- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1597-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07973-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pran.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- L. B.
- Kreditorius
- AB Swedbank ir UAB „Gelvora“
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-147-955/2014 pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kreditoriai AB Swedbank ir UAB „Gelvora“, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; nepilnametės dukters gyvenamosios vietos kartu su ieškove nustatymo; išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo; ieškovės paskyrimo dukrai skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymo; sutartinių įsipareigojimų nustatymo solidaria šalių atsakomybe; po santuokos nutraukimo pavardžių nustatymo; neturinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad bendras gyvenimas kartu su atsakovu tapo neįmanomas dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurtavimo. Su atsakovu neveda bendro ūkio, atskirai gyvena daugiau kaip 2 metus. 2011 m. balandžio 1 d. atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę. Atsakovas 2013 m. sausio mėnesį dukrai girdint ieškovę grasino užmušti, o dukrą atimti. Po minėto įvykio dukra kurį laiką atsisakė su atsakovu bendrauti telefonu ar Skype programa. Jautėsi, kad dukra bijo tėvo. Nors atsakovas nereguliariai siunčia įvairias pinigų sumas dukters išlaikymui, tačiau gaunamų sumų neužtenka dukrai išlaikyti. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, dėl atsakovo netinamo elgesio patyrė didelį pažeminimą, emocinę depresiją ir prarado pasitikėjimą ne tik atsakovu, bet ir kitais žmonėmis. Nutraukus santuoką dukters gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove ir iš atsakovo prašo priteisti dukrai išlaikymą po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokio dydžio išlaikymo būtinybę pagrindžia nurodytieji dukters specialieji poreikiai ir nelygi turtinė jos ir atsakovo turtinė padėtis. Dėl bendravimo tvarkos su atsakovu pavyko susitarti, šioje bylos dalyje jie sudarė taikos sutartį, kurios sąlygos ją tenkina, todėl prašo taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos patvirtinti ir šioje dalyje bylą nutraukti. Taikos sutarties sudarymo pasekmes žino. Nurodė, kad bendro dalintino turto nėra. Atsakovas nuosavo nekilnojamojo turto neturi, o ji turi paveldėtą ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo pastato Panevėžyje. Transporto priemonių neturi. Namų apyvokos daiktus su atsakovu yra pasidalinę, atsakovas viską pasiėmė prieš išsikraustydamas. Turi kreditorių AB Swedbank, kuriam pirminio ieškinio padavimo dienai turėjo bendrą 5 421,14 Lt paskolos prievolę. Prašo šią prievolę pripažinti solidaria prievole ir nutraukiant santuoką nemodifikuoti. Ruošiant ieškinį gavo pranešimą, kad skolą iš AB Swedbank perėmė UAB „Gelvora“, kad galutinė skolos suma, kurią reikia sumokėti 5 869,33 Lt. Patenkinus patikslintą ieškinį, prašo iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu. Atsakovas siekdamas aprūpinti ir išlaikyti šeimą 2011 metais išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, kad galėtų patenkinti šeimos poreikius. Atsakovas nuolat rūpinosi šeima ir siųsdavo kas mėnesį vidutiniškai apie 550 Lt vaiko išlaikymui, taip pat dengė kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovo teigimu ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas – nevykdė savo kaip sutuoktinės moralinių ir įstatyminių pareigų, siekti šeimos gerovės, rūpintis šeimos nariais, užtikrinti palankų psichologinį klimatą – dažnai provokuodavo niekuo nepagrįstus barnius, reikšdavo nepasitenkinimą, šmeižė kitų akivaizdoje, pastoviai gąsdindavo santuokos nutraukimu, psichologiškai terorizuodavo, nepagrįstai kviesdavo policiją, kuri nei karto nenustatė jokių pažeidimų atsakovo atžvilgiu. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo, o priešingai, atsakovas dėl ieškovės elgesio, besikartojančio psichologinio smurto, šmeižto, nepagarbos jam kaip sutuoktiniui, nelojalumo, vaiko prieš tėvą nuteikinėjimo, atsakovas patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, ko pasėkoje prasidėjo nemiga, pablogėjo orientacija darbe, sumažėjo darbingumas, šią situaciją pastebėjo atsakovo darbdaviai, atsirado baimė dėl darbo praradimo. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nutraukus santuoką, atsakovas neprieštarauja. Atsakovas supranta savo pareigą, teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai, šios pareigos neatsisako iki šiol. Įvertinus visus įsipareigojimus, atsakovo turtinę padėtį, išlaikomų vaikų skaičių (išlaiko nesantuokinį sūnų), atsakovas gali savo dukrai A. B. skirti periodinėmis išmokomis po 550 Lt per mėnesį. Atsakovo nuomone ieškovės prašoma teismo priteisti iš atsakovo 1 000Lt išlaikymo suma dukters išlaikymui yra neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai ir prieštaraujanti teismų praktikai. Nurodė, kad šalys turi bendrą prievolę AB Swedbank bankui pagal kredito sutartį, todėl atsakovas neprieštarauja, kad prievolė būtų dalintina solidariai, kadangi paskolą bankui kaip sutuoktiniai jie yra paėmę šeimos poreikiams tenkinti. Dėl turto ginčo nėra.
Kreditorius UAB „Gelvora“ atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog įsiskolinimas UAB „Gelvora“ už Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-098906-VA (perleistas Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 13-20-10) būtų pripažintas solidariu abiejų sutuoktinių įsiskolinimu.
Institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o išlaikymas vaikui turi būti priteistas atsižvelgiant į tėvų turinę padėtį ir vaikų poreikius. Nukrypimas nuo lygybės principo yra galimas esant skirtingai tėvų turtinei padėčiai, o taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad vienam iš tėvų su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didžiausioji išlaidų našta. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, o jų tenkinimui skiriama didelė pinigų suma. Natūralu, kad tokiam vaikui skiriama ir daugiau laiko rūpintis jo sveikata. Todėl vaiko motina turi atitinkamai mažiau galimybių skirti savo darbui, profesiniam tobulėjimui ar geresnio darbo paieškoms. A. B. iš atsakovo turėtų būti priteistinas didesnis nei vidutinis išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį.
Teismas panaikino 2008 m. rugpjūčio 26 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure padarytą santuokos apskaitos įrašą, įregistruojant atsakovo ir ieškovės santuoką, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 22 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliko santuokinę pavardę, o atsakovui – prigimtinę Bliavas.
Nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, pagal ieškovės gyvenamąją vietą.
Priteisė iš atsakovo dukrai išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. kovo 18 d. (sprendimo priėmimo dienos) iki jos pilnametystės ir 3 000 Lt išlaikymo konkrečia pinigų suma už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę A. B. atstovę L. B..
Prievolę kreditoriui UAB „Gelvora“ po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliko vykdyti solidariai ieškovei ir atsakovui.
Likusioje dalyje patikslinto ieškinio netenkino.
Patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tokiomis sąlygomis: atsakovas prieš 1 (vieną) mėnesį el. paštu ar kitu rašytiniu pranešimu, pranešęs ieškovei iš anksto, bendrauja su dukra ieškovės buvimo ar gyvenamojoje vietoje šeštadieniais, atsakovo atvykimo į Lietuvą laikotarpiu, bet ne daugiau kaip nuo 9 iki 13 valandos, be teisės išsivežti dukrą iš Lietuvos, taip pat be teisės išvežti dukrą iš ieškovės gyvenamosios ar kitos buvimo vietos be ieškovės rašytinio sutikimo.
Civilinę bylą Nr. 2-147-955/2014 dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nutraukė.
Priteisė iš ieškovės valstybei 19,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 300,68 Lt ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė valstybei iš atsakovo 333,86 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus teismas nutarė panaikinti 2013-06-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-11631-887/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones: nustatytą laikiną nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove; priteistą laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo nepilnamečiam vaikui bei draudimą atsakovui išsivežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad šalių santuoka nutrūko vien dėl atsakovo kaltės. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir yra visos sąlygos jai nutraukti, kadangi sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad santuoka bus išsaugota, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra sudaryta ne civilinė, o bažnytinė santuoka, santuoka tarp šalių ne nutrauktina, o panaikintinas santuokos apskaitos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl neturtinės žalos. Teismas pripažinęs, jog šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimo, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 000 Lt dydžio neturtinę žalą, netenkino.
Dėl pavardžių. Teismas šalių prašymu po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes.
Dėl nepilnametės A. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinant vaiko amžių, sveikatos būklę, jo ir motinos gyvenimą nuo vaiko gimimo, atsakovui sutinkant, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vieta nustatė su ieškove.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Teismas įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, padarė išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Atsižvelgiant į tai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nutraukė.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys paneigia ieškovės argumentus, jog mergaitei yra būtinos ypatingai didelės išlaidos jos vystymosi raidai užtikrinti. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, kad atsakovas galėtų skirti dukrai ne didesnį kaip 800 Lt dydžio išlaikymą. Teismas atsižvelgė į tai, kad pati ieškovė skiria dukters išlaikymui 600 Lt, mergaitė gauna 360 Lt neįgalumo pašalpą, iš atsakovo gautas 800 Lt išlaikymas kas mėnesį užtikrins pilnavertį ir tinkamą mergaitės poreikių tenkinimą.
Dėl santuokinio turto padalinimo. Kadangi šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neturi, todėl šio klausimo teismas nutraukiant santuoką nesprendė.
Dėl kreditorinio įsipareigojimo. Teismas esant įstatyminiam reglamentavimui, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad gauta paskola buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, prievolę kreditoriui UAB „Gelvora“ po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliko vykdyti solidariai ieškovei ir atsakovui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo dukters išlaikymą po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. kovo 18 d. iki jos pilnametystės ir 500 Lt išlaikymo konkrečia pinigų suma už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-05-17) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Apelianto vertinimu pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, neatsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, kad vaiko išlaikymo poreikiai negali būti dirbtinai didinami nutraukus santuoką, vaiko poreikiai turi atitikti poreikius, susiformavusius jo tėvų santuokos metu, turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir turi būti tenkinami tokia pat apimtimi kaip ir santuokoje. Tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, nesivadovavo faktinėmis aplinkybėmis, turinčioms tiesioginės reikšmės priteistinam iš išlaikymo dydžio pagrįstumui.
2. Teismas padidindamas ir priteisdamas apeliantui vaiko išlaikymo sumą iki 800 Lt neatsižvelgė, kad jo darbas Jungtinėje Karalystėje yra ne nuolatinis, jis dirba mažai apmokamą ir kenksmingą darbą, jam šiuo metu sudarytas darbo kontraktas tik iki 2014 metų birželio mėnesio. Taip neatsižvelgė, kad atsakovas, priešingai nei ieškovė, neturi jokio nuosavo turto, dirbdamas užsienyje privalo nuomotis būstą, mokėti komunalinius mokesčius, be to, atsakovas dar išlaiko savo nepilnametį sūnų. Norint palaikyti ryšį su vaikais, privalo mokėti už internetines paslaugas, be to atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas naudojasi viešuoju transportu vykstant į darbą, kas taip pat yra vertinama kaip privalomos išlaidos. Įvertinus būtiniausius atsakovo poreikius, išlaidas maistui, transportui, viso pasėkoje pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovui per mėnesį lieka 9,59 GPB, kas sudaro 39,15 Litų.
3. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio priteisimo, nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais vaiko išlaikymui, kurių pagrįstumas kelia abejones, kadangi ieškovės nurodytos ir į bylą pateiktos išlaidos vaikui neturi jokios sąsajos su konkrečiu vaiku bei neatitinka tokio amžiaus vaiko poreikių. Iš pateikto vaikui skirtų vaistų aprašymo nėra galimybės spręsti, ar visi šie vaistai buvo paskirti medikų, ir tai tik dar vienas ieškovės siekis manipuliuoti išlaidomis, prisidengiant vaiko sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinio reikalavimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo grindžia aplinkybe, kad dukra yra labai silpnos sveikatos, tačiau neįgalumo pažymėjime yra nurodytas lengvas neįgalumas, medicininėse pažymose nurodyti ligų klasifikatoriai yra tik bendro pobūdžio ir nėra įrodinėjimo priemonė, patvirtinta specialisto, ar eksperto.
4. Teismas savo sprendime vadovaujasi vaiko teisių specialisto išsakyta pozicija teisme, tačiau pabrėžtina, kad į teismo posėdį pavėlavęs atvykęs vaiko teisių atstovas negalėjo nieko konkretaus paaiškinti apie nagrinėjamoje byloje prašomą priteisti vaiko išlaikymą, atstovo pasisakymai buvo deklaratyvūs ir neaiškūs, galimai net nesusipažinus su byla. Todėl tokia neargumentuota ir nepagrįsta vaiko teisių specialisto išvada teismas nepagrįstai rėmėsi, spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui.
5. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą ir priteisdamas išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki jos pilnametystės bei 3 000 Lt išlaikymo konkrečia pinigų suma, nemotyvavo, kokių įrodymų analizės pagrindu padarė išvadas apie tai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga 800 Lt litų išlaikymo suma. Teismas taip pat nenurodė, kokios reikšmingos bylai aplinkybės, vertinant vaiko išlaikymo pagrįstumą yra byloje nustatytos ar nenustatytos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei ieškovės naudai iš apelianto priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad neva jo turtinė padėtis gyvenant santuokoje ir faktiškai jai nutrūkus nepasikeitė. Tačiau byloje nustatyta priešingai: iki išvykimo iš Lietuvos gyventi į Jungtinę Karalystę apeliantas uždirbdavo 800-900 Lt, o išvykęs gauna 3992 Lt atlyginimą. Teismas įvertino apelianto visas galimas pajamas ir išlaidas savo išlaikymui, ir jo kito sūnaus išlaikymui bei nustatė, kad iš gaunamų pajamų skyrus šalių dukrai 800 Lt, apelianto gebėjimas užtikrinti savo ir Lietuvoje augančio jo sūnaus išlaikymą nesumažės.
2. Ieškovės nuomone vien faktas, kad iki ieškinio pateikimo apeliantas teikė dukrai išlaikymą savo nuožiūra parinktais dydžiais ir periodiškumu, neatsižvelgdamas į realius dukros poreikius, negali sudaryti pagrindo jo nekeisti ir palikti tokio dydžio, kokį mokėti norėtų apeliantas. Jo pateikta išlaidų Jungtinėje Karalystėje lentelė taip pat nepagrįstai padidinta. Teiginys, kad po visų „išlaidų" apeliantui per mėnesį lieka 39,15 Lt suma, nepagrįstas nepilnametės dukros poreikiais bei prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, be to, apeliantas nepagrindė papildomų būsto nuomos išlaidų darymo jokiais, net ne buhalterinės apskaitos ar banko sąskaitos dokumentais.
3. Apeliantas bando suklaidinti teismą teigdamas, kad pateiktose medicininėse pažymose nurodyti ligų klasifikatoriai yra tik bendro pobūdžio ir nėra įrodinėjimo priemonė, patvirtinta specialisto, ar eksperto. Ieškovė nurodo, kad dukters neįgalumas nustatytas jau antrą kartą, t.y. pirmą kartą neįgalumas nustatytas 2011 metais 2 metams, o 2013 metais neįgalumas pratęstas dar 2 metams. Tai parodo, kad dukros sveikata negerėja, priešingai negu teigia apeliantas.
4. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kokiais įrodymais vadovavosi paskaičiuodama vaiko poreikius, neva nepagrįstai vaikui skiriama mėnesio 1515 Lt išlaidų suma, taip pat neva neaišku, kodėl šie poreikiai neatitinka rašytinių įrodymų. Mėnesinės vaikui skiriamos išlaidų sumos apskaičiavimas teismui yra pateiktas sudarytoje lentelėje. Visos lentelėje nurodytos sumos yra pagrįstos teismui pateiktais pirkimo kvitais, sąskaitomis, čekiais, bankinių pavedimų išrašais. Ieškovė nurodo, kad nustatytų diagnozių pasekoje mergaitei reikia daug ir įvairių lavinamųjų žaislų bei lavinimo priemonių, kad žaisdama mokintųsi pati valgyti, rengtis, pati apsitarnauti tualete, mokytųsi koncentruoti dėmesį. Apeliantas prašydamas dar labiau sumažinti išlaikymo dydį, dar kartą remiasi tais pačiais faktais, kuriuos teismas jau aptarė mažindamas prašomą priteisti išlaikymo dydį. Ieškovė mano, kad tokie skundo argumentai nėra pagrįsti. Ieškovė pažymi, kad dukrai augant, didėja ir jos poreikiai bei išlaidos jos išlaikymui.
5. Apeliantas skunde teigia, kad toks išsamus vaikui pirktų vaistų kiekis su išsamiu aprašymu negali būti realiai sunaudotas. Tačiau tam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių gydytojų išvadų ar kitų įrodymų. Dauguma vaikams skirtų vaistų parduodami be recepto, todėl dukters pediatrė receptų vaistams nerašo, o nurodymus, kokius vaistus vartoti ligos atveju, pateikia ieškovei žodžiu ir įrašo į dukters ambulatorinę ligos istorijos kortelę.
6. Apeliantas teigdamas, kad šiuo metu sudarytas jo darbo kontraktas yra terminuotas tik iki 2014 metų birželio mėnesio, nepatelkė jokių tai įrodančių oficialių dokumentų, tame tarpe ir pačios darbo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, kad teismas neteisingai nustatė lėšų sumą, kuri reikalinga užtikrinti būtinus vaiko poreikius, o priteistas išlaikymo dydis iš tėvo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnametės dukros išlaikymui po 800 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui periodinių išmokų dydis – 800 Lt/mėn. atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo pripažinta reikalinga užtikrinti būtinus vaiko poreikius 1 515 Lt suma bei rašytinius įrodymus apie vaiko sveikatą (nustatytas neįgalumas I tomas b. l. 160 – 161) bei amžių (5,8 metų) vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir pakankama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, tyrė ir vertino ieškovės bei apelianto pateiktus paskaičiavimus, nustatė, jog būtiniems vaiko poreikiams pakanka 1 515 Lt kas mėnesį. Iš byloje esančių duomenų apie abiejų tėvų turtinę padėtį, matyti, kad apeliantas šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, jo gaunamas darbo užmokestis atėmus atskaitymus siekia vidutiniškai 955,80 GBP, o tai ieškinio nagrinėjimo dienai pagal Lietuvos banko valiutų kursą sudarė 3 992 Lt, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojame bute, turi nepilnametį sūnų, kuriam teikia išlaikymą 200 – 300 Lt/mėn. Ieškovė dirba Kauno teritorinėje muitinėje, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 200 Lt, taip pat gauna dukrai skirtą 360 Lt neįgalumo pašalpą, ieškovei priklauso paveldėta ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo pastato Panevėžyje (I tomas b. l. 90 – 93), transporto priemonių neturi, su dukra gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad abi šalys turi įsipareigojimų kreditoriams, kurių vykdymas solidariai pripažintas ieškovei ir apeliantui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinęs šalių finansines galimybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas galėtų skirti dukrai ne didesnį kaip 800 Lt dydžio išlaikymą, todėl atmestini apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, šalių turtinę padėtį bei šalių įsipareigojimus kreditoriams.
Atmestini apelianto argumentai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog apelianto darbas Jungtinėje Karalystėje yra ne nuolatinis, mažai apmokamas ir kenksmingas. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog Jungtinės Karalystės pragyvenimo mastu 955-1200 svarų sterlingų suma nėra ypatingai didelė, atsižvelgiant į patalpų nuomos kainas, pragyvenimo lygį ir pan. Be to, atsakovas turi ir dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam siunčia išlaikymą. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad apeliantui būtų nustatytas nedarbingumas. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai vertino apelianto su darbo santykiais nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad apeliantas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą.
Apeliantas byloje išreiškė poziciją, kad sutiktų teikti 550 Lt dydžio išlaikymą. Nors apeliantas nurodo, kad vaiko išlaikymui atsakovės paskaičiuotų išlaidų suma yra per didelė, tačiau nekonkretizuoja, kokia suma būtų pakankama vaiko turinčio specialių poreikių patenkinimui.. Apylinkės teismo iš apelianto priteistas išlaikymo dydis sudaro 53 % vaiko poreikiams reikalingų lėšų, kita dalis tenka ieškovei. Atsižvelgiant į atsakovo pajamų dydį, priteisto išlaikymo dalis tesudaro 20% jo pajamų (nuo vidutiniškai gaunamų kas mėnesį, atskaičius mokesčius), o ieškovės – 50 % jos gaunamų pajamų (neskaičiuojant vaikui skirtos neįgalumo pašalpos). Todėl apelianto pajamas protingai paskirsčius, jų pakanka tiek apelianto poreikių tenkinimui, tiek ir vaiko poreikių dalies patenkinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei tenka ir kasdieninis rūpinimasis nepilnamečiu vaiku, jo auginimas bei auklėjimas, todėl jai tenkanti vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dalis pinigine išraiška yra daug didesnė nei 600 Lt. Be to, ieškovei taip pat tenka pareiga mokėti komunalinius mokesčius, siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą ji taip pat turi mokėti už internetines paslaugas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad dukrai nustatytas neįgalumas, ji turi specialių poreikių dėl jai diagnozuoto specifinio mišraus raidos, elgesio ir emocijų sutrikimo. Byloje esantys medicininiai duomenys, pažymos, kvitai patvirtina, kad vaikas dažnai serga, vaikui būtini vaistai, logopedo, psichologo paslaugos, mankštos, žaislai lavinimui, akiniai pastoviam nešiojimui, vaikas lanko darželį, šokių mokyklą „GTS“, tam reikalingos papildomos išlaidos. Teisėjų kolegijos nuomone, 1 515 Lt išlaidų dydis yra realus ir galėtų užtikrinti visus būtinus vaiko poreikius. Šalių dukrai neįgalumas nustatytas iki 2015-06-06. Pareigą išlaikyti kitą atsakovo nepilnametį vaiką (sūnų) turi ir vaiko motina. Apelianto turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti didesnį nei jo nurodomą 550 Lt išlaikymą, jis kitokiu būdu neprisideda prie vaiko išlaikymo, gyvena Anglijoje, kaip nurodė ieškovė iki ieškinio pateikimo apeliantas teikė dukrai išlaikymą savo nuožiūra parinktais dydžiais ir periodiškumu, neatsižvelgdamas į realius dukros poreikius. Šalių dukrai neįgalumas nustatytas iki 2015-06-06. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo bei CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintų principų. Pažymėtina, kad CK 3. 201 str. numato išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą pagal vieno iš tėvų ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Apeliantas taip pat prašo skundžiamu sprendimu priteistą 3000 Lt išlaikymo konkrečia pinigų suma už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-05-17) iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumažinti iki 500 Lt, tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo bei argumentų kuo remiantis jis nurodo tokią pinigų sumą. Pirmos instancijos teismas priteisdamas iš apelianto vaiko išlaikymui po 800 Lt/mėn. pagrįstai paskaičiavo, kad iš apelianto nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas konkrečia pinigų suma sudaro 3 000 Lt (300 Lt x 10 mėn. = 3 000 Lt).
Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, todėl nevertintini. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei iš apelianto priteisiamos 900 Lt turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis 1 dalies 1 punktas). Priteisiama suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (8.11 p.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl 144 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti L. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (260,66 Eur) bylinėjimosi išlaidas.