- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2-2072-413/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00322-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- UAB „Autokausta“
- Atsakovas
- VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos projektų valdymo agentūra prie LR Aplinkos ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autokausta“ ieškinį atsakovui VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, tretieji asmenys Aplinkos projektų valdymo agentūra prie LR Aplinkos ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro 2010 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 40 neteisėtu ir įpareigoti atsakovą - perkančiąją organizaciją VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą - sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju UAB „Autokausta“.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas 2010 m. birželio 11 d. teisės aktų nustatyta tvarka paskelbė apie organizuojamą supaprastintą atvirą konkursą „5 didelių gabaritų atliekų surinkimo ir 2 kompostavimo aikštelių Kauno regione statybos darbai“. Viešojo pirkimo komisija 2010 m. rugsėjo 10 d. posėdyje baigė vertinti dalyvių pasiūlymus ir nustatė pasiūlymų eilę, sudarytą ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, kur UAB „Autokausta“ pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausias ir bendrovė paskelbta pirkimo laimėtoju. 2011 m. vasario 11 d. perkančioji organizacija CVP IS patalpino pranešimą, kuriame nurodė, kad „vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau ir VPĮ), pirkimo (pirkimo Nr. 90611 „5 didelių gabaritų atliekų surinkimo ir 2 kompostavimo aikštelių Kauno regione statybos darbai") pirkimo procedūros nutraukiamos“. Ieškovas 2011 m. vasario 15 d. raštu prašė atsakovo paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo nutrauktos pirkimo procedūros. Atsakovas 2011 m. kovo 2 d. raštu informavo ieškovą, jog nusprendė nepasirašyti su juo pirkimo sutarties dėl Viešųjų pirkimų tarnybos ir LR Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros pateiktuose raštuose nurodytų priežasčių. Ieškovo nuomone, atsakovo sprendimas nutraukti pirkimo procedūras bei nepasirašyti sutarties su konkurso laimėtoju UAB „Autokausta“ yra neteisėtas. Nagrinėjant Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau ir Agentūros) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau ir Tarnybos) perkančiajai organizacijai (atsakovui) nurodytus Konkurso organizavimo trūkumus, būtina atsižvelgti į du aspektus: 1) ar po pažeidimų kuriam nors vienam iš tiekėjų yra suteikiamas konkurencinis pranašumas; 2) ar padaryti pažeidimai yra esminiai, ar formalūs. Atsakovui adresuotuose Agentūros ir Tarnybos raštuose yra nurodyti grynai formalaus pobūdžio nukrypimai nuo VPĮ ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo procedūrų vykdymo eigos, kurie iš esmės neturėjo jokios įtakos kitų tiekėjų teisių apimčiai ir niekaip neįtakojo pirkimų rezultato, kadangi nei vienas iš tiekėjų pretenzijų dėl galutinio pirkimo rezultato nepareiškė, nepatyrė žalos ir visos įmonės dalyvavo vienodomis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo jį atmesti. Atsakovas teigia, kad viešjo pirkimo procedūras pravedė teisėtai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų. Tačiau pagal VPĮ 8 straipsnio 3 dalį Tarnyba, įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidmus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Be to, pirkimo dokumentams nepritarė ir Agentūra, taipogi rekomendavusi nutraukti pirkimo procedūras. Todėl atsakovas, vykdydamas paminėtų institucijų rekomendacijas ir nurodymus, priėmė ginčijamą sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007).
Vienu iš pirkimo procedūrų pažeidimu tretieji asmenys nurodė VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nurodyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, pažeidimą. Su tokiu Tarnybos ir Agentūros vertinimu teismas sutinka.
Perkančiosios organizacijos Konkurso sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 13.8 punkte nustatyta, kad pataisymai dėl kainos pakeitimo negalimi (netaikomi) t.1, b.l. 177). Iš Konkurso sąlygų II skyriaus 1 skirsnio 10 punkto seka, kad sutartis galios 27 mėnesius. Pagal Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21, 24.1 punkto reikalavimus, jeigu sutarties trukmė yra ilgesnė nei 1 metai, privaloma nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimą vadovaujantis šios metodikos 24.2–24.8 punktų nuostatomis. Metodikos 24.2 punkte nustatyta, kad Kainodaros taisyklėse nustatant fiksuotos kainos ar fiksuoto įkainio perskaičiavimą turi būti nustatyta, kokiais duomenimis remiamasi vertinant kainų lygio kitimą, kada vykdomas perskaičiavimas, kokia yra šio perskaičiavimo formulė. Pagal Metodikos 24.5 punktą fiksuotos kainos ar fiksuotų įkainių perskaičiavimo momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu. Nustatant perskaičiavimo momentą reikia įvertinti laiką, kuris būtinas statistinių rodiklių apskaičiavimui ir paskelbimui. Metodikos 25 punkte įtvirtinta privaloma taisyklė perkančiajai organizacijai, kad kainodaros taisyklėse turi būti numatytas kainos ar įkainių perskaičiavimas teisės aktais pakeitus taikomą pridėtinės vertės mokestį sutartyje nurodytoms prekėms, paslaugoms ar darbams. Jeigu sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė kaip 1 metai, kaina ar įkainiai turi būti perskaičiuojami, o jeigu trumpesnė – galima numatyti, kad neperskaičiuojami.
Remiantis išdėstytu, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas, nustatydamas fiksuotą sutarties kainą darbams, kurių terminas yra ilgesnis kaip 1 metai, privalėjo vadovautis Metodikos nurodymais ir nustatyti fiksuotos kainos perskaičiavimo mechanizmą. Taigi perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos neatitiko VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimų (VPĮ 24 str. 2 d. 9p., 85 str. 1 d.). Šis paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimas tiesiogiai susijęs su VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu racionalaus lėšų panaudojimo principu. Todėl, teismo vertinimu, šio principo pažeidimas laikytinas esminiu, o ne formaliu, kaip teigia ieškovas, pirkimo procedūrų pažeidimu ir sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
Laikytinos pagrįstomis Tarnybos išvados, kad atsakovas pažeidė ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą. Pagal pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 12.1 punktą Konkurso dalyvis privalėjo pateikti pasiūlymą pagal pirkimo dokumentuose pateiktas pasiūlymo A (techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija) ir B (pasiūlymo kaina) formas. Pagal pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 23.2 punktą pirmajame Komisijos posėdyje turi būti atplėšiami vokai su A formos informacija, antrajame – vokai, kuriuose nurodomos kainos (B formos informacija). Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitnka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Perkančiosios organizacijos pirkimo dalyviams keliami techniniai duomenys nurodyti pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 2.7 priede (Rangovo projektiniai pasiūlymai), iš kurio 7 punkto seka, kad tiekėjo A formos pasiūlyme turi būti nurodyti ir projekto sąmatiniai skaičiavimai (darbų ir įkainių detalizavimas), t.y. tokie duomenys, kurie iš esmės atitinka B formos informaciją ir kuri turi būti nagrinėjama antrajame Komisijos posėdyje. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai pirmajame Komisjos posėdyje buvo atplėšti vokai ir išnagrinėti tiekėjų AB „Panevėžio keliai“ bei UAB „Autokausta“ pasiūlymai ne tik su A formos, bet ir B formos informacija (pateiktos sąmatos ir detalūs jų skaičiavimai), kuri, kaip jau buvo minėta, galėjo būti nagrinėjama tik antrajame Komisijos posėdyje. Atskleista paminėtų tiekėjų finansinė informacija galėjo įtakoti ir techninių pasiūlymų vertinimą, be to, šią pirkimo dokumentų sąlygą Konkurso dalyviai suprato skirtingai (be paminėtų bendrovių kiti pirkimo dalyviai su A formos informacija finansinės pasiūlymo informacijos nepateikė). Taigi perkančioji organizacija (atsakovas) laikydama, kad tiekėjams nustatytos Konkurso (pirkimo) sąlygos yra teisingos, kitų dalyvių, nepateikusių su A forma informacijos apie sąmatinius darbų paskaičiavimus (darbų kainos), privalėjo pirmajame vokų atplėšimo etape jų pasiūlymus atmesti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas, nesiremiant jokia papildoma teisės norma, pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010, ir joje nurodyta praktika).
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus racionalaus lėšų panaudojimo ir skaidrumo principus, todėl tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nustačius paminėtų pirkimo sąlygų pažeidimus, dėl kitų Tarnybos nurodytų Konkurso sąlygų pažeidimo, sutikdamas su ieškovo argumentais, teismas nepasisako, kadangi Tarnybos 2011 m. vasario 10 d. rašto motyvuojamojoje dalyje, 1, 2, 5 punktuose nurodyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, o 4 punkte Tarnybos nurodyta informacija yra netiksli ir prieštaraujanti faktinei bylos medžiagai (pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.8 punkte nurodyto kvalifikacijos reikalavimo pažeidimas buvo siejamas tik su AB „Panevėžio keliai“, AB „Utenos melioracija“ ir UAB „Pireka“ ir nebuvo konstatuotas kitų Tarnybos nurodytų įmonių atžvilgiu; t.2, b.l. 18-29).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teisėjas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Autokausta“, į.k. 135007799, 5,40 Lt (penkis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti šioje byloje 2011 m. kovo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.