- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2-200-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00289-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Soscredit“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Neltus“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-836-883/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Soscredit“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Neltus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Soscredit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 52 595,53 Eur skolą, 2 333,57 Eur palūkanas, 19 774,48 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017-02-22 su trečiuoju asmeniu UAB ,,Neltus“ sudarė sąskaitų finansavimo sutartį, tą pačią dieną su atsakovu pasirašė laidavimo sutartį, kuria jis savo turtu ir lėšomis laidavo už tinkamą trečiojo asmens prievolių pagal sąskaitų finansavimo sutartį įvykdymą. Teigia, kad trečiasis asmuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ji 2018-09-25 sutartį nutraukė. Skolos iš trečiojo asmens išieškoti nepavyksta, taigi reikalavimą pareiškė atsakovui (laiduotojui).
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovo lėšas, esančias kredito įstaigose (įskaitant elektroninių pinigų sąskaitas), jeigu jų nepakaks – areštuoti jam priklausantį kilnojamąjį ir / arba nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad vien reikalavimo dydis – 74 703,58 Eur, savaime preziumuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Be to, atsakovas į raginimus sumokėti skolą nereaguoja, nebendradarbiauja, todėl yra pagrindas manyti, kad pradėjus bylos nagrinėjimą jis gali imtis veiksmų turtui nuslėpti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2018-11-07 nutartimi ieškovės UAB ,,Soscredit“ prašymą patenkino iš dalies: 1) areštavo atsakovui R. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė neviršija 74 703,58 Eur; 2) leido atsakovui areštuotu turtu naudotis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti; 3) nustačius, kad atsakovas neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimų dydžio areštavo atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovui priklausančiose sąskaitose, dalį; 4) pavedė antstoliui, turinčiam teisę atlikti vykdymo veiksmus ir kuriam ieškovė pateiks šią nutartį vykdyti, surasti ir areštuoti atsakovo turtą; 5) nurodė antstoliui nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo būtiniausiems poreikiams patenkinti.
5. Preliminariai įvertinęs pareikštą ieškinį, akivaizdžių duomenų dėl jo nepagrįstumo teismas nenustatė.
6. Spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui teismas visų pirma pažymėjo, kad ieškinio suma atsakovui, fiziniam asmeniui, laikytina didele, todėl nagrinėjamu atveju reikšminga yra atsakovo turtinė padėtis. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių gerą atsakovo finansinę padėtį, todėl pripažino įrodytu ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
7. Teismas, patenkinęs prašymą, pažymėjo siekį užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtus interesus, todėl pirmiausiai areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.
8. Šiaulių apygardos teismo 2019-01-07 nutartimi byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018-11-07 nutartį ir prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 27-407/2016, 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016, 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas prašymui patenkinti.
9.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą. Tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų perleisti turtą, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė, – apsiribojo deklaratyviais teiginiais.
2. Ieškovė UAB ,,Soscredit“ atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, todėl atsakovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jo turtinė padėtis yra gera ir pareikšto reikalavimo suma jam nėra didelė, tačiau to nepadarė.
10.2. Antstolis, vykdęs teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudarė areštuoto turto aprašą, iš kurio vienareikšmiškai galima teigti, jog atsakovas jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (registruotino) neturi. Sudarydamas turto aprašą antstolis areštavo tik banko sąskaitas, kuriose, kaip paaiškėjo, lėšų taip pat nėra (nėra duomenų apie turimas lėšas). Be to, iš atsakovo vykdomi išieškojimai kitų kreditorių naudai, taikyti areštai. Šie faktai patvirtina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
10.3. Atsakovas su ieškove nebendradarbiauja, į raginimus mokėti skolą nereaguoja, todėl yra reali prielaida manyti, kad jis gali imtis priemonių trukdyti galimo nepalankaus sprendimo vykdymui. Atsakovas, kaip laiduotojas, nedėjo pastangų susitarti su ieškove dėl prievolių vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
2. Ieškovė UAB ,,Soscredit“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio A. Bložės 2018-11-09 sudarytą atsakovo turto aprašą. Pateiktais duomenimis ieškovė grindžia savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėstomus argumentus, susijusius su apelianto turine padėtimi.
3. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes visų pirma turi nurodyti prašymą priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė nei paties prašymo priimti naują įrodymą į bylą, nei įvardijo aplinkybes bei argumentus, kodėl šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
4. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad egzistuoja abi šios sąlygos, todėl ieškovės prašymą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Tačiau apeliantas nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir pasisako tik dėl teismo nutarties argumentų, kuriais buvo konstatuota grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nepagrįstai susiejo vien su pareikšto ieškinio sumos dydžiu. Toks vertiniams prieštarauja šiam klausimui aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams, todėl skundžiamos nutarties argumentacija kritikuotina kaip aiškiai nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.
7. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo pastaruoju metu suformuotos praktikos, kad sprendžiant dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
8. Vadinasi, priešingai nei sprendė teismas, visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o apelianto buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovės) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais ši grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Ieškovės atsikirtimo į atskirąjį skundą argumentai, kad ji apskritai neturi įrodinėti aplinkybių, susijusių su apelianto turtine padėtimi, tokius įrodymus, kad turi turto ir ieškinio suma jam nėra didelė, turi pateikti apeliantas, viena vertus, nėra pagrįsti, kita vertus, ir neaktualūs, nes ne asmens turtinė padėtis, o jo nesąžiningumas lemia tokių priemonių jo atžvilgiu pritaikymą.
9. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, išskyrus jau aptartas ir susijusias išimtinai su pareikšto reikalavimo suma, kurie galėtų liudyti apie tikėtiną apelianto nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą. Antai skunde teigiama, kad apeliantas neturi jokio registruojamo turto, tačiau į bylą kartu su prašymu taikyti jam areštą nebuvo pateikti duomenys iš viešųjų registrų, kad, pavyzdžiui, tokio turto atsakovas turėjo, tačiau jį perleido siekdamas išvengti galimo išieškojimo, ir todėl, tikėtina, gali ir ateityje taip elgtis.
10. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimai nesąžiningą apelianto elgesį tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu. Tuo pačiu dar kartą pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai nusišalina nuo įrodinėjimo. Apeliantas neturi galimybės įrodinėti, kai dar nežino, ką ieškovė laiko jo nesąžiningu elgesiu ar veiksmais, pažeidžiančiais (ir galinčiais ateityje pažeisti) ieškovės interesus. Įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Būtent ieškovė, kuri yra suinteresuota savo teisių, kurios, jo manymu yra pažeistos, gynimu, privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą, šiuo atveju patvirtinančius galimą apelianto nesąžiningumą, o to nepadarius, jai ir tenka dėl neveikimo kilsiančios pasekmės (CPK 12 str.).
11. Ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti teiginiai, kad apeliantas nereagavo į raginimus vykdyti savo, kaip laiduotojo, prisiimtas prievoles, nebendradarbiavo, taip pat tai, kad jis turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, negali būti vertinamos kaip nesąžiningumą patvirtinantys faktai. Laidavimo sutarties vykdymo aplinkybės kiekvienos iš sutartinių santykių dalyvių interpretuojamos tik sau palankia linkme, todėl jos negali būti laikomos vienos šalies (t. y. apelianto) nesąžiningumą įrodančiais faktais, lemiančiais jam tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą. Abiejų šalių teiginiai leidžia įsitikinti tik tuo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas. Dėl kiekvienos iš jų pateiktų įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikšmės bus pasisakyta tik išnagrinėjus šį ginčą iš esmės.
12. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje apie labiau tikėtiną asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą buvo sprendžiama, pavyzdžiui, kai atsakovas slėpė savo gyvenamąją vietą, kai vienos įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-516/2017), taip pat nustačius, kad ginčijami tarpusavio skolų užskaitymo aktai buvo sudaromi galiojant atsakovės turto areštui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017), ir priešingai, buvo pasisakyta, jog tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017).
13. Aplinkybė, kad apelianto atžvilgiu yra inicijuota ir daugiau civilinių bylų bei užvesta vykdomųjų bylų ar tai, kad jis jokio turto neturi, savaime taip pat neteikia prielaidų spręsti apie jo galimą nesąžiningą elgesį, siekiant paslėpti turtą nuo išieškojimo ieškovės naudai, jeigu šioje byloje ginčas būtų išspręstas jos naudai. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis nėra skolininko turto sukaupimas / suradimas būsimam išieškojimui. Be to, asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar net aktyvus vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu suvaržymai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas labiau tikėtinas apelianto nesąžiningumas, todėl vien pareikšto jam ieškinio reikalavimo suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
15. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantams laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Soscredit“ (j. a. k. 302776742) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.