Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos psichikos sveikatos centras, išsprendė bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi teismas paskyrė psichiatrinę ekspertizę, o bylos nagrinėjimą sustabdė.

2018 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos nagrinėjimas atnaujintinas. Byla nutrauktina.

Gavus ekspertizės aktą, civilinė byla, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, atnaujintina (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 167 straipsnis).

Pareiškėjas, siekdamas brolio vardu gauti našlaičių pensiją pagal Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolis buvo neįgalus nuo vaikystės. Nurodė, kad brolis R. J. į gydymo įstaigas kreipėsi jau būdamas 26 metų amžiaus, 2012-12-15 jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, kaip asmeniui, pripažintam neįgaliu po 24 metų amžiaus.

Pagal Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį teisę gauti našlaičių pensiją turi taip pat ir mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Taigi teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai (įvaikiai), jeigu jie iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti invalidais nuo vaikystės ir jeigu jie nuo 18 metų yra nuolat nedarbingi ar iš dalies darbingi.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teisės gauti našlaičio pensiją pripažinimui yra svarbus ne asmens susirgimo, o jo pripažinimo neįgaliuoju (invalidu) momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-687/2017).

Neįgalumui nustatyti teisės aktuose yra įtvirtinta speciali tvarka – dėl jo sprendžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 „Dėl neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 ir 12.6 punktuose nurodyta, kad neįgalumo lygį nustato NDNT ir per 15 darbo dienų nuo šio tvarkos aprašo 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakyme Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad asmenų darbingumo lygį nustato NDNT (2 punktas). Pagal šio įsakymo 27.15 punktą darbingumo lygio priežastys yra ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (tik asmenims, kuriems pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustatyta invalidumo priežastis „nuo vaikystės“; pakartotinai vertinant šių asmenų darbingumo lygį dėl termino pasibaigimo, nurodoma ši priežastis); o pagal 29 punktą, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas nustatyti neįgalumo atsiradimo laiką patenka į NDNT veiklos kompetenciją ir šiam juridinio fakto nustatymui yra nustatyta atskira tvarka. Be to, išvadą, kad neįgalumo priežasties nustatymas yra NDNT kompetencija, papildomai patvirtina ir Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, nuostatos, pagal kurias pareiškėjas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę apskųsti ir NDNT priimtus sprendimus dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino (6.1 punktas). Tai kartu rodo, jog ginčams dėl neįgalumo lygio, kaip ir jo priežasties bei atsiradimo laiko, teisės aktai nustato atskirtą tvarką, pagal kurią ir turi būti sprendžiama dėl pareiškėjo brolio neįgalumo priežasties nustatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą – jo prašymas buvo atmestas. Tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas šį sprendimą apskundė Ginčų komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Ginčų komisijos sprendimai skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Pareiškėjo pareiškimas neatitinka trečios iš išvardytų juridiniam faktui nustatyti reikalingų sąlygų, t. y. šis faktas nustatytinas NDNT sprendimu, todėl toks juridinis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas negali būti nustatinėjamas. Tokia praktika yra formuojama ir aukštesniosios instancijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-687/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1377-613/2016).

Nustačius, jog faktas dėl neįgalumo priežasties ir termino nustatymo nenustatinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi pareiškimas priimtas, o šios aplinkybės paaiškėjo vėliau, byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 167 straipsniu, 293 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

Civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos psichikos sveikatos centras, nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.