Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, Daivai Kaminskienei, dalyvaujant prokurorams Kristinai Prialgauskienei, Juozui Sykui, nukentėjusiajai I. C., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbiami), gyvenantis (duomenys neskelbiami), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nes jis, 2013 m. sausio mėn. 18 d. apie 18.30 val. Klaipėdoje, Mokyklos g., ties namu Nr. 9, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), sankryžoje, sukdamas į dešinę, nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusios I. C. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. C. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto, numatančio, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, <...> įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2013 m. vasario 18 d., apie 18.30 val., vairavo automobilį „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), važiavo Klaipėdos m., Verpėjų gatve link Mokyklos gatvės. Privažiavęs Verpėjų - Mokyklos gatvių sankryžą, jis įjungė dešinio posūkio signalą, pasižiūrėjo į kairę pusę, ar nėra atvažiuojančių automobilių, praleido atvažiuojantį automobilį ir pradėjo sukti dešinėn. Įsukęs į Mokyklos gatvę, pamatė pėsčiųjų perėjos viduryje einančią nukentėjusiąją. Stabdė, tačiau buvo slidi kelio danga ir sustabdyti nespėjo, nukentėjusiąją jis partrenkė. Tuo metu jis važiavo negreitai. Sustojo už pėsčiųjų perėjos, išlipęs iš automobilio, jis nukentėjusiosios atsiprašė, pasiūlė jai pagalbą, tačiau ji atsisakė. Jo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jis bandė su nukentėjusiąja susitaikyti, tačiau nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Specialisto išvada Nr. T-A 1162/13(01) nustatyta, kad D. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kraujo mėginys paimtas 2013-01-18, 19.55 val. (b.l. 40).

Alkotesterio parodymų kvitu nustatyta, kad 2013-01-18 18.43 val. D. V. tikrinimo rezultatas – 0,00 promiles (b.l. 37).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad eismo įvykis kilo 2013 m. sausio mėn. 18 d. apie 18.30 val. Klaipėdoje, Mokyklos g., ties namu Nr. 9, sudarytas autoavarijos vietos planas (b.l. 3-14).

Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2013-02-28 rašto matyti, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 252,33 Lt dydžio turtinė žala dėl I. C. gydymo atlyginta (atlygino draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas), todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 24).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), savininkas yra V. V., gim. (duomenys neskelbiami) (b.l. 61).

Tokiu būdu, kaltinamojo D. V. kaltė pilnai įrodyta jo paties prisipažinimu ir aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju.

Iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo draudimo liudijimo matyti, kad automobilį „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), D. V. nuo 2012-12-19 00.00 val. iki 2013-01-18 24.00 val. buvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, draudimo liudijimas LT/ABA Nr. 7198540 (b.l. 99). Kadangi kaltinamojo D. V. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), buvo draustas AAS „Gjensidige Baltic“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl už šią žalą pagal draudimo sutarties sąlygas atsako draudimo bendrovė, kuri byloje turi būti pripažinta civiliniu atsakovu.

Iš AAS „Gjensidige Baltic“ 2013-09-18 rašto matyti, kad pagal sutartį draudimo bendrovė yra prisiėmusi atsakomybę atlyginti 5000 eurų, t.y. 17264 Lt neturtinę žalą (b.l. 95-97), todėl nustatyta, kad žala, kurios reikalauja ieškovė neviršija draudimo sutartyje nurodytas sumas.

Iš išmokos akto matyti, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2013-08-28 I. C. pervedė 86,84 Lt kaip žalos atlyginimą už vaistus pagal pateiktus kvitus. (b.l. 107).

2013-10-30 prašyme, dėl bylos nagrinėjimo civilinio atsakovo ieškovui nedalyvaujant, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nurodo, kad ieškovei I. C. atlygino 4480,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo atsiliepime į nukentėjusiosios I. C. ieškinį, draudimo bendrovė nurodo, kad prašoma neturtinei žalai atlyginti 7000 Lt suma yra per didelė, neatitinka LR CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, susiformavusios teismų praktikos, todėl teismo prašo sumažinti iki išmokėto neturtinės žalos dydžio (b.l. 148-149) .

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji I. C. dėl autoįvykio metu jai padarytų sužalojimų kentė fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė didelį vidinį diskomfortą, negalėjo pilnavertiškai gyventi, turėjo lankytis gydymo įstaigose, buvo išsigandusi dėl savo sveikatos ir šiuo metu dar jaučia sužalojimo pasekmes.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į nukentėjusiajai padarytus sužalojimus bei į tai, kad nukentėjusiajai tuo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė, veikdamas neatsargiai, į tai, kad kaltinamasis gauna pajamas, t.y. dirba, į jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo amžių, į tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, į nukentėjusiosios nedarbingumo dėl patirtų sužalojimų laikotarpį. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-401/2009, 2K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010, 2K-427/2011). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad prašoma priteisti 7000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji turi būti mažintina. Teismas daro išvadą, kad 6000,00 Lt suma yra pakankama nukentėjusiajai I. C. neturtinei žalai dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo atlyginti. Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino dalį, t.y. 4480,00 Lt neturtinės žalos, tai iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteistina 1520,00 Lt nukentėjusiajai I. C. neturtinei žalai atlyginti.

Iš išmokos akto matyti, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2013-02-13 Valstybinei ligonių kasai išmokėjo 252,33 Lt už I. C. gydymą (b.l. 105). Kadangi Valstybinei ligonių kasai žala atlyginta ir baudžiamojoje byloje Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nėra, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - D. V. anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargią veiką, D. V. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. V. anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalto pirmą kartą, nusikalto būdamas blaivus, todėl baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones jam netaikoma.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. V. kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d. ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 1520,00 litų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios I. C. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.