Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“) su ieškovės siūlomu prievolių padalijimu būdu sutinka, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

G. Ž. ir A. Ž. 2009-03-20 sudarė santuoką Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 42. Sutuoktiniai turi tris nepilnamečius vaikus - D. Ž., gim. 2006-04-16, J. Ž., gim. 2008-10-03, ir A. Ž., gim. 2010-12-09. Sutuoktiniai dalintino turto neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės - dėl jo nesugyvenamo būdo, nepagristų kaltinimų, provokuojamų konfliktų, nuolatinio žeminimo ir nepagarbos, psichologinės ir fizinės prievartos naudojimo, nesirūpinimo šeima. Ieškovės teigimu, nuo 2014-09-20 ji su atsakovu nepalaiko santuokinių ryšių, nebegyvena šeimyninio gyvenimo, o nuo 2014-09-25 ieškovė gyvena skyrium nuo atsakovo. Neapsikentusi atsakovo naudojamos nuolatinės psichologinės ir fizinės prievartos, žeminimų, konfliktų 2014-12-20 ji išvyko su vaikais gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyvena ir šiai dienai.

Atsakovo atstovės teigimu dėl šeimos iširimo abu sutuoktiniai yra vienodai kalti. Ieškovę po susipažinimo atsakovas įsimylėjo, nematė jos neigiamų bruožų, negarbingumo, susituokė ilgai nedraugavę. Atsakovas įsivaikino ieškovės ikisantuokinį sūnų D. Ž., kurį myli kaip savo tikrą vaiką. Visą tą laiką atsakovas dirbo vienoje darbovietėje, gaudavo normalų darbo užmokestį, rūpinosi šeima. Ieškovė kelis kartus atsakovą be pagrindo apkaltino smurtu šeimoje, imituodama, kad jis tariamai prieš ieškovę naudoja smurtą, specialiai trankė durimis, šaukdavo atidarius duris, kad kaimynai girdėtų. Du kartus atsakovui buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neradus jokių atsakovo nusikalstamų veiksmų. Gyvenant šeimoje ieškovė niekada nedirbo, visus šeimos rūpesčius palikdavo atsakovui vienam. Ieškovė visais būdais trukdė vaikams bendrauti su atsakovu. Atsakovo neinformavusi ir be jo sutikimo išvyko su vaikais iš Lietuvos gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl ko jai toje valstybėje buvo iškelta byla dėl vaikų grobimo. Dėl to atsakovas labai išgyveno, net bandė žudytis. Dėl atsakovo nepakankamo bendradarbiavimo su Jungtinės Karalystės institucijomis ir advokatais ši byla nutraukta.

Kaip matyti, ieškovė net neginčija, kad yra palikus atsakovą, išsivežus vaikus iš Lietuvos nuo 2014 m. gruodžio mėn. Ieškovė, išvykdama su vaikais į užsienį, visiems, taip pat ir vaikų mokymo bei ugdymo įstaigoms buvo nurodžius, kad vyksta su vaikais tik atostogauti. Nėra jokių duomenų, kad nuo to laiko atsakovas būtų matęs vaikus, nes į Lietuvą ieškovė, kaip pati nurodė, buvo grįžusi viena, o atsakovas Jungtinėje Karalystėje nesilankė. Nėra duomenų, kad ieškovė leisdavo atsakovui bendrauti su vaikais bent telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis (pvz. per socialinius tinklus Facebook ar Skype). Be to, kaip paaiškėjo ieškovė vengia nurodyti atsakovui savo sąskaitą, kuri nebūtų antstolių areštuota, į kurią atsakovas galėtų pervesti vaikams išlaikymą, kurio jis nevengia mokėti. Ieškovė, nors ieškinyje ir neminėjo, teikdama paaiškinimus nurodė, kad atsakovas galimai buvo jai neištikimas su kaimyne Lietuvoje. Atsakovo atstovės kviestos liudytojos priešingai tvirtino, kad būtent ieškovę ne kartą matė su kaimynės vyru V. G. („Vytkiu“), kuris ją vėliau atstūmė „kaip ne jo skonio“. Neginčijamų duomenų apie vienas kito neištikimybę nei vienas sutuoktinių teismui nepateikė (CPK 178 str.). Išklausius ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinus su sutuoktinių susirašinėjimu, nutarimais, kuriais nutraukti prieš atsakovą pradėti ikiteisminiai tyrimai, teismas nenustatė, kad atsakovas būtų vartojęs prieš ieškovę fizinį ar psichologinį smurtą. Konfliktai tarp sutuoktinių ypač paaštrėjo nuo tada, kai jie kartu nebegyvena, kai pradėjo svarstyti apie skyrybas, dalintis turtą ir galiausiai 2014 m. gale padavė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Tai, kad atsakovas, atsiliepime prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, liudija, kad jis iš dalies pripažįsta, kad ir pats iš dalies kaltas dėl to, kad šeima iširo. Tačiau iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas siekė išsaugoti šeimą, susitaikyti. Ieškovė, priešingai, ne tik nedėjo jokių pastangų išsaugoti šeimą, bet nieko nepranešus paliko sutuoktinį ir be jo žinios ir sutikimo vaikus išsivežė į užsienį, už ką buvo traukiama atsakomybėn.

Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismo nuomone, abi ginčo šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas.Atsakovo liudytojų, kurios yra jo giminaitės, parodymai vertintini kritiškai, kitų įrodymų, kad galima būti preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę, nepateikta, todėl visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str., CPK 178 str. , 185 str.).

Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės, - Ž., Ž. (CK 3.69 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų D. Ž., gim. 2006-04-16, J. Ž., gim. 2008-10-03, ir A. Ž., gim. 2010-12-09, gyvenamąją vietą su ieškove, leidžiant jai išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos nesant atsakovo A. Ž. sutikimui. Tokį reikalavimą ieškovės atstovas motyvuoja tuo, kad ieškovė su vaikais jau kurį laiką pastoviai gyvena, dirba Jungtinėje Karalystėje, vaikai čia lanko mokymo įstaigas, čia gyvena ieškovės motina, kuri jai padeda. Atsakovas, kuris nusistatęs prieš tai, kad vaikai gyventų ne Lietuvoje, net ir nustačius vaikų gyvenamą vietą su vaikų motina, kam atsakovas neprieštarauja, po santuokos nutraukimo gali piktybiškai neduoti sutikimo, kad vaikų motina, grįžus į Lietuvą su vaikais, su vaikais grįžtų atgal į savo gyvenamą vietą Jungtinėje Karalystėje.

Remiantis ieškovės pateiktais dokumentais, fotonuotraukomis apie ieškovės gyvenamą būstą, darbą, vaikų mokymo įstaigas Jungtinėje Karalystėje, jos paaiškinimais, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenama vieta būtų nustatyta su motina, teismas tokį ieškovės prašymą tenkina ir nustato vaikų D. Ž., J. Ž. ir A. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.169 str.). Tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, ieškovė rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, sveikata, mokslais ir ugdymu, vaikai jau apsiprato su jų gyvenama vieta Jungtinėje Karalystėje.

Ieškovė turi teisę pasirinkti savo gyvenamą vietą, įskaitant ir valstybę, kurioje gyventi (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 4, 2 str.). Taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktai garantuoja ieškovės teisę laisvai judėti ES valstybių narių teritorijoje ir gyventi kitoje ES šalyje pagal ES sutartyse nustatytas sąlygas. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų taip pat nedraudžia vaikų tėvams, vienam iš jų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenama vieta, ar teisėtam vaikų globėjui (globėjams) išvežti vaiką į kitą valstybę.

Nepilnamečių vaikų motina (ieškovė), su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, šiuo metu pastoviai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė neketina grįžti gyventi į Lietuvą, kurioje jos teigimu ji ne tik kad neturėtų kur gyventi (nuosavybės pati neturi, o į buvusio sutuoktinio butą ar jo motinos namą ji dėl konfliktinių santykių su buvusiu sutuoktiniu grįžti negalėtų), bet ir jai būtų sudėtinga susirasti darbą ir išlaikyti tris vaikus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinant tai, kad atsakovas jau yra apkaltinęs vaikų motiną jų grobimu, teismas sutinka su ieškovės atstovo teiginiais, kad esant konfliktiniams vaikų tėvų santykiams gali būti sudarytos kliūtys ieškovei grįžti su vaikais į jų gyvenamą vietą Jungtinėje Karalystėje. Todėl leistina ieškovei išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos nesant atsakovo A. Ž. sutikimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti sekančią vaikų tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais D. Ž., J. Ž. ir A. Ž. tvarką:

Du kartus per savaitę telefonu elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook ir kt.) darbo dienomis - antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19.00 val. iki 21 val. Lietuvos laiku. Analogiškas bendravimas nustatomas ir vaikų bei atsakovo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kokia savaitės diena sutampa su gimimo dienos diena. A. Ž. bendravimas su vaikais telefonu apima jo skambučius į G. Ž. mobilųjį telefoną ar vaikų telefono numerius, jei vaikai ateityje nuosavą mobilųjį telefoną turėtų. G. Ž. privalo užtikrinti, kad A. Ž. galėtų pabendrauti ryšio priemonėmis su savo vaikais.A. Ž. atvykus į Angliją savaitgaliais ar vaikų atostogų metu ir iš anksto suderinus su G. Ž. vaikų pasiėmimo laiką, pasiimti vaikus iš šalių sutartos vietos ir sutartą valandą, o taip pat pateikti informaciją apie nakvynės vietą, jei vaikus pasiims su nakvyne bei užtikrinti tinkamas nakvynės sąlygas vaikams ir grąžinti vaikus šalių sutartu laiku ir sutartoje vietoje, bet ne vėliau kaip sekmadienį iki 19 val. Anglijos laiku.Ieškovės atostogų Lietuvoje metu atsakovas bendrauja su vaikais nepertraukiamai ne mažiau kaip 3 dienas ir ne ilgiau kaip 10 dienų, pasiimdamas vaikus iš ieškovės nurodytos vietos antrąją ieškovės atostogų Lietuvoje dieną 11 valandą ryto ir gražindamas vaikus j ieškovės nurodytą vietą ne vėliau kaip 10 dieną 19 valandą. Apie savo atostogas Lietuvoje ieškovė privalo informuoti atsakovą prieš įmanomai ilgesnį terminą, bet ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki planuojamos atvykimo paimti bendravimui vaikus dienos.Nepaisant bendravimo grafiko, poriniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdas ir 5 kalendorines dienas, einančias prieš arba po Šv. Kalėdų, o neporiniais kalendoriniais metais - Šv. Velykas ir 5 kalendorines dienas, einančias prieš arba po Šv. Velykų, o taip pat porinių metų pirmąją vasaros atostogų pusę (2 savaites), o neporinių metų - antrąją vasaros atostogų pusę (2 savaites) A. Ž. praleidžia su nepilnamečiais vaikais, iš anksto šalims sutarus, ar vaikai šventes sutiks su A. Ž. Lietuvoje, ar Anglijoje, užtikrinant vaikų pasiėmimą ir grąžinimą šalių sutartu laiku ir sutartoje vietoje A. Ž. apmokant visas su vaikų pasiėmimu ir grąžinimu susijusias išlaidas. Ieškovė turi užtikrinti, jog vaikai bus parengti kelionei, turės galiojantį asmens tapatybės dokumentą, kitus kelionei reikalingus dokumentus.Ieškovė įsipareigoja prieš 14 dienų pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, telefono numerio pasikeitimą, skype vardo pasikeitimą.

Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su vaikais tvarkos neišreiškė nei atsiliepime į ieškinio patikslinimą, kurio nustatytu terminu teismui nepateikė, nei žodžiu, neatvykdamas į paskutinius teismo posėdžius, nei savo atstovei nurodė, su kuria pradėjo vengti bendrauti. Atsakovo atstovė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su nurodoma bendravimo tvarka sutinka.

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatoma, atsižvelgiant į vaikų interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Bendravimo su vaikais teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Teismo sprendimu nustatant tėvų bendravimo su vaikais tvarką abiems tėvams sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos, kuriomis jie turi teisę naudotis ir pareigą vykdyt.

Ieškovė prašo teismo kiekvienam vaikui iš atsakovo priteisti po 115,67 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-06-08 (ieškinio surašymo) iki vaikų pilnametystės, taip pat 2082,06 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014-11-08 iki 2015-06-08. Su išlaikymo vaikams įsiskolinimu atsakovas ir jo atstovė sutinka, su periodinio išlaikymo dydžiu sutinka iš dalies – sutinka mokėti vaikams kas mėnesį po 100 Eur.

Sutuoktiniai neturi bendro nekilnojamo turto, transporto priemonių, tačiau abu vaikų tėvai yra dirbantys. Ieškovės teigimu ji kas mėnesį uždirba apie 800 – 900 svarų, be to pradėjo gauti išmokas už vaikus (198 svarus). Atsakovas jo atstovės teigimu uždirba daugiau nei minimumą (atsakovo motinos teigimu kas mėnesį apie 560 Eur neatskaičius mokesčių). Nenustatyta, kad vaikų motina ar tėvas, taip pat kad vaikai turėtų sveikatos problemų. Su ieškove lieka gyventi tris nepilnamečiai vaikai, kuriais ji turės pasirūpinti ne tik materialiai, bet ir juos auklėti, rūpintis jų sveikata, mokslais ir t.t. Vaikų išlaikymo pareiga negali būti perkelta tik jų motinai, kadangi abiejų tėvų pareiga yra materialai išlaikyti vaikus iki jų pilnametystės. Ieškovė dėl sunkios materialinės padėties su vaikais išvyko uždarbiauti į užsienį. Vaikus reikia aprūpinti ne tik būstu ir mokėti mokesčius už jį, bet vaikus reikia aprūpinti ir maistu, drabužiais, avalyne, mokslo, higienos ir kitomis prekėmis, be to, ieškovė turi išlaidų ir jų sveikatai, laisvalaikiui, būreliams, būsto nuomai.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Duomenų apie tai, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti savo ir ieškovės vaikams ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo, byloje nėra, vaikų išlaikymui prašoma priteisti iš atsakovo suma yra protinga, atitinkanti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, todėl ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo vaikams tenkintinas, priteisiant vaikams išlaikymą iš atsakovo po 115,67 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2015-06-11) iki vaikų pilnametystės, taip pat 2082,06 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014-11-08 iki 2015-06-08, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą (CPK 178 str., 185 str., 376 str., CK 3.190 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Dėl turto padalijimo.

Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, kad tiek ieškovė tiek atsakovas dalintino nekilnojamojo turto neturi, sutuoktinių vardu nėra registruotų transporto priemonių (I t. 60-63 b.l.).

Ieškovės atstovas reikalavimo dėl kilnojamųjų daiktų iš atsakovo priteisimo atsisakė, nurodydamas, kad ieškovei yra žinomos ieškinio ar jo dalies atsisakymo pasekmės, teismas tokį atsisakymą priėmė, todėl šioje dalyje byla nutrauktina, o ieškovei grąžytina 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už šiuos reikalavimus (CPK 87 str. 2 d., 293 str. 4 p.).

Dėl kreditorių reikalavimų.

Ieškovė prašo teismo prievolę kreditoriui UAB „4finance“ pagal 2014-05-28 vartojimo kredito sutartį Nr. 9814142001 pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių – G. Ž. ir A. Ž. prievole, nustatant, kad tarpusavio santykiuose G. Ž. ir A. Ž. šią prievolę vykdo po ½ dalį; prievolę kreditoriui S. K. – Ž. grąžinti 47 644,30 Lt (13798,74 Eur), paskolos sumą pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole, nustatant, kad tarpusavio santykiuose G. Ž. ir A. Ž. šią prievolę vykdo po ½ dalį; prievolę kreditoriams UAB „Snoro lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Bobutės paskola“, UAB „Moment Credit“ pagal c.b. Nr. L2-1070-641/2009; c.b. Nr. L2-9386-650/2010; c.b. Nr. L2-1130-776/2014; c.b. Nr. L2-984-949/2015 pripažinti asmenine atsakovo A. Ž. prievole; prievolę kreditoriui Valstybiniam studijų fondui pripažinti asmenine ieškovės G. Ž. prievole.

Kreditorius Valstybinis studijų fondas sutiko, kad ieškovė po santuokos nutraukimo toliau vykdytų prievoles asmeniškai.

Atsakovas ir jo atstovė taip pat neprieštaravo dėl ieškovės siūlomo prievolių šiems kreditoriams padalijimo būdo, todėl nesant ginčo ir kreditoriams neprieštaraujant prievolė kreditoriui UAB „4finance“ pagal 2014-05-28 vartojimo kredito sutartį Nr. 9814142001 pripažintina solidaria abiejų sutuoktinių - G. Ž. ir A. Ž. prievole, nustatant, kad tarpusavio santykiuose G. Ž. ir A. Ž. šią prievolę vykdo po ½ dalį; prievoles kreditoriams UAB „Snoro lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“), UAB „Moment Credit“ pagal Šiaulių apylinkės teismo c.b. Nr. L2-1070-641/2009; c.b. Nr. L2-9386-650/2010; c.b. Nr. L2-11130-776/2014; c.b. Nr. L2-984-949/2015 pripažinti asmeninėmis atsakovo A. Ž. prievolėmis; prievolę kreditoriui Valstybiniam studijų fondui pripažinti asmenine ieškovės G. Ž. prievole.

Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolės grąžinti 47644,30 Lt (13798,74 Eur) kreditorei S. K. – Ž.. Ieškovė prašo teismo tokią paskolos sumą pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole, nustatant, kad tarpusavio santykiuose G. Ž. ir A. Ž. šią prievolę vykdo po ½ dalį. Su tuo sutinka ši kreditorė, tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka, kad ši prievolė būtų pripažinta solidariai sutuoktinių prievole. Atsakovo atstovės teigimu, apie šią tariamą prievolę atsakovas sužinojo tik gavęs iš ieškovės procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, apie šią kreditorę nebuvo kalbama kai sutuoktiniai 2014 m. pabaigoje santuoką ketino nutraukti bendru sutikimu. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad pateiktoje paskolos sutartyje nėra fiksuotas pinigų perdavimo – priėmimo faktas, be to, pinigų nuėmimą iš ieškovės sesers banko kortelės negalima laikyti paskola, iš ieškovės pateikto kreditorės banko sąskaitos išrašo neįmanoma nustatyti, kokiu tikslu ir kas naudojo pinigus.

Ieškovė pateikė teismui S. K. – Ž. raštą, kad ji laikotarpiu nuo 2011-10-14 iki 2014-09-28 paskolino dalimis seseriai (nenurodyta sesers vardas pavardė, kiti rekvizitai, rašto surašymo data) 47644,30 Lt bei raštą be surašymo datos, kad S. K. – Ž. savo asmeninę SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ji perleido naudotis sesei G. Ž. savo asmeninėms reikmėms (I t. 73-74 b.l.). Ieškovė taip pat teismui pateikė 2011-10-20 paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad S. K. – Ž. suteikė G. Ž. 50 000 Lt namo, (duomenys neskelbtini) remontui, gyvenimo sąlygoms pagerinti ir buto, (duomenys neskelbtini), išlaikymui (I t. 122 b.l.). Paskolos sutartyje nurodyta, kad skolininkė privalo paskolą grąžinti iki 2016-01-01 grynais ar pervedant kreditorei į tą pačią minėtą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke.

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (realinė sutartis). Paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.), kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kitomis leistinomis priemonėmis kilus ginčui. Tiek išklausius ieškovės paaiškinimus, tiek susipažinus su S. K. – Ž. atsiliepime nurodytais faktais ir pridėtais jos raštais ir paskolos sutartimi lieka neaišku, ar ieškovei galimai buvo suteikta viso 47644,30 Lt ar ir ši suma ir 50 000 Lt. Ieškovė, pateikusi teismui 2011-10-20 rašytinę paskolos sutartį neteigė ir neįrodinėjo, kad ši suma buvo jai suteikta, o kreditorė to irgi neteigė. Nei iš šios paskolos sutarties nei iš S. K. – Ž. raštų ar sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo negalima nustatyti nei pinigų paskolos gavėjai G. Ž. perdavimo fakto (nei datų, nei sumų), nei pinigų nurašymo ar pervedimo paskirties, nei kad paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti ar grąžino kreditorei dalį paskolos. Iš esmės nėra jokių paskolos sutarties esmę atitinkančių sąlygų, nėra rašytinio šalių susitarimo dėl 47 644,30 Lt paskolos ėmimo dalimis. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, pavedimai apmokėti tretiesiems asmenims už lėšas pervedantį asmenį ar atlikti kitus veiksmus ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2009, 2013-12-31 nutartis c.b. Nr. 3K-7-430/2013; Kauno apygardos teismo 2014-12-18 nutartis c.b. Nr. 2A-2001-413/2014). Nėra aiškus ir tariamos paskolos suteikimo ar ieškovės sesers banko kortelės naudojimo tikslas, nes S. K. – Ž. raštuose nurodo, kad kortelė G. Ž. perleidžiama naudoti asmeninėms reikmėms, pragyvenimui, o paskolos sutartyje, kad namo remontui, buto išlaikymui. Be to iš ieškovės ir atsakovo atstovės paaiškinimų, atsakovo prašymų G. Ž. nurodyti antstolių neareštuotas sąskaitas, į kurias jis galėtų pervesti vaikams išlaikymą, ir bylos medžiagos matyti ir tai, kad ieškovė naudojosi kito asmens sesers banko kortele, kad antstoliai negalėtų areštuoti šios sąskaitos ir nukreipti G. Ž. skolų išieškojimo iš šios sąskaitos.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 141,75 Eur žyminio mokesčio, prašo priteisti 3713,87 Eur su PVM (21 proc.) šioje byloje jos turėtų atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, pateikta jų detalizacija. Šios atstovavimo išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, advokato ruoštų procesinių dokumentų skaičių ir atstovavimo teisme laiką, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Ieškovės teisė pasirinkti atstovą, todėl nesutiktina su atsakovo atstovės teiginiais, kad ieškovė turėjo kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Tai, kad dalį išlaidų už ieškovę mokėjo kitas asmuo, nurodydamas mokėjimo paskirtyje, kad mokama už G. Ž. nesudaro pagrindo nepriteisti šios sumos ieškovei. Taip pat tai, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų taip pat nesudaro pagrindo atitinkamai mažinti priteistinas ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.