- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kauno
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2072-413/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų valdymo centrui, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro 2011-03-02 sprendimą Nr. 40, kuriuo atsisakyta pasirašyti su ieškovu, kaip pirkimo laimėtoju, viešojo pirkimo sutartį bei įpareigoti atsakovą sudaryti su juo tokią sutartį.
Byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (perkančioji organizacija) 2010-06-11 paskelbė 5 didelių gabaritų atliekų surinkimo ir 2 kompostavimo aikštelių Kauno regione statybos darbų supaprastintą atvirą konkursą (viešojo pirkimo Nr. 90611) (toliau – Konkursas). Atsakovo viešojo pirkimo komisija (toliau Komisija) 2010-09-10 įvertino pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir ieškovą pripažino laimėtoju. Atsakovas 2010-10-05 pateikė ieškovui rangos sutartį susipažinti ir nurodė, kad kvietimas pasirašyti sutartį bus pateiktas kitu raštu, tačiau 2010-02-11 CVO IS paskelbė, kad pirkimo procedūros nutraukiamos. Ieškovas 2011-02-12 kreipėsi į atsakovą, prašydamas paaiškinti tokio sprendimo priežastis. Atsakovas ginčijamame 2011-03-02 sprendime nurodė, kad pirkimo procedūros nutrauktos Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau VPĮ) 41 straipsnio 1 dalies pagrindu vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau VPT) 2011-02-10 sprendimu, įpareigojančiu atsakovą pirkimo procedūras nutraukti, nes padaryti pažeidimai turi įtaką pirkimo rezultatams, bei Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau Agentūra) 2010-11-02 raštu, kuriuo rekomenduota nutraukti pirkimą ir skelbti jį iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, VPT ir Agentūros sprendimuose nurodyti galimai padaryti perkančiosios organizacijos pažeidimai yra formalūs ir neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, dėl ko sprendimas nutraukti procedūras ir nepasirašyti sutarties su juo, kaip Konkurso laimėtoju, yra neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog tretieji asmenys Agentūra ir VPT konstatavo, jog perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos, jog pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nurodyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Teismas šį atsakovo padarytą įstatymo pažeidimą pripažino pagrįstu. Tokią išvadą padarė įvertinęs Konkurso sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 13.8 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pataisymai dėl kainos negalimi, 1 skirsnio 10 punktą, iš kurio seka, kad sutarties terminas yra 27 mėn., ir vadovaudamasis VPT direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintomis Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 24.1-24.8 punktais, įpareigojančiais numatyti kainos perskaičiavimą, jei sutarties terminas yra ilgesnis nei 1 metai. Teismas nusprendė, jog atsakovas, nustatęs fiksuotą sutarties kainą darbams, kurių terminas yra ilgesnis nei 1 metai, privalėjo nustatyti ir jos perskaičiavimo mechanizmą, o to nepadaręs pažeidė racionalaus lėšų panaudojimo principą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (VPĮ 3 str. 2 d.).
Teismas taip pat nusprendė, jog atsakovas pažeidė skaidrumo principą, nes pasiūlyme pagal A formą (techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija) reikalavo nurodyti taip pat ir projekto sąmatinius skaičiavimus (darbų ir įkainių detalizavimą), tai yra pasiūlymo B formos (pasiūlymo kaina) informaciją, kuri turėjo būti nagrinėjama tik išnagrinėjus pasiūlymus pagal A formą antrame Komisijos posėdyje. Teismas nurodė, kad pirmame Komisijos posėdyje atskleista ši tiekėjų informacija galėjo turėti įtakos vertinant techninius pasiūlymus, be to, tiekėjai šią sąlygą suprato skirtingai ir A formoje finansinės pasiūlymo informacijos nepateikė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas UAB „Autokausta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas pažeidė CPK normas, protingumo, teisingumo principus, jo teises, įtvirtintas CPK 42 straipsnyje, nes bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas vadovavosi negaliojančiu senos redakcijos VPT direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtinta Metodika, kuri pakeista 2006-02-02, 2008-01-11, 2009-12-24, o 2008-09-10 išdėstyta nauja redakcija. Teismas netinkamai aiškino Metodikos nuostatas, reglamentuojančias sutartyje nustatytos kainos perskaičiavimą. Konkurso sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 13.8 punkto nuostata, kad pataisymai dėl kainos pakeitimo negalimi (netaikomi), yra tik vienas iš kainos apskaičiavimo būdų, o ne perkančiosios organizacijos kainodaros taisyklės, kuriose privaloma nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimą. Metodika leidžia vienoje sutartyje taikyti kelis kainos apskaičiavimo būdus, todėl atsakovas galės vėliau patikslinti kainą, nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimą, ar pasirinkti kitą kainos apskaičiavimo būdą (Metodikos 7 p.). Teismas turėjo vertinti atsakovo sprendimų teisėtumą vadovaudamasis nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijumi. Teismo išvada, jog buvo pažeistas skaidrumo principas, yra nepagrįsta. Atsakovo reikalavimas pasiūlymo A formoje nurodyti sąmatinius skaičiavimus (darbų ir įkainių detalizavimą) atitinka VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą, viešąjį interesą ir neprieštaravo reikalavimui pasiūlymo B formoje nurodyti kainą. Reikšminga yra tai, kad pasiūlymų eilė buvo sudaroma pagal ekonominio naudingumo kriterijų, todėl darbų kainų ir įkainių detalizavimas buvo būtinas, siekiant įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus. Priešingu atveju dalyviai, nenurodydami, kokiu būdu pasiūlymas bus įvykdytas, galėtų pasiūlyti aiškiai žemesnę kainą. Be to, įstatymas nedraudžia perkančiajai organizacijai prašyti, kad A formoje būtų pateikti sąmatiniai skaičiavimai. Atsakovo padaryti pažeidimai yra formalūs ir neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, o trečiųjų asmenų sprendimai, kurių pagrindu buvo nutrauktos pirkimo procedūros ir nepasirašyta pirkimo sutartis, yra neteisėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei materialinės teisės normų pažeidimų, prieštaraujančių viešajam interesui, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik ieškovo apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto UAB „Autokausta“ skundo argumentą, jog teismas, išnagrinėjęs šią bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK normas, protingumo, teisingumo principus bei CPK 42 straipsnyje įtvirtintas proceso teises. Kaip žinoma, CPK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskiroms civilinių bylų kategorijoms įstatymų gali būti nustatytas bylos išnagrinėjimo terminas, o pagal VPĮ 95 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl ginčų, atsiradusių iš viešojo pirkimo teisinių santykių, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas ir gali būti nagrinėjamas ne tik žodinio, bet taip pat ir rašytinio proceso tvarka. Taigi siekiant įgyvendinti VPĮ 95 straipsnio 6 dalies reikalavimą, jog šios, viešąjį interesą turinčios bylos, būtų išnagrinėtos per kiek įmanoma trumpiausią laiką, yra formuojama teismų praktika minimos kategorijos bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Paminėtina ir tai, kad apeliantui, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, taip pat yra fakto instancija, buvo suteikta galimybė su procesiniais dokumentais teikti įrodymus, jo įsitikinimu, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, bei paneigiančius atsakovo bei trečiųjų asmenų argumentus bei pateiktus įrodymus (CPK 135, 226, 314 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad bylą nagrinėjus rašytinio proceso tvarka nebuvo užtikrintas tinkamas procesas, buvo pažeisti protingumo, teisingumo principai bei CPK 42 straipsnyje įtvirtintos ieškovo proceso teisės.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl to, kad buvo vadovautasi negaliojančia senos redakcijos Metodika, patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21, kuri buvo pakeista 2006-02-02 įsakymu Nr.1S-10, 2008-01-11 įsakymu Nr.1S-1, 2009-12-24 įsakymu Nr.1S-129, o 2008-09-10 įsakymu Nr.1S-89 išdėstyta nauja redakcija.
Pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija atsakovas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras perkamiems darbams, kurių atlikimo terminas yra ilgesnis kaip vieneri metai, nustatė fiksuotą sutarties kainą be galimybės ją perskaičiuoti. Teismas konstatavo, jog tokiu būdu buvo pažeistas imperatyvus VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimas, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nurodyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, nes Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 24.1 punkte yra imperatyviai reikalaujama, jog tuo atveju, kai statybos darbų sutarties trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai, yra privaloma nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimą vadovaujantis šios metodikos 24.2–24.8 punktų nuostatomis (VPĮ 24 str. 2 d. 9 p., 85 str. 1 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai nurodė, jog ši metodika yra patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21, o vėlesniais apelianto nurodytais įsakymais ši metodika tik buvo redaguojama. Be to, teismo sprendime nurodyta minimos metodikos 24.1 punkto norma, kurioje suformuluotas reikalavimas, jog statybos darbų sutartyje, kurios trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai, yra privaloma nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimą, vadovaujantis šios metodikos 24.2–24.8 punktų nuostatomis, ir yra įtvirtinta būtent Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymo Nr. 1S-21 naujojoje redakcijoje (2008-09-10 įsakymas Nr.1S-89). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina pirmosios instancijos teismo klaida, jog teismas sprendime nepažymėjo apie šio teisės akto redakcijos kitimą, tačiau ji neduoda pagrindo išvadai, jog buvo remtasi negaliojančiu įstatymu. Be to, kaip žinoma, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tuo tarpu teisėjų kolegija, remdamasi žemiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas šį ginčą išnagrinėjo teisingai.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Metodikos taisyklių nuostatas, reglamentuojančias imperatyvų reikalavimą perskaičiuoti sutartyje nustatytą kainą. Kaip jau buvo nurodyta, iš šio supaprastinto atviro konkurso sąlygų II skyriaus 1 skirsnio 10 punkto seka, jog sutartis sudaroma 27 mėnesių terminui, o II skyriaus 3 skirsnio 13.8 punkte nustatyta, jog jokie pataisymai dėl kainos pakeitimo negalimi (netaikomi) (t. 1, b. l. 160, 177). Taigi apelianto argumentai, jog paminėtos Metodikos taisyklės nereglamentuoja atvejo, kai iš pradžių nurodoma fiksuota paslaugų kaina, vėliau yra patikslinama ją perskaičiavus, todėl yra aktuali Metodikos taisyklių 7 punkto nuostata, kad esant būtinybei vienoje sutartyje gali būti taikomi keli kainos apskaičiavimo būdai, jog privaloma vadovautis nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijumi ir kt., nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, nes, kaip minėta, šio konkurso sąlygose, tarp jų sąlygose esančiame statybos darbų rangos sutarties projekte, tokios galimybės perkančioji organizacija nenustatė (CPK 185 str.).
Atmetami apelianto teiginiai, jog nepagrįsta teismo išvada dėl VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą pažeidžiančių Konkurso sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 12.1 punkto nuostatų. Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas šią aplinkybę, pirmiausiai privalėjo atsižvelgti į tai, ar nagrinėjamu viešuoju pirkimu, kai laimėjusiu laikomas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas, buvo užtikrinti šių procesų esminiai tikslai racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, įsigyti tinkamos kokybės prekes ir paslaugas, o taip pat skatinti konkurenciją, rinkos plėtrą ir kt. Kaip minėta, teismas nustatė, jog atsakovo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimas pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 12.1 punkte, kad Konkurso dalyvis pirmajame voke su techniniais pasiūlymo duomenimis (pasiūlymo A forma (techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija), privalo pateikti duomenis (darbų kainų žiniaraščiuose nurodytų darbų bei įkainių detalizavimas), susijusius su pasiūlymo antrame voke (pasiūlymo B forma (kaina) esančia informacija, kuri privalėjo būti nagrinėjama tik antrajame Komisijos posėdyje, pažeidžia vieną iš esminių viešųjų pirkimų principų, reikalaujančių užtikrinti šių procesų skaidrumą, nes gali įtakoti dalyvių pasiūlymų techninių duomenų vertinimą. Be to, remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad ne visi Konkurso dalyviai vienodai suprato šią pirkimo dokumentų sąlygą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog, priešingai nei teigia apeliantas, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad paminėta pirkimo sąlyga iš tiesų sudaro galimybę viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimui, o tai savo ruožtu paneigia apelianto nurodytų šių procesų kitų principų bei tikslų užtikrinimą. Pažymėtina tai, kad VPĮ normos perkančiajai organizacijai leidžia kreiptis į dalyvius, kad šie paaiškintų savo pasiūlymus, iš jų ir kainos dalyje (VPĮ 39 str.), tačiau tai privalo būti atliekama griežtai laikantis šio įstatymo, kuris imperatyviai reglamentuoja pirkimo procedūrą (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindą išvadai, jog pirmiau išanalizuotos atsakovo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro viešojo pirkimo Nr. 90611 Sąlygos, priešingai nei teigė ieškovas, neatitiko imperatyvių įstatymų reikalavimų, todėl vadovaujantis principu, jog iš neteisės negali kilti teisė, atsakovas negalėjo vadovaudamasis šiomis neteisėtomis sąlygomis vykdyti pirkimo procedūras ir vertinti konkurso dalyvių kvalifikaciją. Tuo remdamasis teismas teisingai sprendė, kad ginčijamas 2011-03-02 sprendimas Nr. 40, kuriuo Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos įpareigojus (VPĮ 8 str. 3 d. 6 p.) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai rekomendavus (t. 1, b. l. 20-24) buvo nutrauktos šio viešojo pirkimo procedūros, yra teisėtas, o ieškovo UAB „Autokausta“ ieškinys yra atmestinas (CPK 3 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią civilinę bylą daro išvadą, kad teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nustatančias galimybę perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nustatydamas, kad pirkimo procedūros buvo nutrauktos pagrįstai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo, nėra, todėl ieškovo UAB „Autokausta“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo UAB „Vilsta“ sumokėtas 137 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą negrąžinamas (CPK 93 str. 1 ir 3 d.), o iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokatų pagalbos apeliacinės instancijos teisme apmokėjimo. Tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų dydį, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.