgė ir į kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nenori taisytis ir būti naudingu visuomenei, todėl už kiekvieną naujai padarytą nusikalstamą veiką paskyrė jam sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – areštą ir laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmių dydį apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. M. turto vagystės epizode buvo viena A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nebuvo ją sunkinančių aplinkybių, o P. M. turto pagrobimo ir sugadinimo epizode – viena atsakomybę lengvinanti ir dvi ją sunkinančios aplinkybės, todėl visiškai teisingai už Ž. M. turto vagystę skyrė jam bausmę, mažesnę už BK 178 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už P. M. turto pagrobimą ir sugadinimą – didesnes už BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. numatytų bausmių vidurkius bausmes. Subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas teisingai pirmiausia dalį jų subendrino apėmimo būdu, o vėliau – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta bausmė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, yra teisingos, atitinka nuteistojo asmenybę ir nėra aiškiai per griežtos.

Skunde apeliantas lygina jam ir jo bendrininkui P. M. turto pagrobimo bei sugadinimo epizode paskirtas bausmes, teigia, kad jis nebuvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius, jo veikos apimtis šiame epizode buvo mažesnė (nes jis nepagrobė nukentėjusiojo dviračio), todėl mano, kad apylinkės teismas šiame epizode jam turėjo skirti mažesnę bausmę, nei jo bendrininkui. Iš tiesų, A. L. veikos apimtis aptariamame epizode iš esmės buvo mažesnė, nes jis nepagrobė nukentėjusiojo dviračio. Tačiau būtina pažymėti, kad abi nusikalstamas veikas A. L. padarė esant daugiau jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, įgyvendindamas teisingumo principą ir siekdamas tinkami individualizuoti bausmes abejiems nuteistiesiems, apylinkės teismas, kaip jau minėta aukščiau, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir paskyręs A. L. tokią pat bausmę, kaip ir jo bendrininkui, BK reikalavimų nepažeidė.

Tai, kad A. L. yra mažamečio vaiko tėvas, netrukdė jam daryti nusikalstamas veikas. Atvirkščiai, skunde pats apeliantas tvirtina, jog nusikalstamas veikas jis padarė siekdamas išmaitinti savo šeimą. Todėl ši aplinkybė nerodo mažesnio apelianto padarytų nusikalstamų veikų ar jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnio. Atsižvelgti į tai, kad jis yra mažamečio vaiko tėvas ir sumažinti A. L. paskirtas tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinę subendrintą bausmes nėra jokio pagrindo.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti grindžiamas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į A. L. ketinimus ir norus atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą taip pat pagrindo nėra.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmes nuteistajam apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines, jų tarpe ir į apelianto skunde nurodytas, aplinkybes, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pakartotinai vertinti skunde nurodytas aplinkybes ir sušvelninti A. L. paskirtas bausmes nėra pagrindo. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas teisingai subendrino taikydamas BK 63 str. nuostatas. Tokiu būdu pripažinti, kad nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.