- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 1-308-888/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00135-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Kaltinamasis
- O. M.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.28.2.2Neteisėtas kvalifikuotas žmonių gabenimas per valstybės sieną (BK 292 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M. (O. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
O. M., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – (duomenys neskelbtini) piliečius: J. M., R. U. T. K., A. Q. Y., I. K. M., A. H., I. Y., A. H. J., A. S., L. H., A. B. K., B. J. B., G. N. S., I. A., (duomenys neskelbtini) piliečius: J. S., O. F. (toliau – užsieniečiai), šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir rengėsi užsieniečius neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis aplinkybėmis:
- laikotarpiu iki 2024 m. liepos 18 d. apie 12 val., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, su nenustatytu asmeniu, pastarojo iniciatyva susitarė iš anksto parinktu ir nenustatyto asmens jam suteiktu automobiliu „R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) reg.) (toliau – automobilis) už nenustatyto asmens jam pažadėtą ne mažesnį kaip 200 eurų atlygį neteisėtai gabenti užsieniečius iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką į Lenkijos Respubliką;
- vykdydamas šį susitarimą, automobiliu, jo veiksmus koordinuojant nenustatytam asmeniui, atvyko į pastarojo nurodytą tiksliai nenustatytą vietą netoli (duomenys neskelbtini) miesto Latvijos Respublikoje, 2024 m. liepos 18 d. apie 12 val. įlaipino į automobilį užsieniečius ir taip paėmė juos tolimesniam gabenimui;
- toliau vykdydamas susitarimą, vairuodamas automobilį, 2024 m. liepos 18 d. apie 20.39 val. keliu (duomenys neskelbtini) užsieniečius neteisėtai gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini), o po to šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną tokiu būdu perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje Lenkijos Respublikos kryptimi link valstybės sienos su Lenkijos Respublika, kuomet 2024 m. liepos 19 d. apie 01.05 val. atgabenęs juos keliu (duomenys neskelbtini) iki adreso (duomenys neskelbtini), nebaigė užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2024 m. liepos 19 d. apie 01.05 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis O. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų liepos mėnesį jis atvyko dirbti į Lenkijoje esantį fabriką. Lenkijoje apsigyveno viešbutyje, kuriame susipažino su (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu. Šis asmuo jam pasiūlė už 200 eurų atlygį iš Latvijos į Lenkiją pervežti mikroautobusą „Renault“, kuris priklauso pastarojo darbovietės savininkui. Galėjo būti, kad buvo tartasi ir dėl to, kad reikės vežti aštuonis asmenis, tačiau iš pradžių jis į šiuos žodžius nekreipė dėmesio. Kadangi buvo savaitgalis ir jis neturėjo ką veikti, be to norėjo užsidirbti pinigų, todėl su pasiūlymu sutiko. Į Latviją vyko 2024 m. liepos 18 d. kartu su (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu. Latvijoje jį išleido miškingoje teritorijoje, iš pradžių mikroautobuso nesimatė. Šis asmuo jam liepė eiti miško keliu bei nurodė, kad prie posūkio pamatys mikroautobusą ir jį palikęs išvažiavo. Priėjęs prie mikroautobuso, jis susirado raktus, mikroautobuse buvo 3 sėdimos vietos priekyje, o gale buvo būda. 5 metrų atstumų nuo šios transporto priemonės sėdėjo žmonės, kiek jų buvo jis neskaičiavo, du iš jų priėjo prie jo. Tuomet jis susisiekė su (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu, kad išsiaiškintų kas tai per žmonės. Šis jam atsakė, kad čia viskas gerai, kad šie žmonės važiuos su juo, kad jam už tai bus sumokėta papildomai, tačiau konkrečios sumos nenurodė. Atidarius mikroautobuso duris, matė, kad jame yra maisto ir vandens. Tuomet visi asmenys sulipo į mikroautobusą, jų buvo apie 15, o (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo jam atsiuntė žinutę su nuoroda kur važiuoti. Važiuojant šis jam siuntė visą maršrutą į telefoną. Vežami asmenys buvo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su jais jis nekalbėjo. Iš karto po to, kuomet jie susėdo į mikroautobusą, jis suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau neturėjo kitos išeities, negalėjo jų palikti miške, suprato, kad juos veža į Lenkiją. Iš Latvijos į Lietuvą važiavo pagal jam siunčiamas į jam priklausantį telefoną „Redmi 8“ koordinates. 2024 m. liepos 19 d. atvykus į Lietuvą ir nuvažiavus nedidelį atstumą, apie 1 val., (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė atidaryti mikroautobuso galines duris ir rado ten sėdėjusius jo vežamus neteisėtai asmenis. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 132–133).
Kaltinamojo O. M. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. parodė, kad jis yra gimęs ir užaugęs (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo šeima. (duomenys neskelbtini) dėl karo jį persekiojo (duomenys neskelbtini), dėl to iš (duomenys neskelbtini) nusprendė išvykti. Jo kelionės tikslas buvo Vokietija. (duomenys neskelbtini) susirado žmogų, kuris padeda pabėgėliams patekti į Europą, kuris jam pažadėjo padėti patekti į Vokietiją. Už tai jam per trečius asmenis perdavė 7000 JAV dolerių grynais. Maždaug prieš mėnesį laiko, tikslios datos nepamena, jis vienas lėktuvu to žmogaus nurodymu nuskrido iš (duomenys neskelbtini) į Rusiją, kur jį Maskvoje pasitiko dar kažkoks jo siųstas žmogus, tuomet jis jį automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur apgyvendino kažkokiam name. Tame name buvo ir daugiau migrantų, tačiau žmonės nuolat keisdavosi, vieni atvykdavo, kiti išvykdavo. Maždaug prieš septynias dienas, jį iš to namo paėmė automobilis ir atvežė prie (duomenys neskelbtini) – Latvijos valstybių sienos. Ten buvo dar 14 – a jo tautiečių. Jų penkiolikos asmenų grupę lydėjo vienas vedlys. Kiek suprato jis žinojo kelią. Su juo jis asmeniškai nebendravo, tiesiog ėjo paskui kitus. (duomenys neskelbtini) miškuose paskui vedlį klaidžiojo visa grupė apie 7 dienas. Vakare vedlys juos atvedė prie miške esančios (duomenys neskelbtini) – Latvijos valstybių sienos. Vietovės nurodyti negali. Matė tik aukštą metalinę spygliuotą tvorą, kaip suprato kitapus buvo Latvija. Vedlys bandė tvorą prakirpti, tačiau jam nepavyko, todėl dar juos miškais vedė apie 5 km ir atvedė prie kažkokio didelio vamzdžio kuriuo tekėjo vanduo. Vedlys jiems visiems nurodė lysti į tą vamzdį, bei kažkuriam iš jų atsiuntė koordinates, kur jau vamzdžiu išlindus Latvijoje, jų lauks kažkoks automobilis, kuriuo toliau jie keliaus į Vokietiją. Vedlys kartu su jais toliau nėjo, liko (duomenys neskelbtini). Jie visa 15 -os asmenų grupė perlindo per tą vamzdį. Išlindę, kaip suprato jau Latvijoje, ėjo dar apie 5 val. iki vedlio atsiųstų koordinačių. Kai atėjo į tą vietą miške, kažkas iš jų nusiuntė savo šeimai, kad jau vietoje, tuomet netrukus išgirdo, kad reiks paeiti dar šiokį tokį atstumą iki kitų koordinačių, kur jau jų lauks automobilis. Iki tos vietos ėjo pėsčiomis dar keletą valandų. Kai atėjo į tą vietą miške, kurios tiksliai nurodyti negali, palaukus dar apie valandą ar šiek tiek daugiau, jau buvo tamsu, pamatė atvažiuojantį baltos spalvos krovininį mikroautobusą, kurio nei modelio, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo. Iš jo išlipo vairuotojas, kurį matė pirmą kartą. Išlipęs jis atidarė mikroautobuso krovinių skyriaus duris ir angliškai sakydamas „go go“ bei rankos mostais jiems liepė lipti į mikroautobuso vidų. Jokių asmens dokumentų parodyti pas juos neprašė. Jie visi 15 -a asmenų sulipo į krovininio autobusiuko vidų, kuris buvo be langų. Daugiau vairuotojas jiems jokių nurodymų nedavė. Jis su juo nebendravo, jam jokių pinigų nemokėjo, bei nematė, kad jam būtų mokėję kiti tautiečiai. Jiems sulipus, jie susėdo ant mikroautobuso grindų, kadangi ten nebuvo jokių sėdynių ir pradėjo važiuoti. Kelionės metu vairuotojo nematė, nes jokių langų iš krovinių skyriaus kur sėdėjo jie į vairuotojo kabiną nebuvo. Kadangi buvo labai pavargęs jis iš karto užmigo. Maršruto nurodyti negali, nes autobusiukas buvo be langų, važiavo tamsoje. Jis atsibudo kai buvo sulaikyti ir tik tada iš pareigūnų sužinojo, kad yra Lietuvoje. Kada iš Latvijos įvažiavo į Lietuvą, nežino. Kai po sulaikymo juos išlaipino iš mikroautobuso, matė kad buvo sulaikytas ir juos vežęs vairuotojas (1 t., b. l. 87–89).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Q. Y. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini). Jis turėjo giminių, dirbusių vyriausybėje, kai į valdžią atėjo (duomenys neskelbtini), jam kilo grėsmė, todėl jo šeima nusprendė išsiųsti jį į Europą. (duomenys neskelbtini) mieste gyvena jo dėdė, todėl šeima norėjo, kad jis išvyktų į (duomenys neskelbtini). Legaliai išvykti į Europą negalėjo, todėl jo šeima surado kažkokį asmenį, su kuriuo susitarė, kad jis padės jam pasiekti Vokietiją. Koks tai buvo žmogus jis nieko nežino, nes visus klausimus derino jo šeima. Kiek pinigų sumokėjo tam asmeniui šeima jis nieko nežino. Agentas jam padarė (duomenys neskelbtini) vizą ir 2024 m. birželio 8 d. jis lėktuvu nuskrido į (duomenys neskelbtini). Prie oro uosto jį pasitiko agento atsiųstas žmogus su automobiliu. Jis jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), kažkokį kaimą ir apgyvendino kažkokiam sename name. Gyvendamas tame name jis laukė, kol kažkas jį nuveš į Europą. Prieš kelias dienas, tiksliai kada neatsimena, nepažįstamas žmogus jį paėmė iš namo ir nuvežė į mišką. Miške jis prijungė prie grupės žmonių. Iš viso jų buvo 15 žmonių grupė, beveik visi iš (duomenys neskelbtini). Miške praleido apie savaitę laiko. Jų grupę visur lydėjo vienas vedlys, kuris kalbėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalbomis. Jų 15 -os žmonių grupę ryte vedlys nuvedė prie kažkokios tvoros. Telefone matė, kad tai buvo siena su Latvija. Vedlys bandė prakirpti tvorą, bet jam nepavyko. Tada vedlys juos vedė mišku iki kitos vietos. Jie priėjo kažkokį didelį vamzdį, kuris ėjo po tvora, jame buvo vandens. Vedlys parodė, kad jiems reikia lįsti pro vamzdį ir parodė koordinates, kur jie turi nueiti. Pro vamzdį vedlys su jų grupe nelindo, toliau jie ėjo vieni. Kai pralindo vamzdį jis telefone žemėlapyje matė, kad buvo Latvijoje, kurioje tiksliai vietoje pasakyti negali. Kai pralindo vamzdį visi bėgo į nurodytą vietą. Tuo metu kai bėgo, pametė savo telefoną. Kažkas iš jų grupės nusiuntė savo artimiesiems žinutę, kad jie pasiekė vietą. Po kurio laiko kažkuriam iš jų į telefoną kažkas atsiuntė kitas koordinates, kur jie turėjo nueiti ir parašė, kad toje vietoje atvažiuos jų paimti automobilis. Koks automobilis turėjo atvažiuoti, kokios markės, spalvos, kokie numeriai jie nežinojo. Žinojo tik vietą kur nueiti ir laukti automobilio. Jų grupė ėjo apie 4-5 valandas kol nuėjo į nurodytą vietą. Tai buvo kažkoks miškas, vieta buvo šalia miško keliuko. Ten laukė, kol prie jų atvažiavo kažkokie du automobiliai. Tai buvo lengvieji automobiliai, tačiau kokios markės nežino. Tais dviem automobiliais juos visus 15 žmonių grupę nuvežė į kitą vietą, kažkokiam miške. Kurioje vietoje tai buvo nežino, nes jau telefono neturėjo ir negalėjo pažiūrėti. Tame miške jie vėl laukė kol atvažiuos kitas automobilis. Po kurio laiko atvažiavo baltos spalvos furgonas, kokios markės, kokie numeriai nežino. Vairuotojas sustojo prie jų, išlipo, atidarė šonines duris ir rodydamas ranka jiems pasakė „go go“. Suprato, kad turi lipti į automobilį. Jie visi greitai sulipo į vidų. Furgono viduje sėdimų vietų nebuvo, todėl visi susėdo ant grindų. Tai buvo krovininis automobilis, jame jokių langų nebuvo, ta dalis kur sėdėjo, buvo atskirta nuo vairuotojo, todėl jo nematė. Kai susėdo į vidų, vairuotojas uždarė duris ir jie važiavo. Kur važiavo nežino, nes nieko nematė, nebuvo langų. Su vairuotoju negalėjo kalbėtis, nes buvo atskirame skyriuje. Vairuotojas su jais įlipant irgi nieko nekalbėjo, pasų ar kokių dokumentų neprašė, pinigų irgi neprašė. Jis suprato, kad su vairuotoju atsiskaitys ir jam sumokės tas žmogus, kuriam jo šeima sumokėjo už jį. Kur ir kokiu keliu juos vežė jis nieko nežino, bet galvojo, kad juos veža į Vokietiją. Vairuotojas važiavo ilgai, kiek tiksliai nežino, pasakyti negali. Vairuotojas lyg buvo sustojęs, bet jie išlipę niekur nebuvo. Važiavo iki kol automobilis sustojo. Kai kažkas atidarė šonines duris pamatė, kad tai buvo policija, tačiau kokios šalies nežinojo, tik kai pamatė ant uniformos Lietuvos užrašą suprato, kad yra Lietuvoje. Kurioje vietoje juos sustabdė nežino (1 t., b. l. 95–96).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. F. parodė, kad jis yra pakistanietis, jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini). Jis savo šalyje turėjo problemų, dėl politinių priežasčių jam grasino, todėl jo šeima nusprendė jį išsiųsti į saugią Europos šalį. Jo tikslas buvo patekti į Vokietiją. Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) gyvena jo giminaičiai. Jo šeima organizatoriui sumokėjo pinigus, kad jį nugabentų į Vokietiją. Kokiam organizatoriui, bei kiek tėvai sumokėjo, jis nežino. Jam organizatorius padarė (duomenys neskelbtini) vizą, nupirko lėktuvo bilietus. Iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu atskrido į (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie porą mėnesių name. Kartu su juo gyveno afganistaniečiai. Tada automobiliu juos keturis atvežė į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą. (duomenys neskelbtini) mieste gyveno name, kartu su juo gyveno afganistaniečiai bei pakistaniečiai. Baltarusijoje buvo apie savaitę laiko. (duomenys neskelbtini) mieste, jam būnant gatvėje policijos pareigūnai sulaužė jo mobilaus ryšio telefoną, bei paėmė ir suplėšė jo asmens pasą. Atvažiavęs automobilis juos paėmė ir nuvežė į mišką. Kai išlipo miške buvo grupė asmenų, t. y. 15 asmenų bei buvo du vedliai. Vedliai kalbėjo persų kalba. Vedliai pasakė, kad mus nuves į Europą. (duomenys neskelbtini) miške jie buvo apie savaitę laiko. Jie buvo atėję iki metalinės tvoros, kur vedliai bandė perkirpti tvorą, bet jiems tai nepavyko padaryti. Tada kartu su vedliais jie ėjo apie 5 km mišku. Atėjo iki didelio vamzdžio su vandeniu. Vedliai pasakė, kad reikia pereiti minėtą vamzdį su vandeniu ir ten bus miškas bei parodė koordinates, kur reikės eiti ir laukti automobilių. Jis matė, kad taip jie visi bus Latvijos Respublikoje. Vedliai toliau su jais nėjo. 2024 m. liepos 18 d. jie visi, t. y. 15 asmenų grupė vamzdžiu su vandeniu ėjo ir atėjo į mišką, kur laukė jų du nedideli automobiliai. Jie visi susėdo į minėtus automobilius, sėdėjo susispaudę. Juos atvežė į mišką. Miške jie laukė kito automobilio. Apie 18.00 val. atvažiavo baltos spalvos automobilis. Išlipęs vairuotojas atidarė automobilio šonines duris ir angliškai pasakė „go, go“. Jie visi susėdo į automobilį, kur vairuotojas uždarė duris. Automobilyje kuriame juos vežė, nebuvo sėdynių taip pat nebuvo langų, jie buvo krovinių skyriuje. Su vairuotoju nekalbėjo, kadangi važiavo krovinių skyriuje. Važiavo ilgai, sustoję niekur nebuvo. Naktį važiuojant, automobilis sustojo ir automobilio duris atidarė policijos pareigūnai bei juos sulaikė. Jis pamatė, kad ant policijos pareigūno yra Lietuvos vėliava ir suprato, kad jie yra Lietuvoje. Vairuotojui jis jokių pinigų nemokėjo (1 t., b. l. 101–103).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. J. B. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kalba puštunų kalba. Jo tėvas ir brolis dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausybėje. Jo tėvas buvo politikas. Kai į valdžią atėjo (duomenys neskelbtini), jie pradėjo jų šeimą persekioti. Dėl grėsmės jo gyvybei šeima nusprendė išsiųsti jį į Europą. Vokietijoje gyvena jo brolis ir dėdė, todėl jis norėjau pasiekti Vokietiją. Jo šeima surado agentą, su kuriuo susitarė, kad už 4000 JAV dolerių agentas jį nugabens iki (duomenys neskelbtini), paskui iš (duomenys neskelbtini) į Vokietiją. Kiek šeima turėjo sumokėti už nugabenimą iš (duomenys neskelbtini) į Vokietiją jis nežino. Kadangi negali patekti į Europą teisėtai, šeima susitarė su agentu, kad jį nugabens neteisėtai. Agentas padarė jam elektroninę vizą patekimui į (duomenys neskelbtini). Prieš du mėnesius jis lėktuvu nuskrido į (duomenys neskelbtini). Prie oro uosto jį pasitiko nepažįstamas žmogus, kuris automobiliu jį nuvežė į kažkokį namą. Po penkių dienų kitas žmogus automobiliu jį nuvežė į Baltarusiją, Minsko miestą, kur apgyvendino kažkokiame name. Tame name buvo daugiau jo tautiečių, kurie taip pat norėjo patekti į Vokietiją. (duomenys neskelbtini) pragyveno apie mėnesį laiko. Kol atėjo nepažįstami žmonės ir dalį iš jų automobiliais nuvežė į mišką. Miškas buvo (duomenys neskelbtini). Tame miške susidarė 15 -os žmonių grupė, su kuria jis ir buvo sulaikytas Lietuvoje. Jų grupė apie 5-7 dienas praleido miške (duomenys neskelbtini). Vedliai bandė juos pravesti į Lenkiją, tačiau kai nepavyko juos mišku nuvedė į kitą vietą. Telefonais naudotis vedliai neleido, todėl su niekuo telefonu nebendravo, su šeima nesusisiekė, taip pat negalėjo pasižiūrėti, kur buvo. Maždaug prieš dvi dienas vedlys, kuris kalbėjo turkų kalba, jų grupę iš 15-os žmonių nuvedė prie kažkokios tvoros. Vedlys bandė prakirpti tvorą, kad jie galėtų praeiti. Vedlys pasakė, kad už tvoros yra Latvija. Kai neprakirpo tvoros, vedlys juos nuvedė į kitą vietą, kur buvo kažkoks platus vamzdis po tvora su vandeniu. Vedlys parodė, kad jiems reikia pralįsti pro vamzdį ir tada jie jau bus Latvijoje. Vedlys J. telefono žemėlapiuose nustatė lokaciją ir pasakė, kad jie ten turi nueiti. Jis pasakė, kad ten atvažiuos automobilis jų paimti. Jis ir kiti grupėje buvę žmonės pralindo pro vamzdį ir toliau ėjo mišku. Telefone matė, kad yra Latvijoje. Kiek laiko ėjo į nurodytą vietą neatsimena, bet buvo diena, šviesu. Laukė apie 2-3 valandas kai miške prie jų atvažiavo du automobiliai, vienas raudonas, kitas pilkas. Automobiliai paėmė juos visus 15 -a žmonių ir nuvežė į kažkokią kitą vietą miške. Kur ta vieta buvo nežino, bet juos paliko šalia kažkokio miško kelio. Kiek laiko laukė nežino, vakare, prie jų atvažiavo baltas furgonas. Kažkas atidarė šonines duris ir išgirdo kaip vairuotojas liepė jiems lipti į vidų. Jie visi greitai įlipo į vidų. Jis pamatė, kad furgonas buvo kroviniams vežti, nebuvo jokių sėdynių. Jie visi susėdo ant grindų. Vairuotojas uždarė duris ir paskui pradėjo važiuoti. Kur važiavo jis nieko nematė, nes furgonas buvo be langų. Su vairuotoju nieko nekalbėjo, nes jie buvo atskirti pertvara nuo vairuotojo. Todėl ir negirdėjo ar vairuotojas su kuo nors kalbėjo. Vairuotojui jokių pinigų nemokėjo, mano, kad jam turėjo sumokėti agentas, su kuriuo tarėsi jo šeima. Kaip ir kokiu būdu turėjo atsiskaityti nežino. Kur važiavo nieko nematė, bet galvojo, kad juos veža į Vokietiją. Važiavo ilgai, kol automobilis sustojo. Tada kažkas atidarė šonines duris ir jis pamatė, kad ten buvo policija. Pareigūnai pasakė, kad jie yra Lietuvoje. Juos visus kartu su vairuotoju sulaikė (1 t., b. l. 107–109).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. N. S. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), ten gyvena visa jo likusi šeima. (duomenys neskelbtini) jį persekiojo (duomenys neskelbtini), jo gyvybei grėsė pavojus, dėl to iš (duomenys neskelbtini) nusprendė išvykti. Jo kelionės tikslas buvo Vokietija arba Anglija. Pakistane jo šeima surado žmogų, kuris padeda pabėgėliams patekti į Europą. Šio žmogaus jis gyvai nėra matęs, bendravo su juo jo šeima, jokių asmens duomenų ir kontaktų nežino. Šis žmogus jo šeimai pažadėjo jam padėti patekti į Europą, už tai jo šeima sumokėjo 5000 ar 6000 JAV dolerių grynais. Maždaug prieš 6 mėnesius laiko, tikslios datos neprisimena, jis vienas lėktuvu to žmogaus nurodymu nuskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jį (duomenys neskelbtini) pasitiko dar kažkoks jo siųstas žmogus. Kitą dieną, dar kitas žmogus jį lengvuoju automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mieste apgyvendino kažkokiame bute. Tame bute buvo daugiau migrantų, tačiau žmonės nuolat keisdavosi, vieni atvykdavo, kiti išvykdavo. (duomenys neskelbtini) jis pragyveno apie 5 mėnesius. Maždaug prieš septynias dienas, jį iš to buto paėmė automobilis ir atvežė prie (duomenys neskelbtini) – Latvijos valstybių sienos. Ten buvo dar 14 asmenų jo tautiečių grupė. Jų penkiolikos asmenų grupę lydėjo vienas vedlys. Jis žinojo kelią. Su juo jis asmeniškai nebendravo, tiesiog ėjo paskui kitus. Baltarusijoje miškuose paskui vedlį ėjo visa grupė apie 7 dienas. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, vedlys juos atvedė miške prie (duomenys neskelbtini) – Latvijos valstybių sienos. Vietovės nurodyti negali. Matė tik aukštą metalinę spygliuotą tvorą, kaip suprato kitapus tvoros buvo Latvija. Vedlys bandė tą tvorą prakirpti, tačiau jam nepavyko, todėl dar juos miškais vedė apie 5-6 km ir atvedė prie kažkokio tai didelio vamzdžio kuriuo tekėjo vanduo. Vedlys jiems nurodė visiems lysti į tą vamzdį, bei kažkuriam iš jų atsiuntė koordinates, kur jau vamzdžiu išlindus Latvijoje, tuomet šiek tiek paėjus, jų turėjo laukti kažkoks automobilis, kuriuo jie toliau turėjo keliauti į Vokietiją. Vedlys kartu su jais toliau nėjo, liko (duomenys neskelbtini). Jie visa 15 - os asmenų grupė perlindo per tą vamzdį. Išlindę, kaip suprato jau Latvijoje, ėjo dar apie 5 val. atstumą iki vedlio atsiųstų koordinačių. Kai atėjo į nurodytą vietą miške, kažkas iš kartu ėjusių nusiuntė savo šeimai, kad jau yra vietoje, tuomet netrukus išgirdo, kad reiks paeiti dar nedidelį atstumą iki kitų koordinačių, kur jau jų lauks automobilis. Jis iš anksto nežinojo, nei koks automobilis juos veš į Europą, nei kas jį vairuos. Iki tos vietos ėjo pėsčiomis dar keletą valandų. Kai atėjo į nurodytą vietą miške, kurios tiksliai nurodyti negali, palaukus dar apie valandą, pamatė atvažiuojantį baltos spalvos krovininį mikroautobusą. Iš mikroautobuso išlipo vairuotojas, kurį matė pirmą kartą, vairuotojas buvo europietiškos išvaizdos. Išlipęs vairuotojas atidarė mikroautobuso krovinių skyriaus duris ir angliškai sakydamas „go go go“ bei rankos mostais rodydamas lipti vidun jiems liepė lipti. Jokių asmens dokumentų parodyti vairuotojas neprašė. Jie visi 15 - a asmenų sulipo į krovininio autobusiuko vidų, kuris buvo be langų. Daugiau vairuotojas jiems jokių nurodymų nedavė. Jis asmeniškai su juo nebendravo, jam jokių pinigų nemokėjo, bei nematė, kad jam būtų mokėję kiti tautiečiai. Jiems sulipus, jie susėdo ant mikroautobuso grindų, kadangi ten nebuvo jokių sėdynių ir pradėjo važiuoti. Kelionės metu vairuotojo nematė, nes jokių langų iš krovinių skyriaus kur jie sėdėjo į vairuotojo kabiną nebuvo. Važiavo tamsoje, sustoję nebuvo. Pirmą kartą sustojo kai buvo sulaikyti policininkų, tuomet iš jų sužinojo, kad yra Lietuvoje. Kada iš Latvijos įvažiavo į Lietuvą, jis nežino. Kai po sulaikymo juos išlaipino iš mikroautobuso, matė, kad buvo sulaikytas ir juos vežęs vairuotojas (1 t., b. l. 113–115).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. H. J. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini). Kadangi jo šalyje yra (duomenys neskelbtini) rėžimas, todėl jis su broliu išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Jiems reikėdavo kas tris mėnesius grįžti į (duomenys neskelbtini), kad pratęstų vizas, taip (duomenys neskelbtini) gyveno apie 3 metus. (duomenys neskelbtini) irgi pasidarė nesaugu jam gyventi. Grįžo į (duomenys neskelbtini), kur jo kaimynas jam už pinigus suorganizavo kelionę į Europą. Jam buvo nesvarbu į kokią šalį patekti, svarbu, kad būtų saugi šalis. Jis minėtam asmeniui sumokėjo 8 000 JAV už kelionę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tada iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu išskrido į (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, atskrido į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) miestą. Iš oro uosto nepažįstamas asmuo jį nuvežė į butą, kur gyveno 7-8 dienas. Už tai sumokėjo 3500 Rusijos rublių. Minėtame bute jis gyveno vienas. Atvažiavo automobilis ir jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Tame automobilyje buvo du tadžikai, jie iš jo per prievartą paėmė 200 JAV dolerių. Atvežė į butą, kuriame gyveno jo tautiečiai, afrikiečiai, pakistaniečiai. Minėtame bute gyveno apie 7 dienas. Atvažiavo automobiliai ir paėmė 15 asmenų iš buto. Tai tie patys asmenys, kurie buvo sulaikyti. Juos atvežė į mišką, kur buvo du vedliai, kurie kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba. Visą laiką jie ėjo paskui vedlius. Taip miške buvome 3-4 dienas. Vedliai kartais juos palikdavo miške ir patys kažkur nueidavo, kaip jie patys sakydavo pasižiūrėti ar ramu. Miške iš jo vienas iš vedlių paėmė mobilaus ryšio telefoną. Po to jie atėjo iki kažkokio didelio vamzdžio su vandeniu. Vedliai pasakė, kad per jį reikia eiti, taip pat kažkuriam iš jų atsiuntė į telefoną lokaciją, kad pagal ją jie eitų į vietą kurioje turėjo laukti automobiliai. Vedliai su jais toliau nėjo. Taip pat vedliai pasakė, kad kai pereis vamzdį su vandeniu jie bus Latvijoje. Visi perėjo minėtu vamzdžiu. Kai jis išlindo iš vamzdžio matė baltos spalvos ženklus ant kurių buvo užrašyti skaičiai 246 ar 248. Jis suprato, kad tai ženklai, kurie žymi valstybės sieną. Tada jie ėjo pagal atsiųstą lokaciją į mišką, ten buvo du automobiliai į kuriuos jie įsėdo ir važiavo. Juos atvežė į mišką, liepė jiems išlipti, kaip suprato tam, kad laukti kito automobilio. Kiek laiko laukė nežino, bet po kurio laiko atvažiavo baltos spalvos automobilis, kurio vairuotojas jiems atidarė dureles ir jie 15 -a asmenų sulipo į minėtą automobilį. Kai sulipo į automobilį nebuvo sėdynių bei langų. Taip pat jie nematė vairuotojo, kadangi buvo pertvara, t. y. jie sėdėjo krovinių skyriuje. Važiuojant niekur nebuvo sustoję. Bevažiuojant automobilis sustojo. Duris atidarė policijos pareigūnas. Vėliau suprato, kad jis yra Lietuvoje, nes matė vėliavas ant policijos pareigūnų aprangos. Visi su juo buvę asmenys norėjo patekti į Vokietiją, jis taip pat norėjo patekti į Vokietiją. Jis vairuotojui jokių pinigų nemokėjo ( 1 t., b. l. 119–121).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. (duomenys neskelbtini) dėl konfliktų su kitomis šeimomis nusprendė pabėgti iš šalies. Norėjo pasiekti Vokietiją, kadangi ten gyvena jo giminės. Jo tėvas surado agentą (duomenys neskelbtini), su kuriuo susitarė, kad jis už 6000 JAV dolerių jį nugabens į Vokietiją. Viską tarėsi ir derino jo tėvas. Agentas padarė jam (duomenys neskelbtini) vizą. Maždaug prieš pusantro mėnesio jis lėktuvu nuskrido į (duomenys neskelbtini), kur oro uoste jį pasitiko agento atsiųstas žmogus. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur apgyvendino kažkokiame name. (duomenys neskelbtini) jis gyveno apie mėnesį laiko, paskui nepažįstamas žmogus jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir apgyvendino kažkokiame bute. Bute prabuvo apie 9 dienas, po to nepažįstamas žmogus jį nuvežė į mišką (duomenys neskelbtini), kur jis prisijungė prie miške buvusios 15 -os žmonių grupė. Juos prižiūrėjo keli vedliai. Vedliai kalbėjo turkų, persų kalbomis. Miške prabuvo su grupe žmonių apie 5 dienas, kol vedlys nuvedė jų grupę prie tvoros. Vedlys bandė prakirpti tvorą, bet jam nepavyko. Tada vedlys juos mišku nuvežė iki kažkokio vamzdžio su vandeniu, kuris ėjo po tvora. Būnant miške vedlys iš jo paėmė telefoną, todėl kurioje vietoje jie buvo jis nežino. Vedlys jų grupei liepė lįsti pro vamzdį ir pasakė, kad kitoje tvoros pusėje yra Latvija. Vedlys vieno iš kartu buvusio žmogaus telefone nustatė žemėlapyje lokaciją ir liepė jiems ten eiti. Vedlys pasakė, kad ten jų lauks automobilis, kuris nuveš į Vokietiją. Pralindę pro vamzdį mišku jie ėjo apie 5 kilometrus iki nustatytos vietos. Kai nuėjo, kažkas pranešė kad jie vietoje. Tada jiems buvo liepta laukti. Po kurio laiko atvažiavo du automobiliai, kurie juos visus paėmė. Automobiliais juos nuvežė į kitą miško vietą ir ten paliko. Jiems buvo liepta ten laukti, po ko atvažiavo baltos spalvos furgonas. Vairuotojo jis gerai nematė, jo neįsidėmėjo, kažkas atidarė šonines duris ir girdėjo, kaip kažkas liepė lipti į vidų, tačiau kas nepastebėjo. Jis kartu su visais kartu buvusiais žmonėmis įlipo į vidų. Kažkas uždarė duris ir jie pradėjo važiuoti. Furgonas buvo be langų, todėl kur važiavo nieko nematė. Jie buvo atskirti pertvara nuo vairuotojo, todėl su juo nieko nekalbėjo, pinigų vairuotojui nemokėjo. Už jo kelionę mokėjo tėvas agentui, todėl mano, kad agentas turėjo ir atsiskaityti su vairuotoju. Iš furgono išlipę niekur nebuvo, važiavo iki kol vairuotojas sustojo. Kai atsidarė šoninės durys pamatė, kad kieme stovėjo policija. Policininkai pasakė, kad jie yra Lietuvoje. Jie visi buvo sulaikyti ( 1 t., b. l. 125–128).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. H. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Kuomet jo šalį užėmė (duomenys neskelbtini), jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyveno apie trejus metus. Kadangi jis neturi tėvo, tai jo dėdė jam suorganizavo kelionę į Europą, jo tikslas buvo patekti į saugią Europos šalį. Kiek jo dėdė už kelionę organizatoriui sumokėjo jis nežino. 2024 m. kovo 6 d. iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu jis atskrido į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Oro uoste jį pasitiko nepažįstamas asmuo bei nuvežė ir apgyvendino bendrabutyje. (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2 iki 3 mėnesių. Iš (duomenys neskelbtini) jį automobiliu atvežė į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą. (duomenys neskelbtini) gyveno bute apie 5 dienas. Po to grupę asmenų išvežė į mišką ir ten jie buvome apie 2,5 mėnesius. Tris kartus bandė patekti iš (duomenys neskelbtini) į Lenkiją, bet niekaip nepavyko, kadangi juos grąžindavo atgal į (duomenys neskelbtini). Tada jis grįžo į tą patį butą, kur gyveno, minėtame bute gyveno iki 4 dienų. Po to atvažiavo automobilis ir jį nuvežė į mišką, kur jau buvo grupė asmenų. Taip pat miške buvo du vedliai, kurie juos vedė, jie kalbėjo farsi kalba. Jis nematė, kad vedliai būtų kirpę metalinę tvorą. Vedliai juos atvedė iki vamzdžio, kuriame buvo vanduo ir liepė jiems eiti, patys vedliai su jais nėjo. Vienam iš jų vedliai atsiuntė lokaciją, kur perėję vamzdžiu toliau jie turėjo eiti, kur jų turėjo laukti automobiliai. Einant kartu su grupe sužinojo, kad visi jie vyksta į Vokietiją. Taip pat vedliai pasakė, kad perėję vamzdį jie bus Latvijoje. Kai visi perėjo vamzdį, paėjus pagal atsiųstą lokaciją, jų laukė automobiliai, į kuriuos jie įsėdo ir važiavo. Kažkiek pavažiavus jiems liepė išlipti miške. Kažkam iš grupės atsiuntė automobilio, kuris juos turėjo nugabenti į Vokietiją nuotrauką. Minėto automobilio jie laukė miške apie 4-5 val. Belaukiant atvažiavo autobusiukas. Jo vairuotojas išlipęs atidarė dūris ir jie visi sulipo į krovinių skyrių, kur nebuvo nei sėdynių, nei langų. Atsiųsta automobilio nuotrauka labai greitai išsitrynė. Važiuojant jie vairuotojo nematė ir su juo nebendravo. Vairuotojui pinigų nemokėjo. Bevažiuojant automobilis sustojo ir automobilio dureles atidarė policijos pareigūnas, po ko jie buvo sulaikyti. Kai sustabdė policijos pareigūnai, pasakė, kad jie yra Lietuvoje (1 t., b. l. 131–133).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. H. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini), ten gyvena visa jo likusi šeima. (duomenys neskelbtini) jį persekiojo (duomenys neskelbtini), jo gyvybei grėsė pavojus, todėl iš gimtinės jis nusprendė išvykti. Jo kelionės tikslas buvo Vokietija. Afganistane jo šeima surado žmogų, kuris padeda pabėgėliams patekti į Europą. Šio žmogaus jis gyvai nėra matęs, su juo bendravo jo šeima. To žmogaus jokių asmens duomenų ir kontaktų jis nežino. Šis žmogus jo šeimai pažadėjo padėti patekti į Vokietiją. Prieš du mėnesius, tikslios datos neprisimena, jis vienas lėktuvu to žmogaus nurodymu nuskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jį oro uoste pasitiko kažkoks žmogus. Kitą dieną, dar kitas žmogus jį lengvuoju automobiliu nuvežė į Baltarusiją, Minske jį apgyvendino bute. Tame bute buvo ir daugiau migrantų, tačiau žmonės nuolat keisdavosi, vieni atvykdavo, kiti išvykdavo. (duomenys neskelbtini) jis pragyveno apie 1,5 mėnesį laiko. Prieš kelias dienas, tiksliai kada neatsimena, nepažįstamas žmogus jį paėmė iš buto ir nuvežė į mišką. Miške jį prijungė prie grupės žmonių. Jų buvo iš viso 15 -a, beveik visi iš (duomenys neskelbtini). Miške jie praleido apie savaitę laiko. Jų grupę visur lydėjo vienas vedlys. Jų 15 -os žmonių grupę ryte vedlys nuvedė prie kažkokios tvoros. Iš kitų tautiečių sužinojo, kad jie yra prie (duomenys neskelbtini) - Latvijos valstybių sienos. Vedlys bandė prakirpti tvorą, bet jam nepavyko. Tada vedlys juos vedė mišku iki kitos vietos. Jie priėjo kažkokį didelį vamzdį, kuris ėjo po tvora, jame buvo vandens. Vedlys parodė, kad jiems reikia lįsti pro vamzdį ir parodė koordinates, kur jie turi nueiti. Pro vamzdį vedlys su jų grupe nelindo, toliau ėjo jie vieni. Kai pasiekė nurodytą vietą, buvo apie pietus. Kažkas iš jų grupės nusiuntė savo artimiesiems žinutę, kad jie jau pasiekė vietą. Po kurio laiko kažkuriam iš jų į telefoną buvo atsiųstos kitos koordinatės, kur jie turėjo nueiti ir parašyta, kad toje vietoje atvažiuos jų paimti automobilis. Koks automobilis turėjo atvažiuoti, kokios markės, spalvos, kokie numeriai jie iš anksto nežinojo. Žinojo tik vietą kur nueiti ir laukti automobilio. Jų grupė ėjo apie 5 valandas, kol nuėjo į nurodytą vietą. Tai buvo kažkoks miškas, vieta buvo šalia miško keliuko. Ten jie laukė, kol prie jų atvažiavo du lengvieji automobiliai. Tais dviem automobiliais juos visus 15 žmonių grupę nuvežė į kitą vietą miške. Tame miške jie vėl laukė kol atvažiuos kitas automobilis. Po kurio laiko atvažiavo baltos spalvos furgonas. Vairuotojas sustojo prie jų, išlipo, atidarė šonines duris ir rodydamas ranka jiems pasakė anglų kalba „go go“. Jis suprato, kad jie turi lipti į automobilį. Jie visi greitai sulipo į vidų. Furgono viduje sėdimų vietų nebuvo, todėl visi susėdo ant grindų. Tai buvo krovininis automobilis, jame jokių langų nebuvo, ta dalis kur sėdėjo buvo atskirta nuo vairuotojo, todėl jo nematė. Kai susėdo į vidų, vairuotojas uždarė duris ir jie važiavo. Kur važiavo nežino, nes nieko nematė, nebuvo langų. Su vairuotoju nebendravo, jam jokių pinigų jis nemokėjo, bei nematė, kad jam būtų mokėję kiti tautiečiai. Jokių jų asmens dokumentų vairuotojas netikrino. Jis suprato, kad su vairuotoju atsiskaitys ir jam sumokės tas žmogus, kuriam jo šeima už jį sumokėjo. Kur ir kokiu keliu juos vežė jis nežino, bet galvojo, kad juos veža į Vokietiją. Vairuotojas važiavo ilgai, be sustojimų, dalį kelionės jis miegojo. Pabudo, kai automobilis sustojo. Kai kažkas atidarė šonines duris pamatė, kad tai buvo policija. Iš pareigūnų sužinojo, kad yra Lietuvoje. Kai po sulaikymo juos išlaipino iš mikroautobuso, matė, kad buvo sulaikytas ir juos vežęs vairuotojas. Tai buvo tas pats asmuo kuris jiems įlipant atidarė mikroautobuso duris Latvijoje (1 t., b. l. 137–139).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. R. 2024 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. liepos 19 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. N., apie 00.28 val., iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, jog keliu Nr. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „R. M.“ su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais, kuriame galimai gabenami trečiųjų šalių piliečiai nelegaliai patekę į Europos Sąjungą. Apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), su kolegomis sustabdė krovininį automobilį „R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis O. M.. Atidarius mikroautobuso šonines duris, viduje rasti 15 tamsaus gymio asmenys – neteisėti migrantai, kurie buvo perduoti atvykusiems (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnams (1 t., b. l. 11).
Iš 2024 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kūno kamerų vaizdo įrašą pavadinimu: ,,M. R. Body kamera PSS-20240719-011056UTC+0300“, jame užfiksuota, kaip pareigūnams sustabdžius baltos spalvos furgoną bei priėjus prie jo ir atidarius krovininės dalies šonines dešinės pusės duris, rasti tamsaus gymio asmenys, kurie sėdi ant furgono grindų. Visi transporto priemonės krovininėje dalyje sėdintys asmenys yra vyrai. Policijos pareigūnai visus krovininėje dalyje sėdėjusius asmenis išlaipina iš transporto priemonės ir suskaičiuoja. Likus tuščiai transporto priemonės krovininei daliai, suskaičiuojami 15 tamsaus gymio asmenų. Apžiūrėjus kūno kamerų vaizdo įrašą pavadinimu: ,,M. N. Body kamera PSS-20240719-011051UTC+0300“, jame užfiksuota, kaip pareigūnams sustabdžius baltos spalvos furgoną bei prieinant prie jo, priekinėje keleivio sėdynėje nėra jokių asmenų. Atidarius šonines transporto priemonės krovininės dalies dureles randami ant grindų sėdintys asmenys bei fiksuojamos tos pačios aplinkybės kaip ir pirmame vaizdo įraše. Pareigūnai paprašo asmenims pateikti jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 40–42).
Iš 2024 m. liepos 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui savanoriškai buvo pateiktas automobilis „R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (1 t., b. l. 12–14).
Iš 2024 m. liepos 19 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas sulaikytas automobilis „R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog tai baltos spalvos krovininis mikroautobusas, registruotas (duomenys neskelbtini), jo VIN numeris (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės viduje, priekyje yra 3 sėdimos vietos. Atidarius dešinės pusės slankiojamas duris matyti krovinių skyrius, kuriame sėdimų vietų nėra. Krovinių skyriuje nėra langų. Krovinių skyrius yra gamykliniu būdu atskirtas nuo priekinės dalies (1 t., b. l. 16–24).
Iš 2024 m. liepos 19 d. asmens kratos protokolo matyti, jog atliekant O. M. asmens kratą, iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 8A“. IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155–156).
Iš 2024 m. liepos 30 d. apžiūros protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus O. M. asmens kratos metu iš jo paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 8A“. IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini), jame rastos šios nuotraukos: 1. 2024 m. liepos 18 d., 11.52 val. nuotrauka, kurioje matyti automobilio „R. M.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), su jame nurodyta informacija, kad 2011 m., pagaminto automobilio savininkas yra A. Z., gim. (duomenys neskelbtini); 2. 2024 m. liepos 18 d., 19.02 val. nuotrauka, kurioje užfiksuotas žemėlapis, kryptis nuo (duomenys neskelbtini); 3. 2024 m. liepos 18, d. 18.13 val. nuotrauka su žemėlapiu, kuriame užfiksuotas kelias nuo netoli (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165–177).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto P. P. 2024 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. 166-793 nurodoma, kad automobilio ,,R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33–34).
Iš šaukimo užsienio valstybėje gyvenančiam asmeniui Nr. IBPS-S-427814-24 matyti, kad šaukiamas mikroautobuso savininkas A. Z. 2024-08-08 nurodytu adresu pas tyrėją neatvyko. Nesusisiekė ir neinformavo dėl neatvykimo (1 t., b. l. 141–143).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. Ž. 2024 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime dėl duomenų pateikimo Nr. 182-2309 nurodoma, kad analizuojant Lietuvos automobilių kelių direkcijos kameras, nustatyta, jog 2024 m. liepos 18 d. 21.04 val., automobilis „R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotas Lietuvos Respublikoje kelyje (duomenys neskelbtini) grįžtantis iš (duomenys neskelbtini). 22.49 val. užfiksuotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos kameromis kelyje (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 19 d. 00.24 val. užfiksuotas kelyje (duomenys neskelbtini) judantis link (duomenys neskelbtini) miesto iki kol buvo policijos pareigūnų sustabdytas 2024 m. liepos 19 d. apie 01.05 val., Alytaus mieste (1 t., b. l. 45–46).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. T. 2024 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. IBPS-V-2102014-24, nurodoma, kad papildant Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinį pranešimą dėl kelių kamerų fiksavimo, informuoja, jog mikroautobusas ,,R. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirtus (duomenys neskelbtini) valstybių sienas pirmą kartą fiksuotas kelių kamera 2024 m. liepos 18 d. 21.04 val., kelyje (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini). Minėta kamera nuo artimiausios valstybių kirtimo sienos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nutolusi 32 km., atstumu. Įtariamojo mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu rastos nuotraukos, kuriose užfiksuoti žemėlapio maršrutai, iš kurių matyti, kad nuotraukoje, darytoje 2024 m. liepos 18 d., 19.02 val., pasirinktas maršrutas (duomenys neskelbtini). Naudojantis google žemėlapio duomenimis, matyti, kad šis maršrutas yra būtent per (duomenys neskelbtini) valstybių sienų kirtimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), bei vedantis per (duomenys neskelbtini). Naudojantis Google žemėlapio duomenimis, standartinis maršruto laikas nuo vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) valstybių sienų kirtimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), yra 25 min. Remiantis įtariamojo parodymais, vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotais duomenimis bei įtariamojo telefone išlikusia informacija konstatuojama, kad 2024 m. liepos 18 d., apie 20.39 val., įtariamasis O. M. mikroautobusu ,,R. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 15 -a neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių, gabeno per (duomenys neskelbtini) valstybių sieną, esančią (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 47–48).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyresniosios specialistės I. K. 2024 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. 15K-2928 nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai: J. M., R. U. T. K., A. Q. Y., I. K. M., A. H., I. Y., A. H. J., A. S., L. H., A. B. K., B. J. B., G. N. S., I. A., ir (duomenys neskelbtini) piliečiai J. S. ir O. F. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrą pristatyti 2024 m. liepos 19 d. (1 t., b. l. 51–55).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 292 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti į numatytą vietą ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.
Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną ar Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo O. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos be jo paties prisipažinimo ir teisme duotų parodymų yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir tiesiogiai teisme ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, kurių patikimumu teismui nėra pagrindo abejoti. Kaltinamasis O. M. apklaustas teisme parodė, kad atvykus dirbti į (duomenys neskelbtini) esantį fabriką, susipažino su (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu, kuris jam pasiūlė už 200 eurų atlygį iš Latvijos į Lenkiją pervežti mikroautobusą „Renault“, taip pat galėjo būti tartasi ir asmenų gabenimo. Norėdamas užsidirbti pinigų jis sutiko, kartu su (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu nuvyko į Latviją, jį išleido miškingoje teritorijoje, nurodytoje vietoje miške jis rado mikroautobusą, prie kurio priėjo užsieniečiai, jie buvo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už jų vežimą (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo jam pažadėjo sumokėti papildomai. Visi asmenys sulipo į mikroautobusą, jų buvo apie penkiolika. Iš Latvijos į Lietuvą važiavo pagal jam siunčiamas į jam priklausantį telefoną koordinates. Atvykus į Lietuvą ir nuvažiavus nedidelį atstumą, (duomenys neskelbtini) jis kartu su gabenamais užsieniečiais buvo sulaikytas. Tai, jog elgiasi neteisėtai jis suprato (2 t., b. l. 132–133). Kaltinamojo kaltę ir aplinkybę, jog jis dėl savanaudiškų paskatų, automobiliu neteisėtai gabeno 15 nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tokiu būdu neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, taip pat patvirtina pareigūno M. R. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie kaltinamojo O. M. ir jo vairuojamame automobilyje „R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastų neteisėtai gabenamų penkiolikos užsieniečių sulaikymo aplinkybes (1 t., b. l. 11), įvykio vietoje darytame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 40–42), o taip pat apklaustų liudytojais – sulaikytųjų užsieniečių J. M., O. F., A. Q. Y., G. N. S., B. J. B., A. H. J., J. S., L. H., A. H. parodymai apie tai kaip su šių liudytojų įvardintais tarpininkais individualiomis aplinkybėmis buvo susitarta, kad už piniginį atlygį – nuo 4000 JAV dolerių iki 8000 JAV dolerių bus organizuotas jų neteisėtas nuvykimas iš kilmės valstybių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Juos visus, tai yra penkiolikos asmenų grupės asmenis atvežė skirtingi automobiliai iš skirtingų (duomenys neskelbtini) apgyvendinimo vietų į mišką (duomenys neskelbtini), kuriuo keliavo 7 dienas, visą laiką juos vedė keli vedliai, kurie kalbėjo turkų, persų kalbomis. Kuomet vedliai atvedė 15 asmenų grupę prie sienos su Latvijos Respublika, nepavyko perlipti per tvorą, todėl jiems dar paėjus mišku, jiems vieniems liepė lįsti vamzdžiu, kol išlindo ir atsirado (duomenys neskelbtini). Toliau vedlys su jais nėjo, tik nurodė kur jie turi nueiti. Kuomet jie Latvijos Respublikoje ėjo mišku apie 4-5 valandas, jų atvažiavo paimti du lengvieji automobiliai ir juos, 15 -os asmenų grupę, nuvežė į kitą vietą – mišką, kur atvažiavo ir juos paėmė baltos spalvos mikroautobusas. Mikroautobuso vairuotojas atidarė šonines duris ir anglų kalba nurodė jiems lipti į vidų, kur jie visi 15 -a asmenų įlipo ir atsisėdo ant grindų. Jie visą kelią važiavo, niekur nenustojo iki kol mikroautobuso šoninių durų neatidarė Lietuvos Respublikos pareigūnai. Vairuotojui papildomai nemokėjo, kaip suprato, jam turėjo pinigus sumokėti tie asmenys, kuriems liudytojai sumokėjo už savo kelionę iš jų gimtų šalių į Vokietijos Respubliką (1 t., b. l. 87–90, 95–98, 101–104, 107–110, 113–116, 119–122, 125–128, 131–134, 137–140).
Be to, O. M. kaltę taip pat patvirtina pareigūnų T. Ž. ir I. T. tarnybiniuose pranešimuose nurodomi jų išanalizuoti duomenys patvirtinantys kaltinamojo vairuojamo automobilio su gabenamais užsieniečiaus judėjimo laiką ir maršrutus (1 t., b. l. 45–48), asmens kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog iš kaltinamojo asmens kratos metu paimtame mobilaus ryšio telefone „Redmi 8A“, jį apžiūrėjus, jame rastos siųstos 2024 m. liepos 18 d. nuotraukos su žemėlapiais, kryptimis nuo (duomenys neskelbtini), kelias nuo netoli (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165–177).
Taigi, aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis O. M. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su nenustatytu sakartvelų tautybės asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) gabeno penkiolika nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – (duomenys neskelbtini) piliečius: J. M., R. U. T. K., A. Q. Y., I. K. M., A. H., I. Y., A. H. J., A. S., L. H., A. B. K., B. J. B., G. N. S., I. A., (duomenys neskelbtini) piliečius: J. S., O. F., po to šiuos neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje Lenkijos Respublikos kryptimi link valstybės sienos su Lenkijos Respublika ir rengėsi juos neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau atgabenus juos keliu (duomenys neskelbtini) iki adreso (duomenys neskelbtini), nebaigė užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2024 m. liepos 19 d. apie 01.05 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis O. M. veikė tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš jo parodymu, jis suvokė, kad vykdo nusikalstamą veiką, tai yra per Lietuvos Respublikos sieną iš Latvijos Respublikos pusės ir Lietuvos Respublikos teritorija gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius ir tokiu būdu neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius tikslu juos pervežti į Lenkijos Respubliką ir norėjo taip veikti, nes ketino užsidirbti pinigų. O tai, jog jis neteisėtai gabeno užsieniečius siekdamas gauti materialinės naudos – ne mažiau 200 eurų, įrodo jo savanaudiškas paskatas.
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo O. M. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 2 dalies sudėtį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
Kaltinamasis O. M. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, juo kėsintasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia ir yra baigtas. Jis nusikaltimą įvykdė siekdamas savanaudiškų tikslų – neteisėtu būdu įgyti piniginių lėšų.
Vertinant kaltinamojo O. M. asmenybę, byloje nėra duomenų apie tai, jog jis praeityje būtų teistas ar baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 92–93), iki sulaikymo oficialiai niekur nedirbo, yra našlys, išlaikomų asmenų neturi, turi neįgalumą (2 t., b. l. 95–96). Duomenų, jog jis būtų gydęsis psichiatrijos klinikoje ar priklausomybės ligų centre nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo O. M. padarytą nusikaltimą yra numatyta tik viena bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, O. M. už padarytą sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimesnę minimaliai (BK 61 straipsnis).
Kadangi kaltinamasis O. M. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 19 d. 1 val. 05 min. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (1 t., b. l. 152–154 2 t., b. l. 31–33).
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.
Nusikalstama veika, už kurią teisiamas O. M., buvo padaryta naudojant transporto priemonę – automobilį ,,R. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) reg.), taip pat naudojantis mobiliuoju telefonu „Redmi 8A“, IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamoje byloje spręstinas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo klausimas.
Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu, BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodoma, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2007).
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo perduotas nenustatytų asmenų kaltinamajam O. M. faktiškai naudotis nusikaltimui įvykdyti, tai yra neteisėtam penkiolikos užsieniečių ((duomenys neskelbtini) piliečių ir (duomenys neskelbtini) piliečių gabenimui per Latvijos Respublikos – Lietuvos Respublikos sieną, Lietuvos teritorija bei Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybių sienas, o tai padaryti be transporto priemonės būtų buvę neįmanoma. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad automobilis, kurį vairavo (faktiškai valdė) kaltinamasis nusikaltimo įvykdymo metu, buvo panaudotas nusikaltimui padaryti ir be jo kaltinamojo tikslai nebūtų realizuoti, todėl šiuo konkrečiu atveju, ši transporto priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad automobilio ,,R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne kaltinamasis O. M., bet A. Z. (1 t., b. l. 33–34). Tačiau šis asmuo, net ir būdamas informuotas apie automobilio sulaikymą dėl jo susigrąžinimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, perduotu kaltinamajam naudotis daiktu nesirūpino (1 t., b. l. 141–143). Toks nerūpestingas automobilio savininko elgesys, leidžia teismui daryti išvadą, jog perleidžiant automobilį ,,R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltinamajam, jo savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad ši transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, aptariama transporto priemonė turi būti konfiskuojama (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 4 dalies 1 punktas).
2024 m. liepos 19 d. vykusios O. M. asmens kratos metu, iš jo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 8A“. IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Varėnos skyriuje (1 t., b. l. 178–180). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog minėtas telefonas buvo naudojamas tiesiogiai nusikaltimui daryti, juo kaltinamasis bendravo su nenustatytu asmeniu dėl užsieniečių neteisėto gabenimo, į šį telefoną buvo siunčiamos nuotraukos su užsieniečių gabenimo maršrutais, vietovių koordinatės, todėl šis telefonas, kaip nusikaltimo įrankis konfiskuotinas (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 3 dalis, 72 straipsnio 2, 3 dalis).
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam O. M. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (2 t., b. l. 70–72). Šiuo metu kardomosios priemonės suėmimo pagrindas nėra išnykęs, kaltinamasis O. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis niekur nedirba, yra našlys, iki sulaikymo buvo apsistojęs (duomenys neskelbtini), su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie socialiniai ryšiai ar darbo teisiniai santykiai, Lietuvos Respublikoje jis neturi nei pastovios gyvenamosios vietos, nei pragyvenimo šaltinio, be kita ko, šiuo nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą 2024 m. rugsėjo 24 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad O. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 639,32 Eur ir ši suma yra priteistina valstybės naudai (2 t., b. l. 124–126). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad O. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktus, nes jis nemoka lietuvių kalbos ir šiuo metu yra suimtas, jis yra nedirbantis, jo finansinė padėtis sunki, teismo vertinimu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301– 305, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
O. M. (O. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. M. (O. M.) sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tai yra nuo 2024 m. liepos 19 d., 1 val. 05 min. iki 2024 m. spalio 10 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. spalio 10 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, O. M. (O. M.) pratęsti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 4 dalies 1 punktu, automobilį ,,R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos reg.), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardoje, kaip nusikalstamos veikos priemonę, konfiskuoti.
Automobilio ,,R. M.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos reg.), užvedimo raktelį, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardoje, perduoti institucijai, vykdysiančiai šios transporto priemonės konfiskavimą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, O. M. (O. M.) priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Redmi 8A“. IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Varėnos skyriuje, kaip nusikalstamos veikos įrankį, konfiskuoti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš O. M. (O. M.) nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos), gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.