Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. O. dėl iškeldinimo iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu bute gyveno nuo 2013 m. kaip sugyventiniai. Tačiau ieškovė neapsikentusi atsakovo elgesio nuo 2019 m. spalio ar lapkričio mėnesio išsikraustė su vaikais iš buto. Šiuo metu gyvena pas draugus, daugiau neturi kur gyventi, kadangi sugyventinis neišsikrausto iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei nuosavybės teisė į minėtą butą įregistruota (duomenys neskelbtini) pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovą, nurodydama, jog iki 2020 m. gegužės 5 d. atsakovas privalo išsikraustyti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Iš antstolės V. D. 2020 m. gegužės 4 d. akto dėl dokumentų įteikimo nustatyta, jog atsakovas 2020 m. balandžio 29 d. „Įspėjimas dėl išsikraustymo iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)“ paėmė jam adresuotą dokumentą, tačiau atsisakė nuo parašo, patvirtinančio jo gavimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iki šiol naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu be jos sutikimo ir taip varžo ieškovės teises, kadangi ji negali butu naudotis savo nuožiūra.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsniu) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis Nr. 3K-3-189/2011).

Aplinkybę, kad ieškovė yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-249/2007). Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė neginčija ir atsakovas.

CK 6.612 straipsnyje nurodyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad gyvena ieškovei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ieškovę ir atsakovą sieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai arba, kad atsakovas yra gavęs leidimą, sutikimą gyventi ieškovei priklausančiame bute. Tokiu būdu ieškovės teisės yra varžomos, nes ji negali butu naudotis savo nuožiūra, t. y. negali turto valdyti, naudoti ar juo disponuoti. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių, nepateikė teismui įrodymų, kad jis turi teisę naudotis kito asmens, t. y. ieškovės, nuosavybe (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad atsakovas gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą – jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo tenkintinas – atsakovas A. O. iškeldinamas iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą (CPK 271 straipsnis). Ieškovė nenurodo termino per kurį įpareigoti atsakovą išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų bei iškeldinti iš šių patalpų visą atsakovui ir / ar tretiesiems asmenims priklausantį patalpose esantį turtą, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustatytinas 14 dienų terminas išsikelti (CPK 178, 185 straipsniai)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovė D. M. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 12) ir 30 Eur už dokumentų įteikimą (b. l. 11), todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei D. M.. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 10,98 Eur pašto išlaidų. Šios pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. O. dėl iškeldinimo iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas A. O. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikelti iš ieškovei D. M. priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovui priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms.

Priteisti iš atsakovo A. O. 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. M..

Priteisti iš atsakovo A. O. 10,98 Eur (dešimt eurų 98 ct) už procesinių dokumentų įteikimą į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-6909-824/2020, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.