- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-708-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01143-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui E. M. dėl pažeistų teisių į žemės sklypą atkūrimo, tretieji asmenys antstolis Vytautas Mitkus, Danske Bank A/S Lietuvos filialas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė K. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripaz?inti statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 9 d. pripaz?inimo tinkamu naudoti akta? Nr. (100)11.75-886 negaliojanc?iu ir ji? panaikinti; įpareigoti atsakova? per metus nuo teismo sprendimo i?siteise?jimo dienos nugriauti nuo ies?kovei priklausanc?io z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3 metrus nuo ies?kove?s sklypo ribos 351,98 kv. m bendro ploto pastata?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti byline?jimosi is?laidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2008 m. vasario 15 d. z?eme?s sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė i?sigijo 0,5 ha dydz?io z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypa?, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2013 metais, pradėjusi statyti namą-sodybą, ies?kove? pastebe?jo, kad atsakovui priklausantis namas, stovintis gretimame sklype, užima 200 kv. m. ieškovei priklausančio sklypo, nors turėjo būti atitrauktas nuo žemės sklypo ribos 3 metrus. Trukdymas ies?kovei naudotis apie 200 kv. m sklypo dalimi paz?eidz?ia ies?kove?s teises i? privac?ia? nuosavybe?.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą iki 2020 m. kovo 16 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
3.1. iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į ginčo pastatą registruotos 2008 m. gegužės 28 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (100)-11.22-351 bei 2008 m. spalio 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (100) 11.75-886, tačiau ieškovė ginčija tik pastarąjį aktą. Vien 2008 m. spalio 9 d. akto nuginčijimas nesukurs ieškovės siekiamų teisinių pasekmių – įpareigojimo griauti statinį, todėl ieškinio reikalavimai turi būti tikslinami;
3.2. į bylą atsakove turi būti traukiama institucija, priėmusi minėtus aktus;
3.3. iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad pastatui buvo ne tik taikyta hipoteka, bet jis buvo ir areštuotas: 2015 m. liepos 30 d. antstolio Mindaugo Mitkaus bei 2016 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo. Visi asmenys (ne antstolis), kurių interesams užtikrinti buvo areštuotas namas ar jam taikyta hipoteka, turi būti traukiami į bylą dalyvaujančiais asmenimis, nes sprendimas dėl įpareigojimo griauti namą turės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Ieškovė turi pateikti į bylą duomenis apie asmenis, kurių interesams užtikrinti buvo areštuotas pastatas;
3.4. apie atsakovo statomą namą ieškovei buvo žinoma įsigyjant žemės sklypą. Šią aplinkybę patvirtino šalys parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-357-892/2019. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovė įsigijo žemės sklypą iš atsakovo, kuris turėjo visus reikiamus leidimus ir sutikimus statybai. Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, ieškovės paaiškinimus, teiktus parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-357-892/2019, ieškovei siūlytina pateikti įrodymus, paneigiančius hipotekos kreditoriaus argumentus (2008 m. vasario 15 d. ieškovei priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, prašomo nugriauti pastato statybą leidžiančią dokumentaciją ar kt.);
3.5. ieškovė prie ieškinio pridėjo 2018 m. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurio sudėtine dalimi yra I. P. sudarytas planas, kuris nėra pasirašytas. Iš pateikto plano nėra galimybės nustatyti, kokie žemės sklypai jame pavaizduoti, jei pavaizduoti ieškovės ir atsakovo žemės sklypai, ar jie atitinka galiojančias (VĮ Registrų centras įregistruotas) šalių žemės sklypo ribas, nėra nurodytos žemės sklypų posūkio taškų koordinatės. Turi būti pateikti tinkamai sudaryti žemės sklypų planai/situacijos schemos;
3.6. iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad 2014 m. kovo mėnesį buvo atliekami ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kadastro duomenų tikslinimas, kurių metu turėjo būti įvertintos aplinkybės dėl pastato buvimo ieškovės sklype, o būtent aplinkybė, ar žemės sklypo riba kerta / nekerta pastatą. Ieškovei siūlytina pateikti jai priklausančio žemės sklypo 2014 m. kovo 6 d. UAB „Kagema“ atliktų kadastrinių matavimų bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė K. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
4.1. neišreikalavus iš atsakovo 2008 m. gegužės 28 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (100)-11.22-351, neįmanoma pasakyti, ar toje pažymoje minimas griautinas pastatas, kadangi atsakovo kaimyniniame sklype stovi ne vienas statinys;
4.2. ieškovė gali pateikti dokumentus, kurie susiję su jos vykdomomis statybomis, tačiau negali pateikti dokumentų, susijusių su atsakovo vykdomomis statybomis. Atsakovas ar leidimą atsakovui išdavusi institucija, kuri gali būti įtraukta į byla trečiuoju asmeniu ir teismo iniciatyva, turėtų būti įpareigoti pateikti atsakovui priklausančio griautino statinio statybą leidžiantį dokumentą;
4.3. ne ieškovė, o atsakovas turėtų būti įpareigojamas nurodyti visus suinteresuotus asmenis pagal teismo nurodomus atsakovo turto areštus;
4.4. teismas skundžiamoje nutartyje dėl trūkumų šalinimo remiasi kita civiline byla Nr.e2- 357-892/2019, kuri nėra prijungta prie šios bylos;
4.5. teismas netinkamai naudoja trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas ieškovę paneigti trečiojo asmens argumentaciją dėl ieškovės žinojimo apie atsakovo vykdytas statybas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kada sužinojo apie savo teisių pažeidimą, tai yra apie tai, jog atsakovo statinys stovi ieškovės žemės sklype;
4.6. ieškovė kreipėsi į antstolę, kuri nustatyta tvarka, pasitelkusi specialistą/matininką/ geodezininką, atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu buvo nustatyta, jog atsakovo statinys, pažeidžiant teisės aktus, stovi ieškovės sklype. Antstolis konstatuodmas faktines aplinkybes konstatavo, kas ir ką jų metu atliko ir net fotografavo geodezininką, atliekantį matavimus. Parašo buvimas ar nebuvimas ant schemos nedaro shemos ar viso faktinių aplinkybių konstatavimo negaliojančiu. Kilus abejonių dėl dokumentų tikrumo, yra galimybė kviesti į bylą liudytoju matininką, proceso dalyviai gali prašyti paskirti ekspertizę;
4.7. iš pateiktų teismui prie ieškinio įrodymų matyti, jog atsakovo pastatas stovi ieškovės sklype. Be to, tai aiškiai matyti net ir iš viešai prieinamų šaltinių www.regia.lt, kuriame yra atvaizduotos visos iš VĮ Registrų centras perkeltos juridinės pastatų bei sklypų ribos;
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
6. Apeliacinėje byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimo institutą taikymo klausimai.
7. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
8. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai).
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė K. K. kreipėsi į teismą su 2019 m. balandžio 12 d. ieškiniu (2019 m. balandžio 15 d. ieškinys užregistruotas teisme) atsakovui E. M. dėl pažeistų teisių į žemės sklypą atkūrimo. Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2019 m. balandžio 16 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo buvo nušalintas bylą nagrinėjęs teisėjas; byla paskirta nagrinėti kitam teisėjui. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. priimta skundžiama nutartis, kuria ieškovei nurodyta pašalinti ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio reikalavimus; į bylos nagrinėjimą įtraukti teismo nurodomus asmenis; pateikti papildomus įrodymus.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju skundžiama nutartis neatitinka ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirties. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) suformulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimus – pripaz?inti statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 9 d. pripaz?inimo tinkamu naudoti akta? Nr. (100)11.75-886 negaliojanc?iu ir ji? panaikinti; įpareigoti atsakova? per metus nuo teismo sprendimo i?siteise?jimo dienos nugriauti nuo ies?kovei priklausanc?io z?eme?s sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3 metrus nuo ies?kove?s sklypo ribos 351,98 kv. m bendro ploto pastata? unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vien 2008 m. spalio 9 d. akto nuginčijimas nesukurs ieškovės siekiamų teisinių pasekmių – įpareigojimo griauti statinį, todėl ieškinio reikalavimai turi būti tikslinami. Pažymėtina, jog esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo ieškovės, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų, gali būti išspręsta, kam ir kokie ieškovės reikalavimai yra (ne)pagrįsti. Be to, teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog tam tikrų įrodymų, pvz. 2008 m. gegužės 28 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (100)-11.22-351, ji neturi, nes nėra prašomo nugriauti statinio statytoja, kaip ir neturi kitų dokumentų, susijusių su atsakovo vykdomomis statybomis. Taigi, yra pagrindas išvadai, kad galimi procesinio dokumento trūkumai yra nulemti ribotos informacijos, kuria disponuoja kita šalis, todėl galimi trūkumai gali būti ištaisomi vėlesnėse proceso stadijose.
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog visi asmenys (ne antstolis), kurių interesams užtikrinti buvo areštuotas namas ar jam taikyta hipoteka, turi būti traukiami į bylą dalyvaujančiais asmenimis. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi ieškinio, kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, trūkumą gali pašalinti teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, nelaikytini ieškinio trūkumu.
16. Pažymėtina ir tai, jog ieškinyje ieškovė turi nurodyti ieškinio pagrindą, bet ne jį įrodyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro; VĮ Registrų centras Kadastro žemėlapio ištraukos kopiją; 2018 m. rugpjūčio 6 d. antstolės Daivos Prunskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0068/1838F kopiją; kitus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Nors ieškiniui pagrįsti pateikti dokumentai galimai turi netikslumų, negalima riboti ieškovės teisės į teisminę gynybą vien dėl to, jog tam tikrų įrodymų ieškovė nepateikia ar pateikia nepakankamai. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovės teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Todėl ieškovei nepateikus tam tikrų ieškinio faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tai nesudaro pagrindo nustatyti ieškinio trūkumų.
17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-357-892/2019 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui E. M. dėl pažeistų teisių į žemės sklypą atkūrimo. Bylą nagrinėjo tos pačios sudėties teismas kaip ir šioje byloje (po pirmojo teisėjo nušalinimo). Nurodytoje civilinėje byloje ieškovės ieškinys, toks, koks jis yra pareikštas šioje byloje, tos pačios sudėties teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas nagrinėjimui (po trūkumų šalinimo instituto taikymo), tačiau ieškovei ir atsakovui neatvykus į teismo posėdį, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Šioje civilinėje byloje byla yra nagrinėjama iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigojo ieškovę pateikti paaiškinimus bei įrodymus pagal proceso dalyvių argumentus, teiktus civilinėje byloje Nr. e2-357-892/2019 vykusiame parengiamajame posėdyje.
18. Remiantis išdėstytu, taip pat aplinkybe, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą.
19. Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį ir civilinę bylą grąžinti tolesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.