Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-02-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-1815-1067/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
e2YT-1815-1067/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00292-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
D. B., M. B., K. B., V. V., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1815-1067/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00292-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. B., M. B., K. B., V. V. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. po savo sutuoktinio S. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paliktą turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyrius įregistravo S. B. ir J. B. (buvusi pavardė N.) santuoką. Santuokos metu gimė vaikai D. B., M. B., K. B. ir V. B.. (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis S. B.. Paskutinė gyvenamoji sutuoktinio vieta (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo byla priskirta Klaipėdos 7-ajam notarų biurui, notarei J. P.. S. B. testamento nebuvo sudaręs, todėl turtas paveldimas pagal įstatymą. Paveldėtinas turtas – 1992 m. spalio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal įstatymą pagrindu J. B. vardu įgytas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 22/100 dalys sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 metais pareiškėja sudarė asmeninį testamentą ir tik tuomet jį patvirtinęs notaras pastebėjo ir informavo pareiškėją, kad ji testamentu gali palikti tik pusę jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, nes mirusio sutuoktinio S. B. turto ji nepaveldėjo. Tik tuomet pareiškėja ir sužinojo, jog per įstatyme nustatytą terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl turto paveldėjimo, nes pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Dėl palikėjo S. B. turto paveldėjimo Klaipėdos miesto notarų biuruose paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti ir juo naudojasi, t. y. faktiškai gyvena palikėjui priklausančioje nekilnojamojo turto dalyje, yra deklaravusi gyvenamąją vietą, šį turtą tvarko ir valdo kaip savo, naudojasi juo kaip savo, moka mokesčius, pasiėmė turto dokumentus, t. y. pradėjo aktyviais veiksmais faktiškai valdyti palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja šiuo pareiškimu kreipiasi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos sutuoktinio S. B., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ji priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip įpėdinei pagal įstatymą, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos valdomą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. B., M. B., K. B., V. V. pateikė byloje bendrą suinteresuotų asmenų pasirašytą atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, pareiškėja yra suinteresuotų asmenų mama, patvirtina jos pareiškime nurodytas aplinkybes, prašo tenkinti pareiškimą ir bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja J. B. yra S. B., mirusio (duomenys neskelbtini) (įrašas mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini)) sutuoktinė. Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota S. B. ir J. B. (buvusi pavardė N.) santuoka (akto įrašo Nr. 154). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjos vardu nuo 1992 m. gruodžio 18 d. įregistruotas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 22/100 dalys sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio butui Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas ir pareiškėjos vardu įregistruotas pareiškėjai būnant santuokoje su S. B., todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Po savo sutuoktinio S. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja dėl sutuoktinio dalies palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius – tai patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (komunalinių mokesčių mokėjimo sąskaitos ir kvitai, pažymos apie įsiskolinimų nebuvimą, įsakymas dėl žemės nuomos (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis) (CPK 178 straipsnis). Kiti įpėdiniai – pareiškėjos sūnūs D. B., M. B., K. B. ir dukra V. B. (dabartinė pavardė V.) į palikimą nepretendavo, pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą neteikė. Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarė J. P. 2023 m. sausio 12 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodė, kad po S. B. mirties įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio S. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą – sutuoktiniui priklausiusio buto (duomenys neskelbtini) ir 22/100 sandėlio (duomenys neskelbtini), dalį, pradėdama paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėja perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininke. Taip pat teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. B. po sutuoktinio S. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paliktą turtą.

Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (įrašas mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini)), priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paliktą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė