Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis invalidumą, teistas:

1. 1999 m. liepos 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

2. 2001 m. kovo 14 d. pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius amnestiją, nuo neatliktos bausmės atleistas;

3. 2007 m. kovo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį - 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

4. 2007 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. 2008 m. vasario 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. 2010 m. kovo 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnio 1 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. 2012 m. vasario 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2016 m. gegužės 13 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

8. 2017 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos)- 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

9. 2018 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus;

10. 2018 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 str. 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (4 veikos) 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus bausmę su 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 7/07-599 K. D. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 9 d. 2021 m. balandžio 13 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. 2021 m. rugpjūčio 12 d. 10 val. 04 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, I. V. į AB bankas „Swedbank“ bankomatą įdėjus savo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB bankas „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir įvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, panaudodamas fizinį smurtą, kaire ranka nustūmdamas prie bankomato stovėjusią nukentėjusiąją I. V., neteisėtai atliko finansinę operaciją, paspausdamas pinigų išmokėjimo nuorodą ir atlikdamas 100 eurų išgryninimo operaciją pagrobė svetimą turtą – I. V. priklausančius pinigus – 100 eurų;

be to, K. D. 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 10 val. 04 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, I. V. į AB „Swedbank“ bankomatą įdėjus savo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB banko „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę ir įvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, panaudodamas fizinį smurtą, kaire ranka nustumdamas prie bankomato stovėjusią nukentėjusiąją I. V., svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją - paspaudė pinigų išmokėjimo nuorodą ir tokiu būdu atlikdamas 100 eurų išgryninimo operaciją pagrobė svetimą turtą– I. V. priklausančius pinigus – 100 eurų.

Kaltinamasis K. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.00 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bankomato, pamatė moterį, nusiiminėjančią pinigus. Jai suvedus PIN kodą, ją pastūmė ir paspaudus pinigų išėmimo mygtuką nusiėmė nuo jos kortelės 100 eurų. Neprisimena, kokiomis kupiūromis gavo pinigus iš bankomato. Kaip atrodė nukentėjusioji, neatsimena. Įvykio metu buvo blaivus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, labai blogai vertina savo poelgį. Pripažįsta nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai padarytą 100 eurų žalą. Nusikaltimą padarė dėl pinigų trūkumo, nes gyvena iš neįgalumo pašalpos. Daugiau nusikaltimų nebedarys.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-27533-21 matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 10:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, I. V. stovint prie į AB „Swedbank“ bankomato ir į jį įdėjus savo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB bankas „Swedbank“ mokėjimo kortelę ketindama atlikti bankinę operaciją, įvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, priėjęs vyras, panaudodamas fizinį smurtą, kaire ranka I. V. nustūmė ir neteisėtai atliko finansinę operaciją, paspausdamas pinigų išmokėjimo nuorodą, pagrobė svetimą turtą – I. V. priklausančius pinigus – 100 eurų (1 t., b. l. 1–2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietoje pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Įvykio vieta stebima stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 33–34, 36–39).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota prie viešojo transporto stotelės privažiuojantis troleibusas, iš kurio išlipa vyras. Vyras dešine koja šlubčiodamas prieina prie parduotuvės įėjimo ir stovi. Vyras užsidėjęs juodos spalvos sportines kelnes, mėlynos spalvos sportbačius, sportinę mėlynos spalvos užsegamą striukę, ant veido užsidėjęs juodos spalvos nosį dengiančią veido kaukę. Asmuo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų. Vyras stovi prie parduotuvės. Eilėje prie bankomato laukia 4 žmonės. Vyras priėjęs arčiau prie bankomatų, prieina prie senyvo amžiaus moters, stovinčios prie bankomato ir atliekančios paslaugą, ją užkabina su ranka, kažką su ranka darydamas bankomato ekrane. Vaizdo įraše matyti, kad moteris pradeda su vyru kalbėti, o jis toliau su ranka kažką atlieka prie bankomato. Vyras moterį patraukia nuo bankomato ir pats atsistoja prie jo. Vyras nuo bankomato nueina rankoje nešantis galimai pinigus ir nuo parduotuvės kamerų fiksuojamo vaizdo pasišalina. Moteris toliau lieka stovėti prie bankomato, atlikinėja paslaugą. Prie jos prieina už jos tuo metu stovėjusi moteris. Eilėje matoma, kad už jos laukia žmonės (1 t., b. l. 48–53).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl atpažinto asmens matyti, kad pagal gautą vaizdo įrašą iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame buvo užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymas, vaizdo įraše užfiksuotas vyras, maždaug apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo su Išskirtiniais požymiais - šlubavimas dešine koja. Patruliuojant aptarnaujamoje Žemųjų Šančių teritorijoje ne kartą yra matytas iš išvaizdos ir kitus požymius panašus asmuo, kuris galėjo įvykdyti anksčiau minėtą nusikalstamą veiką. Tai yra K. D., kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Asmuo atitinka minėto vyro išvaizdos požymius, jis taip pat yra šlubuojantis, jo kairė akis yra primerkta. Vyras ne kartą yra baustas administracine tvarka bei baudžiamąja tvarka už plėšimus, už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, taip pat už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal nustatytus požymius galima spręsti, kad vaizdo įraše matomas asmuo ir nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo yra K. D. (1 t., b. l. 55).

Iš AB „Swedbank“ pateikto I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. iš šios sąskaitos bankomate (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo išgrynintą 100 eurų (b. l. 68).

Iš 2021 m. spalio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. V. iš nuotraukos atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 5, galimai padariusį nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 83–88).

Liudytoja K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.00 val. stovėjo eilėje prie „Swedbank“ bankomato, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kaune, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Eilėje stovėjo daug žmonių, tačiau įsiminė vyriškis, kuris užlindo eilėje prieš ją sakydamas, kad jis labai skuba, kad tuoj bus autobusas ir jam reikia pinigų. Kai žmogus atsistojo prieš ją, jis iškart priėjo prie senyvo amžiaus moters, kuri tuo metu jau stovėjo prie „Swedbank“ bankomato ir buvo įdėjusi savo kortelę, buvo pradėjusi atlikinėti operaciją. Ji matė, kai vyriškis priėjęs prie moters ją bandė nustumti nuo bankomato, o tuo metu moteris bandė prieiti prie bankomato ir pasiimti savo kortelę. Tačiau vyriškis dar kažką paspaudęs bankomate atidavė kortelę moteriai, o pinigus pasiėmė. Viskas vyko labai greitai, ji tiksliai negali pasakyti, ką vyras spaudė bankomate. Vyras akivaizdžiai laikydamas pinigus rankoje nuėjo per (duomenys neskelbtini), skersai jį nelaukdamas žalio signalo perėjoje nuėjo link stotelės. Vyriškį galėtų apibūdinti kaip aukštesnį už save, maždaug 175-180 cm ūgio. Ji prisimena, kad jo paakiai buvo labai ištinę, įsiminė ašarojančios jo akys, vyras buvo šlubuojantis, šlubavo dešine koja, atrodė neadekvatus. Jeigu pamatytų asmenį, mano, kad galėtų jį atpažinti (1 t., b. l. 100–101).

Iš 2021 m. lapkričio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja K. R. iš nuotraukos atpažino K. D. kaip asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus (1 t., b. l. 104–110).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žinomai neteisėtą mokėjimo priemonės panaudojimą pripažino teisėtu arba neteisėtai perdavė mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis, arba neteisėtai panaudojo tikrus identifikavimo duomenis, arba panaudojo žinomai netikrus identifikavimo duomenis inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Šio nusikaltimo sudėčiai yra būdinga du veiksniai: neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu neteisėtas panaudojimas tikrų identifikavimo duomenų. Neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-105-895/2020).

Kaltinamasis K. D. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 10.00 val. galėjo būti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kur dėl pinigų stygiaus pamatęs, kad moteris 2021 m. rugpjūčio 12 d. nusiiminėjo nuo bankomato pinigus ir, jai suvedus PIN kodą, jis ją pastūmė ir nusiėmė nuo jos kortelės pinigus. Jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl savo šių veiksmų. Įsipareigoja gavęs pašalpą atlyginti padarytą žalą, t. y. 100 eurų.

Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios I. V. parodymai, kad jai būnant prie bankomato ir suvedus prisijungimo duomenis, šalia buvęs vyriškis ją pastūmė ir paspaudęs pinigų išmokėjimo nuorodą pasiėmė I. V. priklausančius išgrynintus pinigus. Jos parodymus patvirtino liudytoja K. R., kartu buvusi prie bankomato. Parodymo atpažinti metu ji atpažino kaltinamąjį K. D. kaip asmenį, pastūmusį nukentėjusiąją ir pasisavinusį bankomate išgrynintus pinigus. Šiuos parodymus patvirtina vaizdo įrašo iš įvykio vietos apžiūra, iš kurio matyti, kad jame užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Šie duomenys patvirtina, kad K. D. K. D. 2021 m. rugpjūčio 12 d. 10 val. 04 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, I. V. į AB bankas „Swedbank“ bankomatą įdėjus savo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB bankas „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir įvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, panaudojo fizinį smurtą, kaire ranka nustūmęs prie bankomato stovėjusią nukentėjusiąją I. V., neteisėtai atliko finansinę operaciją, paspausdamas pinigų išmokėjimo nuorodą ir atlikdamas 100 eurų išgryninimo operaciją pagrobė svetimą turtą – I. V. priklausančius pinigus – 100 eurų. Be to, K. D. 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 10 val. 04 min. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, I. V. į AB „Swedbank“ bankomatą įdėjus savo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB banko „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę ir įvedus naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, panaudodamas fizinį smurtą, kaire ranka nustumdamas prie bankomato stovėjusią nukentėjusįjį I. V. svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją - paspaudė pinigų išmokėjimo nuorodą ir atlikdo 100 eurų išgryninimo operaciją, tokiu būdu pagrobdamas svetimą turtą – I. V. priklausančius pinigus – 100 eurų.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, nes jis svetimą nukentėjusiosios turtą užvaldė panaudodamas fizinį smurtą bei panaudodamas svetimą mokėjimo kortelę. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. D., suvokdamas savo veiksmų tyčią, siekė užvaldyti svetimą turtą ir savo sumanymą pilnai įgyvendino jį pagrobdamas, panaudodamas fizinį smurtą – pastumdamas nukentėjusiąją.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis K. D. praeityje 10 kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už analogiškas veikas (1 t., b. l. 141–151). Paskutinį kartą teistas 2018 m. birželio 12 d., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Jis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 163–165), registruotas psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose (1 t., b. l. 172, 176), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertinės 2022 m. kovo 3 – 16 d. aktą Nr. 83TPK-146/2022 kaltinamajam K. D. konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Psichinės būsenos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės netaikytos (2 t., b. l. 8–11), nedirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris 10 kartų teistas už nusikaltimus aplinkai, nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, baustas administracine tvarka, dabar teisiamas už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, nedirbančiam, esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį. Paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos BK 63 straipsnio 1 straipsnio, 2 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, pasižada daugiau nenusikalsti, po teisiamojo posėdžio atlygino dalį žalos, yra neįgalus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant K. D. įpareigojimus: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala– tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji I. V. pareiškė 100 eurų vertės civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 94). Po teisiamojo posėdžio I. V. raštu patvirtino, kad kaltinamasis atlygino jai dalį žalos -50 eurų ir atsiprašė.

Kaltinamasis K. D. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Kaltinamasis neginčijo, jog turtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl jo kaltų veiksmų, taip pat neginčijo ir turtinės žalos dydžio, kuris įrodytas nukentėjusiosios pateiktais dokumentais. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys, kaltinamajam atlyginus 50 eurų, mažintinas iki 50 eurų. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant K. D. per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą 50 Eur turtinę žalą (BK 69 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Kaltinamajam K. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132–134), pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 47) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, skirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje skirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 1 (vienus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. D. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; 5 (penkis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1, 2, 3 dalimis paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant K. D. per 2 (du) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai I. V. padarytą 50 Eur (penkiasdešimties eurų) turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam K. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. D. nukentėjusiajai I. V. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.