- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 1-678-827/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20444-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
O. L.-D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2017 m. balandžio 28 d., apie 23.50 val., Vilniuje, Bukčių – Šiltnamių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dacia Lodgy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis V. L. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tą vakarą važiavo neblaivus, kirto sankryžą. Priekyje važiavęs automobilis stabdė, o kaltinamasis nespėjo sustoti. Suko į kairę, tačiau automobilį kliudė. Išlipus iš automobilio, kitos automobilio vairuotoja suprato, kad kaltinamasis yra neblaivus ir iškvietė policiją. Alkoholį vartojo būdamas svečiuose, per kelias valandas išgėrė porą butelių vyno. Alkoholį gėrė Bukčiuose, važiavo į Šaltkalvių g. Tuo metu buvo susinervinęs, turėjo stiprių išgyvenimų. Tuo metu kaltinamasis dirbo taksi vairuotoju. Automobilis, kuriuo važiavo, buvo išnuomotas, juo ruošėsi vežti keleivius.
O. L.-D. yra kaltinamojo dukterėčia, su ja santykiai labai geri, ji padeda kaltinamajam visais klausimais, kartu bendrauja kiekvieną dieną, gyvena viename rajone. Kaltinamasis gyvena pas motiną, o O. ateina pas močiutę. Tarp kaltinamojo ir laiduotojos yra 15 m. skirtumas, tačiau ji yra protinga, išsilavinusi, jis ją gerbia.
Įvykio metu kaltinamasis turėjo išgyvenimų dėl šeimos problemų, žmona su vaiku išvažiavo į užsienį ir apsigyveno su kitu vyru. Tai sužinojo savaitė prieš įvykį. Nėra linkęs gerti. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Automobilis, kurį kaltinamasis vairavo, priklauso fiziniam asmeniui V. K.. Su juo atsiskaitė draudimas, o kaltinamasis draudimui moka žalos atlyginimą. Uždirba 600 eurų, kas mėnesį moka po 90 eurų už automobilį, skolą antstoliui išskaičiuoja iš darbo užmokesčio, vaikui siunčia po 150-200 eurų. Jam lieka maždaug 350 eurų pragyvenimui.
Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja O. L.-D. paaiškino, kad paaiškino, kad V. L. yra mamos brolis. Mama jau mirusi, tėvo taip pat nėra. Ją augino močiutė ir dėdė, todėl dabar nori jam padėti. Dėdė teises vairuoti turi jau seniai, niekada nesėdo neblaivus prie vairo. Prieš įvykį jis neseniai patyrė šoką, nes žmona, su kuria kartu gyveno 18 metų, išskrido į užsienį su vaiku ir apsigyveno su kitu vyru. Tai jam buvo didelis šokas, jis buvo atėjęs pas ją, guodėsi. Dėl to, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, jis su juo pasikalbėjo, pasiaiškino, po to padėjo jam susirasti darbą, kiek žino, darbą jis atlieka gerai. Mano, kad dėdė padarė klaidą, prašo leisti jam pasitaisyti. Negalėdamas vairuoti, jis neteko visko. Nurodė, jog sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį, ji gali jam daryti įtaką, jis atsižvelgia į jos nuomonę, patarimus. Močiutė ateina pas ją pažiūrėti vaiko, papasakoja, kaip dėdei sekasi. Prašo duoti progą dėdei pasitaisyti. Jis stengiasi viską atlikti gerai, negeria. Jis galima sakyti niekada negerdavo. V. L. yra jos močiutės sūnus, dabar susitinka kasdien, gyvena šalia. Jis beveik negeriantis, išgyvena stresą, dėl to, kas atsitiko. Mano, kad kaltinamasis pasimokė.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-04-29 00:02 val. registruotas privataus fizinio asmens pranešimas telefonu BPC, kuriame nurodoma, jog gatvėje eismo įvykis, kuriame dalyvauja automobilis Dacia, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis WV, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas teigia, kad Dacia vairuotojas yra neblaivus, visi laukia vietoje. Skambučio pradžios data ir laikas: 2017-04-28 23:58 val. (b. l. 4).
Iš 2017-04-29 patrulio R. P. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2017-04-29 dirbdamas su patruliu R. M. apie 00 val. 02 min. nuvyko į eismo įvykį Vilniuje, Šiltnamių g. ties namu Nr. 38. Atvykus į eismo įvykį nustatyta, kad automobilis Dacia, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus V. L., nustatyta 2,10 promilių girtumas, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio VW Tiguan, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. P., nesuvaldė transporto priemonės, saugiai nesustojo ir atsitrenkė į jį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Automobilyje Dacia buvo neblaivus keleivis P. B., girtumas 2,66 promilės (b. l. 5).
2017-04-29 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu buvo apžiūrėta transporto priemonė Dacia Lodgy, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūos metu nustatyta, kad yra sulankstyta automobilio priekinis bamperis, priekinis kairys sparnas, variklio dangtis, išdaužtas priekinis kairys žibintas (b. l. 16).
Iš VĮ "Regitra" registro duomenų matyti, kad automobilis Dacia Lodgy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)vardu, įsigijimo data 2016-12-02 (b. l. 36).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Dacia Lodgy dCi 110, vienatūrio dyzelinio (gamybos periodas 2012-2017, pasirinkti metai 2016) kaina Lietuvoje su PVM yra 11 860 eurų (b. l. 35, 37).
Apklausta kaip liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-04-28, apie 23.50 val., Vilniuje, važiuojant Bukčių gatve, ties sankryža su Šiltnamių gatve įvyko eismo įvykis. Prieš įvykį ji vairuojamu automobiliu „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bukčių gatve savo judėjimo krypties antra eismo juosta priartėjo prie nereguliuojamos sankryžos su Šiltnamių gatve, kurioje ketino sukti į kairę. Nors jos kelias sankryžoje buvo pagrindinis, ji prieš sankryžą sumažino greitį iki 10 km/h, nes norėjo įsitikinti, kad įvažiuoti į Šiltnamių gatvę bus saugu. Tuo metu pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė ta pačia kryptimi iš paskos važiavęs taksi automobilis „Dacia Lodgy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nei ji, nei kartu važiavęs draugas fiziškai nenukentėjo. Iš šio automobilio išlipo du svirduliuojantys asmenys, kurie prašė nekviesti policijos pareigūnų ir užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Kadangi šie asmenys buvo neblaivūs, jos draugas iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po 20 minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Taksi automobilio vairuotojas jiems nurodė, kad būtent jis vairavo automobilį, taip pat pripažino, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, nes nesilaikė saugaus atstumo (b. l. 30-31.
Apklaustas kaip liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-04-29, 00.02, iš Vilniaus aps. VPK gavus pranešimą apie eismo įvykį, jis kartu su patruliu R. M. nuvyko į Vilniuje, Bukčių – Šiltnamių gatvių sankryžoje esančią įvykio vietą, kur rado susidūrusius automobilius „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad įvykio metu automobilis „Dacia“ atsitrenkė į važiuojančio automobilio „VW Tiguan“ galinę dalį. Šio automobilio vairuotoja E. P. nurodė, kad į jos automobilį atsitrenkusiu automobiliu „Dacia“ važiavę vairuotojas ir keleivis yra neblaivūs. Buvo nustatyta, kad automobilį „Dacia“ vairavo V. L.. E. P. patvirtino, kad būtent šis asmuo įvykio metu vairavo automobilį „Dacia“. Buvo nustatyta ir šio automobilio keleivio asmenybė. V. L. svyravo, jo kalba buvo nerišli, taip pat jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Tačiau pastarasis elgėsi ramiai, sutiko su savo padarytais pažeidimais, t.y. kad sukėlė eismo įvykį ir vairavo būdamas neblaivus. V. L. būklę patikrinus alkoholio matuokliu, jis buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui, po to – į Kelių policijos valdybą (b. l. 33).
Iš 2017-04-29 00:18 val. alkotesterio kvito matyti, kad V. L. nustatyta 2,10 promilių girtumas (b. l. 22).
Iš 2017-05-02 specialisto išvados Nr. T-A 4142/2017(01) matyti, kad 2017-04-29 01:05 val. iš V. L. paimtas kraujo mėginys, kuriame rasta mažiausia koncentracija 2,04 promilių etilo alkoholio (b. l. 24).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 2017-04-29 01:00 val. Nr. 717 matyti, kad apžiūrėjus V. L. jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo V. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybe. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų E. P., R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, R. P. 2017-04-29 tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos planas ir jo priedas (b. l. 6-7), alkotesterio kvito rodmenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4142/2017(01), Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2038. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. L. 2017-04-29 apie 23 val. 50 min. Vilniuje, Bukčių-Šiltnamių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Dacia Lodgy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,04promlės alkoholio). Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, jo gynėjas, taip pat O. L. D. prašė atleisti kaltinamąjį V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą V. L. sutuoktinei O. L. D..
Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vertinant V. L. situaciją darytina išvada, kad jis atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus. V. L. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigimai, administracine tvarka baustas keletą kartų, tačiau pažeidimai nėra grubūs, nesusiję su alkoholio vartojimu, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą narkologinėse įskaitose nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, materialinė žala atlyginta, todėl įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals.
O. L. D. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, nuobauda sumokėta, pažeidimas nėra grubus, charakterizuojama teigiamai, turi teigiamą įtaką kaltinamajam V. L.. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad O. L. D. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą O. L. D., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybes, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumas (2,04 promilės kraujyje), teismas daro išvadą, kad V. L. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 30 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 2 metams.
Dėl konfiskavimo
Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti transporto priemonę Dacia Logy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Automobilis priklauso ne V. L. prokuroras prašė konfiskuoti automobilio vertę.
BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui o UAB "Sostena", kaltinamasis ja naudojosi teisėtu pagrindu. 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra apslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.
Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad V. L. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas neturi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Dacia Logy, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturi būti konfiskuojama. Šis sprendimas pirmiausia argumentuojamas tuo, jog šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime neapsunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-09 kasacinėje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Vertinant V. L. padarytą nusikalstomą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 ir 6 dalyje yra padaromos tik dėl neatsargumo, ir jas padarant taip pat yra naudojamos transporto priemonės kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Pažymėtina tai, kad BK 281 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 6 dalyje numatytos sudėtys numato specialų subjektą asmenį, kuris transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 6 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių konstrukcija yra tokia, kad objektyviuosius pagrindinius požymius sudaro pavojinga veika, įstatyme numatytos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šias veikas neatsargiomis padaro tik tai, kad įstatyme numatytos pasekmės sukeliamos neatsargiai, tačiau pati pavojinga veika – kaip transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles, visada yra tyčinė. Taigi, tais atvejais, kai mes turime veiką, kvalifikuojamą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 6 dalį, mes tuo pačiu galime turėti ir BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. kai BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyje numatytas pasekmes neatsargiai sukelia asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles, tačiau tokiais atvejai, nepaisant to, kad transporto priemonę ne tik vairavo vidutiniškai ir labiau apgirtęs asmuo, bet ir neatsargiai sukėlė BK 281 straipsnyje numatytas pavojingas pasekmes, teismų praktika nesprendžia transporto priemonės konfiskavimo klausimo, nes tik dėl neatsargiai sukeltų pasekmių, visa veika tapo neatsargiu nusikaltimu. Tuo tarpu, kai asmuo tik vairuoja transporto priemonę būdamas vidutiniškai ir labiau girtas, tačiau nesukėlė jokių BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, teismų praktika visada sprendžia transporto priemonės konfiskavimo klausimą. Tai yra tam tikras teismų praktikos nenuoseklumas ir neteisingumas. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos pavojingumas. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikaltimą).
Šiuo atveju kaltinamasis V. L. yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau nubaudimai nėra susiję su grubiais KET pažeidimai, niekada nėra baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Kaltinamasis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, išlaiko nepilnametį vaiką, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis niekada anksčiau nėra baustas už veikas, susijusias su alkoholio vartojimu ar transporto priemonės valdymus esant neblaiviam. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje gali padaryti tokį patį ar tokios pat rūšies nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Vertinant veikos apdarymo aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad asmens kraujyje nustatytas 2,04 promilių girtumas, asmuo vairavo transporto priemonę mieste neblaivus, sukėlė eismo įvykį, už ką yra nubaustas administracine tvarka. Nors kaltinamojo veika ir sudarė pavojų aplinkiniams žmonėms, turtui ir eismo saugumui, padarė turinę žalą, tačiau iki šio įvykio asmuo nebuvo baustas už tokius pažeidimus, jo veiksmuose nėra recidyvo. Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti nustačius kaltinamajam 1 metų laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskyrus transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, t. y. pernelyg griežtas ir neteisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimą O. L.-D., a. k. (duomenys neskelbtini) vienerių metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę 30 MGL (1129,80 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įpareigojimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. R0982876, saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ "Regitra" (LR ANK 382 straipsnio 2 dalis)m, rašytinį pasižadėjimą panaikinti.
Išaiškinti V. L., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.