- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- eI-527-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01327-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- K. B., uždarosios akcinės bendrovės „Projektas“
- Atsakovas
- Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Ramilė“
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjui K. B. , pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Projektas“ atstovui Š. A. , pareiškėjų atstovui advokatui V. M. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Projektas“ ir K. B. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Ramilė“ dėl sprendimų, aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami: 1) atlikti pakartotinį pareiškėjų sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą, apie patikrinimo laiką tinkamai juos informuojant; 2) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gegužės 16 d. aktą Nr. 1148 pripažinti neatitinkančiu realių faktinių aplinkybių; 3) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. S-1705-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (toliau - ir Sprendimas) dalį, kuria yra patvirtintas 2017 m. gegužės 16 d. patikrinimo vietoje aktas Nr. 1148, konstatuojant, kad patikrinimo vietoje metu teritorijoje nerasta statinių ar jų liekanų, įpareigojant patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis pašalinant užstatytą teritoriją - 52 kv. m. sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Miškų valstybės kadastro; 4) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. S-1705-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ dalį, kuria yra patvirtintas 2017 m. gegužės 16 d. patikrinimo vietoje aktas Nr.1148, konstatuojant, kad Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo taksacinio sklypo Nr. 15 ir 175 kvartalo 2, 3, 6 taksacinių sklypų žemės naudmenos yra miško aikštė (galimai sunaikintas miškas); 5) išbraukti iš Miškų valstybės kadastro Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo taksacinį sklypą Nr. 15 (sklypo dalis 15-1), 175 kvartalo 2 (sklypo dalys: 2-1 ir 2-2); 3 (sklypo dalis 3-1), 6 (sklypo dalis – 6-1) taksacinius sklypus, kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir patenka į žemės sklypus kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini); 6) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. R 2-1023 „Dėl kadastrinių matavimo bylų“.
Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Projektas“ nuosavybės teise priklauso 1,8021 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o K. B. priklauso 1,6891 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Jų iniciatyva buvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Juos atlikęs UAB „Ramilė“ matininkas kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (toliau – Tarnyba, atsakovė) dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų suderinimo. Tarnyba Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gegužės 16 d. aktu Nr. 1148 (toliau –ir Patikrinimo aktas) nepagrįstai ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus nustatė, jog patikrinimo metu teritorijoje nerasta statinių ar jų liekanų. Statinių liekanos nurodytuose sklypuose turėjo būti rastos, nes jos užfiksuotos centrinio duomenų banko registro išraše. Atsakovė, konstatuodama šią aplinkybę, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, kadangi kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, o tai nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.
Tvirtino, jog atsakovė nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjai visus sklypuose esančius darbus vykdė pagal 2016 m. gegužės 16 d. suderintą miškotvarkos projektą (kraštovaizdžio formavimo kirtimų vykdymo ir rekreacinės infrastruktūros vystymo projektas), kuris buvo parengtas B. B. kraštotvarkos UAB, patvirtintas Valstybinėje miškų tarnyboje 2016 m. birželio 1 d., o vykdymas prižiūrimas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio. Pažymėjo taip pat, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjai turėjo leidimus kirsti mišką. Atsakovė Patikrinimo aktu, konstatuodama, jog žemės naudmenos yra miško aikštės (galimai sunaikintas miškas), netinkamai vertino Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 bei 19 punktus, kadangi šie sklypai jokiu būdu negali būti vertinami kaip miško aikštės, kaip tai suprantama pagal Miškų įstatymą. Atsižvelgiant į Patikrinimo aktą, Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. S-1705-41 nuspręsta patikslinti LR miškų valstybės kadastro duomenis Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo 15 taksaciniame sklype ir 175 kvartalo 2, 3, 6 taksaciniuose sklypuose pagal pridedamus dokumentus, t. y. nurodant, kad nurodytuose sklypuose yra miško aikštės (galimai sunaikinti miškai). Tokia pat klaidinga išvada nurodyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 7 d. rašte Nr. R2-1023 dėl kadastrinių matavimų bylų.
Pažymėjo, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė, tačiau miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, pvz., visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti ar buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 5 punktu numatyta, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai. Tvirtino, jog pareiškėjai parengė miškotvarkos projektą, kuris yra patvirtintas Valstybinėje miškų tarnyboje, pateikė prašymą leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis, atliko kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylas, tačiau atsakovė savo neteisėtais veiksmais (netinkamai aiškindama Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 bei 19 punktus bei patikrinimo metu nepagrįstai nustatydama, jog patikrinimo vietoje nerasta statinių), neteisingai aiškindama teisės aktų nuostatas, nepagrįstai neleidžia pakeisti žemės naudojimo būdo Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo taksaciniame sklype Nr. 15 ir 175 kvartalo 2,3,6 taksaciniuose sklypuose.
Pareiškėjų nuomone, ginčijami sprendimai buvo priimti tinkamai neišsiaiškinus visų aplinkybių, 2017 m. gegužės 16 d. patikrinimo akto išvados neatitinka kadastrinių matavimų bylose pateiktos informacijos apie miško naudmenas ir esamus statinius, todėl turi būti panaikinti, Tarnyba įpareigotina atlikti pakartotiną patikrinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.
Nurodė, jog UAB „Ramilė“ matininkas L. M. 2017 m. gegužės 2 d. Valstybinei miškų tarnybai pateikė prašymą suderinti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastrinių matavimų bylas. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017-05-15 įsakymu Nr. 128-17-V buvo atliktas duomenų patikrinimas vietoje siekiant įvertinti, ar žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jų ribos ir plotas – faktinę padėtį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo 15 taksacinio sklypo ir 175 kvartalo 2, 3, 6 sklypų dalys (Patikrinimo akto 2 priede pažymėtos 15-1, 2-1, 2-2, 3-1, 6-1), nors ir yra nukirstas medynas ir sunaikinta miško paklotė, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Atsižvelgiant į Patikrinimo aktu nustatytas aplinkybes 2017 m. gegužės 29 d. priimtu sprendimu dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-l 705-41 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys. Apie atlikto patikrinimo vietoje rezultatus ir priimtus sprendimus UAB „Ramilė“ matininkas L. M. buvo informuotas Tarnybos 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. R2-1023 „Dėl kadastrinių matavimų bylų“, tuo pačiu raštu apie susiklosčiusią situaciją buvo informuota Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovės nuomone, pareiškėjai nepateikė sprendimo, atitinkančio teisės aktų reikalavimus miško žemės pavertimui kitomis naudmenomis. Ginčijami sprendimai teisėti, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) atstovas nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ramilė“ savo pozicijos dėl skundo nepareiškė.
Administracinė byla dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gegužės 16 d. akto Nr. 1148 panaikinimo nutrauktina, dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai vienu iš skundo reikalavimų ginčija Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gegužės 16 d. aktą Nr. 1148 ( toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje, kuri užbaigta priimant šioje byloje skundžiamą Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. S-1705-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, todėl Patikrinimo akto teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo. Kadangi pareiškėjų reikalavimas dėl Patikrinimo akto panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl dėl šio reikalavimo byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1punktas). Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( žr., pvz., 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-438/2015, nutartį Nr. AS -187-602/2016). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų argumentai dėl Patikrinimo akto neteisėtumo nagrinėjami galutinio administracinės procedūros sprendimo teisėtumo vertinimo kontekste.
Administracinėje byloje kyla ginčas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo (įrašymo ir keitimo).
Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą.
Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) bei LR Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai ( toliau –ir Nuostatai). Kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba ( Nuostatų 9p.). Kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti (23p.). Aprašo 3 punktas numato, kad duomenų teikėjai Miškų valstybės kadastrui, be kitų subjektų, yra Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir specialistai. Aprašo 4.9 punktas nustato, kad kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Aprašo 7 punktas nustato, kad gavus informacijos, jog Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu pagal Aprašo 5 priedą, Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 10.3 punktas nustato, kad kadastro duomenys taisomi (įrašomi ar keičiami) Kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas Kadastro tvarkytojui nustačius, kad į Kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys. Aprašo 12 punktas nustato, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Projektas“ nuosavybės teise priklauso 1,8021 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui K. B. nuosavybės teise priklauso 1,6891 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai).
Viešame registre nurodyta pagrindinė žemės sklypų naudojimo paskirtis – miškų ūkio, jų naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Viešame registre taip pat nurodyta, jog iš bendro žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ploto (1,6891 ha) miško žemės plotas sudaro 1,6839 ha, o 0,0052 ha yra užstatyta teritorija. Iš į administracinę bylą pateiktų nuosavybės teisės atkūrimo duomenų matyti, jog Žemės sklypai buvo suteikti nuosavybės teisių atkūrimo būdu, pareiškėjai yra juos įgiję iš asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės.
Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas – 1,8021 ha) (duomenys neskelbtini), patenka į Nemenčinės miškų urėdijos/ Nemenčinės girininkijos 175 kvartalo 3a, 6, 6a taksacinius sklypus (2017-09-04 Valstybinės miškų tarnybos Pažyma apie tekstinius LR Miškų valstybės kadastro duomenis Taksaciniai rodikliai Nr. 76551). Žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypo plotas 1,6891ha) (duomenys neskelbtini) patenka į Nemenčinės miškų urėdijos/ Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo 15 taksacinį sklypą, 175 kvartalo 2, 3, 3a, 6, 6a taksacinius sklypus (2017-09-04 Valstybinės miškų tarnybos Pažyma apie tekstinius LR Miškų valstybės kadastro duomenis Taksaciniai rodikliai Nr. 76548). Į pareiškėjų Žemės sklypus patenkantys nurodyti taksaciniai sklypai yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Miškų valstybės kadastras, Kadastras).
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjų ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios bendraturtės S. P. iniciatyva buvo atliekami Žemės sklypų kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Ramilė“. 2017 m. pareiškėjai pateikė prašymus NŽT Vilniaus rajono skyriui, prašydami pakeisti minėtų žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Ramilė“ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtas Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų bylas (toliau – ir Kadastrinių matavimų bylos).
Administracinės bylos duomenimis, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. balandžio 7 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose (Nr. 48-KAM-18751 ir Nr. 48-KAM-18752) nurodė UAB „Ramilė“ matininkui tikslinti duomenis dėl žemės sklypų naudmenų, nes kadastrinių matavimų metu nustatyti duomenys apie žemės sklypuose esančias miško naudmenas nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenimis, t. y. pakeistas žemės naudojimo būdas, užfiksuoti skirtingi duomenys apie naudmenas žemės sklypo plane ir lentelėje. Taip pat minėtuose tikrinimo aktuose skiltyje Kitos pastabos, be kita ko, nurodyta, jog matininkai, nustatę, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatyti duomenys nesutampa su Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenimis, turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl išvados apie Miškų valstybės kadastro duomenis tikslinimo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, jog 2017 m. gegužės 2 d. UAB „Ramilė“ matininkas L. M. kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyrių, prašydamas suderinti Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas atsižvelgiant į NŽT priimtą sprendimą.
Administracinėje byloje nustatyta, kad Tarnyba, gavusi 2017 m. gegužės 2 d. UAB „Ramilė“ matininko prašymą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo, atliko ginčo sklypų patikrinimą vietoje ir surašė šioje byloje skundžiamą 2017 m. gegužės 16 d. Patikrinimo aktą Nr. 1148, kuriame buvo konstatuota, jog Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose pateikta informacija apie žemės naudmenas neatitinka faktinės padėties. Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo 15 taksacinio sklypo ir 175 kvartalo 2, 3, 6 sklypų dalys (Akto 2 priede pažymėtos 15-1, 2-1, 2-2, 3-1, 6-1), nors yra nukirstas medynas ir sunaikinta miško paklotė, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Patikrinimo akte taip nurodyta, jog patikrinimo metu teritorijoje nerasta statinių ir jų liekanų. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti patikrinimą vietoje atlikę valstybinės miškų tarnybos pareigūnai I. R. ir D. K. nurodė, jog namo pamatų ginčo teritorijoje nematė, todėl jie nebuvo užfiksuoti Patikrinimo akte. Patikrinimo aktu buvo pateikta išvada, jog reikalinga tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo 15 taksacinio sklypo dalyje ir 175 kvartalo 2, 3, 6 sklypų dalyse (akto 2 priede pažymėtose 15-1, 2-1, 2-2, 3-1,6-1) pagal Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Patikrinimo akto pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. S-1705-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, kuriuo nuspręsta patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo 15 taksaciniame sklype ir 175 kvartalo 2, 3, 6 taksaciniuose sklypuose pagal pridedamus dokumentus, t. y. pagal pridedamą Patikrinimo aktą, apie tai 2017 m. birželio 7 d. Tarnybos raštu Nr. R2-1023 (taip pat ginčijamas šioje byloje) informuotas UAB „Ramilė“ matininkas ir NŽT Vilniaus rajono skyrius.
Byloje esminis ginčas kyla dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmų teisėtumo, atliekant Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimą. Pareiškėjai nesutinka su Sprendimais ir Patikrinimo aktu dėl to, kad Tarnyba, atlikdama patikrinimą vietoje, nenustatė teritorijoje statinių ar jų liekanų (pamatų), kad Patikrinimo akte, jų teigimu, buvo klaidingai užfiksuotos Žemės sklypų naudmenos, miško kirtavietes nurodant kaip miško žemę (miško aikštes), kurios Patikrinimo akte įvardytos kaip galimai sunaikintas miškas, neatsižvelgiant į kadastrinių matavimų bylose užfiksuotus duomenis. Pareiškėjai akcentavo, jog miško kirtimas buvo vykdomas pagal išduotus leidimus kirsti mišką, vadovaujantis Miškotvarkos projektu, kuris yra teritorijų planavimo dokumentas, suteikiantis teisę miško žemės naudmenas paversti kitos paskirties žeme pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas.
Iš UAB „Ramilė“ atliktų kadastrinių matavimų duomenų, užfiksuotų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose, matyti, jog žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miškas sudaro - 1,2073 ha, žemės ūkio naudmenos - 0,4522, keliai - 0,0998, užstatyta teritorija - 0,0422 ha (iki tol viešame Nekilnojamo turto registre ir Miškų valstybės kadastre buvo užfiksuota 1,8021 ha miško). Žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško plotas nurodytas 1,0957 ha, žemės ūkio naudmenos - 0,4383, keliai - 0,1228, užstatyta teritorija - 0,0323 ha (prieš tai viešame registre ir Kadastre registruoto 1.6839 ha miško ploto). Taigi iš kadastrinių matavimų bylų matyti, jog miško plotas žymiai buvo sumažintas, iškirsto miško vietose nurodant kitas žemės ūkio naudmenas (pievas), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6 kartus padidintas užstatytos teritorijos plotas, vietoj viešame registre nurodyto žemės sklypų naudojimo būdo „Ūkinių miškų sklypai“ kadastriniuose matavimuose nurodant naudojimo būdą “Rekreacinių miškų sklypai“.
Iš ginčo esmės akivaizdu, jog pareiškėjai siekia miško žemę, kurioje, jų teigimu, yra išlikę buvusių sodybų statiniai (pamatai), paversti kitomis naudmenomis, kad būtų įgyvendinta teisė į buvusios sodybos atstatymą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo teritorijoje Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimas buvo atliktas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017-05-15 įsakymo Nr. 128-17-V pagrindu, gavus UAB „Ramilė“ 2017-05-09 prašymą ir Žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, iš kurių atsakovės specialistai turėjo pagrindą spręsti, kad jose užfiksuoti Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, juolab kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2017 m. balandžio 7 d. Žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose (Nr. 48-KAM-18751 ir Nr. 48-KAM-18752) taip pat buvo nurodę UAB „Ramilė“ matininkui tikslinti duomenis dėl žemės sklypų naudmenų, nes kadastrinių matavimų metu nustatyti duomenys apie žemės sklypuose esančias miško naudmenas nesutampa su Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, 2017 m. gegužės 16 d. Patikrinimo vietoje aktas Nr. 1148 savo forma bei turiniu atitinka akto surašymo metu galiojusio LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 7 punkto bei 5 priedo keliamus reikalavimus. Kadangi Patikrinimo aktu buvo nustatyta Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų neatitikimų, atliekant Žemės sklypų kadastrinius matavimus, atsakovė, būdama Lietuvos Respublikos miškų kadastro tvarkytoja,, įgijo teisę ir pareigą tikslinti miškų kadastro duomenis. Šią savo pareigą atsakovė realizavo byloje ginčijamu Tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. S-1705-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, kuriuo nusprendė patikslinti Kadastro duomenis pagal Patikrinimo aktą, kuriame buvo konstatuota, jog Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 164 kvartalo 15 taksacinio sklypo ir 175 kvartalo 2, 3, 6 sklypų dalys, nurodytos Ištraukoje iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (Akto 2 priede pažymėtos 15-1, 2-1, 2-2, 3-1, 6-1), nors yra nukirstas medynas ir sunaikinta miško paklotė, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, žemės naudmena - miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2018 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-292-525/2018).
Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. Šio įstatymo ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). To paties straipsnio 18 dalyje nurodyta, jog miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo žemę naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypų ribų, naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiamas kaip žemės tvarkymas, reglamentuojamas teisės aktų, atliekamas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus.
Konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog kadastriniai matavimai buvo atliekami siekiant miško žemę paversti kitomis naudmenomis (žemės ūkio naudmenomis, keliais ir užstatyta teritorija), prieš tai gavus leidimus kirsti mišką. Leidimai kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 029193 ir Nr. 029194 išduoti 2016-07-26, vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektais (Žemės sklypų Miškotvarkos projektai, parengti B. B. , patvirtinti 2016 m. gegužės 13 d., galioja 20 metų). Miškotvarkos projektai orientuoti miško parko suformavimui su rekreacinės infrastruktūros įrengimu. Minėtuose projekte numatytas kelias, pavėsinės, poilsiavietės, vaikų žaidimo aikštelės ir kt. objektai.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi administracinėje byloje nėra duomenų, kad miškas buvo kertamas savavališkai, tačiau iš esmės dėl to byloje ginčas ir nekeliamas. Tarnybai nėra teisės aktais priskirta funkcija derinti kadastrinius matavimus, tačiau, teismo vertinimu, Tarnybos specialistai, gavę informacijos apie miško kirtimus, turėjo teisėtą pagrindą atlikti Žemės sklypuose esančio miško faktinės situacijos patikrinimą ir pagrįstai Patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu vadovaudamiesi Miško įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis Patikrinimo akte nurodytas kirtavietes (miško aikštes) Sprendimu priskirti miško žemei, atitinkamai jas pažymint Kadastro žemėlapyje. Įvertinus Sprendimo formą bei turinį, darytina išvada, jog jis iš esmės atitinka Aprašo 4.2punkto, 7 punkto, 12 punkto ir 6 priedo keliamus reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai akcentavo, jog Patikrinimo aktu yra nustatyti neteisingi duomenys, tačiau savo teiginiams pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikė. Pareiškėjų iniciatyva pateikti 2018-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 40/18/1028 ir Nr. 40/18/1029 nepaneigia Patikrinimo aktuose konstatuotų aplinkybių dėl miško žemės. Patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes įrodo Lietuvos Respublikos miškų kadastro taksacinių duomenų išrašas (Priedas Nr. 1 prie Patikrinimo akto), pateiktos fotonuotraukos ( Priedas Nr. 3), Ištrauka iš Kadastro (Priedas Nr.2), jas patvirtino ir patikrinimą ginčo žemės sklypuose atlikę liudytojais apklausti Miškotvarkos skyriaus specialistai I. R. ir D. K. . Į bylą pareiškėjų pateiktų archyvinių dokumentų vertinti neturi pagrindo, nes akivaizdu, jog jie neįrodo situacijos dėl miško žemės Patikrinimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose, šio straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms (medelynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, nustatyta tvarka žvyrui ir smėliui kasti miško ūkio reikmėms) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše (toliau - Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Aprašo 4 p. numatyta, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiuosius arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, tik tada, kai patvirtinti Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai. Tokios nuostatos atitinka ir teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1832-14, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1817-492/2016).
Konkrečiu atveju, pareiškėjai teismui nepateikė duomenų apie tai, kad buvo pradėta teisėta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra. Pareiškėjai tvirtino, jog jie vadovavosi Miškotvarkos projektu. Miškų įstatymo 14 str. numatyta, kad Miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai, o vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti (1d.). Įstatymas numato, jog yra skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: 1) miškų tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti ir 2) vidiniai miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
Iš pareiškėjų pateiktų Miškotvarkos projektų turinio akivaizdu, jog tai yra vidiniai dokumentai, miško tvarkymo veiklos planai, skirti Žemės sklypų miško tvarkymui. Kad šis dokumentas yra priskiriamas vidinės miškotvarkos projektui, o ne Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytiems teritorijų planavimo dokumentams, patvirtina ir 2016 m. išduotuose Leidimuose kirsti mišką nurodyti duomenys. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentais jog Miškotvarkos projektai konkrečiu atveju suteikė teisę miško žemės naudmenas paversti kitos paskirties žeme pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai šioje byloje ginčijamų sprendimų neteisėtumą taip pat siejo su aplinkybe, jog Patikrinimo metu ginčo žemės sklypuose nebuvo rasta ir užfiksuota statinių ar jų liekanų. Teismas pažymi, jog Aprašo nuostatos neįtvirtina pareigos Valstybinei miškų tarnybai patikrinimo metu aiškintis aplinkybes dėl statinių (jų liekanų) miško žemėje buvimo ir jų fiksavimo Patikrinimo akte. Aprašo 7 punkte numatyta, jog patikrinimas vietoje, atliekamas, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
Viešame nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog 1.6891 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės plotas sudaro 1.6839 ha, o 0.0052 ha yra užstatyta teritorija ( 2018-06-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Iš nuosavybės teisės atkūrimo bylos duomenų matyti, jog 2002-02-20 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.41-11996 buvo atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui A. J. L. tenkančią 1,66 ha nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai lygiavertį 1,65 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai. Žemės sklypas (plotas 1,65 ha, sklypo numeris plane 233) nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, žemės ūkio naudmenų eksplikacijoje (05-Duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę) nurodyta, jog visą plotą, t. y. 1,6 ha sudaro miškas. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011-12-15 NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5605 minėto žemės sklypo kadastro duomenys pagal G. B. įmonės atliktus kadastrinius matavimus buvo patikslinti, nurodant sklypo plotą – 16891 kv. m. (1.1p.). 1.4 punkte, numatančiame žemės naudmenų rūšį nurodyta, jog 16839 kv. m. sudaro miškas, o 52 kv. m. – užstatyta teritorija. Tokie duomenys nurodyti ir žemės sklypo eksplikacijoje. Iš 2009-10-23 G. B. įmonės užfiksuotų minėto žemės sklypo duomenų matyti, jog žemės sklypo plane ir kadastro duomenų aprašyme buvo nurodyti pamatai (plane sklypo šiaurės rytų pusėje pažymėta keturkampiu teritorija tarp taškų 8-9-10, skiltyje „Duomenys apie statinius“ nurodyta „Pamatai (sav. A. J. L. ), taip pat nurodyta, jog statinys neregistruotas. Įrašas viešame registre apie 0.0052 ha užstatytą teritoriją žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2011-12-28.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.
Teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypai, miško žemė pirmą kartą buvo registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pakartotinai ginčo teritorijoje esantys miškai, miško žemė buvo inventorizuoti pagal 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Nei 2000 m. ar 2010 m. inventorizacijos metu ginčo sklypuose užstatytų teritorijų ar pamatų liekanų nustatyta nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina Kadastro archyvinė medžiaga –Taksoraštis 2000m. miškų inventorizacijos, 2000 m. Planšetų albumo duomenys. 2013 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2013 m. rugsėjo 11 d. perdavimo ir priėmimo aktu minėti duomenys buvo perduoti Valstybinei miškų tarnybai, kurių pagrindu informacija apie ginčo sklypuose esančius miškus Kadastre buvo atnaujinta. Taigi pagal į bylą pateiktus duomenis akivaizdu, jog žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemė Kadastre buvo registruota daug anksčiau, negu nekilnojamo turto registre registruoti duomenys apie 0.0052 ha užstatytą teritoriją. Teismas pažymi, jog, nors nekilnojame turto registre 0.0052 ha ir buvo nurodyta kaip užstatyta žemė, tačiau Kadastre šie duomenys buvo nurodyti kaip miško žemė. Kadastro duomenys fiksuoti pagal inventorizacijų duomenis, kurie nenuginčyti, todėl Tarnyba, priimdama šioje byloje skundžiamus sprendimus, pagrįstai rėmėsi Kadastro duomenimis. Tačiau, teismo vertinimu, duomenys apie užstatytą teritoriją būtų reikšmingi Miškų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies požiūriu sprendžiant klausimą dėl buvusios sodybos privačioje žemėje atstatymo Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pareiškėjai tvirtino, jog atsakovė, neužfiksuodama ginčo teritorijoje statinių (jų liekanų), pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ( toliau –ir Kadastro įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, kuriuose įtvirtinta, jog kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.
Teismas pažymi, jog Kadastro įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę (1 straipsnis). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (2 str. 3d.). Teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis pagal įstatymą yra suteikta matininkui, turinčiam Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą (2 str. 2d.), tačiau ši teisė nėra suteikta Tarnybai. Kadangi Tarnybos specialistai nebuvo įgalioti atlikti kadastrinių matavimų ir jų neatliko, todėl pareiškėjų argumentai dėl minėtų teisės reikalavimų pažeidimų yra nepagrįsti.
Į bylą pateiktame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 14 d. rašte Nr. 48SD-8435 (14.48.136E) nurodyta, jog ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos pakartotinai NŽT iki 2017 m. liepos 12 d. nebuvo pateiktos. Minėtame rašte taip pat nurodyta, jog pagal teisės aktų reikalavimus parengti Žemės sklypų planai, patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylas ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypų planus, galės būti derinami. Valstybinė miškų tarnyba taip pat nėra įgaliota derinti kadastro duomenų bylų, nes šiuos veiksmus pagal įstatymą pavesta atlikti NŽT, tačiau gavusi duomenis, turinčius įtakos Kadastro duomenų fiksavimui, turėjo teisėtą pagrindą atlikti Patikrinimą ir jo pagrindu priimti Sprendimą, kurio panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjai ginčijamo Sprendimo neteisėtumą siejo taip pat su Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimais, neišsiaiškinus ir neišdėsčius visų aplinkybių, nepranešus jiems apie patikrinimo procedūrą. Pagal administracinę jurisprudenciją Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).
Pagal Sprendimo turinį darytina išvada, jog jame buvo nurodytas teisinis teisinis pagrindas, tačiau nebuvo konkrečiai išdėstytos Kadastro duomenų tikslinimo faktinės aplinkybės. Tačiau jos motyvuotai išdėstytos 2017 m. birželio 7 d. Tarnybos rašte Nr. R2-1023 bei Patikrinimo akte, kurio pagrindu priimtas Skundžiamas sprendimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Teismas pažymi, jog Aprašo 9 punktas, reglamentuojantis Kadastro duomenų patikrinimo tvarką, nenustato atsakovės pareigos informuoti apie patikrinimą pareiškėjus. Pareiškėjams buvo suteikta galimybė dėl Patikrinimo akto kreiptis su skundu į teismą, duoti paaiškinimus, todėl darytina išvada, jog, jei ir buvo padaryti procedūriniai atsakovės pažeidimai, tai nesudaro pagrindo skundžiamų sprendimo panaikinimui, nes jie mažareikšmiai ir nagrinėjant bylą teisme buvo pašalinti.
Teismo vertinimu, Skundžiami sprendimai teisėti, todėl jų panaikinimui bei išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti pakartotinį pareiškėjų sklypų patikrinimą, dėl išbraukimo iš miškų valstybės kadastro Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos skunde nurodytų duomenų tenkinimui nėra pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 103 straipsnio 1punktu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gegužės 16 d. akto Nr. 1148 panaikinimo nutraukti.
Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjų K. B. , uždarosios akcinės bendrovės „Projektas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.