Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, bankroto ataskaitos patvirtinimo ir įmonės veiklos pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. spalio 3 d., išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieškinius atsakovei UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla paskiriant bankroto administratorę UAB „Divingas“ (toliau – ir bankroto administratorė). Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintas Bendrovės kreditorių jų ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas teismo 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. balandžio 12 d. nutartimis. Teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas galutinis Bendrovės kreditorių sąrašas. Bendrovės kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai taip pat buvo tikslinami teismo 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2020 m. vasario 19 d., 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. kovo 26 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. spalio 1 d. (2020 m. spalio 1 d. nutartimi taip pat ištaisytas rašymo apsirikimas), 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimis

2. Teisme 2021 m. balandžio 14 d. gautas bankroto administratorės prašymas priimti sprendimą dėl Bendrovės pabaigos.

3. Bankroto administratorės prašyme nurodoma, kad Bendrovės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatoms. Bendrovės kreditorių 2020 m. lapkričio 30 d. susirinkime buvo svarstomi šie klausimai: 1) galutinės bankroto proceso ataskaitos tvirtinimas; 2) likvidavimo balanso tvirtinimas; 3) dėl Bendrovės pabaigos. Tačiau nesurinkus balsų, sprendimai nebuvo priimti, kadangi didžiausią reikalavimą turintis kreditorius VMI, kurios kreditorinis reikalavimas sudarė 589 896,36 Eur (79,35 proc.) balsavo prieš. VMI nuomone, dar nėra išspręsti bei įvertinti visi aktualūs klausimai Bendrovės bankroto byloje. VMI teigimu, bankroto administratorė kreditoriams dar nepateikė svarbios ir turinčios įtakos tolimesniems kreditorių veiksmams, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, informacijos, t. y. nėra bankroto administratorės išvadų bei vertinimo dėl: 1) atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo (galimai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą); 2) surinktų duomenų apie Bendrovės veiklos perkėlimą (buvusių darbuotojų, tiekėjų ir klientų) į UAB „Parsekas“; 3) galimybės Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu; 4) galimo dokumentų, kurie buvo pasirašyti Klaipėdoje buvusių Bendrovės akcininkų ir vadovų, klastojimo. VMI siūlė atidėti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami klausimai dėl Bendrovės pabaigos, neribotam laikui, kol kreditoriams bus pateikta ir sudaryta galimybė įvertinti prašomą informaciją 2021 m. vasario 8 d.

4. Bankroto administratorės prašyme teigiama, jog bankroto administratorė pateikė nuomonę dėl bankroto byloje kreditoriumi esančios VMI iškelto klausimo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos bei teismų praktika akcentuoja, kad bankroto proceso pagrindiniu tikslu yra siekis maksimaliai patenkinti kreditorių interesus, kas laikytina ir bankroto administratoriaus pamatiniu siektinu tikslu administruojant procesą. Bendrovės bankroto proceso atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu padidintų bankroto proceso administravimo sąnaudas faktiškai neegzistuojant galimybei gauti ne tik tokias sąnaudas siekiančias pajamas, bet ir aplamai kokias nors pajamas. Veiksmai, kurių patirtinas ženklias sąnaudas nesama pagrindo vertinti kaip sukursiančias realiai gautinas pajamas bankroto procese, turėtų būti vertinamos įmonės kreditorių finansinių interesų tenkinimo tikslo aspektu. Bankroto pripažinimo tyčiniu neigiamos teisinės baudžiamojo turinio pasekmės už tai atsakingiems asmenims, nesukuriančios pagrindo tikėtis didesnio kreditorių interesų tenkinimo vertintina esant pagrįsta išimtinai tik viešojo intereso aspektu. Turimi duomenys formuoja bankroto administratorės nuomonę, kad Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu kreditorių materialinių interesų aspektu turėtų tik neigiamą rezultatą – nebūtų realiai padengtos net patirtinos tikėtinai itin ženklios tokio tikslo įgyvendinimo sąnaudos, esančios tuo pačiu ir bankroto proceso sąnaudomis.

5. Bankroto administratorės prašyme nurodoma, kad nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis Bendrovė neturėjo finansinio turto. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu neįregistruotos transporto priemonės. Buvęs Bendrovės vadovas ir akcininkas I. S. 2019 m. gegužės 7 d. registruotu paštu atsiuntė bankroto administratorei tik dalį bankrutuojančios Bendrovės dokumentų, susijusių tik su darbo santykiais. Kiti bankrutuojančios Bendrovės dokumentai bankroto administratorei iki šiol nėra perduoti. Joks bankrutuojančios Bendrovės turtas bankroto administratorei nėra perduotas. Šiai dienai bendra Bendrovės nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 743 405 Eur, tame tarpe kreditoriniai reikalavimai 741 080,94 Eur ir 2 324,06 Eur delspinigiai. Gauta pažymą, kurioje informuojama, kad Bendrovė nebuvo įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 metų kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus ir kad atlikus neplaninį Bendrovės patikrinimą bei vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog Bendrovė neturi nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto. Bendrovė neturi turto, piniginių lėšų, veiklos nevykdo, darbuotojų nėra, teismuose teisminių procesų nėra, todėl bankroto procedūra yra iš esmės baigta. Bankroto procedūrų metu buvo sukaupta piniginių lėšų – 10 030,32 Eur, patirtos išlaidos – 10 030,32 Eur, likę nepadengti kreditoriniai reikalavimai – 743 405 Eur.

6. Teisme 2021 m. balandžio 21 d. gautas VMI atsiliepimas į bankroto administratorės prašymą, kuriuo prašoma bankroto administratorės prašymą dėl Bendrovės pabaigos atmesti.

12. Teisme 2021 m. balandžio 27 d. gauti bankroto administratorės raštas ir pridedamas elektroninis laiškas), kuriuose nurodyta, jog vykdant 2021 m. balandžio 21 d. teismo nutarties įpareigojimus, 2021 m. balandžio 27 d. bankroto administratorė pateikė turimos apimties informaciją ir paaiškinimus kreditorei VMI.

13. Teisme 2021 m. gegužės 5 d. gautas VMI raštas, kuriame nurodoma, kad bankroto administratorės rašte, pateiktame VMI, kartojama jau anksčiau kreditorei pateikta informacija, kurią buvo pakartotinai prašoma patikslinti. VMI nuomone, bankroto administratorė teismo įpareigojimą įvykdė atmestinai, informacija neišsami, ignoruojama ir nesigilinama į VMI pateiktus duomenis bei bankroto bylos aplinkybes. Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Darbo sutartis, vadovaujantis bankroto administratorei buvusio Bendrovės vadovo pateiktais dokumentais, su buvusiu vadovu V. S. buvo nutraukta 2018 m. liepos 10 d. Bankroto administratorė, pasinaudodama tiek anksčiau galiojusiame ĮBĮ, tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) įtvirtinta teise gauti informaciją, galėjo ir turėjo imtis veiksmų bei išsiaiškinti ar Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, nepažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Todėl VMI dar kartą prašo pateikti informaciją apie Bendrovės vykdytus atsiskaitymus iki bankroto bylos iškėlimo. Kreditorių susirinkimas dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo buvo šaukiamas 2017 m. balandžio 25 d., o VMI administratoriui pateiktais duomenimis iš Bendrovės 2017 m. birželio 30 d. buvo atleisti darbuotojai, kurių didžioji dalis buvo įdarbinti UAB „Parsekas“ 2017 m. balandžio 21 d. (informacija bankroto administratorei pateikta 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimui siųstame lydraštyje). Po to, Bendrovė savo veiklos nebevykdė, buvo pakeisti vadovai bei akcininkai. Bankroto administratorė šios informacijos nekomentavo ir į ją neatsižvelgė, nors VMI prašė pateikti šių duomenų vertinimą. Įvertinant tai, kad I. S., turimais duomenimis Lietuvos Respublikoje nėra buvęs, V. S. (buvęs Bendrovės vadovas), siekdamas išvengti atsakomybės, galimai suklastojo akcijų perleidimo sutartį, tačiau bankroto administratorė šios aplinkybės visiškai nevertina ir ignoruoja. VMI klausimą dėl galimo dokumentų klastojimo kelia ne dėl finansinės naudos gavimo, o dėl to, kad atsakomybės neišvengtų galimai dokumentus suklastoję asmenys. VMI nuomone, bankroto administratorė neatsakė į pateiktus klausimus, neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. įpareigojimo. Dėl to dar kartą prašo pateikti atsakymus į VMI 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimui siųstame lydraštyje nurodytus klausimus.

14. Teisme 2021 m. gegužės 12 d. gautas bankroto administratorės raštas ir pridedamas bankroto administratorės kreditorei VMI teiktas 2021 m. gegužės 11 d. paaiškinimas, kuriuose nurodyta, jog vykdant 2021 m. balandžio 21 d. teismo nutarties įpareigojimus, 2021 m. gegužės 11 d. bankroto administratorė dar kartą pateikė turimos apimties informaciją ir paaiškinimus kreditorei VMI.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos JANĮ įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, juridinio asmens likvidavimas yra atskira juridinio asmens nemokumo proceso procedūra, o juridinio asmens likvidavimo procedūros baigiamoji stadija yra juridinio asmens pabaiga. Bankroto administratorės UAB „Divingas“ prašymas dėl įmonės pabaigos teismui buvo pateiktas jau po JANĮ įsigaliojimo, tačiau teismo nutartis dėl UAB „Baltijos bunkeriavimo agentūra“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl teismas klausimą dėl įmonės pabaigos sprendžia remdamasis duomenimis, kuriuos bankroto administratorė pateikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu.

16. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį, po to, kai administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (t. y. likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regioninio departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

17. Nagrinėjamu atveju, kartu su prašymu dėl įmonės pabaigos nemokumo administratorė pateikė teismui Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad Bendrovė nebuvo įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 metų kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus, o atlikus neplaninį Bendrovės patikrinimą bei vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė neturi nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto.

18. Bankroto administratorė taip pat pateikė Bendrovės 2020 m. lapkričio 30 d. likvidavimo balansą, iš kurio matyti, jog įmonės turtą sudaro 743 405 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimai.

19. Bylos duomenimis visos bankroto procedūros įmonėje baigtos. Nėra duomenų apie jokį bankrutavusios įmonės registruotą turtą. Teismas nenustatė, jog bankrutavusi įmonė turėtų materialaus turto ar piniginių lėšų, iš kurių galėtų būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl vertina, jog daugiau nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Įmonė veiklos nebevykdo, neturi jokio registruoto turto, įmonės mokumas neatkurtas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad bylų, susijusių su bankrutavusia įmone kituose teismuose nėra.

20. Didžiausią reikalavimą turintis kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo bankroto administratorės prašymą dėl Bendrovės pabaigos atmesti. VMI nuomone, dar nėra išspręsti bei įvertinti visi aktualūs klausimai Bendrovės bankroto byloje. VMI teigimu, bankroto administratorė kreditoriams dar nepateikė svarbios ir turinčios įtakos tolimesniems kreditorių veiksmams, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, informacijos, t. y. nėra bankroto administratorės išvadų bei vertinimo dėl: 1) atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo (galimai buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą); 2) surinktų duomenų apie Bendrovės veiklos perkėlimą (buvusių darbuotojų, tiekėjų ir klientų) į UAB „Parsekas“; 3) galimybės Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu; 4) galimo dokumentų, kurie buvo pasirašyti Klaipėdoje buvusių Bendrovės akcininkų ir vadovų, klastojimo. Kitų kreditorių prieštaravimų dėl bankrutavusios įmonės pabaigos negauta.

21. Įmonių bankroto instituto tikslas – siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius, kiek įmanoma operatyviau ir objektyviau spręsti tarpusavyje susijusių ūkio subjektų turtinius ginčus. Nagrinėjamu atveju vadovaujamasi Lietuvoje įmonių bankroto procesą reglamentavusiu Įmonių bankroto įstatymu (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuota, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005, 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

23. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus; jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-498-241/2015, 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-570-236/2015, 2015 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2A-446-196/2015, 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014 ir kt.). Bankroto administratoriaus teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Jo veikla yra susijusi su bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimu, taigi nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012).

24. Kaip minėta, bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo tinkamai atliktos privalomos bankroto procedūros bei panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014). Kasacinio teismo praktikoje suformuotas vienas teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

25. Kita vertus, visi kreditoriai turi įstatymais jiems suteiktas teises ginti savo interesus aktyviais veiksmais dalyvaudami bankroto procese, t. y. teisę teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo (jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos) ir kt. (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 20 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kiekvienas šių procesinių klausimų turi būti sprendžiamas savalaikiai, t. y. tam tikrame bankroto proceso etape. Taigi kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tame tarpe ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. Teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Vienas iš esminių reikalavimų, nuo kurio tinkamo įgyvendinimo priklauso ne tiek ginčo dėl teisės teisingas išsprendimas materialiąja prasme, kiek teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (šią teisę garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnis ir kt.) realus užtikrinimas yra proceso nuoseklumas. Jeigu teisingumo vykdymo procesinė veikla galėtų būti įgyvendinama ne nuosekliai atskiruose etapuose sprendžiant skirtingo pobūdžio procesinius klausimus, būtų ne tik neužtikrintas operatyvus bylos išsprendimas, bet ir dėl procesinės netvarkos įsivyrautų teisinis netikrumas.

26. Teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra konstatavimas, kad visos įmonės bankroto procedūros yra užbaigtos, įmonės turtas yra realizuotas arba nurašytas, kreditorių reikalavimai, kiek leido turto vertė, patenkinti. Šiame procesiniame teismo dokumente nebesprendžiami klausimai, kurie turėjo būti išspręsti ankstesnėse bankroto proceso stadijose (pvz., susiję su įmonės veikla, įmonės vadovų sprendimais, veiksmais ir pan.), o apsiribojama konstatavimu, kad administratorius pateikė visus dokumentus, reikiamus priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bylinėjimasis teismuose yra susijęs su išlaidomis (pvz., reikia mokėti administratoriui atlyginimą, samdyti juristus rengti procesinius dokumentus, t. t.), kurių įmonė prieš pat jos pabaigą neturi ir net teoriškai negali turėti. Dėl to jau faktiškai baigus įmonės veiklą kreditorių reikalavimas dėl tyčinio įmonės bankroto nustatymo, siekiant apginti įmonės kreditorių teises bei interesus, tampa deklaratyvus. Pažymėtina, jog sandorių patikrinimas per ilgesnį laikotarpį (ir jų ginčijimas) yra pagrindinė įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmė, taigi ir esminis skirtumas nuo netyčinio bankroto. Įmonės bankroto pripažinimas ar nepripažinimas tyčiniu civilinio proceso tvarka savaime nelemia asmens baudžiamosios atsakomybės. Klausimai, kurie gali būti sprendžiami viena procesine forma, nagrinėjamu atveju pagal ĮBĮ, negali būti sprendžiami kita procesine forma, jei tuo pažeidžiami pamatiniai teisės principai – teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, protingumas ir kt. (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl, civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas neturi nei teisės, nei pareigos pasisakyti tais klausimais, kurie sprendžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėjant kriminalines bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-735/2009). VMI būdama kreditoriumi Bendrovės bankroto byloje ir nustačiusi, kad mokesčio mokėtojo veikloje yra nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų, kurių tyrimas nepriklauso jos kompetencijai, požymių, apie juos privalėjo informuoti teisėsaugos arba atitinkamas kontroliuojančias įstaigas ar institucijas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju VMI nustačius, kad Bendrovės veikloje yra skolininko nesąžiningumo ir (ar) tyčinio bankroto (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208, 209 straipsniai) požymiai privalėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų nusikalstamų veikų. Tokiu atveju tiek VMI, tiek ir kiti kreditoriai, įgytų teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika, jeigu tokia būtų pripažinta, padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109-118 straipsniai). Teismas priimdamas sprendimą nagrinėjamoje bankroto byloje dėl įmonės pabaigos tik konstatuoja, kad įmonės veikla pasibaigė, o ne sprendžia klausimus, susijusius su prieš tai vykusiomis bankroto proceso stadijomis, t. y. kreditorės VMI keliamų klausimų sprendimas turėjo būti inicijuojamas ankstesniuose bankroto proceso etapuose, be to, jų (ne)išsprendimas neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl įmonės pabaigos išsprendimui.

27. VMI pozicija iš esmės grindžiama argumentais, kad bankroto administratorė neįvertino ir neskundė bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, nevertino tyčinio bankroto požymių ir kt. Tačiau kreditorė VMI pati nurodo, kad šioje situacijoje nesiekia finansinės naudos ir tik siekia, kad atsakomybės neišvengtų kalti asmenys. VMI nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad nebuvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Kaip minėta, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Teismo sprendimas nepripažinti Bendrovės veiklą pasibaigusia, pačiai kreditorei savalaikiai nesiimant aktyvių veiksmų ir nesikreipiant dėl sandorių ginčijimo, ar tyčinio bankroto nustatymo, iš esmės reikštų bankroto bylos vilkinimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju, vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos. Nurodytos teismų praktikos kontekste bankroto procedūros pratęsimas neapibrėžtam laikui be aiškių tikslų ir pagrindų pažeistų teisminio bankroto procedūros tikslus.

28. Byloje pateikti dokumentai pagrindžia aplinkybes, jog bankroto administratorė tinkamai pabaigė bankroto procedūrą ir išnaudojo visas galimybes, kad būtų patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Kadangi teismui buvo pateikti visi dokumentai, būtini sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, ir iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad įmonės mokumą atstatyti nepavyko, bendrovė įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos teršimą neturi, teismas daro išvadą, kad įmonės likvidavimo procedūra pabaigta ir yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos bunkeriavimo agentūra“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), veikla pasibaigė dėl bankroto.

Patvirtinti bankroto procese kreditorių nepatenkintų reikalavimų sąrašą 743 405 Eur sumai:

Eil. Nr. Organizacijos/asmens pavadinimas Asmens / įmonės kodas Adresas Kreditorinis reikalavimas, procentai Kreditorinis reikalavimas, Eur Delspinigiai, palūkanos, Eur Bendras kreditorinis reikalavimas, Eur Skolos atsiradimo laikotarpis 1 J. R. d.n. d.n. 0,00 31,96 0,00 31,96 2017-06-01 2 V. L. d.n. d.n. 0,38 2 819,38 0,00 2 819,38 2016-10-01 3 J. O. d.n. d.n. 0,01 111,33 0,00 111,33 2017-06-01 4 D. B. d.n. d.n. 0,03 217,81 0,00 217,81 2017-05-01 5 I. Š. d.n. d.n. 0,12 899,70 0,00 899,70 2017-01-01 6 S. Ž. d.n. d.n. 0,32 2 393,35 0,00 2 393,35 2016-12-01 7 I. G. d.n. d.n. 0,01 65,64 0,00 65,64 2017-05-01 8 S. Š. d.n. d.n. 0,20 1 480,07 0,00 1 480,07 2017-03-01 9 V. K. d.n. d.n. 0,02 114,42 0,00 114,42 2016-08-01 10 M. S. d.n. d.n. 0,11 791,14 0,00 791,14 2016-12-01 11 I. Č. d.n. d.n. 0,12 857,16 0,00 857,16 2017-02-01 12 P. B. d.n. d.n. 0,00 22,36 0,00 22,36 2017.04.01 13 R. B. d.n. d.n. 0,13 969,68 0,00 969,68 2014.12.01 14 A. R. d.n. d.n. 0,10 744,64 0,00 744,64 2016.08.01 15 P. Z. d.n. d.n. 0,05 383,24 0,00 383,24 2017.03.01 16 V. P. d.n. d.n. 0,24 1 817,94 0,00 1 817,94 2017.03.01 17 J. M. d.n. d.n. 0,10 776,90 0,00 776,90 2017.02.01 18 V. S. d.n. d.n. 0,16 1 168,71 0,00 1 168,71 2016.10.01 19 P. G. d.n. d.n. 0,22 1 642,30 0,00 1 642,30 2017.02.01 20 D. S. d.n. d.n. 0,05 400,87 0,00 400,87 2017.06.01 21 A. G. d.n. d.n. 0,10 748,00 0,00 748,00 2016.09.01 22 E. L. d.n. d.n. 0,37 2 753,43 0,00 2 753,43 2016.11.01 23 J. V. d.n. d.n. 0,01 77,72 0,00 77,72 2017.04.01 24 S. K. d.n. d.n. 0,02 119,99 0,00 119,99 2017.03.01 25 L. K. d.n. d.n. 0,09 648,30 0,00 648,30 2017.06.01 26 S. B. d.n. d.n. 0,30 2 221,85 0,00 2 221,85 2014.12.01 27 A. C. d.n. d.n. 0,06 429,84 0,00 429,84 2016.12.01 28 A. D. d.n. d.n. 0,03 197,86 0,00 197,86 2015.07.01 29 Č. Š. d.n. d.n. 0,02 180,29 0,00 180,29 2016.05.01 30 D. Š. d.n. d.n. 0,01 98,24 0,00 98,24 2016.08.01 31 UAB "Today's Tendencies" d.n. d.n. 1,78 13 205,95 0,00 13 205,95 32 V. R. d.n. d.n. 0,01 101,14 0,00 101,14 2016.02.01 33 P. R. d.n. d.n. 0,01 42,44 0,00 42,44 2016.09.01 34 V. S. d.n. d.n. 0,00 0,79 0,00 0,79 2016.03.01 35 N. V. d.n. d.n. 0,19 1 425,50 0,00 1 425,50 2014.07.01 36 A. D. d.n. d.n. 0,39 2 875,95 0,00 2 875,95 2016.07.01 I eilės kreditoriniai reikalavimai, viso: 5,76 42 835,89 0,00 42 835,89 1 VMI prie LR FM (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 79,35 589 810,35 86,01 589 896,36 2 VSDFV Alytaus skyrius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 9,35 69 524,70 0,00 69 524,70 3 VSDFV Klaipėdos skyrius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 5,17 36 213,18 2 238,05 38 451,23 II eilės kreditoriniai reikalavimai, viso: 93,88 695 548,23 2 324,06 697 872,29 1 UAB "Švaros broliai" (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 0,18 1 323,08 0,00 1 323,08 2016-11-16 2 UAB "Balco LTD" (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 0,07 506,00 0,00 506,00 2016-10-08 3 Antstolis J. P. (duomenys neskelbtini) 0,07 525,82 0,00 525,82 2018-05-23 4 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 0,05 341,92 0,00 341,92 2017-05-21 III eilės kreditoriniai reikalavimai, viso: Viso: 0,36 2 696,82 0,00 2 696,82 Iš viso: 100,00 741 080,94 2 324,06 743 405,00

Pavesti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Divingas“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.