- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- AN2-262-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00322-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pažeidėjas
- R. J.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties R. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 25 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 23 d. 10.11 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,58 promilių girtumas, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas administracinio nusižengimo bylą nutraukti ir panaikinti jam paskirtą nuobaudą, bei administracinio poveikio priemonę, o bylos nenutraukus, panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba pakeisti nutarimą ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi skundo netenkino, motyvuojant tuo, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas kvalifikuojant nusižengimą ir skiriant nuobaudą. Teismas taip pat konstatavo, kad skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti R. J. švelnesnės nuobaudos taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas nurodė, jog išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia didelius nepatogumus darbinėje veikloje, kadangi apeliantas turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, todėl, padaręs jį, privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Teismas sprendė, kad R. J. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta (piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu paskirta minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui), ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl panaikinti ar pakeisti Institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
3. Apeliaciniame skunde R. J. atstovė advokatė L. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o teismui atsisakius tenkinti pirmąjį prašymą, prašo panaikinti arba švelninti R. J. skirtą 12 mėnesių trukmės specialiosios teisės vairuoti atėmimą.
3.1. Skunde apeliantas neigia savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, bei teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantas nepraėjus net 15 minučių nuo tada, kai išgėrė apie 20–30 g alkoholinio gėrimo ir sėdo į automobilį, buvo tikrinamas alkotesteriu. Apelianto 0,58 promilės neblaivumą alkotesteris parodė tik dėl to, kad jo burnos ertmėje tikrinimo alkotesteriu metu vis dar buvo likę alkoholio, o ne todėl, kad suvartotas alkoholis persikėlė į kraują ir sukėlė neblaivumą. Dėl to apeliantas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį traukiamas nepagrįstai.
3.2. Skunde nurodoma, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra reikalingas, o piniginės baudos skyrimas yra pakankamai efektyvi priemonė siekiant apeliantą atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų, nekartoti administracinių nusižengimų ir atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, už kurių atlikimą jam būtų vėl skiriamos piniginės baudos, sukeliančios reikšmingų finansinių nepatogumų.
3.3. Skunde pažymima, kad buvo visos sąlygos netaikyti apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Šiuo atveju yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bei nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantui nustatytas 0,58 promilės neblaivumas tik nežymiai viršijo vairuojant automobilį leistiną 0,4 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje. Apeliantas, sėsdamas vairuoti automobilį buvo išgėręs vos 20–30 g alkoholinio gėrimo ir ši aplinkybė leido jam pagrįstai manyti, jog jo kraujyje vėliau atsiradusi alkoholio koncentracija neviršys leistinos 0,4 promilės ribos. Dėl to apeliantas administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo, o tai yra lengvesnė kaltės forma. Nagrinėjamoje byloje apelianto pažeidimas nesukėlė realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, jų teisėms ir laisvėms, todėl pažeidimo pavojingumas akivaizdžiai neatitinka Institucijos paskirtos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Be to, didelį vairavimo stažą turintis R. J. anksčiau nėra vairavęs autotransporto priemonės neblaivus, todėl ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apelianto nuomone, šioje byloje egzistuoja ypatingų aplinkybių visuma, leidžianti R. J. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.
3.4. Skunde nurodoma, jog vertinant apelianto asmenybę, akivaizdu, kad R. J. indėlis yra itin svarbus organizuojant tiek Lietuvos architektų sąjungos veiklą, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sveikatos inovacijų vystymo centro, kuris su apelianto pagalba vysto inovatyvaus endokrinologijos ir diabetologijos centro įkūrimo projektą. Įgyvendinant pastarąjį projektą, turintį ypatingą reikšmę visuomenei ir jos sveikatai, apeliantas privalo palaikyti nuolatinius ryšius su partneriais iš užsienio, o netekęs teisės vairuoti automobilį, jis praras galimybę vykdyti šias pareigas. Dėl to 12 mėnesių laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones neproporcingai riboja jo ir jo šeimos teises bei teisėtus interesus, o taip pat dėl to nukenčia ir valstybės interesas, nes dėl taikomos administracinės nuobaudos apeliantas iš esmės praranda galimybę savo veikla prisidėti prie valstybės ekonomikos vystymo ir visuomenės gerovės.
3.5. Skunde pažymima, kad byloje esančiame administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkis metus tik trys užfiksuoti apelianto pažeidimai yra padaryti esant padidintam pavojingumui (nuobaudos už greičio viršijimą). Visi kiti nurodyti pažeidimai yra susiję su automobilio parkavimu neleistinose vietose arba vietinės rinkliavos nesumokėjimu. Toks asmens elgesys nesudaro pagrindo manyti, jog apeliantas yra neatsakingas vairuotojas, o jo vairavimas sukelia pavojų aplinkinių asmenų teisėms ir laisvėms, todėl negali būti traktuojamas kaip priežastis netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į R. J. atstovės apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pateikti argumentai yra identiški argumentams, kurie išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktame Institucijos atsiliepime į R. J. skundą dėl 2019 m. sausio 25 d. nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. R. J. atstovės advokatės L. D. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija R. J. pagrįstai pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, o apylinkės teismas apelianto skundą dėl minėto nutarimo atmetė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. J. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 23 d. 10.11 val. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0074 R. J. buvo nustatytas 0,58 promilių (±0,017 promilės) neblaivumo laipsnis (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18095814226, b. l. 4). Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0074 2018 m. spalio 5 d. patikros sertifikate nurodoma, jog jis yra tinkamas naudojimui ir galioja iki 2019 m. balandžio 5 d. (administracinio nusižengimo byla Nr. 18095814226, b. l. 5). Policijos pareigūno G. R. tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18095814226, b. l. 6) nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini), apie 10 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. J.. Bendraujant su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojo paklausus ar jis šiandien vartojo alkoholio, jis atsakė, kad šiandien nevartojo ir yra blaivus. Įtariant, kad vairuotojas gali būti ne visiškai išsiblaivęs, atliko blaivumo patikrinimo testą alkotesteriu „Alcotest 6810“, kuris užfiksavo 0,58 promiles. R. J. su alkotesterio parodymais sutiko, gailėjosi. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018 m. gruodžio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-383235-2018, iš kurio matyti, kad ties asmens paaiškinimais ir pastabomis R. J. nurodė: ,,gailiuosi vairavau išgėręs“ ir pasirašė parašu (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18095814226, b. l. 1–2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilių neblaivumo laipsnis.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai, negu teigiama apelianto skunde, buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis R. J. girtumo laipsnis. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apelianto neblaivumas alkotesteriu buvo tikrintas nepraėjus 15 minučių nuo tada, kai jis išgėrė apie 20–30 g alkoholinio gėrimo, todėl alkotesterio duomenys buvo netikslūs, nes apelianto burnos ertmėje tikrinimo alkotesteriu metu vis dar buvo likę alkoholio, tačiau šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, alkotesteris atitiko jam keliamus reikalavimus, kadangi nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. iškart po nusižengimo padarymo pripažino kaltę, nurodė, jog galisi vairavęs išgėręs bei neginčijo nusižengimo padarymo. Versija, kad nusižengimo padarymo metu jo burnoje dar buvo likę alkoholio likučių, todėl policijos pareigūnai turėjo įsitikinti, kad jis nevartojo alkoholio 15 minučių iki momento, kai buvo tikrinamas, atsirado tik apskundus Institucijos nutarimą. Be to, policijos pareigūno G. R. tarnybiniame pranešime nenurodyta, jog po nusižengimo padarymo apeliantas būtų nurodęs aplinkybę dėl alkoholio vartojimo 15 minučių iki jo blaivumo patikrinimo, to apeliantas nenurodė ir rašydamas paaiškinimą po patikrinimo. Priešingai, iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad R. J. policijos pareigūnams nurodė, jog šiandien alkoholio nevartojo. Be to, atsižvelgus ir į aplinkybes, kad R. J. policijos pareigūnų buvo sustabdytas apie 10 val., o jo blaivumas tikrintas 10.11 val., bei įvertinus tai, kad nuo alkoholio pavartojimo iki momento, kai R. J. buvo sustabdytas policijos pareigūnų taip pat turėjo praeiti bent keletas minučių, nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnai, tikrindami R. J. neblaivumą, nesilaikė alkotesterio naudojimo instrukcijos, kadangi akivaizdu, jog nuo alkoholio vartojimo momento iki tikrinimo alkotesteriu buvo praėję 15 minučių. Tačiau nežiūrint to, svarbiausia yra vis tik ištirtų įrodymų pagrindu konstatuota aplinkybė – kad apeliantas jį sustabdžius pareigūnams, nurodė, kad alkoholio iš viso nevartojo, ir dėl to pareigūnams nekilo abejonių laukti ar nelaukti dar papildomai 15 min. iki tikrinimo alkotesteriu. Tai, kad, kaip kad teigia apeliantas, jis jautėsi blaivus, nepaneigia techninėmis priemonėmis užfiksuoto neblaivumo laipsnio. Tuo remiantis, apelianto versija, kad nusižengimo padarymo metu jo burnoje buvo alkoholio likučių, galėjusių iškreipti alkotesterio rodiklius, atmetama kaip nepagrįsta, bei vertinama kaip gynybinė. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti R. J. nustatytu neblaivumo laipsniu, todėl daroma išvada, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
11. Apeliaciniu skundu R. J. taip pat prašo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
12. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
13. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, R. J. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas mieste, intensyvaus eismo gatvėje, esant paros metui, kuomet eismas dažniausiai ypatingai intensyvus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
16. Vertinant pažeidėjo asmenybę, spręstina, kad jis vis tik nėra ypatingai drausmingas vairuotojas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas už įvairius administracinius nusižengimus baustas net 15 kartų, iš kurių 3 kartus už leistino greičio viršijimą, bei 3 kartus už stovėjimą neleistinose vietose (administracinio nusižengimo byla Nr. 18095814226, b. l. 12–25). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. J. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, todėl sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo jos negali būti sumenkintos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės apie R. J. padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą.
17. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nustatytas neblaivumo laipsnis nėra didelis, jis gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebuvo baustas, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklą, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjui paskiriant minimalią nuobaudą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo (veiklos) pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju nei darbas, nei šeimos interesai nelaikytini aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu. Praradęs teisę vairuoti jis nepraranda nei pajamų šaltinio, nei galimybės toliau vykdyti įvairius projektus ir dalyvauti įvairiose veiklose. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas turi visas galimybes ieškoti kitų alternatyvų, pavyzdžiui, naudojimasis viešuoju transportu, artimųjų pagalba ir pan. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai, verslo partneriams, vykdyti veiklą, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kadangi apie neigiamas pasekmes R. J., kuris turi ilgą vairavimo stažą, buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios R. J. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
18. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs R. J. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar šios administracinio poveikio priemonės neskyręs, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovės advokatės L. D. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. atstovės advokatės L. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.