- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-354-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00799-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- VšĮ Kupiškio rajono turizmo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centrui dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 890 Lt žalos atlyginimo, 270 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 250 bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2012-06-02 jis dalyvavo atsakovo suorganizuotoje II Turistinio sezono atidarymo šventėje, kuri vyko Kupiškio marių Lėvens tvenkinio Uošvės liežuvyje. Jis su savo automobiliu atvyko į šventę, kur atvežė pripučiamą batutą. Atsakovo atstovas, atvykus į nurodytą vietą, parodė vietą, kur reikėjo išsikrauti batutą. Jo neiškrovė, nes nebuvo elektros tiekimo. Stovint nurodytoje vietoje nugriuvo šalia stovėjusi lauko pavėsinė, kuri užgriuvo ant jo automobilio VW TRANSPORTER, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Atvykę policijos pareigūnai surašė transporto priemonės sugadinimo aktą. Jis kreipėsi į vertintojus, kurie nustatė padarytus sugadinimus ir žalos dydį. Su pretenzija kreipėsi į atsakovą, kad šis atlygintų padarytą žalą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Kadangi atsakovas buvo šventės organizatorius, su jo leidimu jis atvyko į šventę, todėl jis yra atsakingas už padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas A. Z. atsakovo organizuotoje šventėje dalyvavo neteisėtai, tai yra jis neturėjo leidimo šventėje teikti paslaugas. Ieškovo paaiškinimą, kad jis šventėje dalyvavo gavęs organizatorių leidimą, teismas vertino kaip nepagrįstą, nes byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tokio leidimo ieškovas nebuvo gavęs, nes dėl jo nesikreipė. Teismas konstatavo, kad civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo, bei atsakovo kaltė. Tuo tarpu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, nes ieškovas A. Z. į atsakovo šventę atvyko neteisėtai, be leidimo, transporto priemonę pastatė ant žalios vejos, tai yra pažeisdamas kelių eismo taisykles, ir dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų buvo apgadintas jo automobilis. Be to, teismas aplinkybę, jog palapinė nugriuvo dėl staiga pakilusio vėjo gūsio, įvertino kaip nepriklausančią nuo šventės organizatoriaus valios, kurios jis negalėjo kontroliuoti ir protingai jos numatyti, bei negalėjo užkirsti kelio šios aplinkybės atsiraudimui ir jos padariniams (CK 6.212 str. 1d.). Dėl to teismas konstatavo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ir atsakovė yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės( CK 6.253 str. 2d.).
Šalies argumentai
Ieškovas su skundžiamu sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują - ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į CK 6.266 straipsnio reglamentavimą, kad palapinė, kuri apgadino automobilį, priklausė atsakovui, o ši aplinkybė suponuoja atsakovo atsakomybę. Nebent jis paneigtų savo pareigą atlyginti žalą įrodydamas nenugalimos jėgos aplinkybę, nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo dalyvavimą šventėje be leidimo ir transporto priemonės pastatymą ant žalios vejos vertino kaip jo neteisėtus veiksmus, turėjusios įtakos žalos atsiradimui. Taip pat pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, netinkamai taikė CK 6.212 straipsnio nuostatas. Kaip nurodo apeliantas, vėjas pats savaime negali būti laikomas kaip sąlyga taikyti CK 6.212 straipsnį. Vėjas nenugalima jėga galėtų būti pripažintas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ir mastas būtų toks neįprastai didelis ir nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei. Teismas nagrinėjamu atveju nereikalavo pateikti įrodymų apie tą dieną buvusias oro sąlygas bei nepagrįstai vėjo gūsį, nuvertusį nepritvirtintą palapinę, prilygino nenugalimai jėgai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija, bylos Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š. vs E. I, bylos Nr. 3K-3-381/2012).
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančių atsakovo civilinę atsakomybę. Atsakovas atlyginti žalą ieškovui ginčija vien tik ta aplinkybe, jog ieškovas neturėjo leidimo atvykti į šventę ir statyti automobilio ant žalios vejos. Kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose bei atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, atsakovo civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju eliminuotų tik įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl to nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog ieškovas neturėjo leidimo dalyvauti šventėje, neturi teisinės reikšmės, kadangi ji santykyje su kilusia žala nesuponuoja ieškovo nei tyčios, nei didelio neatsargumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sureikšmino šią aplinkybę ir vertino byloje esančius įrodymus, kurie ginčui neturi teisinės reikšmės. Taip pat sutinkant su apeliacinio skundo argumentu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai be teisinio pagrindo vėjo gūsį prilygino nenugalimai jėgai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012 išaiškino, jog vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numatyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Pažymėtina, jog atsakovas siekdamas įrodyti aplinkybes, kurios eliminuotų jo civilinę atsakomybę, į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog tuo metu, kai buvo nuversta palapinė, vėjas buvo neįprasto stiprumo. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas negalėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir neturėjo galimybių imtis priemonių nuo jo apsisaugoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė jo civilinę atsakomybę eliminuojančių sąlygų, o ieškovui įrodžius atsakovės civilinę atsakomybę lemiančias sąlygas, ieškinys turėjo būti patenkintas.
Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.266 straipsnio nuostatas bei netinkamai taikė CK 6.212 straipsnį pripažindamas vėjo gūsį nenugalima jėga. Dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo 1 890 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 890 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo reikalavimo priteisti 800 Lt ir prašo priteisti 1 890 Lt, civilinės bylos dalis dėl 800 Lt priteisimo nutrauktina.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas turėjo 1 250 Lt išlaidų, susijusių su teisine pagalba pirmosios instancijos teisme, taip pat sumokėjo 81 Lt žyminio mokesčio bei 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Visos šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Kretingos rajono 2012 m. spalio 26 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro ieškovui A. Z. 1 890 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1 890 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 403 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Civilinės bylos dalį dėl 800 lt priteisimo iš atsakovo VšĮ Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro nutraukti.